Emigracijos variklis ūš, kol išgyventi Lietuvoje bus iššūkis
Vyriausybei žadant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, mūsų šalis ir toliau „traukiasi“. Tai lemia ne tik mažas gimstamumas, bet ir didelė emigracija. Ekspertė skeptiškai vertina valdiškus sprendimus demografinėms problemoms spręsti, pabrėždama, kad kol darbo pajamos nebus orios, lietuviai trauks svetur.
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė, profesorė Vlada Stankūnienė sako, kad tyrinėdama naujausią demografinę statistiką nejaučia didelio džiaugsmo. Nors žvelgiant į 2017 ir 2018 metų duomenis, regis, būtų galima lengviau atsikvėpti, ypač jei imsime bendriausius rodiklius, tarkime, gyventojų skaičiaus pokytį, migracijos neto ir panašiai. Tačiau, anot demografijos ekspertės, vertinant pasikeitimus ilgesniuoju laikotarpiu, vaizdas atrodo labai dramatiškas.
Pozityvumo mažai
V. Stankūnienės teigimu, gyventojų skaičius priklauso nuo gimusių ir mirusių, emigravusių ir imigravusių asmenų skaičiaus. „Jeigu žiūrėsime į pirmąją dedamąją, akivaizdu, kad gimusių skaičius dar labiau sumažėjo. Pastaruosius porą metų turime nelabai pozityvius pasikeitimus. Mirtingumas mažėja jau dešimt metų, vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Galų gale iš paskutinės vietos pagal vyrų mirtingumą Europos Sąjungoje (ES) pakilome į priešpaskutinę. Pasikeitimas pozityvia linkme, bet tai – ne didžiulis proveržis. Galiausiai palyginus gimusių ir mirusių skaičių, matysime, kad gyventojų sumažėjo daugiau nei 11 tūkstančių. Apie dešimt metų mirusiųjų būdavo 9–11 tūkstančių daugiau nei gimusių. Tad čia tikrai nėra proveržio“, – konstatavo ji.
Neigiamas migracijos neto pernai tikrai labai sumažėjo. Dėl emigracijos ir imigracijos skirtumo gyventojų skaičius sumažėjo tik 3,3 tūkstančiais. „Atrodytų, kad tai labai įspūdingi skaičiai. Ypač palyginus su 2017 ar ankstesniais metais, kai tas minusas buvo virš 20 ar 30 tūkstančių. Tačiau absoliučiais skaičiais pernai emigravo 32 tūkstančiai gyventojų. Emigracijos mastai tebeišlieka dideli. Didėja grįžtamoji migracija. Tačiau vėlgi žiūrėkime į ilgalaikę perspektyvą. Grįžtamoji migracija 2013, 2014, 2015 metais buvo gerokai didesnė, siekė apie 20 tūkstančių žmonių, kai pernai sugrįžo 16,6 tūkstančiai emigrantų“, – pabrėžė V. Stankūnienė, pridurdama, kad šiuos migracijos procesų pagerėjimus dabartiniu metu daugiausia lemia ne vidiniai, o išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES.
Svetur gena geresnio gyvenimo viltis
V. Stankūnienės nuomone, pakeisti neigiamas demografines tendencijas yra sunku. Nors politikai deklaruoja siekiantys didinti gimstamumą šalyje, politiniai užkalbėjimai tam įtakos neturi. „Yra įrodyta ir kitų šalių gerosios praktikos rodo, kad tam, jog šeima išgyventų, reikalingi du dirbantieji ir du darbo užmokesčiai. Būtinos sąlygos, kad tėvai galėtų dirbti ir uždirbti bei kartu auginti vaikus. Tam reikalingos vadinamosios viešosios arba su vaikų priežiūra, ugdymu, mokymusi susijusios paslaugos. Ne tik ikimokyklinio, bet ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Jos turi būti prieinamos, pigesnės ir kokybiškesnės. Valstybės labiau subsidijuojamos. Orientuotis reikia į tai. Šeimai išmokami „vaiko pinigai“ dar nebūtinai pateks vaikui ir sumažins jo auginimo kaštus. Dabar einama ne ta linkme, ne ten dedami akcentai“, – įsitikinusi demografijos ekspertė.
„Kosmetiniais“ sprendimais politikai nepažabos ir emigracijos. V. Stankūnienė kartoja, kad žmonės išvyksta svetur būtent dėl ekonominių priežasčių. „Tam, kad kiekvienas individualiai ar šeima gyventų ir išgyventų, būtinas pakankamas darbo pajamų standartas, leidžiantis užtikrinti ne tik pačias minimaliausias bazinių poreikių išlaidas, bet ir būsto įsigijimas ir t.t. Kol šito nėra, ir toliau veiks išstumiantieji veiksniai, vyks geresnio gyvenimo paieškos jei ne Jungtinėje Karalystėje, tai kažkur kitur. Jaunimas nori gyventi, turėti šeimą, auginti vaikus ir bent jau pagal bendrą šalies išsivystymo bei gerovės lygį užtikrinti tam tikrą savo šeimos gerovę“, – sakė ji.
Daugiau skaitykite
© Lietuvos žinios