Doc. dr. Visvaldas Legkauskas. Kultūra kaip agresijos kontrolės sistema, kad neišžudytume vieni kitų
Kasdien kalbėdami apie savo šalies kultūrą įprastai aptariame vienokį ar kitokį meną. Kai kalbame apie kitų šalių kultūras, dažniausiai minime įvairius gyvenimo būdo skirtumus. Tačiau tik retais atvejais kalbame apie kultūrų bendrumus. Taigi, ką bendro turi visos kultūros? Nuo ko prasideda kultūra?
Psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo doc. dr. Visvaldo Legkausko komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.
Kultūra prasideda tada, kai dėl galimybės gyventi grupėje ir geresnio sugyvenimo žmogus atsisako dalies patogumo. Sigmundas Freudas teigė, kad pirmiausia žmogus linkęs veikti pagal malonumo principą – „tai, ko noriu, privalau gauti tuojau pat“. Tačiau augdamas žmogus išmoksta kultūrinių normų, kurios nurodo, kaip ir kada gali gauti tai, ko nori. Tai reiškia, kad vaikas išmoksta, kokie poreikių ir norų tenkinimo būdai yra priimtini jo kultūroje.
Iš esmės, kultūra yra pirmiausia sugyvenimo taisyklių rinkinys. Tos sugyvenimo taisyklės apima dvi svarbiausias sritis: higieną, tai yra kaip turime elgtis, kad neišmirtume išplitus užkrečiamosioms ligoms, ir agresijos kontrolę, tai yra kaip turime derinti savo poreikių tenkinimą, kad neišžudytume vieni kitų. Taigi, be kitų dalykų, kiekviena kultūra yra ir agresijos kontrolės sistema.
Agresija yra paprasčiausia, kiekvienam iš mūsų prieinama mūsų norų patenkinimo priemonė. Jei ko nors nori, paprasčiausia tai pasiimti jėga. Žinoma, jei tos jėgos turi pakankamai. Tačiau žmonės linkę grąžinti tai, ką gauna. Patyręs smurtą žmogus nori atsiteisti tuo pačiu. Jei nebūtų jokių išorinių stabdžių, kontroliuojančių individo agresiją, žmonių grupės, bendruomenės ir visuomenės negalėtų egzistuoti. Silpnesnieji išsilakstytų, o stipresnieji likę išsižudytų. Kad taip neatsitiktų, kultūra, kaip agresijos kontrolės sistema, rašytomis ir nerašytomis taisyklėmis apibrėžia, kas, prieš ką, kada ir kokią agresiją gali naudoti.
Kviečiame skaityti daugiau: