• Titulinis
• Visos naujienos

Gedui Malinauskui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už suburtą ir puoselėjamą žmonių su negalia bendruomenę, kuriančią kokybišką ir savariankišką gyvenimą, už žmonių su negalia teisių gynimą, visuomenės teigiamo požiūrio stiprinimą buvo apdovanotas psichoterapeutas, socialinis darbuotojas ir mokslų daktaras Gedas Malinauskas.

Sveikiname ir džiaugiamės mūsų kolega, kurio draugystė su bičiuliais (taip jis vadina žmones su negalia), savanorystė, suburta Kauno Arkos bendruomenė, visuomenės teigiamo požiūrio apie žmones su negalia stiprinimas yra liudijimas mūsų studentams ir kolegoms.

  

Kas kliudo apsispręsti dėl karjeros?

Raginimai valdyti savo karjerą, rinktis norimą, džiaugsmą keliančią profesiją nors ir yra pozityvūs, tačiau iš esmės nepadeda išspręsti to, jog šių sprendimų priėmimas gali būti ilgas ir varginantis procesas. Negalėjimas apsispręsti dėl savo karjeros ateities gali lemti didesnį stresą, nerimą, mažesnį pasitikėjimo savimi jausmą. Nors laikoma, jog su šiais keblumais susiduria daug jaunų žmonių, tačiau iki šiol mažai žinoma, kiek ir kokio sunkumo problemos dažniausiai kamuoja jaunimą Lietuvoje.

2023 m. vasario – gruodžio mėnesiais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros tyrėjų grupė, vadovaujama organizacinio psichologo, karjeros konsultanto Tado Vadvilavičiaus, atliko tyrimą apie Lietuvos studentų patiriamus keblumus, susijusius su karjeros sprendimų priėmimu.

 

„Bendrinis mūsų tyrimo tikslas buvo plačiau apžvelgti, su kokiais sunkumais susiduria Lietuvoje studijuojantys asmenys, priimdami su karjera susijusius sprendimus. Šalia to, norime kelti ir karjeros konsultavimo kokybę Lietuvoje, pristatydami mokslu grįstas priemones bei rekomendacijas praktikams“, – teigia T. Vadvilavičius.

Iššūkiai Lietuvos studentams – kitokie, nei užsienyje

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, studentai Lietuvoje dažniausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimą trūkumais. „Šie trūkumai yra kompleksiniai – tarp jų yra ir motyvacijos priimti sprendimą stoka, neryžtingumas ir disfunkciniai įsitikinimai apie sprendimų priėmimą. Kitaip tariant, šis iššūkis apima nenorą ar baimę apsispręsti bei tikėjimą, jog karjeros pasirinkimas išspręs kitas asmenines problemas“, – komentavo Tadas Vadvilavičius.

Kiti įvardinti sunkumai – informacijos trūkumas ir prieštaringa informacija. Pašnekovo teigimu, kartais žmogus neturi užtektinai informacijos apie karjeros sprendimų priėmimą, save ar dominančią specialybę. Kitais atvejais, asmens turima informacija apie save ir aplinkos išsakoma informacija nedera tarpusavyje. Pavyzdžiui, draugai sako, jog jis labai išsiblaškęs, nors pats asmuo galvoja, kad yra labai atidus.

Pasak Tado Vadvilavičiaus, gauti rezultatai yra reikšmingi tarptautiniu mastu. Lietuvoje gauti tyrimo rezultatai atskleidė, jog studentai mūsų šalyje susiduria su iššūkiais, kurie neiškyla studentams kitose valstybėse. „Įdomu tai, jog užsienyje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad studentai ir bendrai jauni asmenys dažniau susiduria su prieštaringos informacijos iššūkiais ir mažiausiai susiduria su pasiruošimo priimti karjeros sprendimus trūkumais, t. y., atvirkščiai, nei atradome tyrinėdami Lietuvos studentus“, – pastebi tyrėjas. Pašnekovo teigimu, tokius rezultatus dalinai paaiškina Lietuvos ugdymo sistemoje skiriamas per mažas dėmesys mokinių, o vėliau jau ir studentų, karjeros planavimui ir karjeros valdymo kompetencijų ugdymui.

