VDU studentams – studijų mainų konkursas ne ES/EEE šalyse
VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia universiteto studentus dalyvauti konkurse studijų mainams 2024 m. pavasario semestre į ne ES/EEE šalis pagal „Erasmus+“ programą.
Paraiškos priimamos iki 2023 m. lapkričio 3 d.
VDU siūlo vieno semestro studijas pasirinktame regione:
Kilus klausimams – kreipkitės į VDU TRD koordinatorius Eglę Daukilaitę (egle.daukilaite@vdu.lt) ir Raimundą Rukuižą (raimundas.rukuiža@vdu.lt).
EST mokymai „Kaip įveiklinti EST duomenis studijų procese?“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda lapkričio 9 d. 12 val. kviečia į metodologinius mokymus „Kaip įveiklinti EST duomenis studijų procese?“.
Renginyje savo patirtimi apie EST temų įvairovę, metodologinius aspektus bei laisvai prieinamus išteklius ir jų panaudojimo galimybes studijų bei jų organizavimo procese dalinsis EST komandos Lietuvoje nariai.
Tikimės, kad renginys suteiks naujų įžvalgų ir leis ateityje pasinaudoti gerąja patirtimi skirtingų akademinių disciplinų dėstytojams ir studijų programų koordinatoriams.
Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Psichologas V. Legkauskas – apie perdėtą tėvų nerimą: ne tik neleisti į mokyklą, bet ir uždaryti vaiką į rūsį
Lietuvoje nuo praėjusio penktadienio ugdymo įstaigos reaguoja į gaunamus įspėjimus apie padėtus sprogmenis. Vaikai kasdien evakuojami. Ugdymo įstaigų darbuotojai dažniausiai elgiasi pagal jiems nurodytą algoritmą. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau klausimų kyla ne tik vaikams, bet ir tėvams, kaip nepasiduoti panikai, kaip bendrauti su vaikais ir kaip juos nuraminti. Apie tai kauno.diena.lt kalbėjosi su VDU psichologu doc. dr. Visvaldu Legkausku.
– Kaip elgtis tėvams girdint informaciją apie tai, kad jų vaikai evakuojami dėl pranešimų apie padėtus sprogmenis?
– Reikia žinoti, kad vaikai žiūri į pavyzdį. Jei vaikai mato ramų tėvų elgesį, ramiai apie tai kalba, – tai yra pagrindinis dalykas dėl kurio mažėja vaikų nerimas. Jei tėvų elgesys tampa nerimastingas, atitinkamai nerimas persiduoda ir vaikams.
– Ar kalbantis su vaikais apie evakuaciją, grėsmes, būtina atsižvelgti į jų amžių?
– Šioje vietoje išskirčiau tam tikrą amžiaus grupę: 7–10 metų vaikus. Šio amžiaus vaikų vaizduotė yra žymiai lakesnė nei jaunesnių vaikų. Ir jie dar nemoka tos vaizduotės suvaldyti taip, kaip geba tai daryti paaugliai. Todėl 7–10 metų vaikams informaciją reiktų statyti į konkretų rėmą tam, kad jų vaizduotė nenuskristų į kažkur. Jiems turi būti aiškiai įvardinta, kas gali būti, ko negali būti ir kodėl. Nebūtina sukti galvą, kiek vaikai gali suprasti, svarbu, kad jiems būtų kuo paprasčiau paaiškinta. Jei jiems būna situacija įprasminta paprastais, aiškiais paaiškinimais. Tai antras būdas, mažinantis vaikų nerimą. Pirmas – ramus tėvų elgesys.
– Gal galite pateikti konkrečių tokių situacijų „supaprastinimo“ būdų?
– Vaikas klausia: „Kodėl mums reikėjo išeiti iš mokyklos?“, Suaugusio žmogaus atsakymas: „Iš mokyklos reikėjo išeiti ne todėl, kad ten kažkas gali sprogti, o tam, kad mokykla pasimokytų, kaip išvesti daug vaikų greitai, jei kažkas atsitiktų“. Juk šiomis dienomis kaip tik taip ir buvo – niekas negalvojo, kad ten kažkas sprogs. Tai ir buvo tarsi treniruotės.
Jei vaikai užduoda tolesnius klausimus: „O ką daryti, jeigu vis tik įvyks sprogimas?“. Tuomet ir reikia vaikui paaiškinti, kur jis tokiu atveju turėtų eiti, kaip elgtis ir kieno klausyti. Ugniagesiai atvažiuoja į darželius ir pasakoja vaikams, kaip elgtis gaisro atveju. Šių dienų situacijose taikomas analogiškas veiksmų planas. Vaikui tereikia priminti tai, ko jį dėdė ugniagesys mokė darželyje.
– Ir vaikams, ir tėvams rūpi, kaip jie galėtų rasti vienas kitą, jei išsipildytų blogiausias scenarijus ir jie būtų atskirti vieni nuo kitų. Kaip išsklaidyti tokį nerimą?
– Turėtų būti paruoštas individualus šeimos planas. Bendro atsakymo nėra. Tėvai su vaiku iš anksto turi aptarti, kaip elgtis, jei jie būtų atskirti. Paprasčiau būtų su vaiku kalbėti apie gaisrą. Tai yra realus įvykis ir visiškai nesvarbu, kokia gaisro priežastis – sprogimas ar netinkama elektros izoliacija. Absoliuti dauguma žmonių vienas su kitu bandytų susiekti naudodami telefonus. Jei vaikas neturi telefono, tuomet reiktų elgtis taip, kaip pasiklydus nežinomoje vietoje. Galima įsivaizduoti, kad šeima atvyko į Palangos paplūdimį – daug žmonių ir vaikas pasiklydo. Vaikui iš anksto turi būti paaiškinta, ką daryti tokiu atveju.
– Ar įmanoma šiuolaikinius paauglius atriboti nuo TikTok socialinio tinklo?
– Nieko nedarant telieka žiūrėti TikToką ir jaustis taip, kaip sako TikTokas. Tuomet jau tikrai niekas nepadės. O jeigu ne, tuomet reikia žinoti, kad ir ten yra mygtukas „close“, jo reikia nepamiršti naudoti.
– Tėvai nerimauja, ar mokyklų specialistai yra tinkamai pasiruošę suvaldyti situaciją evakuacijos atveju. Ką galėtumėte pasakyti dėl savo atžalų mokyklose nerimaujantiems gimdytojams?
– Pasiruošę situacijai žmonės yra tada, kai ji yra kartotinė: žmogus jau žino, kaip bus, žino, kas veikia, o kas neveikia. Visose kitose situacijose bus, kaip bus. Kitaip nebus, stebuklo neįvyks. Visada dideles situacijas galima išskaidyti į mažesnes. O mažesnės situacijos nėra labai sudėtingos. Pvz. sprogimo situaciją išskaidyti į gaisro situaciją. Evakuaciją, kurioje galimas pasimetimas, galima skaidyti į pasimetimo situaciją Palangos paplūdimyje ar „Akropolyje“. Stengtis supaprastinti situaciją iki to, kas yra apčiuopiama ir galvoti, ką su tuo galima daryti.
– Yra tėvų, kurie girdėdami pranešimus apie neva padėtus sprogmenis, jau pradeda svarstyti galimybę nebeleisti atžalų į ugdymo įstaigas. Ką jūs apie ta manote?
– Tik nebeleisti. Ir ne tik nebeleisti, bet ir uždaryti vaiką į rūsį. Tik laikant vaiką rūsyje išlieka didžiausia tikimybė, kad jis išliks (šypsosi). O kalbant rimčiau, apie tai kalba ne psichologai, o politologijos specialistai. Jie sako, jog Lietuva jokių tiesioginių grėsmių nepatiria ir artimiausiu metu nepatirs: nei iš Rusijos, nei iš islamistų. Šiuo metu vyksta tai, kas angliškai vadinasi „harassment“ (liet. varginimas, priekabiavimas, persekiojimas). Šiuo atveju tai labiau erzinimas. Ir kai sako, kad tikslas – sukelti paniką, tai be realaus įvykio negalima sukelti panikos. Realybėje jau nebe visos mokyklos reaguoja į pranešimus. Dalis mokyklų nekreipia dėmesio. Tokia bus šios situacijos pabaiga: žmonės tiesiog nustos reaguoti. Tai nereiškia, kad nereikia reaguoti. Yra protingumo principas. Jei jau buvo pasakyta, kad yra užminuoti išėjimai – reikia apeiti ir patikrinti išėjimus. Juk nesunku suprasti, kad per naktį niekas asfalto neišardė, bombos po juo nepakišo ir to asfalto iš naujo neišliejo ir neišdžiovino. Sprogmenys paprastai padedami ten, kur juos galima rasti. Ugdymo įstaigos – gana paprastos erdvės ir nelabai ten įmanoma užminuoti taip, kad niekas nepastebėtų ženklaus sprogmens.
– Kaip vertinti šios dienos Širvintų rajono apsisprendimą dėl grasinimų pereiti prie nuotolinio ugdymo?
– Be reikalo. Tai – populistinis sprendimas, neturintis prasmės. Karas – ne COVID-19. Jokiame kare tiek žmonių nežūsta, kiek mirė dėl COVID-19. Tereikia pasižiūrėti Armėnijos, Azerbaidžano, Rusijos, Ukrainos karo ir COVID-19 aukų statistiką. O Lietuvoje net ne karas. Karo nenusimato ir realaus terorizmo grėsmės nėra. Todėl, ar tikrai reikia išleisti vaikus į nuotolinį mokymą, kai prieš jį piestu stojosi per COVID-19, kai buvo reali grėsmė ir žmonės mirė šimtais?
– Kaip nepasiduoti visuomenėje plintančiai panikai?
– Žmogus sudarytas taip, kad panikoje jis ilgai nepagyvens. Tiesiog pabandžius pasislėpti rūsyje, po dviejų dienų žmogus, tūnodamas tame rūsyje, pradeda jaustis kaip nelabai protingas ir iš jo išeina.
VDU pirmo kurso studentų psichologinės gerovės apklausa
VDU Psichologijos klinika kviečia visus VDU pirmo kurso studentus dalyvauti studentų psichologinės gerovės apklausoje!
Ši apklausa – tai VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės stebėsenos dalis, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinės gerovės lygį bei su ja susijusius veiksnius, kad būtų galima universitete organizuoti savalaikes studentų psichologinę gerovę stiprinančias programas bei teikti rekomendacijas universiteto administracijai dėl studentų gerovės universitete užtikrinimo.
Šiuo metu tyrime kviečiami dalyvauti tik pirmo kurso studentai, tačiau pavasarį kviesime dalyvauti ir kitų kursų studentus!
Apklausa pateikiama Studentų portale. Apklausa aktyvi iki 2023 m. spalio 20 d.
Apklausa yra visiškai anoniminė, o apklausos metu pateikta informacija – visiškai konfidenciali (apklausos rezultatai yra atsieti nuo prisijungimo duomenų).
Kviečiame dalyvauti!
Tarpukario katalikiškoje visuomenėje į priekį kelią skynėsi laisvamaniai: tarp jų – tautos vedliai Basanavičius ir Šliūpas
Religingas kraštas ir pamaldūs žmonės – vienas iš stipriausių tarpukario Lietuvos vaizdinių. Vis dėlto už šio oficialaus įvaizdžio slėpėsi daug spalvingesnė visuomenė, kurioje anaiptol ne visi vadovavosi religinėmis dogmomis. Vieni iš tokių – vadinamieji laisvamaniai, tarp kurių buvo ir žymūs to meto politikai. Pasak sociologės Mildos Ališauskienės, svarbiausias jų tikslas nebuvo sumenkinti katalikų įsitikinimus – jie siekė atskirti valstybę nuo Bažnyčios.
Manė, kad valstybės ir Bažnyčios atskyrimas būtų naudingas Lietuvai
Kaip LRT RADIJUI pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros profesorė, Katalikų Bažnyčia tarpukariu užėmė itin svarbų vaidmenį, turėjo nacionalinės Bažnyčios statusą. Tai lėmė jos sustiprėjimas Rusijos imperijos laikais, kai katalikų dvasininkai buvo vieni iš svarbiausių lietuvybės skleidėjų.
Vis dėlto, pasak religijotyrininkės, neretai šešėlyje lieka tai, jog tarpukariu ne visi Lietuvos gyventojai išpažino katalikybę ar religiją apskritai. Tai rodo ir Lietuvos Tarybai priklaususių politikų pavyzdžiai: jų gretose, be katalikų, buvo ir reformatų bei laisvamanių. Pastarieji – Jonas Basanavičius ir Jonas Šliūpas, laikomi vienais iš laisvamanystės judėjimo Lietuvoje pradininkų.
Laisvamanystės idėjos, kaip pažymi ekspertė, į Lietuvą atėjo iš Vakarų, vis daugiau žmonių svarstant, kad valstybė turėtų būti atskirta nuo Bažnyčios.
„Tai buvo Europoje vykstančios modernizacijos refleksija Lietuvoje. (…) Laisvamaniai kvestionavo ne žmonių teisę tikėti – jie kėlė klausimus apie religijos ir valstybės santykius, kokio lygmens yra šių dviejų institucijų susisaistymas“, – dėsto sociologė.
Visgi, anot M. Ališauskienės, netikinčiais save pristatančių žmonių, kaip rodo 1923 m. vykdyto gyventojų surašymo duomenys, Lietuvoje buvo labai nedaug.
„1923 m. 7 vyrai pasakė, kad yra ateistai, nė viena moteris nepasakė, kad yra ateistė. (…) 11 vyrų pasakė, kad yra netikintys, dvi moterys pasakė, kad yra netikinčios, o laisvamaniais save įvardino 35 vyrai ir 16 moterų“, – tvirtina pašnekovė.
Nepaisant to, laisvamaniais buvusių visuomenės veikėjų iniciatyva, 1924 m. buvo įkurta oficiali laisvamanių draugija. Pasak profesorės, įkvėpimo tam semtasi iš panašių išeivijos lietuvių įsteigtų organizacijų.
„Tai tikrai nebuvo kažkas naujo, nematyto, nepažinto. (…) Šliūpas buvo JAV, tikrai matė tą religijos ir valstybės atskyrimo modelį ir kaip jis veikia. Tos idėjos, jo požiūriu, turėjo būti naudingos Lietuvai“, – dėsto sociologė.
Lietuvoje įsteigė 55 draugijos filialus
Pasak jos, laisvamanių draugija iš karto labai aiškiai suformulavo savo tikslus. Tarp jų buvo ir civilinės santuokos bei pasaulietiškų kapinių Lietuvoje atsiradimas.
„Jie siekė suvienyti netikinčius žmones, parodyti, kad mes čia esame. Iš tų tokių pagrindinių tikslų jie sau išsikėlė, kad mokyklose turėtų būti dėstoma religijotyra (tuo metu jie vadino tai palyginamosiomis religijos istorijos pamokomis), kad būtų įvesta civilinė santuoka, kad būtų įteisinta sterilizacija bei kremavimas ir taip pat kad būtų įkurtos laisvamanių kapinės.
(…) Tie reikalavimai gal ir šiek tiek keistai mums atrodo, nes turbūt žmonės mano, kad visą laiką civilinė santuoka egzistavo Lietuvoje, bet toli gražu ne – ji atsiranda tik 1938 m. Konstitucijoje. Iki to laiko valstybė pripažino tik bažnytines santuokas. Mes žinome istorijų, kai tokie žinomi žmonės kaip, pavyzdžiui, Vincas Mykolaitis-Putinas arba Salomėja Nėris savo laiku vyko tuoktis civiline santuoka į kitas valstybes“, – sako M. Ališauskienė.
„Tai tikrai nebuvo kažkas naujo, nematyto, nepažinto. (…) Šliūpas buvo JAV, tikrai matė tą religijos ir valstybės atskyrimo modelį ir kaip jis veikia. Tos idėjos, jo požiūriu, turėjo būti naudingos Lietuvai“, – dėsto sociologė.
Lietuvoje įsteigė 55 draugijos filialus
Pasak jos, laisvamanių draugija iš karto labai aiškiai suformulavo savo tikslus. Tarp jų buvo ir civilinės santuokos bei pasaulietiškų kapinių Lietuvoje atsiradimas.
„Jie siekė suvienyti netikinčius žmones, parodyti, kad mes čia esame. Iš tų tokių pagrindinių tikslų jie sau išsikėlė, kad mokyklose turėtų būti dėstoma religijotyra (tuo metu jie vadino tai palyginamosiomis religijos istorijos pamokomis), kad būtų įvesta civilinė santuoka, kad būtų įteisinta sterilizacija bei kremavimas ir taip pat kad būtų įkurtos laisvamanių kapinės.
(…) Tie reikalavimai gal ir šiek tiek keistai mums atrodo, nes turbūt žmonės mano, kad visą laiką civilinė santuoka egzistavo Lietuvoje, bet toli gražu ne – ji atsiranda tik 1938 m. Konstitucijoje. Iki to laiko valstybė pripažino tik bažnytines santuokas. Mes žinome istorijų, kai tokie žinomi žmonės kaip, pavyzdžiui, Vincas Mykolaitis-Putinas arba Salomėja Nėris savo laiku vyko tuoktis civiline santuoka į kitas valstybes“, – sako M. Ališauskienė.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. J. Šliūpas organizaciją uždarė ir išvažiavo iš Lietuvos. Pasak LRT RADIJO pašnekovės, sovietmečiu jį bei kitus laisvamanius bandyta kaltinti veikimu prieš Bažnyčią, jiems klijuota komunistų ir bolševikų etiketė.
„Bet tų sąsajų niekaip nebuvo rasta, komunizmo tikrai nepalaikė nei Jonas Basanavičius, nei Jonas Šliūpas: (…) niekaip nei idėjų, nei savo darbų neperdavė ir nebuvo už tai, kad juos perimtų sovietinio režimo propaganda“, – tvirtina M. Ališauskienė.
Šaltinis: lrt.lt
VDU Tėvų akademijoje – apie balansą auginant vaikus ir prižiūrint savo senstančius tėvus
Spalio 26 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Sumuštinio kartos fenomenas: kas tai ir kaip suvaldyti?“. Paskaitą ves VDU Socialinio darbo katedros lektorė dr. Dovilė Daugėlienė.
„Sumuštinio kartos“ terminu apibūdinami asmenys, kurie augina ir rūpinasi savo vaikais kartu padėdami, globodami savo senstančius tėvus. Šis laikotarpis ypatingas tuo, kad gali reikalauti iš mūsų daug pastangų, laiko ir finansinių išteklių, tačiau tai taip pat yra laikas, kai galime patirti didelį emocinį pasitenkinimą ir ryšį su tiek jaunesne, tiek vyresne kartomis. Apie šį sudėtingą, bet svarbų gyvenimo etapą, kylančius iššūkius ir ypatumus bus kalbama paskaitoje.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio stipendijos konkursas
LR Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.
Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:
- Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
- prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
- mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).
LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims) bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.
Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.
Studentai, norėdami pretenduoti į S. Banaičio vardinę stipendiją, turi iki spalio 15 d. (penktadienio) elektroniniu būdu užpildyti prašymą VDU Studentų portale.
Kaip tai padaryti?
- naudojant asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prisijunkite prie VDU Studentų portalo;
- meniu laukelyje pasirinkite skiltį Prašymai ir pažymos ir spustelėkite ant mygtuko Prašymai;
- pasirinkite prašymo kategoriją Finansai ir Stipendijos ir kita parama bei Vardinė stipendija (forma F-005), formą užpildykite, pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį aukščiau nurodytame prioritetiniame tematikų sąraše ir nurodant jos atitiktį (įvardijant atliekamus darbus ir pan.) ir pateikite.
Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia Studentų reikalų departamentas, į kurį galite kreiptis el. paštu: srd@vdu.lt arba telefonu: (8 – 37) 327 977.
VDU viešą paskaitą skaitys prof. Adam Kuper
2023 m. spalio 19 d. 16:00 val. kviečiame į profesoriaus Adam Kuper (London School of Economics and Political Science) viešą paskaitą ir diskusiją „From the Museum of Other People to the Cosmopolitan Museum“. Renginys vyks anglų kalba, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaunas, 323 auditorija).
Renginį organizuoja VDU Socialinės antropologijos centras
VDU Karjeros dienos 2023: ir studentui, ir absolventui
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.
Šiemet renginys atnaujina savo formatą – pirmąją dieną visas dėmesys bus skiriamas studentams, o antrąją – absolventams, taip apjungiant Karjeros dienas su tradicine Absolventų diena, kuri kasmet vyksta antrąjį lapkričio penktadienį. Tačiau tiek studentus, tiek absolventus kviesime dalyvauti abiejose renginio dienose: įdomios veiklos ir progų bendrauti ras kiekvienas.
Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais
Prieš apsilankant tradicinėje darbdavių mugėje bei išbandant save praktikos ar darbo pokalbių metu, nuo spalio 11 dienos kviesime studentus dalyvauti 6 mokymų cikle (CV ruošimas, savęs pristatymas, kalbų mokėjimo svarba darbo rinkoje ir t.t.), kuriame kiekvienas galės tobulinti turimas kompetencijas, įgyti naujų žinių, kurios pravers ateityje, planuojant ir kuriant savo karjerą.
Antrąją dieną (lapkričio 10) vyks tradicinė Absolventų diena, kurios metu, kviesime absolventus sugrįžti į universitetą, prisiminti savo karjeros kelią, pradėtą nuo studijų VDU ir atvedusį iki dabartinio karjeros taško. Tai proga ne tik sugrįžti į savąją Alma Mater, pabendrauti su dėstytojais, buvusiais kurso draugais, bet ir pasidžiaugti nueitu keliu iki savo šiandienos karjeros pasiekimų ir pasidalinti gerąja patirtimi su dabartiniais VDU studentais.
Patirtys, žinios ir įgūdžiai, įgauti studijų VDU metu – tai akcentai, kurie yra svarbūs ne tik studentų ateities karjeros, bet ir absolventų jau nueitame kelyje. Tad nepraleisk progos ir prisimink, kad universitetas yra vieta, suteikianti ne tik studijų žinias, bet ir kitokias, prasmingas patirtis, kurios neabejotinai pravers kuriant savo ateitį.
Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena
2023 m. Pasaulinė psichikos sveikatos diena skirta paminėti šių metų temai „Psichikos sveikata yra visuotinė žmogaus teisė“. Ši diena – tai galimybė susivienyti siekiant didinti žinojimą, sąmoningumą ir skatinant imtis veiksmų, saugančių kiekvieno asmens psichikos sveikatą kaip visuotinę žmogaus teisę.
Primename, jog visi Lietuvos gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, turi teisę į nemokamą psichologinę pagalbą! Nemokamą psichologinę ir/ar emocinę pagalbą galima gauti visuose Psichikos sveikatos centruose, pasinaudojant emocinės bei psichologinės pagalbos linijų paslaugomis, o VDU studentai turi papildomą galimybę gauti ir nemokamas konsultacijas VDU Psichologijos klinikoje.
Psichikos sveikata yra Jūsų teisė.
Daugiau apie pagalbos būdus:
