doc. dr. Laura Šeibokaitė: Vaikų saugumas – tėvų rankose
VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė atkreipia dėmesį, kad saugaus eisimo vaikai pradeda mokytis dar tuomet, kai tikslingai nėra to mokomi – stebėdami juos supančių suaugusių pavyzdį. Todėl saugaus eismo vaikus pirmiausia turėtume mokyti kasdienėse situacijose: einant gatve, važiuojant automobiliu, kertant perėją ar stovint prie šviesoforo. Toks mokymasis nieko nekainuoja, jam nereikia skirti papildomo laiko, o dėl realių, gyvenimiškų situacijų vaikui lengviau suvokti bei įsisavinti jam sakomą informaciją, vėliau pritaikyti ją praktikoje.
„Vaikai pradeda mokytis nuo stebėjimo – kaip tėvai elgiasi patys, to vaikai ir išmoksta. Tik vėlesniame etape pereinama į formalųjį mokymą ir aiškinama, kaip reikėtų elgtis ir kodėl būtent taip. Šiuo atveju – pagrindinis dėmesys turėtų krypti į tėvus, kurie patys ne visuomet elgiasi pagal taisykles. Jei tėvų elgesys su žodžiais nesutampa, vaikui leidžiama suprasti, kad galima daryti viena, o sakyti kitą. Šis aspektas svarbus ne tik eismo saugumo klausimu, bet ir apskritai bet kuriame auklėjimo procese, – sako dr. Laura Šeibokaitė. – Jei tėvų elgesys prieštarauja žodžiams, vaikas paliekamas nežinioje – kokią išvadą jis turėtų pasidaryti? Tokiais atvejais tėvai turėtų išaiškinti, kodėl buvo pasielgta būtent taip, o ne kitaip. Tačiau turėkite omenyje, kad savo elgesiu jau mokome vaiką subtilybių, kaip galima nesilaikyti nustatytų taisyklių.“
Tėvai pastebi, kad šeštais–septintais žmogaus gyvenimo metais jo elgesys pradeda keistis: vaikas tampa ne toks paklusnus, dažniau laužo tėvų nustatytas taisykles, tarsi negirdi, kas jam sakoma. Dr. L. Šeibokaitė paaiškina: tai – naujas raidos etapas, kuriame vaikas tampa savarankiškesnis, svarios įtakos jo elgesiui turi bendraamžių rodomas pavyzdys. „Maždaug iki 5-erių gyvenimo metų vaikai yra „geros mergaitės“ ar „gero berniuko“ moralumo stadijoje, labai stengiasi atitikti gero vaiko standartus, preciziškai laikosi nustatytų taisyklių. Problemos įprastai atsiranda vėlesniame etape, apie 6–7 metus, pradėjus lankyti pradinę mokyklą ir perėjus į kitą raidos stadiją. Šiame etape stipriai keičiasi žmogaus kasdienybė – daugiau laiko praleidžiama ne tėvų priežiūroje, vaikas tampa kur kas savarankiškesnis, padidėja bendraamžių daroma įtaka, – sako dr. L. Šeibokaitė. – Vaikai žino, ko negalima daryti, tačiau, įsitraukus į įdomias veiklas su bendraamžiais ir sukilus adrenalinui, visi perspėjimai natūraliai pasimiršta, apie taisykles tuo metu vaikas tiesiog negalvoja. Jį apėmęs azartas ir jaudulys yra didesnis, nei gebėjimas numatyti savo elgesio pasekmes – šiuo aspektu 6–7 metų amžiaus tarpsnis yra ganėtinai pavojingas. Tačiau tai – raidos, o ne vaiko gerumo ar blogumo aspektas.“
Anot specialistės, vaikai labai skiriasi savo branda, gebėjimu sukoncentruoti dėmesį ir atsiminti, todėl vienos, visiems tinkančios, taisyklės, kada vaikas turėtų būti pasiruošęs savarankiškam dalyvavimui kelių eisme, nėra. „Tipiškai manoma, kad kelių eisme vaikas savarankiškai pradeda dalyvauti maždaug iki 5-os klasės: vieni anksčiau, kiti – vėliau, atsižvelgiant į vaiko brandą. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, bet ir esamus pavojus bei rizikas. Jei jūsų atžala gyvena šalia mokyklos, galbūt, nejudrią gatvę savarankiškai pereiti jis galėtų jau pirmoje klasėje. Tačiau jei aplinkybės ir eismo sąlygos pavojingesnės, savarankiškumo mokymasis gali trukti ilgiau, ir tai nėra koks nors nukrypimas nuo normos. Paprastai tėvai mato, ar vaikas tokiam žingsniui jau pasiruošęs, yra pakankamai dėmesingas ir susikaupęs tam, kad galėtų saugiai savarankiškai dalyvauti kelių eisme“, – sako dr. Laura Šeibokaitė.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/saugus-eismas/vaiku-zaidimu-aikstele-stebejusi-moteris-pasiurpo-atrodo-kad-daliai-tevu-nusispjauti-i-ju-vaiku-ir-aplinkiniu-sauguma.d?id=86971883