Karjeros sprendimų keblumai – būdingi ir jauniems, ir vyresniems

Karjeros konsultantas pasakoja, kad, studentui formuojant savo profesinį identitetą, keblumų dėl karjeros sprendimų natūraliai mažėja, nes sprendimas jau yra priimtas. „Remiantis tyrimo duomenimis, mes aiškiai matome, jog kuomet studentas žino, kokia profesine veikla užsiimti ateityje ir ką daryti su savo karjera, tie keblumai yra ženkliai mažesni. Vis dėlto, tai nereiškia, jog jie išnyksta visiškai. Bendrai rezultatai atskleidžia, jog tų sunkumų su amžiumi mažėja“, – pažymi pašnekovas.

Vis dėlto tyrėjas akcentuoja, jog karjeros sprendimai niekada nesibaigia, tačiau gali keistis jų reikšmingumo asmeniui mastas. „Karjera yra visą gyvenimą trunkantis procesas, todėl su įvairiais sunkumais priimant sprendimus dėl jos galima susidurti tiek būnant jaunuoliu (-e), tiek vyresnio amžiaus. Galbūt kažkada reikės spręsti, ar priimti paaukštinimo pasiūlymą, o gal – ar visiškai baigti karjerą“, – teigia tyrėjas.

Sunkumai nėra neįveikiami

Tyrėjas pastebi, jog problemos priimant su karjera susijusius sprendimus gali būti itin varginantis etapas žmogaus gyvenime, keliantis įtampą, nežinomybę, nesaugumą, todėl reiktų galvoti apie pagalbos priemones, kurios padėtų su minėtais keblumais susidoroti. „Pirmasis žingsnis yra aiškiai suprasti, su kuriuo sunkumu susiduria asmuo. Tik aiškiai identifikavus problemą ir jos priežastis galime padėti asmeniui tas problemas išspręsti. Svarbu suprasti, jog šie sunkumai nėra neįveikiami“, – dalinasi tyrėjas ir karjeros konsultantas Tadas Vadvilavičius.

Galiausiai, kaip pastebi pašnekovas, siekiant užkirsti kelią karjeros sprendimų priėmimo keblumams, gali būti veiksminga imtis edukacinių veiklų apie sprendimų priėmimą, savęs pažinimą, informacijos apdorojimą bei planuoti veiklas, kurios padėtų studentams aiškiau formuoti savo profesinį identitetą.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba

Lietuvių įsitraukimas į savanorišką veiklą

Dr. Rasa Indriliūnaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja, EST projekto Lietuvoje mokslo darbuotoja

Siekdamas sustiprinti ir skatinti savanoriškos veiklos plėtrą Lietuvoje, praėjusių metų gruodį LR Seimas priėmė Savanoriškos veiklos įstatymo pakeitimus. Jais patikslinta savanoriškos veiklos sąvoka, ilgalaikės savanoriškos veiklos samprata, palengvintos administracinės procedūros savanorius priimančioms ir jų veiklą koordinuojančioms organizacijoms. Kiek didesnių ar mažesnių įsipareigojimų reikalaujančios savanoriškos veiklos yra svarbios mums, kaip visuomenei? Kiek ir kaip į jas įsitraukiame?

Kas lemia įsitraukimą į savanorišką veiklą?

