Darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas Lietuvoje – didžiausi iššūkiai tik moterims?
Gera mama ar tėtis, laiminga žmona ar vyras, efektyvi vadovė(-as), produktyvi kolegė(-a), supratinga draugė(-as) – ar mes vis dar gebame suderinti šiuos skirtingus vaidmenis sparčiai besisukančiame ir itin reikliame kasdieniame gyvenime? Moterims ar vyrams tai kelia didesnius iššūkius ir kaip šie iššūkiai susiję su mūsų gerove? Ar netikėtai užklupusi pandemija darbo-šeimos vaidmenų derinimo problemas paaštrino? Šie klausimai svarbūs tiek politikos formuotojams, specialistams, dirbantiems su šeimų ir darbuotojų gerove, tiek asmenims, kurie tiesiogiai su tuo susiduria savo gyvenime.
2022m. lyčių lygybės indekse, kurį skelbia Europos lyčių lygybės institutas EIGE, papildomas dėmesys skirtas su COVID-19 pandemijos poveikiu susijusiai nelygybei darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo srityje. Remiantis EIGE duomenimis, 44 proc. daugiau moterų palyginus su vyrais (atitinkamai 57 ir 13 proc.) Lietuvoje nurodė, jog vaikus pandemijos laikotarpiu prižiūrėjo visiškai vienos arba beveik nepadedamos antrųjų pusių ir kitų asmenų. Europoje šis nelygybės rodiklis ženkliai mažesnis – 29 proc.
Dar didesnis atotrūkis pastebėtas tarp vyrų ir moterų įsipareigojimų dėl namų ruošos darbų. Per pandemiją Lietuvoje nelygybė tarp vyrų ir moterų dėl pasidalinimo namų ruošos darbais buvo 62 proc. (70 proc. moterų ir 8 proc. vyrų nurodė namų ruošos darbus atliekantys vieni arba beveik vieni) palyginus su 46 proc. Europoje (atitinkamai 66 proc. moterų ir 20 proc. vyrų). Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pažymėjo, jog pandemija dar labiau pagilino iki šiol egzistavusią ryškią lyčių nelygybę namų ruošos ir priežiūros srityse. Vis dėlto, Lietuvos lyčių lygybės indekse turime ir pozityvių naujienų. Dalyvavimo darbo rinkoje lyčių lygybės indeksas aukštesnis nei Europos vidurkis (atitinkamai 73,9 ir 71,7). Be to, didžiausią pažangą Lietuva pasiekė galios srityje (dalyvavimas sprendimų priėmime politikos, ekonomikos ir socialinėse sferose) – įvertinimas nuo 2019 metų pagerėjo 6,1 balo.
Remiantis šiais EIGE duomenimis atrodytų, jog tiek moterys, tiek vyrai aktyviai įsitraukia į darbines veiklas, tačiau moterims tenka daugiau įsipareigojimų namuose. Kyla natūralus klausimas, kaip vyrams ir moterims pavyksta suderinti darbo ir šeimos vaidmenis. Kas patiria daugiau iššūkių? Atsakymus į šį klausimą pateikia Europos socialinio tyrimo (EST) duomenys. Naujausios 10-osios EST bangos rezultatai atskleidė (žr. 1 paveikslą), jog tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyrai ir moterys panašiai vertina savo patiriamą darbo-šeimos vaidmenų konfliktą – darbo ir šeimos vaidmenų nesuderinamumas nėra labai dažnas. Vis dėlto, vertinant atskirus darbo ir šeimos sąveikos aspektus paaiškėjo, jog tiek lietuvės, tiek europietės moterys dažniau nei vyrai jaučiasi pernelyg pavargę po darbo užsiimti mėgiama veikla namuose. Be to, nuovargio dėl darbo aspektas atsiskleidė kaip didžiausias iššūkis derinant darbą ir šeimą. Tuo tarpu, darbo keliamos įtampos poveikis namuose buvo vertinamas kaip rečiausiai patiriamas.
1 paveikslas. Moterų ir vyrų patiriamas darbo-šeimos vaidmenų konfliktas Lietuvoje ir Europoje / Tyrimo autorių informacija
Pastaba: duomenys Lietuvoje rinkti 2021 m. liepos 1 – gruodžio 15 d. po griežtų COVID suvaržymų periodo
Svarbu pripažinti, kad tiek darbe, tiek šeimoje iš mūsų tikimasi įsitraukimo į atliekamą vaidmenį. Kai vienas socialinis vaidmuo ir su juo susiję reikalavimai „išsunkia“ kitame socialiniame vaidmenyje esančius resursus ir tokiu būdu trukdo atlikti su tuo vaidmeniu susijusius reikalavimus, kyla vaidmenų konfliktas. Pavyzdžiui, darbe patiriama įtampa dėl darbų gausos ir sudėtingumo trukdo kokybiškai praleisti laiką su šeima, nes nuolat jaučiamas nuovargis, energijos stoka.
Patiriamą darbo-šeimos vaidmenų konfliktą dažnai lydi tokios pasekmės kaip nepasitenkinimas darbu/ šeima, sumažėjęs produktyvumas, jaučiamas stresas. 10-osios EST bangos duomenys taip pat patvirtino (žr. 2 paveikslą), jog kuo geriau darbuotojams Lietuvoje ir Europoje pavyksta suderinti darbo ir šeimos vaidmenis (t.y. patiriamas mažesnis darbo-šeimos vaidmenų konfliktas), tuo jie jaučiasi laimingesni ir yra labiau patenkinti gyvenimu bei darbu. Darbo-šeimos vaidmenų suderinimas išsiskyrė kaip itin svarbus veiksnys pasitenkinimui darbu Lietuvoje.
Darbo-šeimos vaidmenų suderinimo ir laimingumo, pasitenkinimo gyvenimu ir darbu ryšiai Lietuvoje ir Europoje / Tyrimo autorių informacija
Taigi, tiek vyrams, tiek moterims tenka susidurti su darbo-šeimos vaidmenų konfliktu kaip šiuolaikinio gyvenimo iššūkiu. Dažniausiai problemos kyla dėl po darbo jaučiamo nuovargio ir jų pasireiškimas dažnesnis būtent moterų grupėje. Gebėjimas suderinti darbo ir šeimos vaidmenis yra svarbus mūsų kaip asmenų, šeimos narių ir darbuotojų gerovei. Darbo-šeimos vaidmenų konflikto nepatiriantys žmonės yra laimingesni, labiau patenkinti gyvenimu ir darbu. Todėl svarbu aktyviai veikti skirtingais lygmenimis:
· priimti ir įgyvendinti politinius sprendimus valstybės lygmeniu (pvz., socialinės garantijos, papildomos naudos, lengvatos ir lankstesnės darbo sąlygos, paslaugų šeimai plėtra ir prieinamumo didinimas ir pan.);
· kurti darbo ir šeimos derinimui palankią aplinką organizacijose (iššūkių suvokimas ir įsipareigojimas lygių galimybių principams, situacijos analizė – darbuotojų poreikių išsiaiškinimas, veiksmų plano kūrimas, įgyvendinimas ir įsivertinimas);
· ieškoti kiekvienam asmeniškai tinkančių būdų spręsti skirtingų vaidmenų derinimo iššūkius (pvz., laiko planavimo įgūdžių ugdymas, pagalbos paieška, konsultavimasis ir pan.).
Daugiau patarimų apie tai, kaip derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, darbuotojui, darbdaviui ir šeimai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administruojamame puslapyje daugiau balanso.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. VS-3).