„Erasmus+“ patirtis Kanadoje: viskas atrodė kaip amerikietiškame filme

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Indrė Kurkulytė šiuo metu gyvena ir dirba Niujorke. Šis miestas nėra pirmoji jaunos merginos profesinė patirtis Šiaurės Amerikos žemyne – „Erasmus+“ dvišaliai mainai jai padėjo ne tik sustiprinti anglų kalbos žinias, bet ir sėkmingai baigti magistrantūros studijas. „Kai palieki viską aplink, atrandi save su savo nuostatomis, požiūriais ir visus juos kvestionuoji naujoje aplinkoje“, – apie tarptautines patirtis pasakoja Indrė.

Kaip pasirinkote Organizacijų psichologijos studijas VDU?

Psichologija visada buvo mano aistra. Po bakalauro studijų atėjo metas pasirinkti konkretesnę psichologijos kryptį. Nebuvau visiškai tikra, kuri sritis man labiausiai tinka, todėl rinkausi organizacinę psichologiją, nes ši kryptis yra viena plačiausių bei turi labai daug pritaikomumo galimybių. Visada įsivaizdavau save dirbant didelėje organizacijoje, besisukant tarp žmonių.

Kas buvo įdomu studijuojant magistrantūroje?

Turbūt labiausiai patiko tai, kad mūsų grupė buvo nedidelė ir bendravimas su dėstytojais buvo artimas. Dėstytojai turėjo daugiau galimybių perteikti savo patirtį. Turėjome užtektinai laiko diskusijoms, klausimams, kurie buvo mums įdomūs.

Kaip nusprendėte išbandyti „Erasmus+“ dvišalių mainų studijas Kanadoje?

Bakalauro studijų metu nemažai keliavau su „Erasmus“ programa, todėl ir studijuojant magistrantūroje pradėjau domėtis išvykimo galimybėmis. Iš kitų studentų teko išgirsti apie išvykimo už Europos ribų galimybes. Pirmiausiai, ieškojau informacijos internetiniame puslapyje, vėliau nuvykau į tarptautinį studentų biurą. Ten mane labai maloniai priėmė ir papasakojo apie galimybes išvykti. Pasirinkau Kanadą, nes ši šalis ne tik gali pasigirti nuostabia gamta, bet taip pat joje kalbama anglų kalba (išskyrus Kvebeką). Žinojau, kad geros anglų kalbos žinios bus privalumas ateityje ieškant darbo.

Kokiame universitete mokėtės, kuriame mieste gyvenote? Kokie kultūriniai skirtumai patraukė Jūsų dėmesį? Ar studijos Kanadoje skyrėsi nuo lietuviškos aukštojo mokslo sistemos?

Gyvenau Redžainos mieste ir mokiausi jo vardu pavadintame universitete (angl. University of Regina). Nors tai Saskačevano provincijos sostinė, šis miestas yra pakankamai mažas – mažesnis už Vilnių ar Kauną. Tikriausiai vienas įdomiausių dalykų buvo tai, jog aplink universitetą buvo įsikūręs studentų miestelis. Viskas atrodė kaip amerikietiškame filme: įvairios sporto komandos, bendruomenės.

Kanadiečiai tikrai labai mandagūs. Dar įdomu tai, jog Šiaurės Amerikoje dažnai pokalbis prasideda klausimais: „Tai iš kur esi? Iš kur atvyko tavo protėviai?“. Lietuvoje ar Europoje tokie klausimai pasitaiko daug rečiau, o čia visi turi labai įvairias šeimos istorijas.

Studijų formatas taip pat šiek tiek skiriasi: pavyzdžiui, mokiausi tris dalykus. Statistikos paskaitos vyko panašiai kaip ir Lietuvoje. Vienas iš pasirinktų dalykų buvo „Kūdikių raida“, kurio paskaitose vyko vien diskusijos. Susėsdavome  ratu ir diskutuodavome apie perskaitytą straipsnį. Paskutinis pasirinktas dalykas buvo „Kūrybiškumas, inovacijos ir antreprenerystė“. Šis seminaras buvo patyriminis. Tai reiškia, jog mokymasis vyko per praktiką. Beveik kiekvieno seminaro metu mes būdavome suskirstyti į grupes ir atlikdavome užduotį, susijusią su kūrybiškumu ar inovacijomis. Man patiko mokytis įvairiais būdais ir formatais. Manau, jog tai padeda geriau suprasti, koks mokymasis tau yra priimtiniausiais, kaip geriausiai supranti ir įsimeni informaciją.

Kas labiausiai patiko mainų metu? Kokios patirties įgijote, ko išmokote iš jos?

Labiausiai patiko pamatyti kitą šalį, pažinti jos kultūrą. Niekur kitur nesužinai ir neišmoksti apie kitą šalį tiek daug, kaip gyvendamas joje. Kalbant su vietiniais pradedi suprasti subtilias detales, juokelius bei iššūkius, su kuriais jie susiduria. Pradedi jausti šalį bei kultūrą. Tai labai praplečia suvokimą bei akiratį. Džiaugiuosi studijomis Kanadoje ir dėl to, jog tai anglakalbė šalis. Tai padėjo pagerinti savo anglų kalbos įgūdžius.

Kanadoje užmezgėte profesinius ryšius su dėstytoju, kuris vėliau padėjo Jums vykdant magistrantūros baigiamojo darbo tyrimą. Papasakokite plačiau, kaip sekėsi su šiuo darbu?

Mano darbo tema  buvo internetinio dykinėjimo, organizacinio įsipareigojimo ir moralinės kompetencijos sąsajos. Vos atvykus į Kanadą tarptautinių studentų kuratoriai patarė mums prisistatyti dėstytojams, pasakyti iš kur atvykome ir kad esame tarptautiniai studentai. Kitaip nei Europoje, kur dažnai akivaizdu, jog esi „Erasmus“ studentas, mes buvome tokie patys kaip ir kanadiečiai. Mano statistikos dėstytojas buvo vienas nuostabiausių, kokius teko sutikti. Jis ne tik puikiai išmanė savo sritį, bet ir sugebėjo linksmai, įdomiai pateikti tokį iš pažiūros nepatrauklų dalyką kaip statistika. Vos prisistatę mes pradėjome kalbėti apie Lietuvą ir mano studijas ten. Taip pat, kadangi tuo metu rašiau savo baigiamojo darbo projektą, jis mielai sutiko pakonsultuoti, kokius statistinius metodus būtų geriausia naudoti tikrinant savo hipotezes. Net ir grįžus atgal į Lietuvą jis konsultavo mane statistiniais klausimais bei padėjo pastebėti įdomių įžvalgų mano rezultatuose.

Po studijų baigimo, praėjusių metų rudenį išvykote į Amerikos megapolį Niujorką. Ką šiuo metu veikiate šiame mieste, kodėl pasirinkote būtent jį?

Atvykau į Niujorką metų trukmės stažuotei. Mano stažuotę finansuoja Baltijos–Amerikos Laisvės fondas (BAFF, Baltic American Freedom Foundation). Organizacija apmoka visas išlaidas: bilietus, gyvenimą, vizą, draudimą.

Šiuo metu atlieku praktiką viename startuolyje. Esu klientų sėkmės vadybininkė (angl. Client Success Manager). Tai pozicija, kurioje tiesiogiai bendrauju su klientais, padedu jiems geriau suprasti mūsų produktą, kaip juo naudotis bei gauti daugiausiai vertės. Kiekvieną dieną mokausi JAV verslo bei bendravimo su klientais subtilybių.

                                                                                                                                                                                                                       Pasirinkau šį miestą, nes jis kupinas gyvybės, pulsuojantis. Būnant Niujorke visada esi įvykių sūkuryje. Taip pat jis pilnas kultūrų, įvairių tautybių, tad pasijusti čia kaip namie labai paprasta.

Kas sunkiausia ir įdomiausia šiame mieste?

Sunkiausia, kad reikės išvykti. O įdomiausia, kad šie metai, tikriausiai, yra laikotarpis, per kurį išmokau daugiausiai iki šiol. Visiems kartoju, kad Niujorkas yra miestas, kuriame atgimsti kaskart iš naujo. Tokia gausybė žmonių, daugybė talentų, istorijų. Čia tiesiog neįmanoma nuobodžiauti. Viskas gyva, juda.

