Doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė diskusijoje su gimnazistais „Jauno žmogaus būtis pandemijos kontekste“

2021 m. gegužės 6 d. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos biblioteka organizavo diskusiją – „Jauno žmogaus būtis pandemijos kontekste“, kurioje dalyvavo grupė gimnazistų ir VDU Socialinio darbo katedros docentė, Všį Paramos šeimai centro „Darnūs namai“ Kauno rajono Bendruomeninių šeimos namų direktorė, Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos prezidentė, Tarptautinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos (IASWG) tarybos narė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.

Virtualiai vykusioje diskusijoje mokiniai išsakė savo mintis, kad karantinas apribojo gyvą bendravimą, kad įspraudė į kažkokius neaiškius rėmus, žmonės susvetimėjo. Mokiniai prisipažino, kad pradėjo pamiršti savo pareigas, dingo motyvacija mokytis, „veikti“, siekti tikslų. Abiturientus neramina artėjantys egzaminai. Gimnazistai teigia, kad kartais gyvenimo siunčiami iššūkiai tampa tokie sudėtingi, jog net nesuprantame, ko patys norime iš to gyvenimo, nežinome, kur išlieti emocijas.

Taip pat gimnazistai teigė, kad karantino laikotarpis išmokė ir gerų dalykų: leido labiau pažinti save, išmokė nepasiduoti, nepalūžti ir judėti tolyn. Padėjo suprasti, jog net blogiausioje ir tamsiausioje dienoje galima rasti kažko gero. Kai kurie teigė išmokę nepasiduoti tingėjimui.

Doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė pirmiausiai visus paprašė pagalvoti, kokie teiginiai sukasi mokinių galvose. Jei dominuoja praeities temos – vadinasi, analizuojame praeitį ir murkdomės joje. Jei dominuoja mintys apie ateitį – tuomet išgyvename stresą. Geriausia, jei išmoktume būti „čia ir dabar“, suprasti, kas su mumis darosi. Ne rezultatai dabar turi būti svarbiausia, bet emocinė būsena.

Docentė palygino jaunimą prieš 20 metų ir dabar su LEGO kaladėlėmis. Anksčiau baigęs mokyklą mokinys tarsi gaudavo LEGO rinkinį su aiškiomis instrukcijomis: baigsi studijas, įsidarbinsi, kursi šeimą ir t.t. Dabar gauną daug didesnį įvairiausių spalvų ir formų LEGO rinkinį be jokios instrukcijos ir dar reikia išmokti pačiam sudėlioti kaladėles. Todėl jaunam žmogui būtina stiprinti save, išmesti iš galvos bet kokį lyginimąsi su kitais (ypač socialiniuose tinkluose), mažinti nerimo šaltinius. Tam yra specialios kvėpavimo terapijos, nusiraminimo metodai. Vieną iš jų mokiniai išbandė diskusijos metu.

Diskutuojant prieita išvadų, kad svarbiausia – santykis su savimi. Būtina išmokti „būti čia ir dabar“, kad pakeisti galime tik save, nustoti lyginti save su kitais. Kuo sunkesnis laikas, tuo didesnę meilės porciją tusime skirti SAU.

Mokiniai įvardino mintis, kurias siunčia mokytojams ir tėvams:

  • Nelyginti vaikų nei su savimi nei su kitais
  • Išklausyti
  • Kantrybės vieniems su kitais
  • Kad grįžtų į savo paauglystę ir pajaustų, suprastų kaip gali būti sunku paaugliui
  • Nespausti „maksimumo“ iš vaikų (mokinių)
  • Suprasti juos

Po diskusijos, reflektuodami, mokiniai džiaugėsi, kad turėjo galimybę išsikalbėti, kad pamatė, jog yra ne vieni tokie, kad ir kitiems yra sunku. Džiaugėsi išmokę nusiraminimo metodų, kuriuos tikrai taikys. Teigė, kad tikrai norėtų tęsti panašias diskusijas su įdomiais žmonėmis. Jiems įsiminė žodžiai: „Dėkingi žmonės – laimingi žmonės“.

Plačiau: http://www.vilkaviskioausra.eu/diskusija-jauno-zmogaus-butis-pandemijos-kontekste/