Asmens polinkis į savanorišką, neatlygintiną veiklą grindžiamas tiek psichologiniais veiksniais – asmenybės bruožais ir stipriau išreikštu visuomenišku elgesiu, tiek vertybinėmis nuostatomis. Itin svarbus savanoriškos veiklos pagrindas – altruizmą skatinančios ir pilietinės visuomenės iniciatyvas palaikančios demokratinės tradicijos, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus būklė. Būtent todėl aukštus rodiklius piliečių savanorystės srityje demonstruoja Skandinavijos regionas ir didžioji dalis Vakarų Europos šalių. Kita vertus, liberalios demokratijos šiandien vis dažniau susiduria su socialinio pasitikėjimo, bendruomeninės sanglaudos iššūkiais, kuriuos lydi augantis socialinis susiskaldymas, visuomenės narių atomizacija ir saviizoliacija. Tokioje situacijoje tarpusavio pagalba tampa nebe tik dosnumo išraiška, bet ir būtinybe.

Savanorystė, neatlygintina veikla savo esme yra ne mažiau svarbi ir patiems joje dalyvaujantiems asmenims. Įvairūs tyrimai rodo, kad asmenys, įsitraukiantys į savanorystę, neatlygintiną tarnystę visuomenei, savo subjektyvią gerovę ir pasitenkinimą gyvenimu vertina geriau. Juo labiau, kad ilguoju periodu toks įsitraukimas asmeniui suteikia ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir savirealizacijos galimybių.

Savanorystė – itin naudinga vyresniems

Šis ryšys daugelyje tyrimų ypač akivaizdus kalbant apie vyresnio amžiaus asmenų savanorystę ir jų subjektyvią gerovę. Savanoriška veikla užsiimantys vyresnio amžiaus žmonės savo fizinę bei emocinę sveikatą vertina geriau nei tokiose veiklose nedalyvaujantys jų bendraamžiai. Įsitraukimas į savanorystę vyresniame amžiuje neretai padeda kompensuoti anksčiau gyvenime vystytų darbo ir šeiminio gyvenimo vaidmenų netekimą ar jų reikšmės menkėjimą amžėjant bei leidžia asmeniui ilgiau išlikti aktyviam.

Vis tik Lietuvoje vyresni žmonės į savanorišką veiklą įsitraukia mažiausiai, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Tai galima sieti su kultūriniais veiksniais, bet, ko gero, labiausiai – su gana didele 60 metų ir vyresnių asmenų socialine atskirtimi, sveikatos būklės nulemtais apribojimais, gana silpnu skirtingų kartų solidarumu. Šios amžiaus grupės asmenų uždarumą, saviizoliaciją atskleidžia ir aukšti socialinio bei emocinio vienišumo rodikliai.

Kiek mums svarbu prisidėti prie pilietinių iniciatyvų?

Siekiant skatinti savanorystę ir visuomenės įsitraukimą į savanorišką veiklą, 2022-ieji Lietuvoje buvo paskelbti Savanorystės metais. Tyrimai rodo, kad koronaviruso pandemijos laikotarpis ir karas Ukrainoje lėmė nemažos mūsų šalies visuomenės dalies susitelkimą, įsitraukimą į paramos ir savanorystės veiklas bei kilstelėjo vis dar gana menkus, kaip būdinga ir daugeliui kitų Rytų Europos šalių, savanorystės rodiklius.

Nors dėl skirtingų savanorystės sampratų ir formų gana sudėtinga lyginti šio reiškinio rodiklius tarp šalių, vis tik egzistuoja kriterijai, leidžiantys įvertinti ir paaiškinti jos raiškos netolygumus. Savanorystės rodiklių skirtumai siejami tiek su šalies demokratijos lygio, politinių teisių ir laisvių, tiek ir ekonominio vystymosi bei viduriniosios klasės dydžio (kuri paprastai ir yra labiausiai įsitraukusi), pajamų nelygybės įtaka. Didelė pajamų nelygybė lemia pasiturinčiųjų politinės galios augimą, mažėjant nepalankioje padėtyje atsidūrusių socialinių grupių įtakai.

Prie paramos Ukrainai prisidėjo du trečdaliai Lietuvos gyventojų

Įsitraukimas į savanorišką veiklą yra glaudžiai susijęs su socialinio kapitalo rodikliais šalyje – kiek visuomenės nariai pasitiki ir yra linkę padėti vieni kitiems, kiek kliaujasi valstybės institucijomis. Pasaulio gerovės indekso (angl. – The Legatum Prosperity Index) 2023 m. ataskaitoje pažymima, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį socialinio kapitalo srityje pakilo 30 vietų (nuo 159 – 2013 m. iki 129 – 2023 m.), o bendrame indekse užima 32 vietą (Estija – 21, Latvija – 31). Šį rodiklio pokytį ataskaitos rengėjai sieja ir su didelio Ukrainos karo pabėgėlių skaičiaus priėmimu Lietuvoje. Teigiamas pilietinio ir socialinio dalyvavimo pokytis siejamas su itin reikšmingu labdarai paaukotų lėšų išaugimu.

2022 metais buvo atlikta Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimo apklausa, kuri parodė, kad vienu ar kitu būdu prie paramos Ukrainai arba ukrainiečiams prisidėjo du trečdaliai šalies gyventojų. Lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, visuomenės pilietinis aktyvumas išlieka itin didelis.

Apklausos duomenimis, populiariausios veiklos, į kurias 2022 m. įsitraukė didžiausia dalis respondentų, išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais – aukojimas labdarai (46 proc. respondentų), dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose (39 proc.) ir dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje (31 proc.).

Kas dvejus metus vykdomo Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis, 2010–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje įvyko statistiškai reikšmingų pokyčių, kalbant apie tai, kaip šalies gyventojai vertina pagalbą kitiems ir rūpestį aplinkinių gerove. 2021 m. duomenimis, lyginant su ankstesniais tyrimo etapais (bangomis), šalyje išaugo skaičius respondentų, kuriems artimas arba labai artimas besirūpinančio aplinkiniais asmens bruožas (50 proc. apklaustųjų) (1 pav.). Tik maža dalis (8 proc.) apklaustųjų mano, kad aplinkinių gerove besirūpinančio žmogaus apibūdinimas jiems netinka. Šis dėmuo išlieka gana pastovus visų tyrimo bangų atveju.

2021-aisiais, dešimtojo EST etapo metu, apklausos dalyvių buvo paprašyta įvardinti, ar per paskutinius metus jie ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekdami geresnio gyvenimo Lietuvoje arba norėdami užkirsti kelią gyvenimo blogėjimui. Tik 13 proc. apklaustųjų atsakydami į šį klausimą nurodė, kad jie savanoriavo pelno nesiekiančioje ar labdaros organizacijoje.

Daugiausiai pasirinkusiųjų šį atsakymo variantą buvo tarp jauniausio amžiaus respondentų (21,6 proc.), 30-59 m. amžiaus grupėje savanoriavę nurodė 15,2 proc., o 60 metų amžiaus ir daugiau grupėje – tik 6,5 proc. apklausos dalyvių. Vertinant lyties aspektu, reikšmingų skirtumų nepastebėta – per pastaruosius metus užsiėmę savanoriška veikla nurodė 11,7 proc. vyrų ir 13,7 proc. moterų.

Verta paminėti, kad 10-osios Europos socialinio tyrimo bangos apklausa buvo atliekama 2021 m. antrąjį pusmetį – liepos–gruodžio mėnesiais, pandemijos laikotarpiu, kuris galėjo turėti įtakos respondentų atsakymams. Kita vertus, aptariami rezultatai nėra itin išsiskiriantys, lyginant su kitų panašių tyrimų duomenimis. Kaip valstybė ir kaip visuomenė dar turime nemažai erdvės socialinio pasitikėjimo stiprinimui, įvairių pilietinių iniciatyvų ir savanoriškos veiklos plėtrai, kuri gali būti kaip atsvara dalyje visuomenės grupių pastebimoms prieštaringoms susvetimėjimo ir nepasitenkinimo kultūros apraiškoms. Taip pat, pilietinės ir savanoriškos veiklos naudingos ir siekiant asmeninių – didesnio pasitenkinimo gyvenimu, ilgaamžiškumo, savęs įprasminimo tikslų.

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

„Erasmus+“ praktikos konkursas studentams

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m., apimantis visas pasaulio valstybes. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2024 m. vasario 29 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:

• Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
• Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
• Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

• Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
• Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

• studento motyvacija;
• geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
• praktikos atitikimas studijų programai;
• studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
• dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija*	700,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Stipendija 700,00 Eur/mėn.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

• 100-499 km – 180,00 EUR
• 500-1999 km – 275,00 EUR
• 2000-2999 km – 360,00 EUR
• 3000-3999 km – 530,00 EUR
• 4000-7999 km – 820,00 EUR
• virš 8000 km – 1500,00 EUR

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Šis konkursas yra išskirtinė galimybė praktikai išvykti už ES/EEE ribų su „Erasmus+“ stipendija, kitas toks konkursas bus skelbiamas tik spalio mėn.

Daugiau informacijos:

Finansinė parama studentams

Kviečiame studentus teikti prašymus tikslinei išmokai ar socialinei stipendijai gauti.

Taip pat dalyvauti konkurse dėl studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatos ar Valstybės remiamos paskolos.
Plačiau apie kiekvieno konkurso sąlygas:

Pasirašytos Bendradarbiavimo sutartys su dviem socialiniais partneriais

VDU Socialinių mokslų fakultetas pasirašė Bendradarbiavimo sutartis su dviem socialiniais partneriais – tai VšĮ  LVS mokymų centru bei VšĮ Antakalnio poliklinika.

Su VšĮ LVS mokymų centru planuojama vystyti bendradarbiavimą priklausomybės ligų prevencijos ir sveikimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų srityse.

Su VšĮ Antakalnio poliklinika mūsų fakultetas planuoja ne tik organizuoti konferencijas, seminarus ar diskusijas, bet ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant mokomąsias studentų praktikas.

Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusiu bendradarbiavimu.

Kokybiško baigiamojo darbo link | Mentorystės programa studentams

Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms, praktikai arba trumpalaikiams kursams užsienyje.

Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu karjerai Lietuvoje ir užsienyje.

Siūlome net keturias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:

• „Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2024 m. kovo 4 d. Muzikos akademijos studentai iki vasario 22 d.
• VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2024 m. kovo 4 d.
• „Erasmus+” studentų ir absolventų praktika (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
• Trumpalaikiai kursai užsienyje. Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Daugiau informacijos

Vasario 20-22 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’24” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.

Daugiau informacijos apie Erasmus Days

Kaip reabilitacija vyksta virtualioje realybėje?

„Smegenų insultas senėjančiame pasaulyje yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų. Tai antra pagal dažnį mirties priežastis ir pagrindinė ilgalaikio neįgalumo priežastis. Ilgalaikės tendencijos nedžiugina: per pastaruosius 25 metus sergančiųjų išeminiu galvos smegenų insultu skaičius ES auga, keičiasi sergamumo insultu epidemiologija – sergančiųjų amžius ženkliai jaunėja. Lietuvoje sergamumas šia liga išlieka vienas didžiausių Europoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė dr. Liuda Šinkariova.

