Translyčių asmenų teisių gynėjos, švietėjos ir aktyvistės Jessica Lynn paskaita

Vytauto Didžiojo universitete Socialinių mokslų fakultete lankysis ir paskaitą skaitys translyčių asmenų teisių gynėja, švietėja ir aktyvistė Jessica Lynn.

Paskaita vyks:
Kovo 27 d., trečiadienį,
9 val. 209 auditorijoje,
VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.

Jessica Lynn yra transseksualė moteris, kilusi iš Kalifornijos, šiuo metu gyvenanti Anglijoje. Ji skaito paskaitas skirtinguose pasaulio universitetuose ir koledžuose (tarp jų Oksfordo, Kembridžo, Jeilio, Harvardo ir Stanfordo). Jessicos Lynn mokymai padeda suprasti, ką reiškia būti transly(te)čiu mūsų visuomenėje. Ji pažymi, kad atsidavė šiai veiklai siekdama šviesti visuomenę, gilinti žinias apie translyčių asmenų gyvenimą ir pasirinkimus.

Daugiau informacijos apie pranešėją: https://www.jessicalynn.website

Kviečiame skaityti pranešimus XXIX tarptautinėje konferencijoje „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“

XXIX Tarptautinė vaizdo konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“, tai tradicinis renginys, rengiamas kartu su University of Nebraska at Kearney (USA) ir skirtas psichologijos studentų/-čių mokslinių darbų pristatymui bei dalijimuisi idėjomis.

Konferencija vyks:
2024 m. balandžio 24 d.
nuo 16:00 val.
Jonavos g. 66-204.

Iki balandžio 8 dienos vyksta pranešimų konferencijai priėmimas, tad visus psichologijos studentus/-es, norinčius/-ias pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus, pranešimo pavadinimą, autorius/-es ir santrauką kviečiame siųsti el. paštu: rytis.pakrosnis@vdu.lt. Konferencija vyks anglų kalba, tad pranešimai bei jų santraukos taip pat turi būti ruošiami anglų kalba, vadovaujantis žemiau nurodytomis gairėmis.

 

Guidelines for Presenters at the 29th International Symposium in Psychology:

Each presenter will have 20 min. for paper presentation. Time is devoted for presenter’s talk (15 min.), and questions or comments (5 min.)

Abstract should not exceed 500 words and include following parts:

  • Introduction – a few words on a psychological problem studied, novelty of the study, and relevancy of the research.
  • Methodology – introduce the main methods applied in the study and participants.
  • The main results – present the most significant findings of the study.
  • Conclusions and implications – present the main conclusions of the study and possible implications of the results.

Koks yra lietuvio portretas? Keturios „Lietuvos“: skirtingos ar panašios

Jeigu reikėtų apibūdinti lietuvio (-ės) portretą, koks jis būtų? O gal vieno portreto nėra? Lietuva, kaip ir bet kuri kita pasaulio šalis, nėra vienalytė. Lietuvoje mes turime „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ fanų, vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonių, mokančių buriuoti ir nemokančių to daryti. Žinoma, tiesa ta, jog žmogus niekada nepriklauso tik vienai grupei, nors galbūt kažkuri – žmogui yra svarbesnė. 

Visgi laikoma, jog vertybių analizė yra vienas dažniausiai naudojamų būdų, kaip apibūdinti šalies ir jos gyventojų portretus. Vertybės, kurios atspindi tai, kas yra svarbu žmogui, dažnai yra socializacijos rezultatas. Tėvai, mokytojai, seneliai mums iš kartos į kartą perduoda ir diegia savo vertybes, o tai laikui bėgant suformuoja mūsų visuomenės portretą (-us). VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė dr. Aurelija Stelmokienė straipsnyje „Tvarūs asmeniniai lietuvių planai“ giliai išnagrinėjo Lietuvos vertybinį žemėlapį. Visgi, o kas jeigu „vienos“ Lietuvos nėra? Galbūt Lietuvoje mes turime kelias skirtingas „Lietuvas“?

Į klausimą, ar Lietuva yra vienalytė ar ne, padeda atsakyti Europos socialinio tyrimo duomenys. Tyrimo metu 1464 Lietuvos gyventojai atsakė į klausimus apie savo vertybes. Remiantis atsakymais, buvo galima įvertinti 4 asmenines vertybes:

  • Konservatyvumas – kiek žmogui yra svarbu laikytis tradicijų, vengiama pokyčių;
  • Savęs pabrėžimas – kiek žmogui yra svarbu patenkinti savo asmeninius poreikius, net jeigu tai pakenktų kitiems;
  • Atvirumas kaitai – kiek žmogui yra svarbu siekti naujų potyrių, naujovių;
  • Savitranscendencija –kiek žmogui yra svarbu atsisakyti asmeninių poreikių ir siekti naudos kitiems.

Minėtos vertybės buvo naudojamos siekiant identifikuoti galimus lietuvių profilius (ši sąvoka naudojama moksle, tad naudosime toliau). Tad ar Lietuva yra vienalytė, ar galima joje atrasti daugiau nei vieną „Lietuvą“? Duomenų analizė atskleidė, jog egzistuoja 4 skirtingi lietuvių profiliai. Šis skaičius yra optimalus, jog būtų galima nesudėtingai analizuoti ir palyginti gautus rezultatus. Tačiau esant poreikiui, jų galėtume identifikuoti ir daugiau.

Grafikas nr.1 / Tyrimo informacija

Keturios „Lietuvos“: skirtingos ar panašios?

Pirmasis lietuvių profilis – tai grupė asmenų, pasižyminčių aukštai išreikštomis vertybėmis. Tokių Lietuvos atstovų yra ~27,3%. Dauguma – moterys (~64%). Šio lietuvių profilio amžiaus vidurkis – 47,00 metai (nei didžiausias, nei mažiausias amžiaus vidurkis). Šią grupę apibūdintume kaip vidutiniškai pasitenkinusia gyvenimu (žr. žemiau) ir nuo kitų profilių skiriasi ne daug. Laimės vidurkis yra vienas iš aukščiausių – 7,45 ir yra tarp antrojo ir trečiojo profilių. Šios grupės nariai vertina, jog jų sveikata yra vidutiniška, visgi prastesnė nei antrojo profilio lietuvių, bet geresnė nei trečiojo ir ketvirtojo profilių narių. Ši grupė yra labiausiai susirūpinusi klimato pokyčiais. Taip pat šio profilio gyventojams būdingas vienas aukštesnių religingumo lygių kaip ir trečiojo profilio nariams. Galiausiai, ši grupė labiausiai pasitiki mokslininkais.

Grafikas nr. 2 / Tyrimo informacija

Antrasis lietuvių profilis – būdingas vidutinis visų vertybių išreikštumas. Šių Lietuvos atstovų – apie 26,7% Lietuvos gyventojų. Vyrų ir moterų – beveik po lygiai (~54% vyrų). Šio Lietuvos profilio amžiaus vidurkis – 41,64 metai ir yra viena jauniausių grupių. Grupei būdingas aukščiausias pasitenkinimas gyvenimu, vos didesnis nei pirmojo profilio atstovų, tačiau ženkliai didesnis nei likusių dviejų profilių. Taip pat, ši grupė yra laimingiausia iš visų (žr. žemiau), nors skirtumas su pirmuoju profiliu nėra ženklus. Šios grupės nariai, pagal savo sveikatos vertinimą yra pirmi – subjektyvaus sveikatos vertinimo vidurkis – 2,12 iš 5. Šiai grupei nėra būdinga rūpintis klimato pokyčiais. Taip pat, šiai grupei religingumas nėra toks svarbus ir vos mažiau reikšmingas nei ketvirtajam profiliui. Panašiai kaip ir ketvirtajam Lietuvos profiliui, šiai grupei būdingas žemesnis pasitikėjimas mokslininkais.

Grafikas nr.3 / Tyrimo informacija

Trečiasis profilis – šiam profiliui būdingas aukštas konservatyvumas bei aukšta savitranscendencija, žemas savęs pabrėžimas ir atvirumas kaitai. Šis profilis gausiausias – ~30,5% Lietuvos gyventojų. Vyrų šioje grupėje mažiau – apie 29%. Šis profilis yra pats vyriausias – vidutiniškai 60,65 metų. Tuo pačiu, šio profilio atstovai yra vieni mažiausiai pasitenkinusių gyvenimu, nors neženkliai skiriasi nuo ketvirtojo Lietuvos profilio atstovų (žr. žemiau). Taip pat, šiam profiliui būdingas ir žemesnis laimės lygis. Šio lietuvių profilio atstovai vertina save kaip turinčių prasčiausią sveikatą, tačiau ženkliai lenkia tik pirmojo ir antrojo profilių narius. Trečiojo lietuvių profilio narių nerimas dėl klimato yra tarp pirmojo ir trečiojo profilio, ir ženkliai skiriasi nuo ketvirtojo profilio narių patiriamo nerimo. Ši grupė vertina save kaip labiausiai religingą, vos labiau nei pirmojo profilio atstovai. Panašiai kaip ir pirmojo profilio nariams, trečiojo lietuvių profilio atstovams būdingas aukštas pasitikėjimas mokslininkais.

Grafikas nr.4 / Tyrimo informacija

Galiausiai, ketvirtasis lietuvių profilis – šis profilis pasižymi žemai išreikštomis vertybėmis. Šį profilį atspindi mažiausia gyventojų dalis – viso labo ~15,5% gyventojų. Vyrų ir moterų apylygiai (~50% moterų). Šios grupės amžiaus vidurkis– 51,31 metai. Profilio nariai yra mažiausiai patenkinti gyvenimu (žr. žemiau), nors ir grupuojasi arti trečiojo profilio. Taip pat, jie pasižymi ir žemiausiu laimės lygiu ir ženkliai skiriasi nuo pirmojo ir trečiojo profilių. Ši grupė savo sveikatą vertina kaip vieną prasčiausių – subjektyvaus sveikatos vertinimo vidurkis – 2,67. Šios grupės nariams klimato pokyčiai kelia mažiausiai nerimo kaip ir antrojo profilio atstovams. Šios grupės religingumo vidurkis – 4,50. Galiausiai, ši grupė mažiausiai pasitiki mokslininkais.

Grafikas nr. 5 / Tyrimo informacija

Nebūtinai tik skiriasi, bet būtina atsižvelgti

Mes galime atrasti, jog šios grupės yra skirtingos savo asmeniniu patyrimu ir pasaulio vertinimu. Bet ar šios „Lietuvos“ tik skiriasi? Ne. Nors ir egzistuoja vertybinių skirtumų, tačiau šie keturi lietuvių profiliai turi ir panašumų. Pavyzdžiui, šiems 4 lietuvių profiliams yra būdingas pasitenkinimas bei pasitikėjimas nacionaline valdžia, pasitenkinimas demokratijos lygiu šalyje ir šalies ekonomine situacija, pasitikėjimas teisine sistema bei policija. Visos grupės iš esmės išreiškia aukštą pasitikėjimą mokslininkais, nors pasitikėjimo lygiai ir skiriasi, bei yra savotiškai laimingos.

Svarbu, jog mes galime atrasti bendrumų tarp skirtingų grupių, net jeigu jų vertybės ir skiriasi. Tačiau dar svarbiau priimti, jog skirtumų tarp grupių visada buvo ir bus. Lietuva niekada nebuvo vienalytė ir niekada tokia nebus. Mes turime skatinti pripažinti lygybę visoms grupėms bei skatinti idėją, jog įvairios grupės turi teisę vystytis savaime, jog jos turi teisę ugdyti ir plėtoti savo unikalią veiklą, vertybes ir normas. Gebėjimas suderinti skirtingus požiūrius suteikia daugiau galimybių šalies ir visuomenės raidai.

Šaltinis: Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, V. Kavolio tyrimų institutas

Fotografijų konkursas moksleiviams #SocLab

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas kviečia 10-12 klasių  moksleivius dalyvauti jau tradiciniu tampančiame teminių fotografijų konkurse #SocLabas! Šių metų konkurso tema: „Įkvepiančios akimirkos: asmenybės, bendruomenės ir visuomenės portretai“

Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame su įvairiais kylančiais klausimais, nežinomybe, poreikiu priimti sprendimus. Pastarojo meto iššūkiai – pandemija, Europoje ir pasaulyje vykstantys karai, klimato pokyčiai – šių atsakymų paieškai suteikia dar daugiau kompleksiškumo. Tokiais laikotarpiais naudinga atsigręžti į save ir paieškoti, kuo esame stiprūs, iš ko semiamės ryžto ir drąsos daryti pokytį bendruomenėje ir visuomenėje? Juk mes stipresni veikdami išvien! Kviečiame nuotraukose užfiksuoti šias akimirkas.

Klausimai įkvėpimui:  

· Kokios MANO stiprybės padeda įveikti iššūkius?
· Kuo stipri mano BENDRUOMENĖ?
· Kokios yra VISUOMENĖS stiprybės, padedančios jai išlikti ir klestėti?

Kviečiame pateikti 1-3 nuotraukas, kuriose atsispindėtų konkurso tema. Kartu su nuotraukomis prašome atsiųsti išsamų nuotraukų aprašymą: kas ir kodėl jose užfiksuota, kaip tai atitinka temą, kokia yra pagrindinė nuotraukų mintis ar kūrybinė idėja (~250 žodžių). Konkurse gali dalyvauti 10-12 klasių moksleivių grupės nuo 2 iki 4 asmenų su koordinuojančiu mokytoju ar savarankiškai.

Pateiktus darbus tolesniam balsavimui socialiniuose tinkluose atrinks šiam tikslui suburta #SocLab komisija, kuri vertins nuotraukų ir jų aprašymų atitikimą paskelbtai temai, Jūsų komandos idėjos aiškumą ir originalumą, o taip pat nuotraukų aprašymo kokybę. Į kitą etapą keliaus tik įvardintus kriterijus atitikę darbai.

Antrame etape komisijos atrinkti darbai bus viešinami VDU Socialinių mokslų fakulteto socialiniuose tinkluose. Konkursą laimės daugiausiai balsų surinkusi moksleivių grupė.

Dalyvių registracija: https://smf.vdu.lt/moksleiviams

Nuotraukas ir jų aprašymus prašome siųsti el. p. adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt iki 2024 m. gegužės 1 d. Jei turite klausimų, rašykite mums.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti prizais

Paskaitos su Triesto universiteto (Italija) profesore Lisa Di Blas

LISA DI BLAS is an associate professor in the Department of Life Sciences at the University of Trieste (Italy). She has authored and co-authored textbooks, book chapters, and peer-reviewed articles also appeared in top ranked journals. She has chaired the 16th European Conference on Personality in 2012, and currently is associate editor of Current Research in Behavioural Sciences. Her main interests include personality assessment from different methodological and analytical approaches.

We invite you to two lectures with the assoc. prof. Lisa Di Blas:

Multilevel modelling in organizational and work psychology, assoc. prof. Lisa Di Blas
19-03-2024; 13.30-16.00 Jonavos g. 66 – 209-210 aud.

Individuals mostly live in organized social settings, which may exert an influence on individuals who experience them. In organizational psychology, workers are part of multilevel and hierarchical systems. Multilevel modelling techniques allow to examine hierarchical data structures where individuals are nested in teams, teams in  departments, and so forth, with each position in these systems denoting a specific level to be taken into account. My aim is introducing this analytical approach and discuss how organizational and work psychology research may take advantages from adopting it.

The study of personality dynamics, assoc. prof. Lisa Di Blas
21-03-2024; 11.15-13.45 V. Putvinskio g. 23 – 103 aud. 

In these last decades, research has more and more focused on personality dynamics and better distinguished between relatively stable personality structures and more temporary appraisals of person-in-the-context. Accordingly, I present two main theoretical and methodological frameworks, the state-trait theory, and the Knowledge-and-Appraisal-Personality-Architecture model. They help consider personality dynamics from the perspective of dispositional and social-cognitive theories of personality. Results and potentials from these two approaches are discussed.

VDU Tėvų akademija: vaikai ir tėvų konfliktai

Kovo 27 d., trečiadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Pasakyk savo motinai, kad nustotų klykavus“: vaikai įstrigę tėvų konfliktuose.

Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė, psichologė dr. Viktorija Čepukienė.

Neretai partneriai užuot sprendę konfliktus tarpusavyje ar išsakę vienas kitam tai, kas jiems nepatinka, į savo tarpusavio konfliktus įtraukia savo vaikus, kurie tampa tarpininkais, sąjungininkais ar net „žaibolaidžiais“. Paskaitoje aptarsime, kodėl tėvai taip elgiasi ir kokias pasekmes tai gali turėti vaikams.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA.

Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, savo šeimą, vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis

EST kviečia į metodologinius mokymus (anglų kalba) „Longitudiniai (tęstiniai) asmenybės tyrimai”

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti VDU mokslininkų komanda kovo 20 d. 12 val. kviečia į metodologinius mokymus „Longitudiniai (tęstiniai) asmenybės tyrimai”, kuriuos ves docentė dr. Lisa Di Blas (Triesto universitetas, Italija).

Longitudiniai (tęstiniai) tyrimai socialiniuose moksluose yra svarbūs siekiant suprasti, kaip laikui bėgant keičiasi asmens individualios charakteristikos, kas skatina ar trukdo pokyčiams ir kaip šie pokyčiai yra tarpusavyje susiję. Tokio pobūdžio tyrimai taip pat padeda atskleisti analizuojamų kintamųjų ryšio kryptį. Mokymuose bus pristatomi longitudinių tyrimų privalumai asmenybės tyrimuose tiek tarpasmeniniu, tiek ir intraasmeniniu požiūriu.

Informacija apie lektorę

Lisa Di Blas yra Triesto universiteto (Italija) Gyvybės mokslų katedros docentė. Ji yra vadovėlių, knygų skyrių autorė ir bendraautorė, publikuojanti straipsnius aukščiausio lygio mokslo žurnaluose. Pagrindiniai jos mokslinių tyrimų interesai apima asmenybės vertinimą taikant įvairius metodologinius požiūrius.

Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio kalba – anglų. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

SMFHACK‘24: Priklausomybės jauno žmogaus gyvenime

Kovo 26 dieną VDU Socialinių mokslų fakultetas kviečia į pirmąjį socialinės srities hakatoną SMFHACK‘24“. Renginio tema: „Priklausomybės jauno žmogaus gyvenime“. Nuolat stebime šios temos svarbą ir jos aktualumą, tad kviečiame visus norinčius kartu ieškoti inovatyvių sprendimų. Renginio metu tiek pranešimai, tiek interaktyvios praktinės veiklos leis naujai peržvelgti problemą bei sugeneruoti kuo daugiau originalių pasiūlymų.

Kviečiame dalyvauti studentus, dėstytojus, mokslininkus, praktikus bei įvairių organizacijų atstovus. Tikime, kad tik kartu galime rasti sprendimus kaip padėti jauniems žmonėms ir jų artimiesiems įveikti iškilusius iššūkius įvairių priklausomybių kontekste. Renginio metu kiekvieno mintys, idėjos, pasiūlymai yra svarbūs, o komandose besikeisdami sukaupta patirtimi bei idėjomis galėsite sukurti itin inovatyvius sprendimus.

Laikas:  2024 m. kovo 26 diena
Vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66, 209/210 auditorijos, Kaunas
Renginio pradžia: 9.30 val.
Renginio pabaiga: 15.45 val.

Labai džiaugiamės, kad mūsų organizuojamas renginys SMFHACK’24 sulaukė didelio susidomėjimo. Kadangi šio renginio metu kviesime dalyvius aktyviai įsitraukti ir dalyvauti, užsiregistravus dideliam skaičiui žmonių, REGISTRACIJA STABDOMA.

Būtina išankstinė registracija.

Kviečiame registruotis iki 2024 kovo 21 d. (imtinai) 

Renginio programa. 

Renginio dalyviams bus išduodami profesinio tobulėjimo pažymėjimai.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į SMF komunikacijos specialistę Liną Bartusevičienę: lina.bartuseviciene@vdu.lt

VDU STUDENTŲ PSICHOLOGINĖS GEROVĖS APKLAUSA

 

VDU Psichologijos klinika kviečia studentus dalyvauti VDU studentų psichologinės gerovės apklausoje!

Ši apklausa – tai VDU akademinės bendruomenės psichologinės gerovės stebėsenos dalis, kuria siekiama reguliariai (kiekvienais metais) vertinti VDU studentų psichologinę gerovę ir sunkumus, jų kitimą.

Apklausoje kviečiami dalyvauti visi VDU studentai (visų studijų pakopų, visų kursų).

Stebėsenos apklausa vykdoma internetu, internetinė nuoroda į apklausą studentams pasiekiama Studentų portale. Prisijungimui naudokite savo prisijungimo prie Studentų portalo duomenis. 

Apklausa yra visiškai anoniminė, o apklausos metu pateikta informacija – visiškai konfidenciali. Prisijungimo duomenys reikalingi tik tam, kad apklausoje dalyvautų tik VDU studentai ir tik vieną kartą einamaisiais metais (išskyrus pirmo kurso studentus, kurie kviečiami dalyvauti apklausoje šiais mokslo metais du kartus – tik įstojus ir dabar).
Apklausos rezultatai yra atsieti nuo prisijungimo duomenų.

Apklausa aktyvi iki 2024 m. kovo 20 d.

Kiekvieno studento dalyvavimas apklausoje yra labai svarbus!

VDU mokytojus kviečia dalyvauti virtualiuose seminaruose

Balandžio 2 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja virtualius seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

REGISTRACIJA (iki kovo 26 dienos arba kol bus laisvų vietų)

Iki trijų akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis bei patirtimi. Šie seminarai – tai puiki galimybė įgyti žinių, užmegzti ryšius, kurie pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU mokyklų atstovams siūlo daugiau kaip 35 seminarus skirtingomis temomis, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienu laiku vyks keli skirtingų sričių seminarai. Mokyklų atstovai visos dienos metu gali dalyvauti trijuose seminaruose pasirenkant po vieną atskirai iš vykstančių nuo 9 val., nuo 12 val. ir nuo 15 val.

Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai. Seminarai yra nemokami.

Registracija yra būtina. Visuose seminaruose vietų skaičius yra ribotas.

REGISTRACIJA (iki kovo 26 dienos arba kol bus laisvų vietų)

Apie prisijungimą prie virtualių seminarų mokytojai bus informuojami likus 3-4 dienoms iki renginio registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu.

SEMINARŲ SĄRAŠAS

Lektorė: Lina Bartusevičienė

Laikas: nuo 15 val.

Trukmė: 1 ak. val.

Susitikimo metu aptarsime, kas yra grįžtamasis ryšys (GR) ir kodėl jis toks svarbus mūsų gyvenime. Išsiaiškinsime, kodėl visgi labai sunku priimti grįžtamąjį ryšį. Interaktyvių pratimų pagalba analizuosime savo patirtis priimant GR iš kitų žmonių (mokinių, kolegų, vadovų). Išbandysime metodus, kurie leidžia konstruktyviau pasinaudoti gaunama informacija kuriant tarpusavio santykius.

Lektorė: Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Laikas: nuo 15 val.

Trukmė: 1 ak. val.

Nuostatose atsispindi mūsų vertinimai ir požiūris. Jos veikia mūsų elgesį. Todėl labai svarbu, kad atpažintume nuostatų poveikį mokytojo santykiui su mokiniu ir kaip mokytojo nuostatos veikia mokinio elgesį. Seminaro metu analizuosime skirtingų nuostatų poveikį sąveikai mokytojas – mokinys.