Kaip tarptautinės patirtys prisideda tiek prie Jūsų profesinės veiklos bei kokią reikšmę tai kuria asmeniniame gyvenime?

Pirmiausia, šiuolaikinėse darbovietėse anglų kalba nebėra privalumas, tai būtinybė. Tarptautinė patirtis leidžia tobulinti anglų kalbos žinias ir drąsiai jaustis dedant minimalų kiekį pastangų. Esi priverstas kalbėti angliškai, tad natūraliai kasdien mokaisi ir gerini šios kalbos žinias. Labai naudinga pamatyti, kaip verslas ar mokslas vystomas svetur. Tai suteikia daug naudingų įžvalgų, leidžia išmokti naujų dalykų bei pasisemti patirties. Nuolat susipažįstu su nuostabiais žmonėmis, gyvenančiais įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Tai išties padeda naikinti šalių, kultūrų sienas. Visi mes esame labai panašūs – ar būtume iš Europos, ar iš Irano, ar iš Meksikos. Visi dalinamės tais pačiais žmogiškais bruožais, norais, svajonėmis. Man kiekvienas išvykimas į kitą šalį yra iššūkis. Palikti viską, kas yra sava ir pažįstama, ir išvykti kažkur kitur nuostabiai parodo, kas iš tikrųjų esi. Kai palieki viską aplink, atrandi save su savo nuostatomis, požiūriais ir naujoje aplinkoje visus juos kvestionuoji. O kartais kaip tik – labai ryškiai pamatai kultūros įspaudus savo asmenybėje, nes gali iki nukritimo ginčytis dėl vertybių, kurios tau buvo įdiegtos dar vaikystėje. Man laikas svetur yra savęs atradimo laikas, laikas sau.

Kokie Jūsų ateities planai – ar galvojate savo ateitį sieti su Lietuva, ar visgi dar norite išbandyti save svetur?

Po stažuotės dvejiems metams grįšiu į Lietuvą (toks reikalavimas pagal stažuotės sutartį), todėl kurį laiką realizuosiu save gimtinėje. O kaip vėliau bus, laikas parodys.

Ko palinkėtumėte galvojantiems, bet abejojantiems išbandyti „Erasmus+“ programą?

Labiau norėčiau ne palinkėti, o pasidalinti asmenine patirtimi: geriausias ir prasmingiausias mano studijų laikas buvo praleistas išvykus studijuoti kitur. Tai praturtina studijas kaip niekas kitas.

My extraordinary experience at Vytautas Magnus university

Gabrielle_07If I had to use a word to summarize the two years I spent studying at VMU, I would choose extraordinary. Each course uniquely impacted my understanding of the field of social work, and when combined together gave me a well-rounded knowledge base to confidently draw from when applying theory to practice. VMU provided an avenue for international perspectives to gather. One of my favorite things about my time at VMU was the global perspectives I was consistently exposed to. I learned how social work operated in different countries; how different nationalities viewed social problems. My peers and I were in a constant exchange of ideas common within our nations’ own worldviews. It was nothing short of thrilling.

With the international nature of this program there came one challenge. At times when certain topics were being discussed the English language was not accessible enough for some to utilize to sufficiently express their ideas in the ways their native language could. This meant that sometimes discussions were held in a language I could not understand. That being said, there usually was a great effort made to translate the major points of the discussion to keep me informed and included. Regardless of this one difficulty, I could not image studying anywhere else. My time at VMU has shaped my perspectives and knowledge in ways other universities could not and I feel confident that the information I learned at VMU will consistently aid me in the professional fields I choose to pursue. I wish to express my deepest gratitude to the social work faculty for everything they did to make my studies at VMU so transformative.

 

Gabrielle Elyse Kempton

Edukologų patirtys tarptautiniame, NordPlus for Teacher Education organizuotame, intensyviame kurse „MIELESTONE“

Mielestone12010m. spalio – gruodžio mėn. šeši trečio kurso Mokymo(si) paslaugų vadybos programos studentai, drauge su dėstytoja Salomėja Karasevičiūte ir jos asistente, antro kurso Švietimo vadybos magistrantūros studente, Giedre Bagdonaite, dalyvavo NordPlus programos tarptautinio projekto MIELESTONE (,,Mirroning Inclusive Education in New Nordic-Baltic Learning Environments‘‘) intensyviame kurse. Šiame kurse, taip pat dalyvavo dėstytojai ir studentai iš Suomijos, Danijos ir Latvijos.

Šio intensyvaus kurso tikslas – ugdyti supratimą ir įgyti žinių apie tai, kaip reikėtų organizuoti mokymo ir mokymosi procesą, kad skirtingo amžiaus, skirtingų gabumų, ar turintys negalią mokiniai, bei studentai galėtų mokytis drauge su kitais, ieškant naujų mokymosi aplinkų, esančių už mokyklos ribų.

Intensyvus kursas vyko trimis etapais. Pirmiausia, susitikimo Rygoje, Latvijos universitete metu, vyko paskaitos, kuriose buvo pristatytos teorinės žinios apie įtraukiamąjį (inclusive) mokymąsi. Taip pat, buvo suorganizuota vakaronė, kurios metu visos šalys pristatė savo kultūrą, vaišindami savo tradiciniais valgiais, pristatydami nacionalinius animacinius personažus, ar mokydami tradicinių šokių. Vieną iš susitikimo dienų kurso dalyviai vyko aplankyti Šiaurės kalbų mokyklą ir susipažinti su jų mokymo/-si programomis. Šios intensyvios savaitės pabaigoje, studentai pasirinko temas, pagal kurias, kurso pabaigoje turėjo parengti mokymosi procesą. Kiekvienos šalies dėstytojai pristatė savo temas, tad grupės buvo suformuotos tarptautinės, atsižvelgiant į studentų prioritetus.

Informacinių ir komunikacinių technologijų pagalba tolimesnis darbas tarptautinėse komandose vyko nuotoliniu būdu, ruošiant portfolio, ieškant teorinės medžiagos, ją analizuojant bei rengiant praktines užduotis.

Gruodžio mėn., Danijoje, Fredericijoje įvyko paskutinis susitikimas, kurio metu studentai turėjo pristatyti savo parengtą mokymo/-si procesą. Taip pat aplankėme pradinę mokyklą, kurioje turėjome galimybę stebėti gramatikos pamoką, kuri buvo organizuojama miške. Paskutinė susitikimo diena buvo skirta pažinčiai su Fredericijos miesteliu, kurį aprodė University of Lilabealt studentai, dėstytojai tuo metu planavo naują intensyvų kursą, kuriame bus sudarytos galimybės dalyvauti kitiems Edukologijos katedros studentams.

Tarptautiniame kurse dalyvavusių studentų įspūdžiai.

Milda: ,,Mano manymu, tai viena geriausių bei vertingiausių patirčių, kurią gali įgyti Lietuvos studentas. Patobulinau anglų kalbos žinias, įgijau darbo tarptautinėje komandoje praktikos, o mokantis nuotoliniu būdu pagerinau ir darbo su kompiuteriu įgūdžius.‘‘

Paulius: ,,Dalyvavimas šiame intensyviame kurse man buvo be galo didelis išbandymas ir, tuo pačiu, neįkainojama patirtis, dirbant tarptautinėse grubėse. Aš ne tik patobulinau užsienio kalbos (anglų) įgūdžius, bet ir įgijau daugiau pasitikėjimo savimi.‘‘

Gerda: „Prisiminus šį projektą sukyla labai geri prisiminimai. Neišdildoma patirtis, kuri skatina kviesti visus dalyvauti ir nepraleisti pasitaikiusių progų įgyti tarptautinės patirties, socialinių įgūdžių, konstruktyvios kritikos.“

Svarbu nebijoti priimti iššūkius ir dalyvauti! Nustebtumėt, koks jaučiamas ir gaunamas palaikymas iš kolegų, dėstytojų, tarptautinės akademinės bendruomenės. Jums bus smagu pažinti kitas kultūras, skirtingas švietimo sistemas – pagyventi kitokiu ritmu, geriau pažinti ne tik kitus, bet ir save.

Daugiau nuotraukų galerijoje

Detalesnę informaciją, su studentų pristatymų medžiaga, galima rasti http://www.ucl.dk/content/dk2/nordplus_network_for_teacher_education/intensive_course_mielestone_2010.

