Dr. Daiva Bartušienė: Mano santykis su studentais yra apie abipusius mainus ir dalinimąsi

Dėstytojo darbas šiuolaikiškame, nuolat kintančios visuomenės lūkesčius ir poreikius atliepti siekiančiame universitete yra kupinas tiek naujų profesinių galimybių, tiek ir tam tikrų iššūkių. Kalbiname studentų geriausiai 2022–2023 m. m. įvertintą Socialinių mokslų fakulteto dėstytoją dr. Daivą Bartušienę apie tai, ką reiškia būti dėstytoju ir kas šiandien yra geras dėstytojas.

Daiva, kas Tau yra geras dėstytojas?

Man „geras/a dėstytojas/a“ yra toks/ia, kuris/i puikiai išmano savo dėstomus dalykus ir geba juos suprantamai bei įdomiai perteikti, yra teisingas/a, nebijo pasakyti „nežinau“, turi gerą humoro jausmą ir kai reikia yra saviironiškas/a.

Kokį santykį sieki kurti su studentais?

Žinodama, kad šiuolaikinio žmogaus pažinimo galimybės yra labai plačios visada į studentus/es žvelgiu kaip į žmones iš kurių aš taip pat galiu sužinoti ir išmokti kažką naujo, o ne tik juos kažko išmokyti. Studentai/ės man pirmiausia yra žmonės, kurie turi skirtingų gyvenimo patirčių, skirtingus požiūrius, skirtingus įsitikinimus, nuostatas, kurios gali net labai skirtis nuo to, ką turiu aš. Todėl ir mano santykis su jais yra labiau apie abipusius mainus ir dalinimąsi, o ne tik davimą kažko. Vienose srityse galbūt aš turiu žinių ir patirties daugiau, bet kituose dalykuose jie, todėl, ypač eidama į pirmus semestro susitikimus, būtent sau nuolat tai primenu. Ir, žinoma, pačios disciplinos, tai yra, sociologija ir antropologija padiktuoja patį santykį su studentais. Man kaip antropologei atrodo lyg savaime kraujyje į žmones, o tuo pačiu ir į studentus/es žiūrėti be išankstinių nuostatų, leisti jiems būti tokiais, kokie jie yra, o santykį kurti per pažinimą. Dažnai studentai/ės klausia, o ką Jūs galvojate, ne kaip dėstytoja, o kaip žmogus? Suprantu jų norą išgirsti ne tik mokslinę tam tikrų dalykų versiją, bet ir mano asmeninę, gal kartais kaip bandymą pasitikrinti, kiek vertybiškai esame artimi, arba nutolę, tačiau atsakydama visada stengiuosi neprimesti savo nuomonės ir pažiūrų, o parodyti, kaip susiformavo mano asmeninės pažiūros.

Ar galėtum pasidalinti, kokie iššūkiai Tau kyla dirbant su studentais ir kaip Tu juos sprendi?

Žinoma, iššūkių kyla. Kai kurie dalykai nesikeičia ir išliko tie patys dar nuo tada, kai pati buvau studentė, pavyzdžiui, akademinis nesąžiningumas. Tai buvo prieš 15 metų, taip yra ir dabar. Tačiau pats studento socialinis kultūrinis portretas yra stipriai pasikeitęs per paskutinius 10 metų. Didžioji dalis studentų nebėra tik studentai, dažnai jie yra dirbantys studentai, studijas derinantys su aktyvizmu, šeima, verslais, savanorystėmis, savęs atstovavimu, kitais įsipareigojimais, kurie neišvengiamai sukuria sąlygas kilti naujiems iššūkiams dėl laiko planavimo, didelio užimtumo ir neturėjimo pakankamai vidinių resursų įsigilinti į studijuojamus dalykus. Tad kartais padvelkia toks nemalonus skubos ir paviršutiniškumo jausmas, nes studentai/ės (kaip ir dėstytojai) turi per daug atsakomybių, kurias kartais lemia negebėjimas prioretizuoti, o kartais pasirinkimo neturėjimas, pavyzdžiui, mokamos studijos dėl kurių tenka dirbti. Bandydami suderinti daug skirtingų veiklų studentai dažnai yra priversti ieškoti alternatyvaus laiko atsiskaitymams, o universitetai siekdami atliepti šiuos poreikius yra tapę ypatingai lankstūs, kartais pamirštant, kad dėstytojas/a turi taip pat ribotus laiko ir energijos resursus. Tad lankstumas ir bandymas atliepti kiekvieno studento individualius studijų poreikius kartais tampa nemažu iššūkiu. O ką jau kalbėti apie studentų neuroįvairovę, psichikos sveikatos iššūkius. Nuostabu, kad universitetai tampa vis atviresni įvairovei, bet kuo labiau įvairūs tampame, tuo sudėtingiau susitarti dėl bendrų dalykų, nes jie paprasčiausiai nebeatliepia situacijų įvairovės. Tačiau aš į visa tai linkusi žvengti kaip į progresyvius pokyčius, kaip į neišvengiamą kaitą, kuri yra būtina, nes skatina augti. Mes, dėstytojai/os turime nuolat permąstyti dėstomą turinį, metodus, vertinimo kriterijus, komunikaciją su studentais ir kitus dalykus. Tačiau tiek sociologinė vaizduotė – gebėjimas matyti studentą daug platesniame socialiniame ir kultūriniame kontekste, tiek antropologinė empatija – bandymas iš vidaus pažinti studentus mane natūraliai išlaisvina iš įvairių galimų nesusipratimų, kurie galėtų kilti. Nors egzistuoja toks reiškinys kaip „sėkmingo studento“ stereotipas nuolat sau primenu, kad sėkmingos studijos yra su daugybe asmeninių, institucinių, ekonominių ir kitokių iššūkių, kurių mes, kaip dėstytojai kartais nepastebime ir nežinome. Todėl pagrindinis mano siekis yra savo auditorijoje sukurti kuo saugesnę ir jautresnę aplinką, kurioje studentai galėtų ir norėtų būti atviri ir kalbėtų apie savo iššūkius. Bet iš to kyla ir rizika peržengti saugias ribas tarp buvimo dėstytoja ir drauge. Panašiai kaip motinystėje, kurioje nuolat ieškai tos saugios ribos tarp buvimo savo vaikams teisinga, tvirta mama ir atlaidžia drauge. Beje, bandymas suderinti motinystę ir akademinę karjerą yra taip pat didžiulis iššūkis.

O kas Tau patinka Tavo darbe? Kas labiausiai džiugina? Ir kas nelabai?

Likti akademiniame gyvenime mane labiausiai skatina būtent ta darbo dalis su studentais. Tai sunku, bet mane tai ypač įkvepia. Savo vidumi turbūt aš esu pati tikriausia mokytoja. Tokia ir buvo mano vaikystės svajonė – tapti mokytoja. Labiausiai man patinka ieškoti būdų, kaip kartais nuobodžius dalykus, pavyzdžiui, kokią nors klasikinę socialinę teoriją perteikti įdomiais ir šiuolaikinio žmogaus realybę atliepiančiais pavyzdžiais. Tačiau šiame darbe specifiška yra tai, kad darbo rezultatas yra ne visada lengvai pastebimas, o atgalinis ryšys ne visada aiškus. Kartais semestro pabaigoje susimąstau, o vis dėlto, kokią mane studentai/ės mato kaip dėstytoją, kokią jie mane pamatė per šį semestrą, su kokiais „take away“ išeina iš mano paskaitų, ką jie/jos apie mane pasakos kitiems studentams/ėms. Apie visa tai mes žinome labai mažai. Taip pat nuolatinis neapibrėžtumo, neužbaigtumo ir begalybės jausmas. Pavyzdžiui, aš nuolat galvoju, kad paskaitai pasiruošti visada galima geriau, nesvarbu, kiek ilgai ir stipriai jai ruošiesi. Taip pat beviltiškumo jausmas, kad nespėji visko išanalizuoti ir perskaityti, kas publikuojama, nes visko yra tiesiog neįsivaizduojamai daug.

Ar galėtum pasidalinti Tau labiausiai įsiminusia patirtimi iš savo kaip dėstytojos darbo?

Tų prisiminimų yra tikrai daug ir įvairių. Niekada nepamiršiu tos dienos paskaitų kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą ir negalėjau sustoti verkti. Auditorijoje buvo pagal studijų mainų programas atvykusių studentų iš Ukrainos ir aš niekaip negalėjau susikaupti galvodama apie juos. Po paskaitos iš studentų gavau labai daug palaikančių žinučių, kurios mane nuramino, nes save labai kaltinau, kad paskaita buvo nesklandi ir per daug emocinga. Taip pat žinau, ką reiškia pamiršti ateiti į baigiamąjį egzaminą. Egzaminas vyko nuotoliu, o aš pamiršau jį reikiamu laiku aktyvuoti. Teko atsiprašyti studentų/čių, viską perplanuoti, bet laimei išsprendėme taikiai.

Ko palinkėtum jauniesiems dėstytojams, tik pradedantiems eiti šiuo keliu?

Tiek ruošiantis paskaitoms, tiek apskritai organizuojant visą studijų procesą, o ypač dėstant auditorijoje pasitelkti humorą. Žinoma jis turi būti etiškas, subtilus ir tikslingas. Taip pat linkėčiau nebijoti ir kai reikia studentams pasakyti „nežinau, bet galiu pasidomėti“, nes laikai, kai „dėstytojas/a viską žino“ jau seniai praėjo. Jeigu įmanoma, skatinu įtraukti studentus/es į studijų planavimą, bet taip pat labai aiškiai nusistatyti bendravimo ribas ir jas iškomunikuoti.

O ko palinkėtum studentams?

Dažnai semestro pradžioje studentams sakau, kad turėsime savotišką trumpalaikį romaną, tai yra, vos keturis mėnesius truksiančius, tačiau labai artimus santykius, todėl visada kviečiu pasistengti kurti atvirą ir sąžiningą santykį. Norisi padaryti viską, kad ta pažintis taptų, jeigu ne meilės, tai bent gražios draugystės, o ne nusivylimo istorija. Todėl jeigu kažkas nepavyko, pamiršot, negalėjot, praleidot, nepadarėte, tai sąžiningai ir prisipažinkit, o ne bandykit kurti abejotinas pasiteisinimo priežastis. Nuoširdus prisipažinimas visada turi daugiau šansų, todėl labai vertinu, kai studentai/ės atvirai pasako, kartais ir nelabai malonias priežastis, pavyzdžiui, tai, kad prieš savaitę buvo pakeisti vaistai nuo depresijos ir teko patirti didžiulius šalutinius poveikius dėl kurių negalėjo atvykti į paskaitas. Bet svarbiausias mano palinkėjimas – susirinkite visas geriausias galimybes ir patirtis, kurias siūlo universitetas, kad vėliau netektų gailėtis dėl praleistos progos.

SMF linki džiugių švenčių!

Prof. Milda Ališauskienė: religija – nebūtinai trukdis progresui ir lyčių lygybei

: Milda Ališauskienė / E. Blaževič/LRT nuotr.

„Lyčių lygybė yra būtinas veiksnys visuomenių progresui ir darniam vystymuisi, o religija dažnai yra matoma kaip trukdis tam. Tačiau pasaulis iš tiesų yra sudėtingesnis: šiuolaikinėse visuomenėse matome religijos sugrįžimą į viešąją erdvę, jos vaidmuo yra permąstomas. Todėl savo projekte bandėme pasižiūrėti, kaip šio permąstymo fone religija sąveikauja su lyčių lygybės įgyvendinimo tikslais ir praktikomis. Tai – ambicingas tikslas, ir vieno atsakymo čia nėra, bet nuveikėme labai daug“, – reziumuoja sociologė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Milda Ališauskienė, projekto „ReliGen“ vadovė, apibendrindama projekto svarbą ir pasiekimus.

Tarptautinis, tarpdisciplininis projektas „Religija ir lyčių lygybė: Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenių pokyčiai (ReliGen)“ siekė ištirti lyčių lygybės sampratos raidą bei suvokimą Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenėse, taip pat – religijų viduje vykstančius pokyčius, susijusius su lyčių lygybe, religijų vaidmenį viešose diskusijose apie lyčių lygybę bei lyčių lygybės aspektus religinės socializacijos procese. Projekte dalyvavo mokslininkai iš visų trijų Baltijos šalių ir Norvegijos.

Tarp projekto tyrėjų – ir dvasininkės

Projekto metu buvo tiriamos religinės daugumos bei religinių mažumų grupės Baltijos šalyse – Romos katalikai, ortodoksai, evangelikai liuteronai, musulmonai ir šiuolaikiniai pagonys. Tyrime kalbintos moterys dalinosi savo patirtimis ir požiūriais apie religiją ir lyčių lygybę. Anot profesorės, dažna tyrimo pašnekovė Baltijos šalyse pažymėjo, kad sovietmečiu joms teko susidurti su neigiamomis patirtimis lyčių lygybės srityje. Kitas tyrimo metu išryškėjęs bendrumas – religingos lietuvės, latvės ir estės gana dažnai išreiškė tam tikrą nepritarimą lyčių lygybės idėjai.

„Dalis tyrimo metu kalbintų religingų, tai yra tikinčių ir praktikuojančių, moterų nurodė Bibliją kaip šaltinį, iš kurio semiasi idėjų kalbėdamos apie nepritarimą lyčių lygybės klausimams. Tačiau mūsų komandoje dirbusios Biblijos tyrinėtojos teigia, kad gan dažnai to, ką šios moterys galvoja esant Biblijoje, ten nėra aptinkama. Tad galime sakyti, kad susiduriame su situacija, kuomet pašnekovių susikonstruotas Biblijos vaizdinys nevisai atitinka tikrovę“, – pasakoja prof. M. Ališauskienė.

: Malda / AP nuotr.

Projekto komandą sudarė ne tik religijų ir lyčių studijų tyrėjos ir tyrėjai, įvairių disciplinų atstovai ir atstovės, bet ir dvasininkės, tarnaujančios bažnyčiose, praktikuojančios kunigystę ir tyrinėjančios Bibliją. Pasak projekto vadovės, projekte pavyko suburti tarpdisciplininę ir kompetentingą tyrėjų komandą.

Religiniai lyderiai nerimauja dėl moterų įšventinimo

Tarp svarbiausių projekto tikslų buvo siekis ištirti, kokį vaidmenį religijos turi formuojant viešąjį diskursą apie lyčių lygybę. „Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tiek Baltijos šalyse, tiek ir Norvegijoje religinės organizacijos linkusios formuoti lyčių lygybei atsparius arba dažnai vadinamus anti-genderistinius aljansus“, – pažymi prof. M. Ališauskienė, akcentuodama, jog Lietuva, Latvija ir Estija turi tiek panašumų, tiek skirtumų kalbant apie religijos vaidmenį viešojoje erdvėje.

Mokslininkė pabrėžia, jog lyčių lygybės principų įgyvendinimas yra priklausomas nuo politinių struktūrų, todėl svarbu vykdyti šiai temai skirtus mokslinius tyrimus, kurie suteiktų galimybę vyriausybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms pamatyti sąveiką tarp religinių tikėjimų, praktikų ir organizacijų bei lyčių lygybės įgyvendinimo.

„Tyrimo duomenys parodė, kad religinių organizacijų lyderiai nerimauja dėl didesnio moterų įsitraukimo į religinių organizacijų veiklas ir tapimo dvasininkėmis, siekiama išlaikyti esamą padėtį, kai vadovaujančias pareigas užima bei sprendimus priima vyrai, pasitelkiami argumentai, kad pokyčiai atneštų nepageidaujamas pasekmes tiek visuomenėje, tiek bažnyčiose. Argumentus tokiai pozicijai pagrįsti bažnyčių hierarchai randa ir konspiracinėse teorijose“, – vieną iš tyrimuose atskleistų aspektų išskiria sociologė, papildydama, jog socialiai konservatyvios religinės organizacijos nėra homogeniškos – jų viduje galima aptikti skirtingų nuomonių.

Tarp religingų moterų – pasipriešinimas moterų teisėms ir savita lyčių lygybės samprata

Prof. M. Ališauskienė pažymi, jog projekto metu buvo atskleista, kaip religinės organizacijos formuoja požiūrį į lyčių lygybę. Pavyzdžiui, kai kurios kalbintos religingos moterys išreiškė priešiškumą Europos Tarybos Stambulo konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, nors kartu pripažino, kad pačio dokumento neskaitė ir vertindamos remiasi religinių autoritetų nuomone. Taip pat pašnekovės priešinosi lytinio švietimo įtraukimui į vidurinio ugdymo programas ir netgi moterų teisėms apskritai. Vis dėlto, gana dažnai tokia pasipriešinimo pozicija buvo užimta sekant viešas diskusijas, tuo tarpu kasdieniniame gyvenime kalbintos moterys atskleidė įgyvendinančios lyčių lygybės principus.

„Tikinčios ir praktikuojančios moterys neretai linkusios pasitelkti savo religinius autoritetus kalbėdamos apie lyčių lygybę: Šventąjį Raštą, religinius lyderius – dažniausiai tai vyrai, kurie formuoja jų lyčių lygybės sampratą. Tačiau lyčių lygybės sampratą ir praktikas formuoja ne tik religija – lyčių lygybė yra susijusi su visuomenės modernizacijos procesais. Juk mes gyvename tokiose visuomenėse, kur dažna moteris yra išsilavinusi, dirbanti, save išlaikanti. Savarankiškos buvo ir mūsų kalbintos moterys, nepaisant to, kad jos turi savitą lyčių lygybės sampratą. Jos taip pat siekia lyčių vaidmenų pasiskirstymo šeimoje, nori dalintis su vyru vaikų priežiūra, namų ūkio darbais. Tačiau dažna jų kvestionavo lyčių lygybės idėją nurodydama savo tikėjimą ir religinius autoritetus“, – atsiskleidusią priešpriešą tarp įsitikinimų ir kasdienybėje įgyvendinamų lyčių lygybės principų pabrėžia profesorė.

„Projekto rezultatai padėjo geriau suprasti religinių tikėjimų ir praktikų bei religinių organizacijų įvairovę. Darniai besivystanti visuomenė – tai įvairovės visuomenė. Yra tikinčių moterų, kurios kasdienybėje įgyvendina lyčių lygybės idealus. Galbūt jų požiūriai į tai, kaip šią lygybę pasiekti, yra kitokie, tačiau manome, kad turėtume priimti šią nuomonių įvairovę – ne tik apie tai, kas yra lygybė, bet ir apie būdus jai pasiekti. Tyrimų rezultatai parodė, kad diskusija yra sudėtinga ir nevienareikšmė, kintantis religijos vaidmuo visuomenėje daro poveikį tiek lyčių lygybės sampratos kaitai, tiek ir praktikoms, tuo pačiu tenka konstatuoti, kad religija yra tik vienas iš veiksnių, formuojančių šią sampratą bei jos praktikas šiuolaikinėse visuomenėse“, – apibendrina prof. M. Ališauskienė.

Paklausta apie didžiausius iššūkius, su kuriais teko susidurti vykdant projektą, sociologė atskleidžia, kad viena sudėtingiausių užduočių buvo rasti tyrimui tinkamų informančių, kurios galėtų pasidalinti savo mintimis apie sąveiką tarp religijos ir lyčių lygybės, taip pat – apjungti skirtingų mokslinių disciplinų požiūrius į šią sąveiką.

: Milda Ališauskienė / E. Blaževič/LRT nuotr.

Projektą „Religija ir lyčių lygybė: Baltijos ir Šiaurės šalių visuomenių pokyčiai“ („ReliGen“) vykdė Vytauto Didžiojo, Latvijos, Tartu ir Oslo universitetų mokslininkai. Projekto tyrimų rezultatai bus pristatyti specialiame tarptautinio mokslo žurnalo „Religija ir visuomenė Rytų ir Vidurio Europoje“ (RASCEE) numeryje, kurį planuojama iš leisti 2023 m. pabaigoje, bei tarptautinėje kolektyvinėje monografijoje, kurią planuojama išleisti 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. pradžioje.

Projektas yra finansuojamas iš Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos EEE finansinių fondų. Projekto sutarties su Lietuvos mokslo taryba Nr.: S-BMT-21-4 (LT08-2LMT-K-01-036).

Akimirkos iš SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventės

Gruodžio 13 d. popietę SMF bendruomenė susirinko į tradicinę Kalėdų eglutės įžiebimo šventę. Susirinkusius sveikino ir svarbiausius Socialinių mokslų fakulteto įvykius bei bendruomenės narių pasiekimus šiais metais apžvelgė fakulteto dekanė Aurelija Stelmokienė.

Tęsiant tradiciją, Socialinių mokslų fakultetas išrinko ir Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu pasveikino SMF Metų žmones.

SMF „Metų darbuotojas/-a“ kategorijoje išrinkta Julija Eidukevičiūtė, Socialinio darbo katedros lektorė, bakalauro programos komiteto vadovė, – už sėkmingą bakalauro studijų programos ,,Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ komiteto darbo organizavimą ir bendradarbiavimą su studentais.
SMF „Metų studentas/-ė“ kategorijoje išrinkta Vaida Ogulevičiūtė, Socialinio darbo magistro programos studentė, – už lyderystę socialinio darbo studentų klube ,,Vesta“, profesionalų darbą su jaunimu bei akademinį pažangumą.

Muzikiniais garsais šventės dalyvius džiugino SMF studentai Tadas Petrulis ir Rasa Petronienė. O šventės pabaigoje visi renginio dalyviai buvo kviečiami sudalyvauti Kalėdiniame dekanės protmušyje!

Renginio akimirkos:

VDU Tėvų akademijoje – apie psichologinį atsparumą

Gruodžio 21 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaktusas ar Pienė: apie Jūsų psichologinį atsparumą“. Paskaitą ves VDU lektorė, psichologė, meno terapeutė, koučingo psichologijos specialistė, knygos „Kaktusas ar pienė: knyga apie psichologinį atsparumą“ autorė Evelina Savickaitė-Kazlauskė.

Psichologinis atsparumas – tai gebėjimas prisitaikyti prie iššūkių ir sunkumų, naudojant tiek įgimtas, tiek išmoktas savybes. Šioje paskaitoje pažinsime asmeninio atsparumo apraiškas ir aptarsime, kaip šią būseną stiprinti kasdieninėse situacijose, naudojant įvairius psichologinius įrankius ir praktikas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventė 2023

2023 m. gruodžio 13 d. 13:30 val. Jonavos g. 66 pirmo aukšto fojė kviečiame trumpam susitikti ir įžiebti šventinio laikotarpio simbolį – Kalėdų eglutę. Renginio metu prisiminsime svarbiausius Socialinių mokslų fakulteto įvykius ir bendruomenės narių pasiekimus šiais metais, apdovanosime SMF Metų darbuotoją ir SMF Metų studentą.

Labai laukiame visų šventėje! ✨

Kavolio instituto mokslininkų vizitas Suomijoje

Lapkričio 15 – 17 d. Kavolio instituto direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė kartu Instituto valdybos nare prof. Natalija Mažeikiene ir tyrėjų grupe lankėsi Helsinkio universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų institute (HSSH). Vizito metu buvo siekiama pagilinti žinias ir atrasti naujas idėjas apie tai, kaip instituto veiklos gali prisidėti prie mokslininkų kompetencijų ir įgūdžių stiprinimo, transdisciplininių tyrimų plėtojimo ir poveikio visuomenei įgyvendinimo. Vizitą padėjo organizuoti Kavolio instituto bendradarbis ir Helsinkio universiteto profesorius emeritas Hannu Nieminen.

Kavolio instituto komanda susitiko su Helsinkio universiteto plėtros prorektoriumi prof. Jouni Hirvonen, HSSH direktoriumi prof. Risto Kunelius ir pavaduotoju dr. Pekka Mäkelä bei Instituto tyrimų koordinatoriais ir Metodologijos skyriaus tyrėjais. Susitikimo metu buvo diskutuojama, kokie transdisciplininių mokslinių tyrimų organizavimo ir vystymo būdai yra efektyviausi, kaip institutas gali apsirūpinti instituciniais, finansiniais ir administraciniais ištekliais, bei kaip gali būti palaikomi ryšiai su fakultetais, įsteigusiais institutą.

Kavolio instituto komanda su Suomijos mokslo tarybos ekspertais

Transdiscipliniškumo vystymas

HSSH direktorius prof. Risto Kunelius pasakojo, kad Helsinkio universiteto instituto veiklos orientuojasi į visuomeninių krizių sprendimus, infrastruktūros plėtojimo būdus, tvarumo įgyvendinimo veiklas, duomenų apdorojimo (angl. k. datafication) ir skaičiavimo metodų ir procesų efektyvų panaudojimą ir tobulinimą, taip pat atvirosios prieigos prie mokslinių šaltinių įgyvendinimą bei poveikio visuomenei užtikrinimą.

HSSH transdiscipliniškumą tyrimuose palaiko įgyvendinant bendrus tyrimų projektus, kviečiant vizituojančius lektorius ir profesorius bei vykdant duomenų apdorojimo (angl. k. datafication) tyrimų programą. Būtent ši transdisciplininė mokslinių tyrimų programa tiria pokyčius, iššūkius ir galimybes vis labiau duomenis vertinančioje visuomenėje.

Kavolio instituto direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė

Metodikos klinika

Kavolio instituto komandai HSSH Metodologijos skyriaus mokslininkai pristatė vieną iš labiausiai plėtojamų su metodologijos žiniomis susijusių HSSH veiklų – Metodikos klinikos ir konsultacijų (metodų parinkimo, duomenų rinkimo, skaičiavimo ir analizės klausimais) vystymą. Pasak HSSH metodologijos vystymo skyriaus, Metodikos klinikoje teikiamos konsultacijos, organizuojami seminarai, dirbtuvės Helsinkio universiteto mokslininkams. Šios konsultacijos ne visada reiškia tiesioginį problemos sprendimą, bet dažnai nukreipia tyrėją į šaltinius, kurie leidžia tyrėjui pačiam išspręsti problemą ir padeda tyrėjui gilinti savo metodologijų išmanymo žinias ir kompetencijas.

Akademinės lyderystės kursas

HSSH daug dėmesio skiria ankstyvosios karjeros mokslininkams ir jų karjeros vystymui organizuodami tarpdisciplininį akademinės lyderystės ir karjeros planavimo kursą. Šis kursas yra skirtas mokslininkams po doktorantūros studijų pradedantiems savarankišką mokslininko karjerą ir kuriantiems savo mokslinių tyrimų grupę. Akademinio vadovavimo ir karjeros planavimo kurso tikslas – padėti tyrėjams tobulinti vadovavimo įgūdžius ir strateginį mokslinių tyrimų temų planavimą. Be to, šis kursas padeda suburti gerą mokslinių tyrimų grupę ir visapusiškai naudotis Helsinkio universiteto mokslinių tyrimų paslaugomis ir infrastruktūra.

Susitikimas su HSSH Metodologijos skyriaus tyrėjais

Suomijos „Flagship“ programa universitetų mokslo ekosistemoms

Kavolio instituto komanda taip pat susitiko su Suomijos mokslo tarybos departamento direktoriumi Jyrki Hakapää ir Mokslo patarėjais Liisa Huovinen ir Maiju Gyran. Susitikimo metu buvo pristatytos šiuo metu vykdomos Suomijos mokslinių tyrimų programos, kurios akcentuoja tarpdisciplininių problemų sprendimo būdus. Viena labiausiai sudominusių mokslinių programų, nuo 2017 m. vykdoma “Finland Flagship Scheme” programa – tai priemonė, kuria remiami aukštos kokybės moksliniai tyrimai ir didinamas jų poveikis ekonomikai ir visuomenei. Ši programa konkursiniu pagrindu remia universitetines mokslinių tyrimų ekosistemas ir klasterius, akcentuojant ilgalaikį mokslinių temų planavimą, mokslo proveržį bei universiteto institucinį įsipareigojimą prisidėti savo investicijomis. Kaip vienas iš tokių programos pavyzdžių yra Turku universiteto ir Suomijos sveikatos ir gerovės instituto plėtojama INVEST mokslo ekosistema, kurios tematika apima gerovės valstybės klausimus ir nelygybes. Ši programa yra veiksmingas glaudaus bendradarbiavimo su verslu ir visuomene, gebėjimo prisitaikyti ir tvirto priimančiųjų organizacijų įsipareigojimo derinys.

Tolimesnis bendradarbiavimas

Vizitas Helsinkio universitete padėjo užmegzti pirmuosius bendradarbiavimo kontaktus tarp Kavolio instituto ir Helsinkio universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų instituto transdisciplininių mokslinių tyrimų vystymo srityje. Pasak Kavolio instituto direktorės Jurgos Bučaitės-Vilkės, “mūsų kolegų suomių patirtis rodo, kad visų pirma efektyvūs moksliniai rezultatai ateina per organizacinę kultūrą, kuri skatina mokslinių tyrėjų grupių atvirumą, dalinimąsi žiniomis, pasitikėjimą ir bendrą viešosios vertės kūrimą. Tad tikimės, kad mūsų institutas pamažu perims šias pamokas. Planuojame plėsti bendras veiklas vystant mūsų tematinę grupę “Metodologija, tyrimai ir metodai”, kuri remiasi horizontaliosiomis kompetencijomis, kuriančiomis vertę visiems mūsų universiteto padaliniams”.

EST metodologiniai mokymai apie tyrimo duomenų vizualizaciją

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda gruodžio 4 d., pirmadienį, 13 val. kviečia į metodologinius mokymus apie duomenų vizualizaciją „Naujasis EST duomenų portalas – paieška, vizualizacija ir paprastoji analizė“.

Pranešėjas Bjarne Øymyr, SIKT (Bergenas, Norvegija) pristatys atsinaujinusį EST duomenų portalą. Pasitelkiant duomenų vizualizacijos ir analizės įrankius, mokymų metu bus apžvelgiamas duomenų portalo turinys, duomenų paieškos ir rezultatų parsisiuntimo bei dalinimosi galimybės.

Įrankis veikia interneto naršyklėje bei gali būti naudojamas kompiuteryje arba išmaniajame telefone, todėl norint naudotis duomenų portalu dalyviams specialių programų neprireiks.

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – anglų k. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Reikalinga išankstinė registracija: https://forms.gle/GYtTuGuRhmbDYav86

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Vyks jau 6-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas

Gruodžio 8 dieną, penktadienį, kviečiame visuomenę dalyvauti jau 6-ajame Nacionaliniame žmogaus teisių forume (NŽTF), kuris vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kasmet vykstantis renginys, kurio vienas pagrindinių organizatorių Vytauto Didžiojo universitetas, vienija įvairias visuomenės grupes ir suteikia platformą skirtingiems balsams siekiant užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, tikėjimo, lyties, socialinės padėties ar požiūrių.

Šių metų forumo tema „Yra skirtumas“ kviečia atkreipti dėmesį į socialinius klausimus, tokius kaip diskriminacija darbo rinkoje, lyčių nelygybė bei atskirtis dėl tautybės, tikėjimo ar negalios.

„Per šešerius metus Nacionalinis žmogaus teisių forumas tapo svarbia platforma, skirta aktualiausiems žmogaus teisių klausimams aptarti.Valstybės ir nevyriausybinį sektorius bei akademinę ir tarptautinę bendruomenes vienijantis renginys suformavo dialogu ir pagarba vienas kitam grįstą diskusijų kanoną. O forumo programoje atsiduriantys žmogaus teisių klausimai bei aptarti galimi jų sprendimo būdai jau ne pirmi metai tampa ir pagrindu tolesnei visuomenės diskusijai bei reikalingoms politinėms priemonėms priimti,“ – teigia forumo koordinatorė, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesorė Milda Ališauskienė.

Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse vyksiantis renginys yra skiriamas reikšmingoms sukaktims: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 75-mečiui ir Lietuvos narystės Europos Taryboje 30-mečiui paminėti.

Šiais metais forumas kviečia į 10 diskusijų, kuriose dalyvaus Lietuvos ir užsienio ekspertai, aktyvistai, politikos ir visuomenės atstovai, žurnalistai. Dėmesys bus skiriamas tautinių mažumų, žmonių su negalia, įvairių lyčių, vyresnio amžiaus ir kitoms visuomenės grupėms. Taip pat bus diskutuojama apie pagalbą nusikaltimų aukoms, šiuolaikinį antisemitizmą ir islamofobiją, migrantų ir prieglobsčio prašytojų teises, Lietuvos patirtis ir pamokas Europos Žmogaus Teisių Teisme bei kitas temas.

6-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas vyks gruodžio 8 d., penktadienį, 9.00–18.15 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius).

Forumo programa

Registracija

Tiesioginę forumo transliaciją stebėkite NŽTF YouTube kanale ir portale Lrt.lt. Transliuojamos bus diskusijos, kurios vyks bibliotekos Atrijaus erdvėje.

Forumą organizuoja: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija, LR Seimas, LR Seimo kontrolierių įstaiga, LR užsienio reikalų ministerija, Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Organizaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Mykolo Romerio universitetas, multikultūrinis vaikų ir jaunimo centras „Padėk pritapti“

Pagrindinis rėmėjas: Friedricho Eberto Fondas.

Pagrindinis informacinis partneris: Lrt.lt.

Informacinis partneris: manoteises.lt.

Rėmėjai: Švedijos ambasada, Nyderlandų Karalystės ambasada, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos Komisija.

Partneriai: JAV ambasada Lietuvoje.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Užsienio studentai susipažino su M. K. Čiurlionio kūryba

VDU Socialinių mokslų fakulteto Tarptautinių ryšių koordinatorė dr. Dovilė Daugėlienė kartu su SMF užsienio studentais lankėsi M.K. Čiurlionio muziejuje, kuriame gidė papasakojo apie šio dailininko ir kompozitoriaus kūrybą ir gyvenimą, atskleidė pagrindinius kūrybos motyvus ir jų simbolines reikšmes. Po filmo „Angelų takais“ peržiūros, prie arbatos puodelio, buvo aptarti ne tik edukacijos, tačiau ir studijavimo SMF įspūdžiai bei patirtys.