Pirmiausia sudarome savo vertybių sąrašą prioriteto tvarka ir kiekvienai vertybei priskiriame skaitinį svarbumo svorį (pvz., nuo 1 iki 10). Antruoju žingsniu surašome savo tikslus, planuojamas veiklas ir prie kiekvienos veiklos surašome visas vertybes, kurios siejasi su tuo konkrečiu tikslu, veikla. Paskutiniuoju žingsniu sudarome veiklų planą prioriteto tvarka – veiklos prioritetą turėtų nusakyti suskaičiuotas prie veiklos priskirtos vertybės ar kelių vertybių svarbumo balas. Užduotis nėra sudėtinga, bet paveiki. Be to, tyrimai patvirtina, kad planavimui skirtas laikas atsiperka, nes naudojantis planu veikiame tikslingai ir jausdami pasitenkinimą.
Organizacinės psichologijos konferencija „Karjeros keliai ir klystkeliai“
Karjera – visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka. Siekiant gilintis ir analizuoti šią temą, kviečiame dalyvauti vasario 9 d. vyksiančioje XIII-ojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Karjeros keliai ir klystkeliai“.
Konferencijos metu bus kalbama apie įvairius darbuotojų pasitenkinimo karjera veiksnius, apie asmeninės karjeros galimybes, pasitikėjimą savimi siekiant karjeros, apie konsultavimą karjerai, apie pažangias karjeros valdymo ir vystymo programas organizacijose bei daug kitų su karjeros valdymu susijusių temų. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis mokslininkai, įvairių įmonių atstovai, praktikoje dirbantys psichologai bei kitų sričių specialistai, vyks praktiniai užsiėmimai ir diskusijos.
Konferencija skirta organizacijose dirbantiems psichologams, medicinos psichologams, psichoterapeutams, organizacijų konsultantams, tyrėjams, žmogiškųjų išteklių specialistams, vadovams bei kitiems besidomintiems karjeros valdymu organizacijose.
Siekiant skatinti psichologijos mokslininkų ir organizacijose dirbančių praktikų bendradarbiavimą, apsikeitimą informacija ir idėjomis, kviečiame teikti praktinius arba mokslinius pranešimus (reikalavimus pranešimų santraukoms rasite čia: https://bit.ly/3NocYWV)
REGISTRACIJOS FORMA – https://bit.ly/3Rigcwh
DALYVIŲ REGISTRACIJA Į NUOTOLINĮ PRIEŠKONFERENCINĮ PRANEŠIMĄ:
* Dalyvavimas nuotoliniame prieškonferenciniame pranešime/seminare NEMOKAMAS.* Užsiregistravę į konferenciją prisijungimą prie prieškonferencinio pranešimo gaus el. paštu, kurį nurodė registracijos metu.* Neužsiregistravusiems į konferenciją, tačiau norintiems dalyvauti prieškonferenciniame pranešime prašome parašyti el. p. organizacine.psichologija@psichologusajunga.lt
Organizatoriai:
LPS Organizacinės psichologijos komitetas
VDU Psichologijos katedra
VU Psichologijos institutas
MRU Psichologijos institutas
Aurelija Stelmokienė. Tvarūs asmeniniai lietuvių planai
Adamas Waytzas Harwardas „Business review“ straipsnyje (2023) kalbėjo apie šių dienų užimtumo kultūrą, kurioje užimti žmonės yra laikomi svarbiais ir darančiais įspūdį.
Užimtumas, nuolatinis aktyvumas šiuolaikinėje visuomenėje tapo tam tikra obsesija, manija. Vis dėlto, moksliniai tyrimai patvirtina, jog tai susiję su iššūkiais psichologinei darbuotojų gerovei, sveikatai ir netgi produktyvumui. Daryti daug ir nepertraukiamai veikti nereiškia daryti kokybiškai ir įsitraukusiai, jaučiant pasitenkinimą atliekama veikla. Taigi, ką daryti, kad nauji 2024 metai neįsuktų mūsų į veiklų verpetą, kuriame nebebus laiko sustoti ir susimąstyti, dėl ko aš visą tai darau ir ar tai darydamas(-a) jaučiuosi laimingas(-a).
Paprasčiausias atsakymas – planuoti savo veiklas remiantis trumpalaikiais ir ilgalaikiais tikslais bei aiškiai apsibrėžiant prioritetus. Aeon, Faber ir Panaccio (2021) atlikta 158 tyrimų apžvalga apie daugiau nei 50 tūkst. apklaustų žmonių laiko valdymo patirtis 30 metų laikotarpiu atskleidė, jog laiko valdymo įgūdžiai pirmiausia užtikrino jų kaip darbuotojų gerovę, o taip pat veikė ir kaip produktyvumo sustiprinimas.
Laiko planavimas ir efektyvus jo panaudojimas išlieka penketuke svarbiausių darbuotojų kompetencijų, kurių vystymui skiriama svarbi vieta ir organizacijų vidinių mokymų paketuose. Skeptikai tikriausiai pasijuoks, kad naujų metų planai turi trumpą galiojimą – nusprendę sportuoti, tai darom ne ilgiau nei mėnesį, užsidėję laiko prie darbinio pašto ribojimus netrukus surandame svarbių išimčių juos išplėsti, pasižadėję pietų pertraukas skirti poilsiui atrandame pasiteisinimų dėl neatidėliotinų užduočių. Taigi, kaip laiko planavimą paversti tvaresniu.
Kai asmeninį laiko planavimą susiejame su savo vertybėmis, jo nesilaikyti ir rasti tam pasiteisinimų pasidaro nepatogu ir nepriimtina. Vertybės dažnai apibūdinamos kaip tam tikrų įsitikinimų, siekiamų gyvenimo tikslų orientyrai, kurie formuoja mūsų elgseną. Tai esminiai gyvenimo principai, tad kai juos susiejame su planuojamomis veiklomis, įsipareigojimas jas įgyvendinti išauga kaip ir pasitenkinimas atliekant prasmingas veiklas. Planuojant darbines veiklas svarbu jas susieti ir su organizacijos vertybėmis. Planų ir vertybių susiejimo užduotis remiasi tam tikru algoritmu.
Kokių gi planų 2024 metams galima tikėtis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse remiantis toje visuomenėje aktualiomis vertybėmis, kurios padeda pagrįsti, pateisinti ar paaiškinti ne tik žmonių nuomonę, požiūrį, bet ir veiksmus. Į šį klausimą gali padėti atsakyti Europos socialinis tyrimas (EST), kuris pateikia duomenis ir apie visuomenėje dominuojančias vertybes. EST klausia apie tai, kiek asmeniui atrodo, kad jam yra būdingos vienos ar kitos vertybės, pasitelkus socialinės psichologijos mokslininko Š. Švarco žmogiškųjų vertybių skalę.
Minėtoje skalėje išskiriamos 10 universalių vertybių, kai vienos vertybės yra žymimos kaip svarbesnės nei kitos (sudaroma tam tikra vertybių hierarchija) – tai galia, laimėjimai, hedonizmas, saugumas, konformizmas, tradicija, savikryptingumas, stimuliavimas, universalumas, geranoriškumas. Taip pat galima analizuoti ir 4 aukštesnio rango vertybes – savęs pabrėžimas bei konservatyvumas kaip savisaugos vertybės, atvirumas kaitai bei savitranscendencija kaip augimo vertybės.
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris (pspwght)), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Pirmajame paveiksle pateikti EST 10 bangos duomenys atskleidžia, jog sąlyginai didžiausią svarbą lietuviai teikia saugumui (visuomenės, santykių su kitais ir asmeniniam). Svarbesnėmis nei kitos laikomos ir savikryptingumo (nepriklausomas minčių ir veiksmo pasirinkimas), universalumo (visų žmonių ir gamtos apsauga, lygybė, įvairovė) bei geranoriškumo (rūpinimasis aplinkinių gerove, atsidavimas) vertybės. Vis dėlto, šios vertybės kitų šalių piliečiams yra žymiai svarbesnės nei lietuviams.
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Tuo tarpu, stimuliavimas (naujovės, gyvenimo iššūkiai) ir galia (statusas ir turtingumas) Lietuvoje yra vertinama kaip sąlyginai mažiausiai svarbios vertybės universalių vertybių dešimtuke. Hedonizmas (malonumai, mėgavimasis gyvenimu) taip pat vertinamas kaip mažiau svarbi vertybė ir lietuviai iš kitų Europos šalių išsiskiria žemiausiu šios vertybės svarbos vertinimu.
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Remiantis ketvirtajame paveiksle pateikta informacija apie vertybių grupes, galima pastebėti, jog lietuviams vis dar svarbu išlaikyti status quo labiau nei būti atviriems pokyčiams, būti altruistiškiems labiau nei orientuotis į save. Be to, Lietuva kaip ir Kroatija išsiskiria žemiausiai vertinama atvirumo pokyčiams vertybių grupės svarba (atitinkamai 3,15 ir 3,12) lyginant su kitomis Europos šalimis. Ir nors orientacija į kitus, geranoriškumas lietuviams svarbesnis nei savęs pabrėžimas, tačiau šioje vertybių grupėje mūsų vertinimai palyginus su kitomis Europos visuomenėmis žemiausi: Lietuvoje – 2,74, kai tuo tarpu didžiausi savitranscendencijos svarbos įvertinimai Šveicarijoje ir Slovėnijoje yra atitinkamai 1,89 ir 1,85 (mažesnis įvertis, rodo didesnę svarbą).
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Apibendrinant aptartus Europos socialinio tyrimo 10 bangos duomenis apie visuomenėje dominuojančias vertybes, galima tikėtis, jog lietuvių planuose svarbią vietą užims rūpinimasis saugumu, harmonija. Tarp prioritetų turėtų būti lygybės, įvairovės ir aplinkinių gerovės užtikrinimo, aplinkosaugos veiklos ir kūrybiškumo bei savarankiškumo vystymas. Taigi, tikėtina, jog būsime socialiai jautrūs bei atkaklūs tyrinėdami ir tobulėdami.
Žaliojo drakono metais būkime aktyvūs protingai. Kurkime tvarius planus, paremtus vertybėmis, ir jais vadovaukimės, nes „Efektyvumas be vertybių yra įrankis be tikslo“ (Edvardas de Bono)
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Šaltinis: lrt.lt
Milda Ališauskienė. Religija, seksualumas ir migracija
Daugelio religijų santykis su seksualumu problemiškas, anot sociologo Michelio Foucault, religija yra neatsiejama nuo kūno ir seksualumo klausimų. Diskursai apie religinę praktiką ir tikėjimą yra neatsiejami nuo kūno ir to, ką žmonės daro su savo kūnais.
Egzistuoja glaudus ryšys tarp represyvių hegemoninių patriarchato ir homofobijos struktūrų, daugelis religijų riboja moterų seksualumą, smerkia biseksualumą ir homoseksualumą. Vis dėlto klausimas, kiek religijos vis dar daro įtaką seksualumo sampratai ir praktikoms šiuolaikinėje visuomenėje, išlieka. Kasmet sudaromas Europos vaivorykštės žemėlapis ir, indekso duomenimis, LGBTIQ+ asmenų padėtis skiriasi net ir tokiose valstybėse, kurių visuomenes sudaro katalikiškoji dauguma.
Pavyzdžiui, 2023 m. Europos vaivorykštės indekso duomenimis, geriausia LGBTIQ+ asmenų padėtis katalikiškos daugumos valstybėse yra Maltoje (89 proc.), Ispanijoje (74 proc.) bei Airijoje (54 proc.). Šie indekso duomenys minėtas valstybes LGBTIQ+ asmenų padėties atžvilgiu priartina prie Šiaurės valstybių, kurios dažnai apibūdinamos kaip protestantiškos ir taip pat neleidžia atlikti platesnių apibendrinimų, ar ir kiek vienai ar kitai religinei tradicijai save priskirianti visuomenės dauguma lemia pažeidžiamų socialinių grupių padėtį.
Europos padalijimas į Šiaurės ir Pietų ieškant paaiškinimo dėl LGBTIQ+ asmenų padėties skirtumų taip pat nedaug ką keičia, nors Italija ir kitos Pietų Europos valstybės nepasižymi gera minėtų asmenų padėtimi.
Daugelis šių Europos valstybių – tautos kūrimo proceso, kuriame svarbų vaidmenį vaidino ir nacionalinės, dažniausiai krikščioniškos, religinės organizacijos, produktai. Religija daugelyje šių visuomenių dažnai tampa vienu iš marginalizacijos įrankių, brėžiančių ribą tarp visuomenės daugumos ir mažumų grupių.
JAV veikiančio „Pew“ tyrimų centro duomenimis, europiečių požiūrius į tos pačios lyties partnerystes ar santuokas klausimu Europą galima dalinti į Vakarus ir Rytus, kai Rytams priskiriamos Rytų ir Vidurio Europos valstybės, išsivadavusios iš komunistinio jungo, pasižyminčios gana aukštais visuomenės nepritarimo šiems klausimams skaičiais.
Rytų ir Vidurio Europos valstybės pasižymi ir kitu šiam klausimui svarbiu aspektu, nes jose itin dažnai susiejamas nacionalinis ir religinis tapatumas, gyventojai save priskiria vyraujančiai religinei organizacijai, tačiau religingumu nepasižymi – neišmano tikėjimo tiesų, nepraktikuoja tikėjimo individualiai ir su bendruomene. Be to, daugelis šių Europos valstybių – tautos kūrimo proceso, kuriame svarbų vaidmenį vaidino ir nacionalinės, dažniausiai krikščioniškos, religinės organizacijos, produktai. Religija daugelyje šių visuomenių dažnai tampa vienu iš marginalizacijos įrankių, brėžiančių ribą tarp visuomenės daugumos ir mažumų grupių.
LGBTIQ+ asmenų teisių užtikrinimas yra viena iš sričių, kurioje religinės organizacijos tarpusavyje konkuruoja, kuri labiau atsiribos nuo šios pažeidžiamos visuomenės grupės.
Religinių organizacijų konstruojama socialinė tikrovė, kurioje nėra vietos LGBTIQ+ asmenims, sustiprinama religinio bei politinio elito susisaistymu, tautos išlikimo poreikio naratyvu bei pažadinant iš užmaršties homoseksualumo kriminalizavimo bei medikalizacijos šmėklas, kurių pagrindu suformuojamas toksiškas viešasis diskursas ir jo pagrindu kuriama politika, kurio kontekste LGBTI asmenims tenka ieškoti išlikimo strategijų, o viena jų – migracija, arba vadinamasis balsavimas kojomis, kai piliečiai susiduria su nelygybe ir socialine atskirtimi.
Galima stebėti, kad gyvenimas atsiskleidus ir su savo bendruomene nėra galutinis LGBTIQ+ asmenų tikslas, anot Richardo Mole‘o, egzistuoja ir dar vienas šių asmenų migracijos tipas – persikėlimas į kitą šalį siekiant pasinaudoti platesniu seksualinės pilietybės teisių spektru, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų santuokomis ar antidiskriminaciniais teisės aktais.
Mokslinėje literatūroje aptinkame keturis LGBTIQ+ migracijos tipus. Anot Andrew Gorman-Murray‘jaus, egzistuoja coming-out migracija, kai homoseksualūs žmonės persikelia, kad galėtų atsiskleisti kaip neheteroseksualūs asmenys. Gravitacinė grupinė migracija, anot A. Gorman-Murray‘jaus, apibūdina migraciją, kai persikeliama gyventi į gėjų ir lesbiečių kaimynystę. Santykių migracija, anot A. Gorman-Murray‘jaus, žymi procesą, kai asmenys persikelia kartu su partneriu, kad sutvirtintų tos pačios lyties santykius, arba atvirkščiai, išvyksta santykiams iširus.
2018 m. atliktas tyrimas Lietuvoje parodė, kad LGBTIQ+ asmenys migruoja iš mažesnių gyvenviečių ir miestelių į didmiesčius, kur randa LBGTIQ+ bendruomenes, gali atsiskleisti kaip homoseksualūs. Tarp priežasčių, kodėl LGBTIQ+ asmenims nepavyksta oriai gyventi Lietuvos regionuose, įvardijami valstybės bei Katalikų Bažnyčios požiūris į juos bei visuomenės nepakantumas.
Galima stebėti, kad gyvenimas atsiskleidus ir su savo bendruomene nėra galutinis LGBTIQ+ asmenų tikslas, anot Richardo Mole‘o, egzistuoja ir dar vienas šių asmenų migracijos tipas – persikėlimas į kitą šalį siekiant pasinaudoti platesniu seksualinės pilietybės teisių spektru, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų santuokomis ar antidiskriminaciniais teisės aktais. Iš Lietuvos išvykusių LGBTIQ+ asmenų pasakojimuose taip pat pastebimas oraus gyvenimo kitose valstybėse leimotyvas, valstybėse, kur užtikrinamos LGBTIQ+ asmenų žmogaus teisės į asmeninį gyvenimą, galimybę kurti šeimą susituokiant, auginti vaikus. Tarp 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo dalyvių LGBTIQ+ asmenų, kas trečias teigė esąs tikintis, kas penktas – praktikuojantis.
Kai kuriose užsienio valstybėse veikiančios Vaivorykštės krikščionių organizacijos siekia LGBTIQ+ lygiateisiškumo ir priėmimo Katalikų Bažnyčioje, tačiau Lietuvoje iki šiol matėme vos vieną panašią iniciatyvą, vyrauja įsitikinimas, kad LGBTIQ+ asmenys yra netikintys. Valstybės valia užtikrinti LGBTIQ+ asmenų teises dažnai susiduria su sociokultūrinėmis normomis bei socialiniu spaudimu, ateinančiu ir iš religinių organizacijų. Gana dažnai religijos ir homoseksualumo tyrimuose galime stebėti besiformuojantį dichotominį mąstymą tarp religingo heteroseksualumo ir nereligingo homoseksualumo.
Tarp 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo dalyvių LGBTIQ+ asmenų, kas trečias teigė esąs tikintis, kas penktas – praktikuojantis. Kai kuriose užsienio valstybėse veikiančios Vaivorykštės krikščionių organizacijos siekia LGBTIQ+ lygiateisiškumo ir priėmimo Katalikų Bažnyčioje, tačiau Lietuvoje iki šiol matėme vos vieną panašią iniciatyvą, vyrauja įsitikinimas, kad LGBTIQ+ asmenys yra netikintys.
Anot Dorotos Hall, LGBTIQ+ krikščionys turi rinktis tarp priklausymo savo religinei bendruomenei ir bandymo ją keisti iš vidaus, bendruomenės palikimo, o kartais ir tikėjimo atsisakymo arba perėjimo į kitą bendruomenę, kuri būtų įtrauki LGBTIQ+ tikintiesiems.
Apibendrinant, galima teigti, kad religijos yra neatsiejamos nuo seksualumo sampratos bei praktikų formavimo ir šiuolaikinėse visuomenėse, tačiau modernizacijos ir sekuliarizacijos procesų metu susiformavo ir alternatyvios prasmių sistemos, formuojančios seksualumo sampratą bei praktikas. Vertinant religijos vaidmenį LGBTIQ+ asmenų padėties Europos valstybėse ir visuomenėse aspektu, galima teigti, kad religijos ir valstybės atskyrimo procesas egzistuoja kaip viena svarbiausių demokratijos atramų, sukuria palankias sąlygas socialinei bei kultūrinei įvairovei, lygybės bei įtraukties užtikrinimui, kas prisideda ir prie socialiai pažeidžiamų grupių migracijos rodiklių sumažinimo.
VDU Tėvų akademijoje – apie edukacinius žaidimus šeimoje
Sausio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip mankštinti smegenis? EQ žaidimai šeimoje“. Paskaitą ves psichologė, lektorė, VšĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ vadovė dr. Lina Cirtautienė.
Namuose nejučia pakomentuojame: „Nežaisk telefonu! Ką veiki kompiuteryje?..“. O ką daryti vietoje to? Kokie žaidimai šeimoje sukviestų visus? Kokie žaidimai būtų ne vien smagūs, bet ir naudingi – stiprintų emocines kompetencijas, mokintų socialinių įgūdžių, skatintų kitaip pažvelgti į situacijas? Susitikime pakalbėti.
„Psichologinio konsultavimo grupė“ – didžiausia EQ metodinių priemonių gamintoja Lietuvoje.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Naujausias žurnalo „Reitingai“ numeris: kaip vertinamos VDU Socialinių mokslų fakulteto studijų programos?
Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausius studijų krypčių vertinimo rezultatus. Kaip SMF studijų programos atrodo bendrame analogiškų, kituose Lietuvos universitetuose vykdomų studijų programų kontekste?
- Psichologijos bakalauro studijų programa naujausiame 2024 m. krypčių reitinge užima trečiąją vietą tarp šešių šios studijų krypties programų vykdomų Lietuvoje. Ši programa jau kuris laikas išlieka daugiausiai studentų priimančia ir mažiausiu studijas nutraukusių studentų skaičiumi pasižyminčia studijų programa. Programos absolventai yra itin palankiai vertinami darbdavių (reitinge pagal šį rodiklį užima antrą vietą tarp kitų universitetų), o Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) ir tarptautiniai ekspertai yra įvertinę šią programą aukščiausiu balu lyginant su kituose universitetuose vykdomomis psichologijos studijų krypties bakalauro studijų programomis. Tuo tarpu SMF Psichologijos magistro studijų programos naujausiame 2024 m. krypčių reitinge užima antrąją vietą tarp penkių šios studijų krypties magistrantūros studijų programų vykdomų Lietuvoje bei antrąją vietą pagal darbdavių vertinimus. Aktualus šios studijų krypties programų vertinimui rodiklis yra absolventų įsidarbinamumas praėjus metams po studijų baigimo. Pagal šį rodiklį SMF psichologijos magistro studijų programos užima antrąją vietą tarp kitų Lietuvos universitetų. Kitas itin svarbus rodiklis yra tarptautinių ekspertų ir SKVC vertinimas – čia mūsų psichologijos magistro studijų programos yra absoliučios lyderės.
- VDU sociologijos studijų krypties bakalauro studijų programa Sociologija ir antropologija (ir jos specializacijos Sociologinės ir antropologijos studijos (lietuvių kalba) bei Visuomenė, kultūra ir komunikacija(anglų kalba)) naujausiame 2024 m. krypčių reitinge užima antrąją vietą tarp analogiškų kituose universitetuose vykdomų sociologijos studijų krypties programų. Ši programa pasižymi mažiausiu studijas nutrauksių studentų skaičiumi ir, kaip rodo žurnalo „Reitingai“ užsakymu atlikta darbdavių anketinė apklausa, labai gerai parengia absolventus darbo rinkai. Programa yra labai gerai įvertinta SKVC ir tarptautinių ekspertų. „Reitinguose“ itin palankiai buvo įvertinta ir VDU SMF Taikomosios sociologijos magistro studijų programa. 2024 m. reitinge ši programa užima antrąją vietą tarp sociologijos studijų krypties magistrantūros studijų programų vykdomų Lietuvoje ir pasižymi aukštu mokslo veiklos kokybės įverčiu. Šis kriterijus parodo, kad universiteto mokslininkai šioje kryptyje kuria stiprų mokslą, neapsiriboja tik teorinių paskaitų skaitymu. Tai atsispindi ir absolventų rengimo kokybės vertinime: remiantis darbdavių nuomone, programos absolventai yra labai gerai parengiami darbo rinkai, o pagal absolventų įsidarbinamumą VDU SMF Taikomosios sociologijos magistro studijų programa užima antrąją vietą lyginant su kitų sociologijos magistro studijų programų absolventų įsidarbinamumu. Neatsitiktinai programa, lyginant su kitų universitetų analogiškomis studijų programomis yra sulaukusi geriausio SKVC ir tarptautinių ekspertų vertinimo, o studijas nutraukusių studentų dalis (proc.) čia yra „0“.
- Socialinės antropologijos magistro studijų programa išlieka vienintele šios studijų krypties magistro studijų programa Lietuvoje. Programa pasižymi palankiais darbdavių atsiliepimais apie absolventų rengimo kokybę, yra puikiai vertinama tarptautinių ekspertų.
- Tiek Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo bakalauro studijų programa, tiek ir Socialinio darbo magistro studijų programa gali didžiuotis palankiai darbdavių vertinamais absolventais. Iš keturių šiuo metu Lietuvos universitetuose vykdomų socialinio darbo bakalauro studijų programų, VDU SMF šios studijų krypties bakalauro studijų programos absolventų įsidarbinamumas užima antrą vietą lyginant su kitų universitetų analogiškų studijų programų absolventų įsidarbinamumu. 2023 m. ši studijų programa sulaukė didžiausio stojančiųjų dėmesio ir priėmė daugiausiai studentų lyginant su analogiškomis studijų programomis kituose universitetuose. Tai yra geriausiai SKVC ir tarptautinių ekspertų įvertinta universitetinė socialinio darbo studijų krypties programa Lietuvoje. Aukščiausiu SKVC ir tarptautinių ekspertų įvertinimu gali pasidžiaugti ir SMF Socialinio darbo magistro studijų programa. Pastaroji programa, remiantis naujausiais reitingais, išsiskiria dar ir tuo, kad studijas nutraukusių studentų dalis (proc.) čia yra „0“.
VDU bendruomenei – seminarų ciklas psichologinei gerovei stiprinti
VDU Psichologijos klinika kviečia universiteto bendruomenę (studentus ir darbuotojus), dalyvauti seminarų cikle, skirtame stiprinti psichologinę gerovę. Seminarų ciklas vyks 2024 m. sausio 22-30 dienomis, nuotoliniu būdu.
PROGRAMA
Sausio 22 d., 15:00-16:30 / „Savęs pažinimas: tapk tuo, kas esi”, psichologė Dovilė Jonušienė
Vokiečių filosofo F. Nyčės posakis „tapk tuo, kas esi“ rodo kryptį savęs pažinimo kelyje. Kas aš esu? Kaip man tą Tikrąjį save surasti? Kuo aš esu unikalus? Susitikimo metu aptarsime savęs pažinimo būdus, mėginsime atrasti savo stipriąsias puses.
Paskaitos prisijungimo nuoroda
Sausio 25 d., 15:00-16:30 / „Paprasti streso valdymo būdai”, psichologas prof. dr. Aidas Perminas
Užsiėmimo tikslas – supažindinti su pagrindinėmis streso teorijomis bei šių teorijų praktinio pritaikymo galimybėmis. Susitikimo metu bus pristatomos pagrindinės streso priežastys, pasekmės, teigiami ir neigiami streso aspektai, įveikimo būdai; supažindinama su paprastais streso ir emocijų valdymo ir relaksacijos būdais, jų panaudojimo galimybėmis atsikratant įtampos ir geriau pažįstant save.
Paskaitos prisijungimo nuoroda
Sausio 26 d., 15:00-16:30 / „Ribos ir kaip jas brėžti”, psichologė Rasa Katinaitė
Bendraudami su kitais žmonėmis, kiekviena(s) esame patekę į situaciją, kurioje jautėmės nepatogiai. Tai – mūsų asmeninių ribų, apie kurias kalbėsime šiame susitikime, atspindys. Paskaitos, parengtos bendradarbiaujant su Tolerantiško Jaunimo Asociacija, metu sužinosime apie asmeninių ribų įvairovę, patyrinėsime savo ir kitų ribas bei jas supančius mitus, o taip pat susipažinsime su žingsniais padedančiais savo asmenines ribas brėžti tinkamai ir pagarbiai.
Paskaitos prisijungimo nuoroda
Sausio 29 d., 15:00-16:30 / „Pirmoji emocinė pagalba”, psichologė dr. Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė
Ką daryti ir ką sakyti esant šalia žmogaus, išgyvenančio emocinį sukrėtimą? Kaip elgtis pačiam, patyrus emocinį sukrėtimą? Šiuos ir panašius klausimus analizuosime susitikimo metu. Taip pat tyrinėsime įsitikinimus apie tai, kaip „reikia“ jaustis, kas būna, jei neleidžiame sau jaustis blogai ir kaip būti geru žmogumi, nekenkiant psichikos sveikatai.
Paskaitos prisijungimo nuoroda
Sausio 30 d., 15:00-16:30 / „Kaip įveikti gyvenimo iššūkius ir nepalūžti”, psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis
Gyvenime norime laimės ir gerovės, tačiau likimas mums neišvengiamai siunčia išbandymus ir iššūkius. Taip ir siūbuojame sau kažkur tarp kentėjimo ir klestėjimo. Ne viskas gyvenime priklauso nuo mūsų, bet kai kas juk priklauso. Kaip atsirinkti ir kaip pasirūpinti savimi, kad padidintume tikimybę įveikti gyvenimo iššūkius ir atsitiesti nepalūžę? Kas yra atsparumas ir kaip galime jį ugdyti patys? Kaip žinoti, kada laikas kreiptis pagalbos į kitus ir kuo jie gali padėti? Šiuos bei kitus klausimus paliesime seminare, susipažinsime, ką apie tai sako psichologija ir ieškosime savo atsakymų.
Paskaitos prisijungimo nuoroda
Kviečiame dalyvauti!
Artūras Tereškinas. Emocinės epidemijos, arba kodėl politikai nori mus užkrėsti
Artūras Tereškinas / D. Umbraso / LRT nuotr.
„Griūvantys tiltai mūsų valstybėje,“ – sako vienas kandidatas į prezidentus. Nebeliko drąsios šalies, tik įžūlus ir arogantiškas elitas. Žmonės jaučiasi pažeminti, supriešinti ir suskaldyti. Politinė kultūra žlugo. Sunaikinta pagarba tradicinėms vertybėms, mus kasdien prievartauja lytiškumo ir LGBT propaganda. Valstybė nebesirūpina piliečiais – griūva ne tik tiltai, bet iš švietimas bei sveikatos apsaugos sistema. Sunaikinta moralė, sunaikintas normalumas, – kartoja ištisas politinių balsų choras.
„Konservatoriai vagia net vandenį?“ – dūsauja opozicijos atstovė Seime.
Klausydamasis šios piktinimosi politikos, jautiesi tarsi stovėtum ant bedugnės krašto. Įkaitę nuo pasipiktinimo, į depresiją varantys sakiniai nuspalvina tavo pasaulį. Bet nėra ko stebėtis. Politikoje dalyvaujantys arba ją bent akies krašteliu stebintys žino, kad politika – tai afektų ir emocijų erdvė: mūsų politines nuotaikas dažniausiai lemia kūniškai patiriami jausmai ir fiziškai įsivaizduojamas teisingumo ar neteisingumo jausmas, o ne racionali diskusija.
Šį žinojimą puikiai išnaudoja politikai. Platink neigiamas emocijas ir jomis užkrėsk žmones. Viena nuosekliai ugdomų politinių kompetencijų – naudojantis emocijomis sukelti afektinę arba emocinę epidemiją, kuri kaip virusas įsimeta į visuomenę ir ją persmelkia. Užkrėsk piliečių protus bei širdis neigiamomis emocijomis ir šitaip palenk juos į savo pusę.
Tiesa, kalbant apie afektines ir emocines epidemijas, reikia paaiškinti, kad afektas apibūdina ikižodinius jausmų išgyvenimus, o emocijomis vadintini išgyvenimai, kurie jau išversti į žodinį pavidalą. Aš patiriu afektą, kai mano kūną apima karštis, mano oda parausta ar pašiurpsta iš baimės ar nepatogumo. Po to šį afektą galiu įvardyti kaip baimę, gėdą ar nepatogumą. Bet šiame rašinyje naudoju paprastesnį ir daug kam suprantamesnį „emocinės epidemijos“ terminą, nors visada mintyse reikia turėti sąvoką „afektas“ ir „afektinis“.
Emocinėmis epidemijomis ir emociniais užkrėtimais naudojasi skirtingo politinių spektro dalyviai, nors pastebėta, kad, kaip politinis įrankis, jie patraukliausi politinei dešinei, o ypač radikaliai dešinei. Teatrališkai išmesdama į viešumą tokias neigiamas emocijas kaip pasipiktinimas, įniršis, nusivylimas, baimė, ji siekia emocinės epidemijos efekto. Žinoma, ir kiti politinių procesų dalyviai yra puikiai išmokę šio amato – neigiamų emocijų epidemijomis priversti populiacijas atsiduoti beviltiškumo, stagnacijos bei nuolatinės krizės pojūčiui ir kartu laimėti paramą savo vertybėms.
Emocinės epidemijos mobilizuoja mūsų dėmesį, nuotaikas ir aistras paversdamos jas tarnauti specifinėms politinėms darbotvarkėms ir idėjoms. Blogiausia, kad prie šių epidemijų prisirišima, joms atsiduodama, jos tampa savotiškomis priklausomybėmis, nes suteikia iliuzinį suvokimą, kad net nuolatinės aklavietės būsenoje gebi kontroliuoti savo gyvenimą, persmelktą neigiamų emocijų.
Emocinės epidemijos pertvarko mūsų kasdienį gyvenimą jį užpildydamos neigiamomis emocijomis – baime, panika, depresija, bet, galų gale, politine apatija. Tai irgi dalies politikų tikslas – nupolitinti ar išpolitinti mus taip, kad politinis dalyvavimas būtų persmelktas nerimo, bejėgystės ir nepatogumo.
„Taip blogai dar nebuvo“, „Blogiau nei prie Stalino“, „Lietuva atsidūrė ant bedugnės krašto“ – šie ir panašūs politikų pranešimai kartojami tiek televizorių ekranuose, tiek socialinių tinklų erdvėse. Nuspalvinti nepasitenkinimo, pasipiktinimo ir įniršio emocijų, šie pranešimai migruoja iš kūno į kūną, iš vieno socialinio tinklo į kitą, iš vienos socialinės grupės į kitą.
Tačiau emocinės epidemijos nėra paprasti vienalyčiai procesai. Jos priklauso ne tik nuo politikų, kurie siekia mus užkrėsti, bet ir nuo žiniasklaidos bei socialinių tinklų, kurie veikia kaip galingi emocinio užkrėtimo tarpininkai, perduodantys ne tik emocijas, bet ir su jomis susijusias konkrečias idėjas. Pvz., idėją apie tai, kad griūvančius tiltus reikia atstatyti naudojantis viltimi ir tikėjimu (skamba išdidžiai).
Galų gale emocinių epidemijų ir užkrėtimų sėkmė priklauso ir nuo mūsų, kurie esame nuolat pratinami labiau reaguoti į vienas, bet ne kitas emocijas. Kaip piliečiai, išgyvenę daugybę istorinių traumų, turime išugdytas emocines nuostatas, kurios verčia mus lengviau susitapatinti su neigiamomis emocijomis ir beatodairiškai jas platinti. Be abejo, vieni mūsų esame jautresni emocijų užkrečiamosioms galioms dėl skirtingo išsilavinimo, emocinės socializacijos (kai mokomės valdyti emocijas), emocinių įgūdžių ir emocinio raštingumo.
Neigiami afektai ir emocijos yra labai lipnios. Todėl apie emocines epidemijas, kuriose vyrauja pyktis, neapykanta, įniršis ir pasipiktinimas, galima kalbėti ir kaip apie lipnumą, kuris mus ne skaldo, bet sieja. Šis lipnumas mus paverčia politinio gyvenimo pakeleiviais. Neigiamos emocijos, kurias platina politikai, išmokę patyčių ir bauginimo meno, ne tik užkrečia mus, bet ir įkvepia lipnų prisirišimą prie šių politikų bei meilę jiems. Koks lipnus Donaldas Trumpas, tikriausiai nė nereikia prasitarti. Lietuvoje būtų įdomu atlikti apklausą, kokio politiko ar politikės platinamos emocijos yra lipniausios: Nausėdos? Vėgėlės? Žemaitaičio? Blinkevičiūtės? Gražulio? Širinskienės? Sinicos? Galima pajuokauti: lipniai prisiriškime prie politikų, kaip neigiamų emocijų.
Kaip yra pastebėję politinių emocijų tyrėjai, lipnus emocijų intensyvumas būdingas daugumai mūsų, bet ypač jis akivaizdus tarp interneto trolių ir botų, kurie atvirai išpažįsta ištikimybę emocines epidemijas keliantiems politikams. Kartais nėra lengva nustatyti, kokiu mastu šiose emocinėse epidemijose dalyvauja interneto troliai ir botai, bet neabejotina, kad dalyvauja intensyviai ir kryptingai. Gera nuoroda į šio dalyvavimo apimtį yra 2016 m. JAV vykę rinkimai ir „Cambridge Analytica“ skandalas.
Stebint tai, kaip griūva tiltai „nuvaldytoje“ ir „nuskriaustoje“ Lietuvoje, galima parašyti ištisą emocijų ir afektų platinimo epidemiologiją. Kokiomis kryptimis emociniai užkrėtimai ir epidemijos vyksta? Kokias visuomenės grupes norima užkrėsti? Kiek sėkmingi bandymai fabrikuoti emocines epidemijas? Į šiuos klausimus atsakys ir epidemiologines tendencijas parodys ne tik artėjantys rinkimai, bet ir mūsų pačių gebėjimas pasinaudoti kritiškos distancijos vakcina ir apsauginėmis teigiamų emocijų kaukėmis didėjančių emocinių užsikrėtimų aplinkoje.
VDU Diplomų įteikimo šventė
Sausio 26 dieną kviečiame absolventus dalyvauti šventiniame Diplomų įteikimo renginyje.
Socialinių mokslų fakulteto absolventams diplomai bus įteikiami 11 val.
Renginio vieta: VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU Psichologijos katedros lektorė dr. Jurga Misiūnienė: savo potencialo geriausiu atveju nerealizuoja 4 iš 10-ies mokinių
„Gabumai turi biologinį pagrindą“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorė dr. Jurga Misiūnienė. Visgi, pasakoja ekspertė, ne visais atvejais iš prigimties gabūs žmonės savo potencialą iš tiesų realizuoja. Anot LRT RADIJO pašnekovės, tyrimai rodo, jog dėl nepakankamo dėmesio jų lavinimui to padaryti nepavyksta net 4 iš 10-ies vaikų.
Kaip LRT RADIJUI pasakoja dr. J. Misiūnienė, skirtingus žmonių gabumus daugiausia nulemia skirtingos jų biologinės savybės. Anot mokslininkės, šios lemia 50 ar, kalbama, net 80 proc. priežasčių, kodėl mūsų sugebėjimai nevienodi. Likusieji 20 proc., pasak socialinių mokslų daktarės, atitenka aplinkai ir atsitiktinumui.
„Norisi sakyti: ką mes čia galime pakeisti? (…) Bet 20 proc. aplinkos (…) irgi yra labai daug, mes vis dėlto labai daug galime padaryti“, – tikina laidos „Tuzinas“ viešnia.
Kaip pabrėžia pašnekovė, gabumai yra tik potencialas – norint pasiekti aukštų rezultatų, juos reikia nuolat lavinti ir stiprinti. Visgi tai pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Ekspertė skaičiuoja, kad savo potencialo nerealizuoja beveik pusė gabių žmonių.
„Geriausiu atveju, savo gebėjimų nerealizuoja 4 iš 10-ies, (…) kai kur sakoma, kad 8 iš 10-ies gabių žmonių. Tai yra didžiuliai skaičiai, ir jie akivaizdžiai rodo, kad mes turime problemą“, – tikina dr. J. Misiūnienė.
Anot VDU Psichologijos katedros lektorės, ugdyti savo gabumus kiekvienas turėtų pradėti dar vaikystėje. Nors teoriškai galimybių save realizuoti vaikai turėtų rasti kiekvienoje mokykloje, visgi dėl didžiulio krūvio mokytojai jiems papildomo dėmesio skirti nespėja, susitelkia į prastesnius įvertinimus gaunančius mokinius, teigia pašnekovė.
„Padėti nespėjančiam tarsi yra gerai. Mes suprantame, kad tai reikia daryti, netgi jaučiame tam tikrą pasitenkinimo jausmą, kad padedame. (…) Kad ugdymas turi padėti atsiskleisti (…) vidutinius gebėjimus turintiems vaikams, mums irgi atrodo labai normalu.
(…) Čia mes pametame mažą, bet labai svarbią mokinių grupę, kurie galėtų daugiau, kurie tarsi patys išsikapsto. (…) Pasakei vieną kartą, jis suprato, jam tarsi nereikia nieko daugiau, dėl to moralinis pasitenkinimas iš pagalbos gabiam yra mažesnis. (…) Tada automatiškai suaugęs žmogus rečiau pagalvoja apie tą gabų vaiką. (…) Mes pamirštame, kad jiems nėra gerai, (…) jie neturi tokių pasiekimų, kokius galėtų turėti“, – kalba dr. J. Misiūnienė.
Mokiniai, mokykla (asociatyvi nuotr.) / D. Umbraso / LRT nuotr.
Pasak ekspertės, nors šiuo metu sparčiai populiarėjantis įtraukusis ugdymas kalba apie prisitaikymą prie kiekvieno vaiko poreikių, visgi ir šioje vietoje gabūs mokiniai lieka šiek tiek nuskriausti.
„Pati įtraukiojo ugdymo idėjos esmė yra sudaryti sąlygas visokių gabumų vaikams. Realybė, aišku, yra tokia, kad pirmiausia (…) dėmesys atsisuko į specialių ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
(…) Tai tikrai yra labai svarbu, tą reikia daryti, bet gabūs vaikai (…) vėlgi lieka paraštėje. Vidurkį jie pasiekia vieni, savarankiškai, jiems nereikia suaugusio žmogaus pagalbos. (…) Bet jie turi teisę pasiekti tiek, kiek jie gali geriausiai. (…) Siekdami vidutinybės, iš karto esame labai neteisingi gabaus vaiko atžvilgiu“, – teigia laidos „Tuzinas“ viešnia.
Kaip aiškina specialistė, vaikystėje neskirdami pakankamo dėmesio vaikų gebėjimams, mes galime ne tik juos demotyvuoti, nužudyti jų smalsumą, bet ir elementariai sužlugdyti jiems ateitį.
„Kažkam pasisekė sutikti mokytoją, kuris degs kartu su juo ir norės su juo eiti, gimti tokioje šeimoje, kuri rūpinsis ir žūtbūt ieškos galimybių, kaip tą vaiką palaikyti. Bet skaičiai rodo labai graudžią tiesą – nedaug kam taip pasiseka.
Jeigu vaikystėje tokio palaikymo vaikai negauna, gali būti, kad jie ir nerealizuoja savo gabumų. Ilgainiui atsiranda spragų aplinkui: dingsta motyvacija, dingsta smalsumas, kuris yra pamatinė varomoji jėga.
(…) [Būna] tokių atvejų, kai tu matai žmogų, kuris galėjo, bet nepasiekė, nepadarė, o galbūt netgi iš viso sužlugdė savo gyvenimą. (…) Dažnai ir priklausomybes turi tie žmonės, nelaimingi yra. Ir apie savižudybes (…) galima būtų kalbėti“, – dėsto dr. J. Misiūnienė.
Be to, priduria ekspertė, nelavindami vaikų gabumų, mes galime koją pakišti ne tik jiems, bet ir sau patiems.
„Jeigu mes nieko dėl to nedarysime, (…) prarasime žmones, kurie galėjo pasiekti labai daug. O jų pasiekimai yra mūsų nauda, mūsų, kaip Lietuvos, pasiekimai. (…) Kiekvienas nerealizuotas gabumas yra valstybės praradimas“, – pabrėžia VDU lektorė.
Siekiant užtikrinti, jog gabių vaikų poreikiai būtų patenkinti, įvairiuose šalies miestuose atsiranda specialios popamokinės veiklos, skirtos būtent tokiems mokiniams. Vienoje iš jų – VDU vykdomoje „Gifted“ gabių vaikų ugdymo programoje – moko ir pati pašnekovė.
„Kuo daugiau tokių galimybių Lietuvoje, tuo didesnė tikimybė, kad nerealizuojančių gabumus vaikų procentas bent jau nedidės“, – teigia ji.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
2023-ieji metai VDU Socialinių mokslų fakultete
Šie metai VDU Socialinių mokslų fakultete buvo pilni įvairių veiklų ir bendruomenės narių pasiekimų. V. Šekspyras yra rašęs: „sugaukime valandą, kuri ateina; nesivykime jos kai išeina“, todėl paskutinėmis 2023-ųjų metų dienomis trumpam sustokime ir pasidžiaukime fakulteto ir jo studentų bei darbuotojų pasiekimais. O ateinančius metus pradėkime su įkvėpimu tęsti esamus darbus bei kurti naujus projektus.
- Sveikatos psichologijos magistrantūros programos studentei Indrei Muraškaitei skirta LR Prezidento Algirdo Brazausko vardinė stipendija. Socialinio darbo bakalauro programos studentė Gustė Abromavičiūtė apdovanota VDU vardo Garbės stipendija. Psichologijos bakalauro programos studentei Gintarei Kučiauskaitei skirta I. Bielevičiaus vardinė stipendija.
- Už ilgalaikę veiklą žmogaus teisių srityje asmeninėmis Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos padėkomis įvertinti profesoriai: dr. Milda Ališauskienė, dr. Artūras Tereškinas bei dr. Jonas Ruškus. Prof. dr. Jonui Ruškui įteikta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės padėka už aktyvų darbą Jungtinių Tautų Žmonių su negalia komitete. Dr. Kristina Jonutytė pelnė Caroline von Humboldt (Vokietija) apdovanojimą ir premiją moksliniams tyrimams.
- Tarptautiniai ekspertai Antropologijos studijų kryptį įvertino puikiais balais (aukščiausias bendras studijų krypties vertinimas universitete). Buvo atnaujinta ir sėkmingai startavo bakalauro programa ,,Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“. Parengtos ir patvirtintos dvi naujos Socialinio darbo magistro programos specializacijos: Social Work in the Context of Global Crises ir Transformuojanti socialinio darbo praktika. Psichologijos bakalauro programa sulaukė išskirtinio pirmakursių susidomėjimo ir surinko didžiausią VF vietų studentų skaičių universitete. Sociologų klubas gavo vienerių metų finansavimą projektui „SOC’kava“ VDU studentiškų organizacijų paramos konkurse.
- Palyginamajame ekspertiniame mokslo veiklos vertinime Fakulteto vertinamasis vienetas buvo įvertintas kaip perspektyvus, darantis ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio lygio ekonominį ir socialinį poveikį bei vykdantis labai gero lygio sociologijos ir psichologijos mokslo krypčių MTEP veiklą.
- Laimėti ir pradėti vykdyti keturi LMT finansuojami mokslininkų grupių projektai: Personalizuoto grįžtamojo ryšio intervencijos galimybės mažinant 15-16 m. paauglių probleminį savęs atskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose (vadovė – prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė), Saugaus vairavimo kompetencijos išlaikymas senyvame amžiuje (vadovė – doc. dr. Laura Šeibokaitė), Insultą patyrusių pacientų kognityvinių funkcijų gerėjimą lemiančių veiksnių sąveikos ir jų reikšmė sveikimui taikant virtualios realybės metodą (vadovė – prof. dr. Liuda Šinkariova), Kaip keičiasi vietos politiko vaidmuo savivaldoje: lyderystė, institucijos ir bendruomenės (vadovė – doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė). Taip pat laimėtas Taivano-Lietuvos-Latvijos mokslo programos projektas Nr. P-LLT-24-22 Autoritarinių režimų skverbties į demokratines sistemas modeliai: lyginamoji Lietuvos, Latvijos ir Taivano politinio atstovavimo analizė (vadovė – doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė).
- Laimėti ir pradėti vykdyti devyni LMT finansuojami studentų tyrimai semestro ir vasaros metu: Lela Zarevičiūtė – 2 projektai (vadovė doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva), Indrė Muraškaitė – 2 projektai (vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė), Rasa Katinaitė (vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė), Greta Karalevičiūtė (vadovė doc. dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva), Paulius Miškinis (vadovė dr. Ugnė Paluckaitė), Gabrielė Janilionytė (vadovė doc. dr. Kristina Šliavaitė), Greta Pukenytė (vadovė dr. Rasa Indriliūnaitė).
- Parengtos ir publikuotos 3 monografijos: Daumantas Stumbrys „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje: socialinis kontekstas ir vyrų patirtys“, Ugnė Paluckaitė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė „Paauglių savęs atskleidimas nuotraukomis socialiniuose tinkluose“, Milda Ališauskienė „Religinės mažumos, visuomenė ir valstybė šiuolaikinėje Lietuvoje“.
- SMF bendruomenės nariai, organizuodami konferencijas, simpoziumus, mokymus, seminarus, diskusijas ir kita (įgyvendinta daugiau nei 80 skirtingų formų veiklų), aktyviai dalinosi patirtimi su įvairiomis tikslinėmis grupėmis: moksleiviais, mokytojais, tėvais, profesine bendruomene, VDU bendruomene, absolventais ir plačiąja visuomene. Inicijuotos ir pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su 4 organizacijomis.
- Pagal įvairias finansavimo programas fakultete lankėsi daugiau nei 40 užsienio dėstytojų, mokslininkų, praktikų.