Erasmus studijos Ljubljanos universitete

erasmus_LjublijanaKą pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi išvykusi su erasmus mainų programa ir ypač į tokią puikią šalį kaip Slovėnija. Ši programa suteikia gyvenimui puikios patirties. Žinoma, ne viskas auksas kas auksu žiba, ne visada lydi tik sėkmė ir geri žmonės aplinkui, pasitaiko ir tokių dalykų, kad tenka šiek tiek pakovoti už save ar tiesiog ginti savo interesus, bet neįvardinčiau viso to, kaip didelio minuso, kadangi gyvenime turi būti tiek gerų, tiek blogų dalykų visa tai tik užgrūdina tolimesniam gyvenimui. Be to, tikrai palinkėčiau kiekvienam studentui išnaudoti šią puikią galimybę, nes erasmusas „tik vieną kartą jūsų gyvenime“. Kaip vieną iš argumentų galėčiau pasakyti, kad nei vienas studentas nebuvo nusivylęs šia mainų programa ir tik įgijo puikios tarptautinės patirties. Todėl, kaip patvirtinimą mano šių žodžių norėčiau trumpai pristatyti erasmus gyvenimą Liubianoje, studijas, laisvalaikį ir įvairius nuotykius.

Gyvenimas bendrabutyje

Manau vienas iš geriausių pasirinkimų esant erasmus studentui gyventi studentų bendrabutyje, nes ten „verda“ tikrasis gyvenimas. Čia gali susipažinti su daugybe kitų studentų iš kitų šalių, gali suprasti, kas yra tikrasis studentiškas gyvenimas ir visuomet būti linksmybių sūkuryje.

Liublianos universitetas turi pakankamai daug bendrabučių studentams, kurie yra išsidėstę įvairiose miesto vietose, priklausomai nuo to kur yra koks fakultetas. Kiekvienas studentas turi galimybę pasirinkti kuriame iš bendrabučių norėtų gyventi, todėl daugelis renkasi tą bendrabutį, kuris yra arčiau mokymosi įstaigos. Aš pati gyvenu studentų miestelyje, kuris vadinasi „Rožna Dolina“, kur aplink yra apie keturiolika bendrabučių. Iki mano fakulteto pėsčiomis yra maždaug penkiolika minučių kelio. Dar vienas pliusas, kodėl verta gyventi šiame studentų miestelyje, nes iki centro pėsčiomis taip pat gali greitai nueiti, be to čia dažniausiai vyksta visi vakarėliai, šalia bendrabučių yra įkurtas puikus sporto kompleksas. Kiekvienas studentas turi galimybę išeiti į kiemą ir užsiimti jam patinkančia veikla pvz.: krepšiniu, futbolu, tenisu, tinkliniu ir kita.

Dar ką norėčiau paminėti, kad bendrabučiai yra tikrai geros būklės ir tinkamai prižiūrimi, pavyzdžiui bendrabutis kuriame aš gyvenu yra vienas iš neseniai atremontuotų, kambaryje gyvename po du, turime aukšte bendrą virtuvę ir tualetus skirtus merginoms ir vaikinams. Bet niekada nepabėgsi ir nuo minusų, kurių yra kiekviename bendrabutyje. Žinoma kartais būna sunku mokintis, kadangi dauguma studentų nori pasilinksminti, bet visada šioje situacijoje galima rasti išeitį. Be to, turime nesklandumų su atsiskaitymu už bendrabutį. Taigi, jeigu kada atvyksite studijuoti į Liublianą nenustebkite jeigu bus nesusipratimų dėl mokėjimo už bendrabutį. Ir pabaigai norėčiau paminėti, kad vis dėlto džiaugiuosi gyvendama studentų bendrabutyje, nes tai ir šiokia tokia patirtis ir jame yra geriau gyventi nei bute.

Maisto kuponai

Vienas iš geriausių dalykų Liublianoje yra „student bonus“, dar kitaip maisto kuponai. Ši maisto kuponų sistema yra puiki ir kartais apima toks liūdesys, kad tokios sistemos nėra Lietuvoje. Jums kyla klausimas kas čia tokio nuostabaus? Kiekvienas studentas kas mėnesį gauna tiek maisto kuponų, kiek yra darbo dienų. Taip pat valstybė finansuoja 2.62 Eu bonuso sumos, taip kad studentai gali pigiai ir sočiai pavalgyti. Į kupono sumą įeina: sriuba, karštas patiekalas, salotos, desertas ir vandens atsigerti. Taigi Liublianoje studentai tikrai nebadauja ir vaikšto visada sotūs. Plačiau apie šią sistemą galite pasiskaityti šiame tinklapyje: http://www.studentska-prehrana.si/Pages/News.aspx .

Studijos

Studijos Liublianos universitete yra labai įvairios daug kas priklauso ar tas fakultetas kuriame studijuoji turi anglų kalba paskaitas ar ne. Aš pati studijuoju Faculty of Arts fakultete, Department of pedagogy and andragogy. Deje šiame fakultete paskaitų anglų kalba nėra, dėl to Erasmus studentams į paskaitas vaikščioti nereikia. Tiesiog prieš atvykstant studijuoti tu esi jau pasirinkęs norimus studijuoti dalykus ir dėl jų eini tartis su dėstytojais. Taigi, jeigu dėstytojas sutinka, kad lankytum jo dalyką tuomet jis užduoda vadinamus “seminar paper”, kuriuos iki nustatyto termino reikia parašyti. Labai džiaugiuosi, kad visi dėstytojai mane labai maloniai sutiko ir kiekvienas iš jų liepė atlikti tam tikrus darbus. Be to, kiekviena kartą iškilus bent kokiems nesklandumams aš galiu pas juos apsilankyti konsultacijose, kurių metu galima išspręsti esamas problemas.

Taip pat norėčiau paminėti, kad savo departamente susitikau merginą, kuri kaip Erasmus studentė studijavo mūsų universitete ir juo buvo labai patenkinta, dėl to man buvo smagu su ja bendrauti ir kartu ji man yra puiki pagalbininkė čia. Dėl to, kiekvienas atkeliavęs I Liublianos universitetą tikrai neprapulsite, nes visada atsiras žmogus, kuris mielai sutiks jums padėti.

Laisvalaikis

Laisvu laiku nuo studijų tikrai neliūdime, nes turime daugybę galimybių čia kuo nors užsiimti. Slovėnija yra labai graži šalis, kuri turi ypatingai gražius kalnus ir nuostabų kraštovaizdį kur benuvyksi. Asmeniškai aš pačioje Slovėnijoje pakeliavau tikrai nemažai ir pamačiau daugybę nuostabių dalykų ir kartais net liūdna, kad teks palikti šią šalį. Be to, pati Slovėnija yra puikioje geografinėje padėtyje. Taip pat turi puikias kaimynes, kurios pasižymi puikiomis kultūromis ir taipogi kraštovaizdžiu. Faktas yra tas, kad iš Slovėnijos gali nukeliauti į kitas puikias šalis ir tikrai už nedidelę kainą.

Taip pat šita šalis yra puiki tiems, kurie mėgsta sportuoti, nes čia sportuoti tiek jaunas tiek vyresnio amžiaus žmogus. Kaip jau ir minėjau prieš tai studentų miestelyje yra sudarytos puikios galimybės sportuoti ir užsiimti bet kuria sporto šaka. Be to, šalimais yra Tivoli parkas, kuriame galima surengti puikias iškylas, ar tiesiog atsigulti ant pievelės poilsiui, užsiimti įvairia kita veikla.

Kalbant apie linksmybes, čia yra organizuojama pakankamai daug įvairiausių vakarėlių telieka pasirinkti kuriame tu nori dalyvauti. Taip pat būna organizuojamos įvairios Slovėniškos šventės, kuriose galima taip pat sudalyvauti.

Taigi, iš visų mano šių pasakojimų galima pastebėti, kiek įvairių dalykų nutinka esant erasmus studentui ir  galima susipažinti su įvairiomis kitomis kultūromis, pažinti daugybę kitų šalių studentų, sužinoti apie jų mokymosi sistemą, kultūrą ir visus kitus dalykus. Be to, erasmusas yra puiki galimybė įtvirtinti savo anglų kalbos žinias ar netgi išmokti kitų kalbos pradmenų.

Edukologijos katedros III kurso studentės patirtis Portugalijoje

tramvajusRugpjūčio 26-oji diena. Skrydis į dar visai savom ausim negirdėtą, akim neregėtą kraštą vardu Portugalija. Baugu, bet keliauju ne viena, kartu su manim mano grupiokė Laura. Drauge nusprendėme vienerius studijų metus praleisti šioje šalyje. Viskas svetima, nežinome nei kur eiti, nei ko klausti pagalbos. Bet juk kalbėti mokame, drąsos paieškosime ir tikrai atrasime, tad drebančiomis širdimis vedame save į naują pasaulį. Du skrydžiai, baimė nespėti į lėktuvą, viršytas kilogramų skaičius lagamine – tai tik maža pradžia mūsų nuotykiams. Sėkmingai pasiekiame Porto miestą. Rankose laikome žemėlapį, kaip nukeliauti iš oro uosto į naujuosius namus. Mums dar neišvykus iš Lietuvos, vienas portugalas nepasivargino ir savo noru sudarė kelionės aprašą, viską detaliai pavaizduodamas ir nurodydamas, kur keliauti. Taip atsiduriame Aveire – mieste, kuris mums vienerius metus atstos gimtuosius namus. Čia mus pasitinka mūsų draugas portugalas ir iškeliaujame į universiteto bendrabučius, laikinai apsistosime ten. Mes pirmosios gyventojos bendrabučio kambariuose, patenkintos, bet… Atskirtos nuo civilizacijos – nėra interneto, nuo miesto skiria ilgas pėsčiųjų tiltas. Nebijokite, mes nei kiek neišsigandome. Mūsų atviros širdys pasauliui kiekvieną dieną stūmė eiti ir išvysti vis daugiau, pažinti miestelį, stebėti vietinius gyventojus ir atrasti kitas naujas patirtis!

Kadangi esame „Campus Europae“ programos studentės, mums buvo privalomi ir intensyvūs portugalų kalbos kursai. O jie buvo išties intensyvūs! Kiekvieną rytą, 2 savaites iš eilės, reikėjo keliauti bauginančiu pėsčiųjų tiltu, sėdėti 6 valandų trukmės paskaitose ir mokytis naujos kalbos. Grįžimas namo būdavo sunkus, jausdavomės išsekusios kaip po fizinio darbo, bet yra ir geroji pusė. Mes ne tik pramokome naują kalbą, bet susiradome ir naujų draugų, kurie kartu mokėsi portugalų kalbos. Tie 25 studentai – nuostabūs. Kad ir kokios sunkios būdavo portugalų kalbos paskaitos, jų dėka visuomet buvo linksma. Nežinoma kalba tikrai neišgąsdino ir su šypsenom stengėmės ją „perkąsti“.

Intensyvų mokslą lydėjo ir pramogos, užsienio studentams organizuojamos kultūrinės kelionės. Tai buvo išties gera pažintis ir integracija į Portugaliją. Gera žinoti, kad mes ne vienos, kad mumis rūpinasi ir padeda pažinti aplinką.

Šios pirmos savaitės man išliko įsimintiniausios. Kiekviena diena – vis naujas atradimas. Dabar, kai prabėgo keturi mėnesiai po atvykimo, galiu drąsiai sakyti, kad jaučiuosi kaip namie. Turiu šeimą su kuria gyvenu, mus lydi buitis ir kasdienybė. Turiu draugų su kuriais visada begalo smagu leisti laiką. Turiu pareigas, kurias stengiuosi visada atlikti laiku. Taip, čia tikrai yra mano namai! Gyvenimas verda nesustodamas, visada yra ką veikti. Užtenka apsilankyti „Facebook“ paskyroje ir jau matai daug pakvietimų vakarui. Bet toliau ne apie tai.

Papasakosiu trumpai apie universitetą. Jis modernus – didžiuliame plote pristatyta daug fakultetų. Aplink žolynėliai, ant kurių gali išsitiesti ir ilsėtis, jei pavargsti nuo mokslų. Visur nutiesti dviračių takai, mat nuo vieno fakulteto iki kito nueiti užtrunka tikrai nemažai laiko.Turėti dviratį – didelis privalumas! Bet nereikia jo įsigyti, galima drąsiai naudoti viešuosius dviračius, kurie puikiai rieda Aveiro takais. Kalbant apie dėstytojus, ar apskritai visus Portugalus, tai jie tikrai nepasižymi punktualumu. Kartais tenka laukti ilgiau negu pusvalandį. Jei nenori būti laikomas pabėgusiu iš paskaitų, kiekvienos turi laukti bent valandą. Tai taip ir būdavo – įsitaisai ant grindų, ar kokiame patogiame kampelyje ir lauki neskubančio dėstytojo. Tai nėra gerai, bet pasakysiu – išmokau vėluoti ir niekur neskubėti. Lietuvoje toks poelgis nėra geras, bet čia jis kartais net labai praverčia.

Įdomus ir portugalų gyvenimas. Keisčiausia man buvo tai, jog gyvenimas verda naktį. Vakarieniaujama vėlai vakare, barai ir kavinės, pradeda pildytis jau gerokai išmušus 23 valandą. Maži vaikai laksto, dūksta lyg dienos metu. Kiek žinau, jiems duoda gerti kavą be kofeino. O kava čia visi mėgaujasi tikrai dažnai, matyt taip ir mažus vaikus pratina. Tad naktimis gyventi teko išmokti ir mums.

Išmokom ir tai, kad nesvarbu kaip tave kankintų pietų alkis, kaip norėtum tiesiog imti ir pavalgyti kavinėje, tu ne visada gali patenkinti šį savo norą. Valgymui yra skirtos tam tikros valandos ir tave kavinėje aptarnaus po 12 valandos. Kitu atveju gali likti nemaloniai priimtas ir gauti tik lengvai sutepamą sumuštinį. Kartą taip nutiko ir mums – buvome tiesiog nepriimtos į kavinę. O kitoje teko rinktis tik užkandžius. Kaip sakoma, gyveni ir mokaisi, tą ir darome.

Svarbu paminėti, kaip „erasmusiečiais“ rūpinasi ESN (Erasmus Student Network). Tai komanda šaunių, narsių, komunikabilių, protingų, nenustygstančių vietoje studentų. Daugelis iš jų, tai jaunuoliai, kurie taip pat praleido savo kelis gyvenimo mėnesius studijuodami svetur. Jie laimingi, pasiruošę savo patirtį perduoti tau. Jie žino su kokiomis bėdomis gali susidurti ir stengiasi padėti. O kaip gi be linksmybių! Smagūs vakarėliai iki paryčių, organizuojamos kelionės ir neišsenkanti kantrybė padedant tvarkyti dokumentus, ar pagalba susiduriant su klausimais apie akademinius reikalus ir ne tik.

Bet negalvokite, kad čia mes vien linksminamės ir tik keliaujame. Visur reikia mokytis. O mums dar ir svetima kalba. Dėstytojai kartais į tave žiūri kaip į iš dangaus nukritusį ateivį, ką jau kalbėti apie grupiokus. Jiems net kalbėti angliškai baisu, o mes dar ir iš kitos šalies. Nepaisant to, bendromis jėgomis išsiaiškindavome privalomas užduotis, jei reikėdavo, net iš 20 karto. Kaip ir dauguma studentų, dažnai darbus pasiliekame ir paskutinėms minutėms. Nebūtų studentas tas, kuris nespėtų ar nepaaukotų savo miego paskutinę naktį. Po visų darbų laukia sesija, ji neilga – tik keli egzaminai. Išsiversti informaciją užtrunka nemažai laiko, tačiau „Google translate“ visada po ranka.

Dabar tas metas, kai keičiasi Erasmus studentai. Vieni išvažiuoja, kiti atvažiuoja. Liūdna išsiskirti, liūdna sakyti „sudie“, nes nežinome, ar kada daugiau juos pamatysime. Bet buvimas čia yra nepakartojamas. Taip, aš ilgiuosi savo šeimos, draugų, paskaitų Vytauto Didžiojo universitete, dėstytojų, net kaimynų! Bet žinojimas, kad tuoj grįšiu namo į Lietuvą, kad draugams didžiulė laimė mane aplankyti, kad tai didžiulė pamoka – patirtis, leidžia man drąsiai pasakyti, jog Erasmus vienas iš geriausių mano pasirinkimų. Erasmus vieną kartą gyvenime, bet akimirkos amžinos! Gal ir tu nori tai patirti?

Linkėjimai iš saulėtosios Portugalijos,
Urtė Šilinskaitė