Pasak VDU mokslininkės, po insulto geriausiai matomos fizinės sveikatos komplikacijos, sukeliančios neįgalumą, bet dažnai sutrinka ir dėmesys, atmintis. Šių funkcijų sutrikimai gali tapti pažintinio neįgalumo priežastimi – sumažėja protinės veiklos efektyvumas, gali būti sunku orientuotis net įprastoje aplinkoje, sunku prisitaikyti prie naujų ar sudėtingesnių situacijų. „Reabilitacijai po insulto šiuo metu naudojami pažangūs metodai, taikomos išmaniosios technologijos. Viena naujausių reabilitacijos tendencijų – virtualios realybės naudojimas pažinimo funkcijoms atkurti ir negaliai sumažinti. Taip, taip, teisingai pagalvojote, kad čia panašu į kompiuterinį žaidimą. Kaip tai veikia?

Užsidėjęs virtualios realybės akinius pacientas tarsi persikelia į specialiai sukurtų užduočių pasaulį.  Akiniai atriboja asmenį nuo realios aplinkos trukdžių, pacientas įsitraukia į virtualią trimatę aplinką, kurioje pultelių pagalba gali judinti „rankas“, perkelti daiktus iš vienos vietos į kitą. Kompiuteris fiksuoja, ar pacientas sėkmingai atlieka dėmesio ir įsiminimo reikalaujančias užduotis. Jei sėkmingai – pateikia sudėtingesnes, iššūkių daugėja, programa praneša apie rezultatą – pavyko ar ne. Visa tai stiprina susidomėjimą, įtraukia, palaiko motyvaciją stengtis – treniruoti dėmesį ir atmintį“, – pasakoja prof. dr. L. Šinkariova.

VDU Psichologijos katedros mokslininkės, padedamos Kauno technologijos universiteto (KTU) programuotojų, sukūrė naują dėmesio ir atminties funkcijų atstatymo metodą, kuris šiuo metu išbandomas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-MIP-23-137).  „Įrodžius metodo veiksmingumą, jį būtų galima taikyti visose reabilitacijos įstaigose ar net namuose. Jei paklaustumėte, kodėl programa skirta būtent dėmesio ir atminties funkcijų atstatymui, atsakytume, kad tai pačios pagrindinės pažinimo funkcijos, kurios daro įtaką likusioms. Nuo dėmesio ir įsiminimo galimybių priklauso, kaip žmogus prisitaikys aplinkoje, kaip supras situaciją ir kiek sėkmingai priims sprendimus. Yra pagrindo manyti, kad treniruojant dėmesio ir atminties funkcijas pagerėja ir kitos pažinimo galimybės – mąstymas, kalba, psichomotorinis greitis, net ir fizinės reabilitacijos rezultatai“, – metodo pritaikymo svarbą akcentuoja viena iš projekto vykdytojų.

Tačiau tyrėjai turi daugiau ambicijų. Sveikstant labai svarbus emocinis komponentas. Jei pacientas reabilitacijoje užsiima nauja iššūkius keliančia veikla, įsitraukia į užduotis, kurios parenkamos pagal pradines galimybes, pats mato savo progresą, atsiranda viltis ir noras tęsti. Pastarieji dalykai labai svarbūs atsistatant po insulto, nes kartais žmogus labai nerimauja dėl savo būklės, pasijunta bejėgis, nesavarankiškas, pasiduoda liūdesiui ir nebesistengia laikytis sveikimo rekomendacijų, pvz., kartoti fizinių pratimų ar pan. Tikimasi, kad įtraukiosios virtualios realybės taikymas gali mažinti depresijos ir nerimo simptomus.

Kuo skiriasi  veikla įtraukioje ir neįtraukioje virtualioje realybėje? Pasak VDU mokslininkės, atliekant užduotis kompiuterio ar planšetės ekrane, matomas dvimatis vaizdas ir reali aplinka, kurioje tuo metu žmogus yra.

„Tai neįtrauki virtuali realybė. Užsidėjęs virtualios realybės akinius žmogus nemato aplinkos, kurioje yra čia ir dabar, o mato trimatį vaizdą, kuriame pats tarsi dalyvauja – tai įtrauki virtuali realybė. Kol kas mokslinių tyrimų nedaug, bet jau yra įrodymų, kad įtrauki (3D) virtuali realybė skatina greitesnį naujų neuroninių ryšių susidarymą smegenyse. Užduotis atliekant plokščiame ekrane, dalyvauja tik kelios pažinimo funkcijos, o veikdamas trimatėje dirbtinėje realybėje žmogus turi pasitelkti beveik visas savo galias pažinti tą naują pasaulį – taip intensyviau stimuliuojami neuronų tinklai, užtikrinantys sveikimą. Pažangiausios pasaulio ligoninės jau naudoja šias technologijas judėjimo funkcijų atstatymui, pvz., pacientas virtualioje realybėje slidinėja arba irkluoja sraunioje upėje, turi išvengti kelyje pasitaikančių kliūčių. Tokių užduočių integravimas į reabilitacijos paslaugas ženkliai geriau padeda atstatyti pusiausvyros, regos ir judesio koordinacijos bei kitas judėjimui reikalingas funkcijas. Labai tikėtina, kad tokia multisensorinė stimuliacija gali padėti ne tik tiems pacientams, kuriems po insulto ar traumos sutriko judesiai, bet ir tiems, kuriems pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimai“, – pasakoja profesorė.

Naujai sukurta įtraukios virtualios realybės programa jau išbandyta ekspertų grupėje ir pradėta taikyti pacientams, patyrusiems insultą. Pacientai dalyvauja trisdešimties minučių užsiėmimuose (iš viso 10 užsiėmimų), kurių metu dirba su dvejomis užduotimis. Mokslininkė džiaugiasi, jog pirmieji tyrimo rezultatai teikia vilties – pacientų, kurie dalyvavo užsiėmimuose, pagerėjo ne tik  atmintis ir dėmesys, bet ir nuotaika, lyginant su užsiėmimuose nedalyvavusiais. Kas dar džiugina – kad pacientai labai noriai dalyvauja šiuose užsiėmimuose, jaučia susidomėjimą, smalsumą.

„Nors kai kurie pacientai į užsiėmimus įsitraukia nedrąsiai, kadangi prieš tai nebuvo turėję panašios patirties, tačiau labai greitai įpranta prie įrangos, o užduotys sukurtos būtent taip, kad jų valdymas nekeltų iššūkių ir vyresniems žmonėms. Taigi, dažnai pacientai užsiėmimui einant į pabaigą nenori užbaigti, kaip jie patys teigia, kad „pagauna azartą”. Visi pacientai užsiėmimus vertina labai pozityviai, nes jie patys pastebi, kad kiekvieną kartą pasiekia vis aukštesnį lygį”, – projekto rezultatais dalijasi tyrėja.

Apibendrinant, galima pastebėti atsirandančias tendencijas, kurios skatina naujausias technologijas integruoti į sveikatos priežiūros sistemos teikiamas paslaugas. „Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad technologijos nepakeis įprastos reabilitacijos svarbos, tačiau technologijų, kaip priemonės, integravimas į įprastą reabilitaciją, gali suteikti daug naudų. Be pacientų įsitraukimo, padidėjusios motyvacijos lankytis užsiėmimuose, galime tikėtis ir greitesnio sveikimo, dėl jau minėto neuroninių tinklų aktyvavimo. Taigi, naujausių technologijų integravimas į sveikatos priežiūros paslaugas gali gerokai praplėsti reabilitacijos galimybes“, – akcentuoja prof. dr. L. Šinkariova.

Lietuvos mokslų taryba remia inovatyvių technologijų tyrimus. Tokiais tyrimais siekiama ne tik mokslo plėtros, bet ir praktinės naudos pacientams atstatant savarankiškumą. Įtraukios virtualios realybės taikymo insulto reabilitacijoje idėja yra nauja ir originali nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tikimasi, kad įrodymais pagrįstas naujas reabilitacijos metodas dėl savo patrauklumo ir naudojimo paprastumo prigis praktikoje.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai