• Titulinis
• Visos naujienos

VDU Tėvų akademijoje – apie vienišų mamų Lietuvoje išgyvenimo strategijas

2022 m. birželio 30 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Tarp vienatvės ir rūpesčio: vienišų mamų Lietuvoje išgyvenimo strategijos“. Paskaitą ves Laura Lapinskė, Sodertorn universiteto (Švedija) doktorantė, VDU Lygių galimybių koordinatorė, VDU Socialinio darbo katedros lektorė.

„Ši paskaita paremta mano rašomos disertacijos lyčių studijų srityje tyrimu. Metų trukmės dalyvaujamosios etnografijos tyrimo metu bendravau ir bendradarbiavau su vienišomis mamomis. Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip moterų turimas aukštasis išsilavinimas ne tik nepadeda, bet kartais netgi apsunkina kasdienį gyvenimą ir psichosocialinę vienišų mamų gerovę. Jų patiriamas prekariškumas bei socialinių normų įtakoti artimos aplinkos lūkesčiai kelia nuolatinę įtampą. Remdamasi savo tyrimo rezultatais paskaitoje iš feministinės perspektyvos apžvelgsiu globos ir rūpesčio svarbą bei pristatysiu, kokias išgyvenimo strategijas naudoja vienišos mamos savo kasdieniame gyvenime“, – paskaitą pristato dokt. Laura Lapinskė.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU SMF mokslininkė dalyvauja „Horizon 2022“ mokslinių tyrimų projekte

Š. m. gegužės mėn. VDU Sociologijos katedros docentė dr. JŪRATĖ IMBRASAITĖ laimėjo eksperto konkursą programos „Culture, creativity ir inclusive society” šaukimo HORIZON-CL2-2022-DEMOCRACY projektų vertinimui ir pasirašė kontraktą su ES Komisijos mokslinių tyrimų agentūra.

Džiaugiamės ir didžiuojamės!

VDU Socialinės antropologijos absolventė: „Man atrodo, kad svarbiausia yra būti kaip gali geriausiai tam tikrame laike ir aplinkybėse…“

Apie savo magistrantūros studijas ir gyvenimo apsisprendimus mintimis dalinasi socialinės antropologijos absolventė s. Juozapa Živilė Miliauskaitė.

Živile, kaip pasirinkai VDU socialinės antropologijos magistrantūros studijas?

Esu baigusi VU lietuvių filologijos bakalauro studijas. Paskui gyvenau gyvenimą, o dar vėliau pradėjau galvoti, kur man čia mokytis, kad būtų įdomu. Aš visada turėjau aistrą suprasti procesus, kodėl visuomenėje vyksta tam tikri dalykai, kokios yra priežastys, pasekmės. Taigi aš atradau socialinę antropologiją kaip galimybę domėtis ir atrasti daugelį dalykų.

Man šios magistrantūros studijos buvo įspūdingos. Kadangi aš visada ilgėjausi pažinti visuomenėje vykstančius procesus, turėjau didelį norą pažinti skirtingas kultūras, grupes, todėl man buvo labai įdomu studijuoti. Magistrantūros studijų metu dariau mokslinį tyrimą ir tame atradau didelę aistrą. Tai tapo galimybe ne tik sužinoti, bet ir daryti pokytį. Mano tyrimas buvo apie tai, kaip vyksta priklausomybę turinčių asmenų reabilitacija. Darydama šį tyrimą aš labai tuo susidomėjau, gilinausi. Taip atsirado mano troškimas studijuoti doktorantūroje ir toliau visa tai tyrinėti.

Ką prisimeni iš savo magistrantūros studijų? Kas tau buvo svarbu, prasminga?

Studijose man buvo esminiai keli dalykai. Vienas iš jų buvo tai, kad studijų metu aš gavau labai daug žinių apie įvairias sritis, skirtingus dalykus. Aš turiu smalsumą, todėl man tai buvo labai svarbu. Kitas dalykas buvo dėstytojai. Su dėstytojais ryšys studijų metu buvo labai betarpiškas, artimas ir auginantis. Dėstytojas skatino tave domėtis, tau visada padėdavo. Tai labai įkvepia. Dar vienas dalykas, kuris man buvo svarbus – tai mūsų grupė. Labai šaunūs buvo mano kolegos kursiokai. Mes dažnai eidavome kur nors vakaroti ir visada kalbėdavome apie studijas, nes mums visiems buvo labai įdomu. Kartu visiems mokytis buvo labai smagu.

Živile, ką šiuo metu veiki ?

Aš esu vienuolė. Bažnyčioje esu atsakinga už jaunimo ugdymą. Kalbant apie praktinį studijų panaudojimą, atlikusi savo magistrantūros baigiamąjį darbą pradėjau labai daug kalbėti šia tema. Skaitau šia tema paskaitas, užsiimu švietėjiška veikla.

Kokią įtaką studijos turi tavo dabartinėms veikloms?

Žinot, viskas labai integralu. Suprasdamas visuomenėje vykstančius dalykus, gali tikslingai veikti ir daug procesų įtakoti, daryti pokytį. Dabar studijuodama doktorantūroje aš toliau domiuosi priklausomybę turinčių žmonių integracija po reabilitacijos. Tai mūsų visuomenėje gerokai paslėpta tema. Šiuo metu kyla daug klausimų, kaip sekasi šiems žmonėms. Ir jei pavyktų tokių tyrimų duomenis išartikuliuoti, galbūt galėtų keistis daugelis dalykų šioje srityje. Galėtų kurtis daugiau integracijos galimybių ir pan.

Ar savo bažnytinėje veikloje, kaip jaunimo ugdytoja, susiduri su jaunais žmonėmis, kurie jau vartoja tam tikras narkotines medžiagas?

Reikia suprasti, kad visa tai yra labai arti mūsų. Bet kokiu atveju jaunimas žino, kas tai yra ir yra matę. Aš su jaunimu labai daug kalbuosi apie priklausomybes, nors tiesiogiai nedirbu su socialinę riziką patiriančiais jaunuoliais.

Živile, kokį savo pasiekimą vertini labiausiai?

Na, šitas klausimas jūsų labai įdomus. Man atrodo, kad nieko ypatingo nesu pasiekusi. Man labai svarbu, kad aš galiu viešai kalbėti tema, kuria dabar domiuosi ir turiu žinių, kuriomis galiu dalintis su kitais. Nors tai labai sunku pasverti, juk ne medalį gavau. Man atrodo, kad svarbiausia būti, kaip gali geriausiai tam tikrame laike ir aplinkybėse. Save dovanoti tokiu būdu. Toks yra mano apsisprendimas. Mes apsisprendžiam tam tikrus dalykus daryti, nors jie ne visada būna labai lengvi ir smagūs. Kartais žmonės galvoja, kad būti laimingam, tai daryti tai, kas lengva. Bet taip nėra. Jei mes darome tam tikrus dalykus, kurie mums yra svarbūs ir prasmingi, tai bet kuriuo atveju susiduriame su iššūkiais.

Kuri veikla tau yra pati svarbiausia ?

Šiuo metu man labai svarbios doktorantūros studijos. Tai daryti apsisprendžiau labai sąmoningai, tuo pačiu atsisakydama kitų dalykų.

Živile, ką pasakytum jaunam žmogui, kuris baigęs bakalauro studijas svarsto rinktis socialinės antropologijos magistrantūros studijas?

Svarbiausia jausti prasmę to, ką tu darai. Svarbiausia turėti troškimą, tuomet gali padaryti labai daug dalykų. Kartais mes patiriame visuomenės spaudimą, jog būtinai turi baigti magistrantūros studijas. Svarbu turėti nuostatą mokytis dalykų, kuriuos tu vėliau galėsi panaudoti. Socialinė antropologija mažai kam suprantamas dalykas, tačiau šių studijų metu gali įgyti daug kompetencijų, kurios vėliau tau leis geriau suprasti visuomenės procesus ir visa tai galėsi pritaikyti kiekvienoje pasirinktoje veikloje. Aš matau labai daug prasmės studijuoti socialinius mokslus.

Ko sau palinkėtum?

Aš sau linkiu, ko ir visiems kitiems dažnai linkiu – būti savimi. Kai esi savimi, tuomet geriausiai atsiskleidžia tavo savybės, polėkiai, gebėjimai. Tam, kad galėtume būti savimi, turime patikti patys sau. Labai įdomus dalykas – kai mes galime būti savimi, tai ir kiti su mumis gali būti savimi.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

Saugiam vairavimui svarbiausia – mokėti įvertinti pavojų kelyje

„Statistiniai duomenys rodo, kad dažniausiai eismo įvykių kaltininkais yra nustatomi transporto priemonių vairuotojai – jie sukelia 67 proc. visų eismo įvykių. Fiksuojama daugybė atvejų, kai skaudžias pasekmes sukėlusių nelaimių priežastimi tapo aplinkybės, kuomet vairuotojas neteisingai numatė ar neatpažino pavojaus tam tikroje eismo situacijoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantė Modesta Morkevičiūtė.

Mokslininkės teigimu, ši tendencija rodo, kad saugiam vairavimui labai svarbus gebėjimas aptikti, įvertinti ir tinkamai sureaguoti į galimas grėsmes kelyje. Tikimybė patekti į autoįvykį žymiai sumažėja, jei vairuotojas turi gerus pavojaus kelyje suvokimo įgūdžius – todėl mokslininkai ir praktikai deda daug pastangų, kad surastų tinkamus būdus jiems patobulinti.

„Vairuotojų įgūdžiai nėra pastovūs. Jie gali kisti, priklausomai nuo turimų žinių, patyrimo, kasdieninio situacijų kelyje analizavimo. Tai leidžia ugdyti pavojaus kelyje suvokimą: vairuotojai gali mokytis aktyviau dairytis, atpažinti signalus apie situacijos pavojingumą, pasirinkti mažiausiai rizikingą būdą išvengti grėsmės ir t. t. Deja, jauni vairuotojai, turėdami mažiau patirties ir neretai mažiau paisydami rizikos, ne visuomet atpažįsta ar tinkamai reaguoja į  eismo situacijose kylantį pavojų“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.

Vis dėlto, pasak M. Morkevičiūtės, net ir sukaupus didelę vairavimo patirtį, praleidus ne vieną dešimtmetį kelyje, ne visada ištobulinami gebėjimai, reikalingi siekiant deramai įvertinti grėsmes vairuojant. Tiek besimokantys, tiek patyrę vairuotojai gali būti nepasiruošę tinkamai sureaguoti į pavojingas eismo situacijas. Besimokantiems vairuotojams trūksta patirties į pavojus reaguoti tinkamai, prireikia daugiau laiko atpažįstant ir suvokiant pavojų. Patyrę vairuotojai paprastai yra labiau pasitikintys savo vairavimo gebėjimais, tačiau neretai nuvertina potencialų pavojų. Todėl pavojaus kelyje suvokimo įgūdžius tobulinti svarbu visoms vairuotojų grupėms, nepriklausomai nuo jų stažo.

Siekiant gerinti pavojaus kelyje suvokimą, įvairiose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Australijoje) kuriamos specialios priemonės. Dauguma jų paremtos vairavimo situacijas demonstruojančiais vaizdo įrašais. Vieną tokių priemonių parengė ir VDU Psichologijos katedros mokslininkės.

„Tai – šiuolaikiška, patraukli, trumpalaikė, realias eismo situacijas demonstruojanti, aktyviu besimokančiojo dalyvavimu paremta nuotolinė pavojaus kelyje suvokimo mokymo programa. Programa orientuota į bendrą grėsmių kelyje numatymo, išvengimo įgūdžio tobulinimą, taip pat – į atskirų gebėjimų, kurie sudaro pavojaus kelyje suvokimo kompetenciją, ugdymą“, – pasakoja viena iš projekto rengėjų, doc. dr. Laura Šeibokaitė.

Programos metu vairuotojai įgyja reikiamų žinių, atlieka praktines užduotis, taip formuodami ir tobulindami turimus bet kokios realios ar potencialios grėsmės kelyje išvengimo įgūdžius. Demonstruojant įvairias vairavimo situacijas kompiuterio ekrane, pateikiant aktualią teorinę informaciją ir dalinantis praktiniais patarimais, vairuotojai mokomi dėmesingumo ir sąmoningumo vairuojant, pavojingų situacijų atpažinimo, tinkamo situacijos vertinimo, optimalaus elgesio reaguojant į pavojų kelyje.

Įvertinus poreikį, Lietuvoje kurtą programą jau spėta išbandyti ir įvertinti. Programos efektyvumo vertinimui skirtame tyrime sudalyvavo beveik 200 besimokančių ir patyrusių vairuotojų. Daugiau nei metus trukęs tyrimas parodė, kad mokymų dėka reikšmingai pagerėjo vairuotojų pavojaus kelyje suvokimas.

„Tokie mokymai yra itin svarbūs, bet įgūdžius reikia tobulinti ir toliau. Vairuotojai turėtų nepamiršti nuolat dairytis kelyje, vengti pašalinės veiklos, nes ji nukreipia dėmesį nuo potencialių grėsmių. Į jas galima sureaguoti greičiau, jei žmogus pabandys iš anksto numatyti vairuotojų ir kitų eismo dalyvių ketinimus, apie kuriuos pastarieji signalizuoja tam tikrais būdais (pavyzdžiui, įspėjamaisiais transporto priemonės signalais, vairavimo trajektorijos keitimu, kūno judesiais ir kt.)“, – pasakoja doc. dr. L. Šeibokaitė.

Pasak docentės, Lietuva eismo saugumo srityje iki šiol pasižymi ne itin džiuginančia statistika – nors ir dedamos pastangos padėtį pakeisti. 2019 m. Lietuva užėmė šeštą vietą ES pagal žuvusiuosius kelyje milijonui gyventojų (67), nors 2021-aisiais šioje kategorijoje mūsų šaliai pavyko nukristi į devintąją vietą.

„Nepaisant to, kad paskutiniaisiais metais eismo saugumo situacija Lietuvoje gerėjo, tačiau vis dar esame tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose žuvusiųjų keliuose skaičius milijonui gyventojų yra itin didelis. Vis dėlto, šią statistiką galima koreguoti efektyvumą įrodžiusiomis priemonėmis – pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programomis. Kiekvienas vairuotojas turėtų mokytis, tobulinti vairavimo gebėjimus ir būti visada pasirengęs susidurti su grėsmėmis“, – teigia mokslininkė.

Pavojaus kelyje suvokimo gebėjimų ugdymo programa ir efektyvumo tyrimas yra sudėtinė projekto „Pavojaus kelyje suvokimo mokymas skirtingose vairuotojų grupėse: galimybės, efektyvumas ir poveikis eismo saugumui“ (PaKelSuMo, finansavimo sutarties Nr. S-MIP-19-1, finansuojama LMT) dalis. Straipsnis parengtas projekto vykdytojų Modestos Morkevičiūtės ir doc. dr. Lauros Šeibokaitės. Projektui vadovauja prof. dr. Auksė Endriulaitienė, kartu projektą vykdo dr. Rasa Markšaitytė ir dr. Justina Slavinskienė.

Interview with Richard Adu about his experience while studying at VMU

Hello, Richard! I am really glad you agreed to be interviewed about your research and experience of Erasmus+ exchange at VMU. Could you please introduce yourself? Where are you coming from? What is your research topic? What is the focus of your dissertation?

Richard Adu is my name, I am a doctoral candidate from the Department of Psychology, University of Ibadan (UI), Nigeria, and an Erasmus+ exchange student at the Department of Psychology, Faculty of Social Sciences, VMU, for the spring semester 2022.

My Ph.D. thesis is on organisational justice, transformational leadership and moderating role of job insecurity on job performance with the focus on civil servants in Oyo State, Nigeria. Literature indicates that civil service in Nigeria suffers setbacks essentially because of the poor performance of the civil servants. Hence, the need to improve the performance of civil servants in Nigeria has been identified as one of the major challenges the country is facing today. The broad objective of the thesis is to explore the role of job insecurity in the link between the organisational justice, its components (distributive, procedural and interactional) and civil servants’ job performance.

• As a PhD candidate, you have chosen to spend several months through Erasmus+ programme at VMU, the Faculty of Social Sciences. Why did you choose this university? And how did you learn about it?

I learned about VMU through the Office of International Programmes of my home university and the call for nomination for the Erasmus+ Programme at VMU. There has been a long-time collaboration between UI and VMU. The UI is one of the foremost universities in Africa, and Nigeria in particular, that does not go into collaboration with half-baked universities. Besides, my research revealed VMU as a well-balanced university that is recognised for its high standard of teaching and research alongside its first-class facilities.

• How would you generally describe your experience at VMU? Also, how do you feel in Kaunas and Lithuania?

My personal experience since my arrival at VMU has been wholesome. In short, I consider myself as one of the most favoured candidates for the Erasmus+ exchange study at VMU for the spring semester 2022. You may ask why? I enjoined the full cooperation and assistance of my thesis supervisor here at the VMU. For instance, the assigned supervisor has read my thesis and provided valuable feedback that greatly impacted my thesis. The professor also linked me up with a training that I profited from in no small way.

Oh! My God, I repeat it to anyone who cares to hear, I am the most cared for Erasmus + programme student for spring semester, 2022. The Department of Psychology and the Faculty of Social Sciences have been wonderful since I arrived to VMU as a visiting PhD student. I was provided with working space and a laptop to work with at the department. The Chair also gave me the privilege to present my thesis at the departmental staff meeting, which, again, further improved the quality of my thesis. Now you will agree with me that I am the most cared for Erasmus+ Programme student at the VMU for the spring semester 2022.

In general, my experience in Kaunas and Lithuania lead to the conclusion that Lithuanians are good people! And great people! Within the first two weeks of arrival in Kaunas, I had trouble finding my way in the city, but I have always found people, young and old, to help me out. In some occasions, even those who do not speak English, still found a way to assist.

• What do you like the most during your stay at VMU?

The most exciting aspect of my stay at VMU is my one-on-one interactions with experts and other doctoral students in my field.

• Would you recommend VMU for other students and researchers who want to study abroad? Why?

I whole-heartedly recommend VMU to other students and researchers who want to study abroad for the opportunity to experience what I have experienced.

• What are your career plans for the future?

I intend to be a university teacher by picking up a long-term position in academia and becoming an integral part of an international team, contributing to its success.

Thank you for the conversation.

Interview conducted by Laura Lapinskė, International relations coordinator of the Faculty of Social Sciences at VMU

Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Socialinė antropologija

„Man asmeniškai šitas mokslas padeda suprasti pasaulį aplink mane – kodėl mes gyvename taip, kaip gyvename; kodėl turime vienokius ar kitokius papročius, ar tradicijas; iš kur visa tai ateina… Tai mokslas skatinantis viską kvestionuoti“, – sako antro kurso Socialinės antropologijos magistrantūros studijų studentė Šarūnė.

Daugiau informacijos apie šią studijų programą.

KVIEČIAME STUDIJUOTI SOCIOLOGIJOS MAGISTRO PROGRAMOSE „TAIKOMOJI SOCIOLOGIJA“ IR „SOCIALINĖ DEMOGRAFIJA“ (dėstoma mišriu nuotoliniu būdu)

Kviečiame rinktis magistrantūros studijas VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros programose „Taikomoji Sociologija“ (vykdoma Kaune) ir „Socialinė demografija“ (vykdoma Vilniuje). Abi programos dėstomos pusiau nuotoliniu būdu, tad itin patogu dirbantiesiems!

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS VYKSTA NUO 2022 06 01 IKI 2022 06 28 24 VAL.

Prašymų dalyvauti konkurse pateikimas internetu: http://epasirasymas.vdu.lt

Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia:

https://www.vdu.lt/lt/studijos/magistranturos-studijos/

Kviečiame dalyvauti atrankoje ir gauti finansavimą Mokyklinės psichologijos magistrantūros studijoms VDU

VDU Socialinės demografijos absolventė Dovilė: „Aš matyt tokia nenuorama, kuri vis ieško, kuo „užkišti“ smegenis…”

„AŠ MATYT TOKIA NENUORAMA, KURI VIS IEŠKO, KUO „UŽKIŠTI“ SMEGENIS…“ – APIE NUOLATINĮ NORĄ SIEKTI KAŽKO NAUJO IR DABARTINIUS PASIEKIMUS SAVO MINTIMIS DALINASI VDU SOCIALINĖS DEMOGRAFIJOS ABSOLVENTĖ DOVILĖ BUGIENĖ

 

Dovile, kaip pasirinkai VDU socialinės demografijos studijas?

Mano pirmoji Alma mater yra Vilniaus universitetas. Medicinos fakultete baigiau visuomenės sveikatos bakalauro ir magistrantūros studijas. Šias studijas baigiau prieš daug metų, tačiau visada širdyje buvo noras toliau studijuoti ir tobulėti, siekti kažko naujo. Šios socialinės demografijos studijos mano gyvenime atsirado, galima sakyti, atsitiktinai. Tuo metu pas mus organizacijoje buvo pasidalinta informacija apie VDU socialinės demografijos magistro studijas. Man visada atrodė, kad sociologijos studijos yra gana sausas, neįdomus mokslas. Bet nusprendžiau labiau pasidomėti atsiųsta informacija, kas siūloma, kokie dalykai yra dėstomi ir tai mane užkabino. Pasirodė, kad tai tikrai yra įdomu. Patiko ir tai, kad paskaitos vyko vakarais, taigi studijas galima buvo nesunkiai derinti su darbu. Be to, tai nebuvo neakivaizdinės studijos, kada mokaisi daugiausia iš vadovėlio ir ateini į universitetą tik atsiskaityti. Ko gero visi šie faktoriai lėmė mano apsisprendimą.

Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Koks tai laikas?

Man šis studijų laikas buvo labai šviesus ir prasmingas. Nors pradėjau studijuoti man visiškai naują, nepažįstamą sritį, tačiau pats mokymasis man labai patiko. Buvo labai įdomūs ne tik dėstytojai, bet ir visi dėstomi dalykai. Širdyje išsinešiau didelę šilumą ir meilės jausmą. Dėstytojo ir studento santykis buvo toks ypatingas, jis rėmėsi rodomu dėmesiu, bendradarbiavimu, pagarba. Prisimenu, jog būdama studente, visada jaučiau palaikymą, motyvaciją ir skatinimą judėti į priekį. Visada buvau priimta kaip lygiavertė dėstytojo partnerė. Be to, pradėjau vėl studijuoti po gana ilgo laiko tarpo. Pastebėjau, kad mano visai kitas požiūris į mokymąsi nei buvo anksčiau. Taigi, gal visai verta pradėti studijuoti po kažkurio laiko, nes tuomet keičiasi požiūris į mokslą, kuriasi kitas santykis su tuo, ką darai.

Dovile, kaip tavo socialinės demografijos studijos susiję su dabartiniu darbu?

Baigus magistrantūros studijas aš gavau pasiūlymą prisijungti prie mokslininkų komandos Lietuvos Socialinių mokslų centro Sociologijos institute. Tai yra mano antrasis darbas. Šiuo metu esu jaunesnioji mokslo darbuotoja. Taip pat planuoju tęsti sociologijos doktorantūros studijas ir toliau gilintis į demografijos vingius. Tai mokslinis darbas, kurį šiuo metu mielai dirbu. Kitas mano darbas susijęs su sveikatos priežiūros sritimi. Sociologijos studijų metu įgytos žinios man leidžia geriau suprasti demografinius rodiklius, interpretuoti informaciją. Be to, kadangi šiose studijose yra ugdomas kritinis mąstymas, visa tai galima pritaikyti dirbant bet kurį kitą darbą, kur yra reikalingi šie gebėjimai.

Kokios veiklos sritys, tau, Dovile, yra ypač mėgiamos ir įdomios?

Kasdien suprantu, kad aš dar labai daug ko nežinau. Mane traukia pažinimo, atradimo džiaugsmas. Taigi kiekviena diena man yra išskirtinė, kupina iššūkių ir galimybių. Tokiu atveju nėra nuobodu, nes demografijos sritis labai įdomus, bet man vis dar platus, nedaug pažintas laukas.

Dovile, kokį savo profesinį pasiekimą vertini labiausiai?

Man asmeniškai labai svarbus manęs kaip mokslinio darbuotojo įvertinimas ir tai, kad man pasiūlė šį darbą Sociologijos institute. Gyvenime niekada neįsivaizdavau savęs kaip mokslininkės. Atrodė, kad tai tikrai ne man, bet štai gyvenimas atvėrė naują langą į visai nepažįstamą profesinės veiklos sritį ir tas mane labai džiugina. Aišku, tai mane verčia lipti iš komforto zonos ir visi nauji iššūkiai vėl skatina pažinti save, atrasti kaip asmenybę iš naujo.

Ką pasakytum jaunam žmogui, kuris planuoja studijuoti socialinę demografiją?

Pirmiausia, renkantis profesiją, reikėtų įsiklausyti į save. Svarbu suprasti, ką tu nori veikti gyvenime. Bet, ko gero, jaunam žmogui nėra lengva atsakyti į šį klausimą. Savęs paieškos paprastai užima daug daugiau laiko nei pasirinkimas, kokią studijų programą studijuoti. Tačiau, jei žmogus yra smalsus, jeigu jam įdomu suprasti ir atrasti, kaip veikia visuomenė, kokie mes esame šiandien, kokie mes buvome vakar ar būsime ateityje, tai šios studijos galėtų padėti atsakyti į šiuos klausimus. Jaunam žmogui norėčiau palinkėti pasiimti iš mokymosi kiek įmanoma daugiau. Šios studijos suteikia ne tik daug žinių, jos labai praturtina žmogų kaip asmenybę. Kiekvienam linkiu atrasti savo gyvenimo kelią, tada ir studijos atneš daug džiaugsmo ir vidinio pasitenkinimo.

Dovile, ko palinkėtum sau sekančiais metais?

Norėčiau sau palinkėti stiprybės ir jėgų tęsti tai, ką pradėjau.

 

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

Moksleiviams – „VDU vasaros mokykla 2022“

Vytauto Didžiojo universitetas kas metus kviečia moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką „VDU vasaros mokykloje“. 2022 metais „VDU vasaros mokykla“ moksleiviams vyks birželio 13–17 dienomis.

Šios stovyklos metu, VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia moksleivius į užsiėmimų ciklą „Socialiniai tinklai: (ne)noriu išlikti savimi“.

Socialiniai tinklai mums yra tapę bendravimo, informacijos paieškos, žinių šaltiniu, o kai kuriems iš mūsų – netgi savotiška priklausomybe ar laisvalaikio pakaitalu. Ar žinojote, kad apie 80 % kompanijų visame pasaulyje susiranda darbuotojus per socialinius tinklus? Ar kada nors susimąstėte, ką į socialinius tinklus įkeliamos nuotraukos ar įrašai pasako apie juos įkėlusį žmogų? Ar tikrai socialiniai tinklai mus suartina? Šio kurso metu aptarsime socialiniuose tinkluose tykančius pavojus, asmeninio puslapio kuriame nors socialiniame tinkle reikšmę žmogui ir kitus įdomius bei naudingus dalykus.

06.14. „Žvelgiame sociologiškai: ar „Facebook‘as“ suartina?“ Sociologinio užsiėmimo metu, pasitelkdami komandines ir kt. užduotis, gilinsimės į socialinių medijų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje bei kasdienėse žmonių tarpusavio sąveikose. Nagrinėsime, kaip socialiniai tinklai keičia tradicines žiniasklaidos formas, koks šios virtualios realybės poveikis kasdieniams žmonių tarpusavio santykiams; kaip dalyvavimas socialiniuose tinkluose keičia draugystės sampratą (kuo skiriasi reali ir virtuali draugystė), požiūrį į save ir kitus, lūkesčius, savęs vertinimą ir savojo tapatumo suvokimą.

06.15. „Kaip rasti balansą tarp virtualios ir realios realybės? Ar tai įmanoma?“ Skaitmeninės technologijos suteikia labai daug galimybių mūsų gyvenime, bet ir kelia iššūkių, ypač paaugliams. Praktika rodo, kad paaugliai, palikti vieni virtualiame pasaulyje, patenka į nesaugią zoną – pirma, neišmokę valdyti medijų srovės, jie „gali išplaukti ir pamiršti sugrįžti“, o antra, net asmeninis kambarys gali tapti jaunuoliui nebesaugus. Susitikimo metu aptarsime virtualaus pasaulio rizikas ir galimybes saugiai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, diskutuosime, kaip organizuotis „spalvingesnį“ gyvenimą, siekiant kompensuoti virtualios realybės teikiamas privilegijas realiame gyvenime.

06.16. „IDK vs. IDC: savęs atskleidimas internete.“ Jaunimo savęs atskleidimas socialiniuose tinkluose – daug iššūkių ir tam tikrais atvejais sunkumų kelianti kasdienė šių dienų jaunimo veikla. Užsiėmimo metu diskutuosime apie pagrindinius iššūkius, susijusius su jaunimo dalinimusi tiek tekstine, tiek vizualine informacija socialiniuose tinkluose. Pagrindinis klausimas: „I don’t know or I don’t care“, kuo aš dalinuosi socialiniuose tinkluose?

Daugiau informacijos apie ir registracija:

https://www.vdu.lt/lt/moksleiviams-ikvepimu-ir-ziniu-kupina-vdu-vasaros-mokykla-2022/

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai