„Tavo tėvas tikras bambeklis“: ar tai tik nekaltas komentaras?
Dr. Viktorija Čepukienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė
Vaikų turintys tėvai tokius ir panašius pasisakymus naudoja dažnai net nesusimąstydami, ką juos girdėdami išgyvena vaikai. Greičiausiai ne vienas net nusistebėtų, negi tai kažkas blogo? Vis tik, jei vaikai panašius komentarus girdi dažnai ir dar iš abiejų tėvų, tai gali stipriai paveikti jų emocinę savijautą ir psichologinį funkcionavimą ilgalaikėje perspektyvoje, nes tai yra viena iš trianguliacijos, t. y. vaikų įtraukimo į tėvų tarpusavio konfliktus, išraiškų, atspindinti ydingus santykių šeimoje modelius.
Perkelia savo naštą vaikams
Neretai tėvai užuot sprendę konfliktus tarpusavyje ar išsakę parteriui tai, kas jam / jai nepatinka, įtraukia į tai savo vaikus. Kodėl tėvai taip elgiasi? Konfliktai su partneriu ir netenkinantys santykiai visada kelia nerimą ir įtampą abiem poros pusėms, kurios norima atsikratyti visais įmanomais būdais. Ir gana didelė konfliktuojančių tėvų dalis nerimo problemą sprendžia jiems prieinamiausiu būdu, tuo, kuriuo savo konfliktus spręsdavo jų pačių tėvai – t. y. nuleisdami „garą“ vaiko akivaizdoje negirdint partneriui, nuteikinėdami vaiką prieš partnerį, taip jam keršijant, tiesiogiai prašydami vaiko paramos bei užuojautos ir pan. Kartais vaikai matydami tėvų barnius ir vieno iš tėvų prislėgtą nuotaiką patys imasi „gelbėti“ tėvus ar guosti tą, kuris, jų nuomone, yra nuskriaustas, o tėvai tai priima, kaip savaime suprantamą dalyką.
Taigi, trianguliacija gali būti tiek labai aiškiai išreikšta, tiek ir ne taip akivaizdžiai pastebima ir gali pasireikšti, atrodytų, nereikšmingais tėvų pasisakymais vaiko akivaizdoje apie savo partnerį, tačiau verčiančiais vaiką jaustis atsakingu už tėvų tarpusavio santykių puoselėjimą ar atstatymą. Pavyzdžiui, motina gali savo vaikui sakyti „Tavo tėvas mūsų nemyli“ arba „Tavo tėvas visada dirba ir niekada neturi mums laiko“, siekdama vaiko užuojautos. Arba tėvas, norėdamas susilaukti vaiko pritarimo, gali sakyti: „Tavo motina visada mane kankina“ arba „Tavo motina visada per daug užsiėmusi, kad skirtų mums laiko“. Vaikai girdėdami vieno iš tėvų pasisakymus apie kitą jaučiasi įpareigoti palaikyti besiskundžiančiojo pusę, užjausti ar rasti stebuklingus būdus, kaip sutaikyti tėvus.
Kai kurie tėvai vaikus paverčia „pasiuntinukais“, kad išvengtų tiesioginio bendravimo su partneriu: „Eik ir pasakyk jam, kad jo daugiau nenoriu matyti“, „Tu jai pasakyk, kad nustotų rėkauti, nes man jau galvą skauda“ ir pan. Kita vertus, tėvai gali dalintis savo jausmais ir skundais dėl savo partnerio su vaiku, slapta tikėdamiesi, kad vaikas jam tai perduos. Tai leidžia tėvams išvengti tiesioginės konfrontacijos su partneriu, didinančios įtampą ir nerimą, tačiau tokiais atvejais sumažindami savo nerimą, šią naštą tėvai užkelia ant pečių savo vaikams, nes jie yra priversti sugerti nepasitenkinimą iš abiejų konfliktuojančių pusių. Dažnas tokios patirties išgyvenimas kelia vaikams nerimą, baimę, nes jie pergyvena dėl galimo šeimos iširimo ir prisiima sau atsakomybę sutaikyti konfliktuojančias puses.
Stiprina konfliktą su partneriu
Tėvai taip pat gali išnaudoti savo vaikus, siekdami dėmesio, užuojautos ir paramos, kurios negauna iš partnerio. Arba jie gali įtraukti savo vaikus į konfliktą, kad įgytų pranašumą ar priverstų savo partnerį jaustis blogai. Pavyzdžiui, konflikto su partneriu įkarštyje gali kviesti vaikus sakydami „Pasižiūrėk į šitą beprotę“, „Pažiūrėk į savo netikėlį tėvą, kad pats tokiu neužaugtum“ ir pan. Tokiais atvejais vaikai visada išgyvena lojalumo konfliktą, nes jam yra svarbūs abu tėvai. Tačiau toks vaiko įtraukimas į tėvų konfliktinius tarpusavio santykius skatina vaiką palaikyti kažkurio iš tėvų pusę ir tokiu būdu nutolti nuo kito iš tėvų, dėl ko blogėja jų tarpusavio santykiai.
Kai kurie tėvai taip pat gali įtraukti savo vaikus į konfliktus su partneriu, siekdami sumažinti savo emocinį skausmą, kylantį dėl konfliktų su partneriu. Pavyzdžiui, po konflikto su partneriu ateiti pas vaiką ir jam guostis, koks jis yra nelaimingas dėl tokio gyvenimo. Arba visą pyktį susikaupusį dėl nesutarimų su partneriu išlieti ant vaiko, pavyzdžiui, dėl to, kad vaikas neišsiplovė puodelio, nepasidėjo į vietą batų, gavo prastesnį pažymį ir pan., t. y. už smulkmenas, dėl kurių paprastai ant vaiko nepyksta. Yra ir dar viena trianguliacijos išraiška – tėvai gali naudoti savo vaikus, siekdami atitraukti dėmesį nuo savo problemų santykiuose su partneriu ir taip išvengti šių problemų sprendimo. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą kai gresia konfliktas tarp partnerių, jie savo dėmesį nuo savo nesutarimų nukreipia į vaiko problemas, perdėtai jį kontroliuodami ar apsupdami perdėta globa. Skiriant daug laiko ir dėmesio vaikui, partneriams nebelieka laiko aiškintis savo santykių, tačiau vaikas yra lyg po padidinimo stiklu, dėl ko jo autonomiškumo raidai kyla grėsmė.
Tėvai turėtų suprasti, kad vaiko įtraukimas į konfliktus, nors ir gali laikinai sumažinti jų pačių išgyvenamą įtampą ir nerimą, niekada nepadės išspręsti konfliktų su partneriu, atvirkščiai, vaiko įtraukimas į konfliktus signalizuoja partnerių nemokėjimą spręsti konfliktų, dėl to toks būdas visada veda prie priešingo rezultato – konflikto stiprėjimo. Taip pat būtina žinoti, kad toks šeimos sąveikų modelis, kaip trianguliacija, gali turėti rimtų neigiamų padarinių vaikams. Kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus, jis gali jausti stiprų spaudimą stoti į kažkurio iš tėvų pusę, saugoti jo paslaptis, rūpintis jo emocine savijauta ir pan. Dėl to jie gali jaustis pasimetę, bejėgiai ir izoliuoti.
Patiria emocinės sveikatos problemas
Vaikai taip pat gali jausti, kad jie nėra girdimi arba kad į jų jausmus neatsižvelgiama, išgyventi nuolatinį kaltės ir grėsmės jausmą. Vaikams taip pat gali išsivystyti pykčio, pasipiktinimo ar nusivylimo jausmai vieno ar abiejų tėvų atžvilgiu, o tai gali sukelti emocinių ir elgesio problemų, tokių kaip depresija, nerimas, agresija ir sunkumai formuojant pasitikėjimu ir saugiu prieraišumu grįstus santykius. Trianguliacija taip pat gali paveikti vaiko savivertę, nes jie gali pradėti manyti, kad jie yra atsakingi už tėvų tarpusavio konfliktų sprendimą, tačiau jiems tai yra neįveikiama užduotis, todėl ilgainiui jie nusivilia savimi, išgyvena nesaugumo ir abejonių savimi jausmus. Be to, konfliktai gali turėti įtakos net ir vaiko fizinei sveikatai, nes nuolatinė įtampa ir stresas dėl konfliktinių santykių šeimoje gali kelti galvos, skrandžio skausmus ir kitus fizinius simptomus.
Prieš kelis metus Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas patvirtino anksčiau keliamas prielaidas, kad trianguliacija turi ne tik trumpalaikes, bet ir ilgalaikes pasekmes. Suaugusieji, kurie gimtojoje šeimoje patyrė įtraukimą į tėvų tarpusavio konfliktus, turi daugiau emocinės sveikatos problemų, didesnių sunkumų palaikant darnius santykius su savo partneriais ir patys yra labiau linkę savo vaikus įtraukti į konfliktus nei suaugusieji, kurie tokios patirties neturėjo ar ji buvo retai pasitaikanti ir neišreikšta. Tai rodo, kad suaugusieji yra linkę perkelti gimtojoje šeimoje patirtus ydingus santykių modelius į savo santykius suaugus.
Taigi, trianguliacija gali padaryti didelę žalą vaikams netgi ilgalaikėje perspektyvoje, todėl tėvai turėtų daryti viską, ką gali, kad neįtrauktų savo vaikų į konfliktus. Jei tėvai negali išspręsti savo problemų savarankiškai, jie turėtų kreiptis profesionalios pagalbos, pavyzdžiui, psichologo ar psichoterapeuto, kad užtikrintų, jog konfliktai neigiamai nepaveiktų jų vaikų. Na, o kiekvieną kartą prieš adresuojant vaikui „nekaltą“ komentarą apie partnerį, derėtų pagalvoti, kaip dėl to jausis vaikas ir gal tai padės save sulaikyti nuo tokių nereikalingų, nieko nesprendžiančių, tačiau vaikui emocinę naštą užkraunančių pasisakymų.
Pasaulinę socialinio darbo dieną kviečiame į konferenciją apie lyčių lygybę
Kovo 21 d., 10 val., Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23–103) vyks mokslinė-praktinė konferencija „Lyčių dimensijos integravimas į socialinio darbo studijas, tyrimus ir praktiką“. Konferencija bus skirta Pasaulinei socialinio darbo dienai švęsti ir paminėti. Registracija vyksta internetu.
Konferenciją organizuoja VDU Socialinio darbo katedra, VU Bendruomenės vystymo skyrius ir projektas SPEAR, kurio partneriai yra VDU ir VU.
Šiemet viena pagrindinių Pasaulinės socialinio darbo dienos temų – pagarba įvairovei skatinant bendrą socialinį veiksmą.
Konferencijos metu projekto SPEAR VDU ir VU komandos pristatys institucines praktikas užtikrinant lyčių lygybę universitetuose, Socialinio darbo katedros mokslininkės ir mokslininkai, socialinio darbo praktikos atstovės ir atstovai pristatys lyčių temos svarbą dirbant su socialinio darbo lauko problemomis ir atliepiant atskirties grupių poreikius.
Universitetas skyrė paramą SMF Sociologų klubui
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), realizuodamas socialiai atsakingo universiteto modelį, kasmet savo biudžete numato ir konkurso būdu skiria finansinę paramą VDU studentiškų organizacijų projektinėms idėjoms skatinti ir jas įgyvendinti.
Universiteto organizacijoms parama yra skiriama projektų paraiškų konkurso būdu, atsižvelgiant į projekto turinį ir jo atitiktį prioritetinėms veiklos kryptims: darnių santykių su universiteto bendruomene kūrimas ir puoselėjimas; veiklų, susijusių su mokslu, menu ir studijomis inicijavimas; organizacinės kultūros ir studentiškų tradicijų puoselėjimas; studentiškų organizacijų vaidmuo visuomenės raidai; veiklų, susijusių su studentų interesais ir jų atstovavimu, koordinavimas.
2023 m. horizontalioji prioritetinė kryptis: veiklų, skatinančių ukrainiečių įtrauktį kūrimas, siekiant dialogo ir ryšio puoselėjimo su universitetu, miestu, šalimi. Tokios veiklos buvo papildomai skatinamos ir remiamos.
2023 m. vasario 13 d. paskelbus Vytauto Didžiojo universiteto studentiškų organizacijų paramos konkurso pabaigą buvo pateikta 10 projektų paraiškų. Buvo nuspręsta, jog 6 pateikti projektai bus visiškai arba dalinai remiami universiteto. Bendra projektų finansavimo suma siekė apie 15 tūkst. eurų.
2023 m. universitetas lėšas skyrė ir VDU SMF Sociologų klubui SOC’kava.
Universitetas susisieks su kiekvienu projektų paraiškos teikėju asmeniškai ir informuos apie procedūras susijusias su projekto rėmimu.
Sistemų perspektyva psichologijoje ir socialiniame darbe: teorija, tyrimai ir praktika
Kovo 23 dieną vyks kasmetinis tarptautinis kongresas „The Professions of Systemic Approach“, kurio metu pranešimus skaitys 13 pranešėjų iš skirtingų pasaulio šalių (su vertimu į anglų k.).
Kviečiame dalyvauti tarptautiniuose webinaruose bei paralelinėje konferencijoje VDU „Sisteminis požiūris psichologijoje ir socialiniame darbe: teorija, mokslas ir praktika”, kurioje pranešimus skaitys 4 Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai.
Registracija į VDU konferenciją, su galimybe 10-18 val. universiteto patalpose stebėti tarptautinį webinarą (anglų k.) ir 18-20 val. dalyvauti VDU konferencijoje (lietuvių k.), paspaudus šią nuorodą.
Dalyvavimas nemokamas
Vietų skaičius ribotas
Bus išduodami dalyvių pažymėjimai
Daugiau informacijos: rytis.pakrosnis@vdu.lt
„Transform4Europe“ kviečia į Europos kultūros festivalį Lenkijoje
Balandžio 24–28 dienomis Silezijos universitete Lenkijoje vyks Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ Europos kultūros festivalis.
Renginys vyks dviejuose miestuose, Katovicuose bei pasienio mieste Cešyne, suteikiant dalyviams galimybę pajusti ne tik šių miestų, bet ir Silezijos bei Cešyno regionų atmosferą. Jie taip pat galės dalyvauti įvairiose meninėse dirbtuvėse. Dirbtuvės bus skirtos filmų kūrybai, muzikai, teatrui, šokiui, plakatų kūrimui, komiksams, keramikai, performansams, animacijai, žaidimų kūrimui ir kt.
Aljansas padengs studentų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.
Dalyvių paraiškos priimamos iki kovo 12 d.
Informacija dėl dalyvavimo VDU atstovams teikiama el. paštu Transform4Europe@vdu.lt.
Skelbiamas šeštasis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2022–2023 m. m.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia šeštąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2022–2023 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. kovo 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship (EU countries)“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Erasmus+ praktikos konkursai bus vykdomi kiekvieną mėnesį iki 2023 m. birželio.
Geriausiai studentų 2022-2023 m. m. rudens semestre įvertinti SMF dėstytojai
Kviečiame susipažinti su geriausiai studentų apklausoje apie dėstymą ir studijavimą 2022-2023 m. m. rudens semestre įvertintais SMF dėstytojais.
Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, geriausiai studentų įvertintais tapo šie Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai:
- Daiva Bartušienė
- Ugnė Paluckaitė
- Roberta Motiečienė
- Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė
- Gedas Malinauskas
- Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
- Laura Lapinskė
- Rasa Naujanienė
- Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva
- Viktorija Čepukienė
- Julija Eidukevičiūtė
- Giedrė Baltrušaitytė
- Aurelija Stelmokienė
- Laura Šeibokaitė
- Rytis Pakrosnis
Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
- Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius semestre 100 ir daugiau.
Rudens semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2022 ruduo“.
Džiaugiamės ir didžiuojamės!
VDU studentų psichologinės gerovės apklausa
VDU Psichologijos klinika kviečia visus studentus dalyvauti VDU studentų psichologinės gerovės apklausoje!
Apklausoje kviečiami dalyvauti visi VDU studentai (visų studijų pakopų, visų kursų).
Ši apklausa – tai VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės stebėsenos dalis, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinės gerovės lygį bei su ja susijusius veiksnius, kad būtų galima universitete organizuoti savalaikes studentų psichologinę gerovę stiprinančias programas bei teikti rekomendacijas universiteto administracijai dėl studentų gerovės universitete užtikrinimo.
Apklausa pasiekiama Studentų portale. Prisijungimui naudokite savo prisijungimo prie Studentų portalo duomenis (prisijungimo vardą ir slaptažodį). Apklausa yra visiškai anoniminė, o apklausos metu pateikta informacija – visiškai konfidenciali. Prisijungimo duomenys reikalingi tik tam, kad apklausoje dalyvautų tik VDU studentai ir tik vieną kartą einamaisiais metais (išskyrus pirmo kurso studentus, kurie kviečiami dalyvauti apklausoje šiais mokslo metais du kartus – tik įstojus ir dabar). Apklausos rezultatai yra atsieti nuo prisijungimo duomenų.
Kiekvieno studento dalyvavimas apklausoje yra labai svarbus!
Studentams – kvietimas dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2023“
Vien KET išmanymo neužtenka: kodėl nemokame kultūringai ir saugiai elgtis eisme?
„Spinter tyrimai“ 2022 m. atlikta apklausa parodė, kad vairuotojai, pėstieji ir kiti eismo dalyviai keliuose labiausiai vertina saugumą, o eismo ir vairavimo kultūra yra tik kiek daugiau nei patenkinama.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė pasakoja, kokios savybės būdingos nekultūringiems, rizikuoti linkusiems eismo dalyviams ir atsako, ko trūksta, kad eismo kultūra taptų saugesnė.
Nekultūringo eismo dalyvio portretas
VDU docentė teigia, kad dalyvavimas eisme – kur kas daugiau nei kelionė iš taško A į tašką B. „Vairavimas atlieka daug įvairių funkcijų, sprendžia net psichologines problemas. Dažnai žmonės vairavimą naudoja įvairioms emocijoms, savijautai išreikšti“.
„Yra vairuotojų, kurie apskritai nekreipia dėmesio į taisykles: eismas yra tik viena iš daugybės gyvenimo sričių, kur pasireiškia toks elgesys. Žmonėms atrodo, kad jie geriau žino, kaip turi būti: nors moka taisykles, jų tiesiog nesilaiko“.
Klausimas, kodėl taip yra, gerokai sudėtingesnis. „Dažniausiai nedrausmingi eismo dalyviai turi visą puokštę neigiamų savybių. Pavyzdžiui, yra agresyvesni nei žmonės, kurie linkę paklusti taisyklėms.
KET pažeidėjai taip pat turi didesnį polinkį į nerimą, yra impulsyvūs. Jie dažnai priima rizikingus sprendimus gerai neapgalvoję visų galimų pasekmių. Šiems žmonėms reikia simuliacijos iš aplinkos, todėl jie atlieka veiksmus, kurie sukelia adrenaliną“, – aiškina L. Šeibokaitė.
Pasak mokslininkės, atlikti tyrimai rodo, kad nelaimingus eismo įvykius sukelia ne taisyklių nemokėjimas, savitas interpretavimas, o noras sau leisti daugiau. Tai būdinga ne tik vairuotojams, bet ir dviratininkams, pėstiesiems.
„Svarbu ugdyti supratimą, kad kelių eismo taisyklių laikymasis – tai bendrojo gėrio siekimas, naudingas kiekvienam iš mūsų. Paklūstant taisyklėms, laimėsime gerokai daugiau, nei viršijant greitį ar kertant kelią neleistinoje vietoje“, – teigia VDU docentė.
Prasižengia ne tik jaunimas
Rizikingiausia grupė eismo saugumo ir kultūros aspektu yra jauni amžiumi ir vairavimo patirtimi vairuotojai. „Nepakankama vairavimo patirtis sukuria iliuziją: žmogus išvažiuoja į kelią vieną – du – tris kartus ir jam nieko nenutinka. Tuomet kyla įspūdis, kad jis yra puikus vairuotojas. Nors praktinės patirties eisme dar turi labai mažai, kiekvieną kartą vairuojant, jis sau leidžia vis daugiau“.
Anot pašnekovės, čia svarbūs du aspektai: brandumo stoka, kuri neleidžia tinkamai įvertinti situacijos ir noras įtikti bendraamžiams: „kai automobilyje sėdi daugiau jaunų žmonių, vairavimas kartais tampa galimybe pademonstruoti savo „kietumą“. Atliekant rizikingus manevrus, nepatyrę vairuotojai demonstruoja įsivaizduojamą drąsą ir mėgina įtvirtinti suaugusiojo statusą“.
Visgi dalis žmonių ir pasiekę brandos laikotarpį neatsisako netinkamų ir pavojingų vairavimo įpročių. „Yra vairuotojų, kurie bėgant metams išlaiko netinkamą vairavimo modelį. Jie perdėtai pasitiki savimi, todėl gali sukelti pavojingas situacijas kelyje, veltis į konfliktus su kitais eismo dalyviais“, – sako L. Šeibokaitė.
Svarbu pradėti nuo savęs
Mokslininkė mano, kad Lietuvoje yra vietos tobulėjimui ir eismo kultūros gerinimui. Vienas tokių aspektų – augant šeimose gautos pamokos. L. Šeibokaitė skatina tėvus įvertinti, ar jie tinkamai išnaudoja turimus resursus.
„Nors mokyklose ir kitose aplinkose informacijos apie elgesį eisme yra pakankamai, vaikai geriausiai mokosi iš artimųjų pavyzdžio. Jeigu namuose aiškinama, kad kelią kirsti galima tik per perėją, tačiau tėvai pasiėmę vaiką už rankos bėga per gatvę ten, kur jiems patogu, vaikas perima šį elgesio modelį ir kartoja tėvų klaidas“.
Pasak pašnekovės, priežasčių grandinėje svarbiausia – pats žmogus. „Už nekultūringą ir pavojingą eismo dalyvių elgesį pirmiausia atsakingi jie patys. Net pati geriausia susisiekimo infrastruktūra, švietimo, mokymo programos viso darbo už mus nenuveiks: kiekvienas eismo dalyvis turi gebėti save kontroliuoti ir įvertinti veiksmų pasekmes“, – teigia mokslininkė.
