VDU SMF dalyvauja parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“
Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).
Kviečiame pasižvalgyti po pirmosios parodos dienos nuotraukų galeriją:
Fotografijų paroda „TU IR AŠ – VIENO KRAUJO“
VDU Socialinių mokslų fakulteto (Jonavos g. 66, Kaunas) trečiojo aukšto erdves papuošė respublikinio fotografijų konkurso „TU IR AŠ – VIENO KRAUJO“ dalyvių darbų paroda. Kviečiame apsilankyti!
Gyvūnai mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą. Vieni jų gyvena mūsų namuose, mylimi ir globojami, tapę šeimos nariais, suteikia mums laimės ir artumo jausmą. Kiti – auginami ne tik iš meilės, bet ir dėl gaunamų iš jų maisto produktų: kiaušinių, pieno, mėsos… Dar kiti gyvena laisvi greta mūsų namų, kaimynystėje, arba džiaugiasi laisve laukinėje gamtoje, o mes būnam laimingi, bent iš tolo pamatę kokį laukinį žvėrį ar paukštį.
2022-ieji buvo paskelbti Gyvūnų gerovės metais. Tačiau kiekvieni metai gali būti skirti gyvūnų gerovei. Kauno taikomosios dailės mokykla surengė fotografijos besimokančiųjų darbų konkursą, skirtą atkreipti dėmesį į gyvūnus. Geriausios konkurso nuotraukos atrinktos į parodą. Dalyviai jose perteikia žmogaus santykį su gyvūnais, įdėmiu žvilgsniu stebi aplinką ir fiksuoja tiek arti mūsų, tiek laukinėje gamtoje gyvenančią gyvūniją.
Kviečiame ir pasigrožėti, ir susimąstyti, ar visada su gyvais tvariniais išlaikome santykį: tu ir aš – vieno kraujo.
Konkurso ir parodos rengėjos: KTDM audiovizualinio meno mokytojos Kristina Valasevičienė ir Kristina Stankuvienė
Kaip aš patyriau Lietuvą
Mieli Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės nariai,
kviečiame jus dalyvauti renginyje “Kaip aš patyriau Lietuvą”, kuris skirtas (susi)pažinti su fakultete studijuojančiais tarptautiniais studentais, išgirsti jų patirtis. Renginio metu bendrausime, skanausime ir įsitrauksime į interaktyvias veiklas.
Susitikime balandžio 18 dieną nuo 14 val. pirmo aukšto fojė, planuojama renginio trukmė 1,5 val.
Maloniai prašome jus užsiregistruoti paspaudus šią nuorodą:
#SocLab / fotografijų KONKURSAS MOKSLEIVIAMS
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas 10-12 klasių moksleivius kviečia dalyvauti fotografijų konkurse “Savas ir svetimas: kada atsiribojame, o kada kuriame ryšius?”
Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo bei jų peržengimo. Be sienų, be SVETIMO negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus KITŲ, nebūtų ir MES.
Kaip Jūs suprantate, kas Jūsų aplinkoje yra SAVAS ir kas yra KITAS? Užfiksuokite situacijas, kurios jums kalba apie sienas ir ribas šiandienos pasaulyje.
Šie klausimai gali tapti gairėmis jūsų fotografijų konkursui:
- Kas mane išskiria iš kitų žmonių? Kuo aš unikalus, skirtingas?
- Kada ir kur jaučiuosi „svetimas“?
- Kas man padeda kurti santykį su nepažįstamu, į mane nepanašiu žmogumi?
- Kas vienija „savus“ ir „svetimus“ visuomenėje?
- Kaip galiu prisidėti prie socialinių ribų mažinimo?
Norintys dalyvauti konkurse kviečiami pateikti 1-3 konkurso temą atliepiančias nuotraukas ir bendrą jų aprašymą (~ iki 250 žodžių). Konkurse gali dalyvauti moksleivių grupės nuo 2 iki 6 asmenų.
Dalyvių prašome registruotis: https://smf.vdu.lt/moksleiviams
Nuotraukas ir jų aprašymus prašome siųsti el. p. adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt iki 2023 m. gegužės 1 d. Jei turite klausimų, rašykite mums.
Darbų vertinimo kriterijai: kūrybiškumas, idėjos aiškumas ir jos atskleidimo gylis; aprašymo kokybė.
Konkurso dalyvių nuotraukos bus eksponuojamos VDU Socialinių mokslų fakulteto erdvėse, fakulteto interneto puslapyje ir socialinių tinklų paskyrose.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti prizais
Viešas paskaitas apie ispanų kiną ir maistą skaitys profesorius iš JAV
Kovo 27–31 d. VDU Sociologijos katedroje pagal „Erasmus+“ programą lankysis ir viešas paskaitas skaitys prof. dr. Jorge González del Pozo iš Mičigano-Dirborno universiteto (University of Michigan-Dearborn, JAV).
Prof. dr. J. González del Pozo nuo 2007 m. Mičigano-Dirborno universitete dėsto paskaitas apie ispanų literatūrą, kiną, kultūrą ir kalbą. Jis yra skelbęs darbus apie ispanų šiuolaikinės literatūros kritiką, ispanų kino istoriją ir kitas temas, tarp jų – apie Pedro Almodóvaro filmus, XX a. 9 dešimtmečio ispanų kiną ir užsieniečius, keliaujančius per Kastilijos regioną. Šiuo metu jis rengia darbą apie ispanų identitetą per maistą ir gastronomiją, taip pat – rinkinį apie transatlantinius ispaniškus filmus, kuriame analizuojamos kryžkelės tarp namų, seksualumo ir politikos.
Vytauto Didžiojo universitete svečias skaitys tris viešas paskaitas kovo 28 ir 30 dienomis. Kovo 28 d., antradienį, 9 val., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23–313) prof. dr. J. González del Pozo skaitys paskaitą tema „Pedro Almodóvaras: unikalus jo kaip autorinio kino atstovo stilius ir filmografija“ („Pedro Almodóvar: A Unique Style as Auteur and Filmography“). Per daugiau nei 40 m. karjerą P. Almodóvaras iš enfant terrible pavirto į tarptautinio kino gigantą. Paskaitoje bus analizuojamos svarbiausios jo kaip autorinio kino atstovo charakteristikos, taip pat aptariama dabartinė jo filmų komercinė vizija.
Kovo 30 d., ketvirtadienį, 11.15 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66–108) profesorius surengs paskaitą tema „Ispanijos tapatybė per jos maistą ir gastronomiją“ („Spanish Identity Through its Food and Gastronomy“). Virtuvė yra ispanų identiteto šerdis, nes, kaip ir kviečiai, aliejus ir vynmedžiai, ji yra neatskiriama nuo žmonių ir visuomenės esybės. Maistas atstovauja šiai šaliai per savo įvairiapusiškumą ir nuolatinę adaptaciją, peržengiančią pasenusius metodus, kurie buvo skatinami priešdemokratinio laikmečio metu, ir parodančią, kaip ispanų gastronomija simbolizuoja to meto visuomenę, atvirą nesiliaujančioms tarptautinėms įtakoms, priverčiant nuolat reflektuoti ir permąstyti, kas yra Ispanija, per jos kulinarinę kultūrą.
Tą pačią dieną, kovo 30 d., 17 val., VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66–108) svečias taip pat skaitys paskaitą tema „Socialiai atsakingas kinas Ispanijoje“ („Socially Committed Film in Spain“). Ispanų kinas pasižymi sena tradicija – socialiai atsakingais filmais, kurie smerkia ir įspėja apie svarbias problemas, tokias kaip prostitucija, nedarbas, imigracija, smurtas šeimoje, klasių kova ir kt. Kinas, kaip pramonė ir reginys, yra įrankis, pasitelkiamas reprezentuojant nacionalinius konfliktus per kultūrines apraiškas.
Telefonas rankoje – pavojus kelyje: kaip atsikratyti ydingo įpročio?
Dažnas vairuotojas įsėdęs į automobilį pamiršta, jog mobiliojo telefono naudoti prie vairo nevalia. Žvilgteli į atsiųstą žinutę, kalba telefonu, naršo internete, fotografuojasi, o gal paskaito ir ilgesnį straipsnį, vis žvilgčiodamas į kelią. Ši didžiulė klaida gali kainuoti jūsų ar kito žmogaus gyvybę. Kaip tai sustabdyti? Apie priklausomybę prie vairo naudotis mobiliaisiais telefonais ir pavojus, kuriuos tokia priklausomybė gali sukelti, kalbame su VDU Psichologijos katedros docente dr. Laura Šeibokaite.
Telefonai tapo mūsų asistentais
Tobulėjančios technologijos pakeitė žmonių kasdienybę ir naujienų prieinamumą, kai visas naujienas ir reikiamą informaciją galime rasti telefone. Dažnai, vos pabudę, žmonės čiumpa telefonus, skaito gautas žinutes, atrašinėja į darbinius laiškus ar naudojasi kitomis programėlėmis. Bėda, jog šis įprotis pastebimas ir tarp vairuotojų.
„Net ir darbus galime daryti telefono pagalba, nebūtinas kompiuteris. Taigi, telefonai vienareikšmiškai tapo mūsų asistentais, kurie mums „parodo“ ne tik lauko temperatūrą, bet ir laiškus, naujienas, kalendoriaus įvykius ir viską, ką tik norime sužinoti“, – į delną telpančio išmaniojo įrenginio privalumus paaiškino psichologė.
Specialistė tikina, jog problema kyla dėl to, kad net vairuojant automobilį, žmogus nenori praleisti reikšmingų naujienų ir pranešimų. Bijo praleisti svarbų darbo skambutį ar žinutę, todėl, sunkiai atsisako noro naudotis telefonu net prie automobilio vairo.
„Sėdus prie vairo, paprastai keliaujame nuo taško A į tašką B, bet darbai, reikalai, gyvenimas nestoja. Ir dažnam vairuotojui nesinori tų reikalų stabdyti. Kartais gali atrodyti, kad per tą valandą, kol vairuos, žmogus praleis kažką itin svarbaus, todėl vos „klaktelėjus“ pranešimo garsui, jis ima telefoną į rankas, kad tik „neiškristų“ iš naujienų srauto“, – apie nevaldomą vairuotojų norą naudotis telefonu vairuojant kalbėjo dr. L. Šeibokaitė.
Bijo likti „už borto“
Nors dažnas gyventojas nesugeba paleisti išmanaus įrenginio iš savo akiračio, tačiau telefonų naudojimas oficialiai Lietuvoje dar nėra priskiriamas prie priklausomybių. Anot specialistės, telefono naudojimas suteikia jausmą, kad realiu laiku esame įvykių sūkuryje, o kitu atveju gali kilti nusivylimo jausmas, jog kažką praleidome. Todėl, net vairuodami automobilį, vairuotojai negali lengvai atsisakyti šio įpročio.
„Iš esmės, nuolatinis pranešimų, socialinių tinklų tikrinimas yra tarsi savęs apdovanojimas. Pavyzdžiui, išgirstame žinutės signalą ir iš karto žinome, kad gauname pačią naujausią informaciją. Tuomet kyla pasitenkinimo jausmas ir noras visada viską žinoti pirmiausiai. Tai užburtas ratas dėl kurio ir nepadedame telefono į šalį net prie vairo“, – aiškino specialistė.
„Dabartinių (šiuolaikinių) telefonų, turbūt nei telefonu nepavadinsi. Jie sudaro greito tempo įspūdį ir žmonėms atrodo, kad jie kažką praleis ir nesudalyvaus. Kyla vadinama „paliktojo už borto“ baimė, kad jeigu aš kažką praleisiu, jeigu telefono nepasiimsiu, būsiu atsietas nuo socialinės terpės“, – telefonų naudotojų baimę įvardijo dr. L. Šeibokaitė.
Telefonas rankose – pavojus kelyje
Vairuojant automobilį, visas dėmesys turėtų būti skirtas į kelyje vykstančius įvykius bei automobilio valdymą, tačiau, kai žmogus rankose laiko telefoną, jo budrumas stipriai sumažėja ir jis gali nepamatyti pėsčiojo ar staigiai stabdančio automobilio, o gal ir į kelią išbėgusio gyvūno.
„Paprastai, kad paskaitytume ir suvoktume, kas parašyta žinutėje, prireikia maždaug 4 sekundžių. Nestebėdami laiko mes apskritai prarandame laiko nuovoką. Įsivaizduokime situaciją: mes žiūrime į telefoną, skaitome žinutę ir užtrunkame 4 sekundes, kai tuo tarpu greičiausias pasaulio bėgikas Usainas Boltas per tas 4 sekundes nubėga trečdalį savo distancijos.
Taip pat mėgstame sakyti, jog galime atlikti kelis darbus vienu metu, bet tai netiesa, mes tik kilnojame savo dėmesį. Vieną akimirką žiūrime į telefoną, o kitą į kelią. Tokioje situacijoje mes nesusikoncentruojame nė į vieną darbą ir dėl to gali kilti didžiulis pavojus“, – įspėja dr. L. Šeibokaitė
Psichologė pastebi, jog dėl išsiblaškymo kyla rizika sukelti eismo įvykį. Pavojus kyla net stovint spūstyje, kai automobiliai juda lėtai, o vairuotojas, nematydamas įvykių kelyje, gali spontaniškai priimti sprendimą paspausti akceleratorių ar užsižiūrėjus į telefoną nepastebėti užsidegusio žalio šviesoforo signalo.
„Dėl telefono naudojimo prie vairo kyla įvairių rizikų. Praradę susikaupimą, vairuotojai gali sukelti eismo įvykį, formuojasi spūstys, nes nepastebimi šviesoforai, taip pat vairuotojas gali išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą taip sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams“, – apie gręsiančius pavojus kalbėjo ji.
Kaip atsikratyti žalingo telefono naudojimo?
Docentė L. Šeibokaitė teigia, jog šio įpročio galima atsikratyti, tačiau tai gali būti sudėtinga, bet pasiryžus – jūsų gyvenimo kokybė ir saugumas kelyje tikrai padidės. Jos teigimu, įprotį keisti reiktų ne tik vairuojant automobilį, bet ir savo kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, telefonu derėtų nesinaudoti likus pusvalandžiui iki miego laiko.
„Tie žmonės, kurie užsispiria, dažnai pasiekia tikslą. Reikėtų atrasti, kokiu būdu mažinti tą laiką kiekvienam individualiai. Kiti netgi renkasi turėti dieną be telefono. Žmogus pats turi sugalvoti tinkamiausią būdą.
Pavyzdžiui, vairuodama aš telefoną dedu į rankinę, o ją už vairuotojo sėdynės, kad būtų sunkiau pasiekti. Vairuojant rekomenduočiau išjungti ir garsą, jog pranešimai neblaškytų. Taip pat reikia nepamiršti ir išmaniųjų laikrodžių, nes į juos ateinantys pranešimai taip pat nukreipia dėmesį. Jeigu taip sunku nepaimti telefono į rankas, kol esate prie vairo, galbūt reiktų jį padėti į automobilio bagažinę, kad tiesiog fiziškai nebūtų įmanoma juo naudotis“, – patarė dr. L. Šeibokaitė.
Šaltinis: 15min.lt
Studentams – papildomas tarptautinių studijų ir praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje.
Papildomas konkursas „Erasmus+“ studijoms (ES/EEE šalyse). Paraiškas konkursui galite teikti iki 2023 m. kovo 27 d.
Besitęsiantys konkursai praktikoms:
Vyksta fotografijų konkursas bakalauro studijų pakopos studentams
VDU Sociologų klubas bakalauro studijų pakopos studentus kviečia dalyvauti fotografijų konkurse „Savas-svetimas-kitas: sienos ir ribos neapibrėžtumų laikotarpyje“. Konkursas vyksta VDU rengiamos IX nacionalinės jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ rėmuose ir yra alternatyva studentams, kol kas dar nedrįstantiems pristatyti pranešimo konferencijoje.
Mūsų kasdienis gyvenimas susideda iš nuolatinio sienų ir ribų kūrimo ir jų peržengimo. Sienas statome siekdami apsaugoti šalį nuo nepageidaujamų migrantų, karo baimės, jas kertame emigruodami ir laisvai keliaudami. Netiesiogine prasme sienas braižome nuolatos permąstydami socialines, religines, etninių grupių ribas, visuomenėje ieškodami sutarimų, kur prasideda „svetimas“ ar „kitas“. Aštrūs šie klausimai buvo ir koronaviruso pandemijos metu, taip pat – ekologinių krizių akivaizdoje. Kasdienę sandūrą su šiomis ribomis patiriame virtualioje erdvėje, socialinių tinklų „burbulų“ kovose ar spręsdami emocinės ir fizinės sveikatos iššūkius. Ne mažiau dėmesio šiose diskusijose sulaukia ir amžiaus, lyties, vertybių ir įsitikinimų klausimai. Svarbu prisiminti, kad sienos nėra tik kažkas negatyvaus – be sienų, be „svetimo“ negalėtume apibrėžti savęs – neapibrėžus „kitų“, nebūtų ir „mes“.
Norintys dalyvauti konkurse bakalauro studijų pakopos studentai kviečiami pateikti 1-2 konkurso temą atliepiančias nuotraukas ir bendrą jų aprašymą (~ iki 300 žodžių).
Nuotraukas ir jų aprašymą prašome siųsti el. p. adresu: sk@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 3 d.
Darbų vertinimo kriterijai: idėjos aiškumas ir jos atskleidimo gylis, sociologinė refleksija, idėjos aprašymo kokybė.
Konkurso dalyvių nuotraukos bus eksponuojamos VDU Sociologijos katedros ir Socialinių mokslų fakulteto interneto puslapyje bei socialinių tinklų paskyrose.
Konkurso nugalėtojams skiriami 50, 30 ir 20 Eur knygyno dovanų kuponai.
Konkurso nugalėtojų apdovanojimai vyks IX nacionalinės jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ metu, 2023 m. balandžio 21 d. VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.
Konkursas yra VDU Sociologų klubo vykdomo projekto „Sockava‘23” dalis. Projektui finansavimą skyrė Vytauto Didžiojo universitetas.
Psichologijos magistru tapęs Lietuvos olimpiečių kineziterapeutas kolekcionuoja aplinką
Vasario mėnesį Lietuvos baidarininkų rinktinė plušėjo treniruočių stovykloje Portugalijoje, Montebelo Aguieiros miestelyje. Pirmoje stovyklos pusėje atletams talkino kineziterapeutė Laura Gedminaitė, o antroje – nuo 2009-ųjų su baidarių ir kanojų irkluotojais dirbantis kineziterapeutas, psichologas Jurijus Vaščenkovas.
Kineziterapijos specialisto diplomą J.Vaščenkovas įgijo 2004 m. Lietuvos kūno kultūros akademijoje (dabar Sporto universitetas – red. pastaba), ten pat 2006-aisiais baigė kineziterapijos magistrantūros studijas. Po jų nuolat gilinosi į funkcinius kūno sistemų ryšius. 2020 m. apsigynė psichologijos studijų bakalauro diplomą Vilniaus universitete. Šių metų sausį jis rankose jau laikė Vytauto Didžiojo universiteto sveikatos psichologijos magistro diplomą.
Dabar J.Vaščenkovui 42-eji. Buvusiame Lietuvos olimpiniame sporto centre jis pradėjo dirbti 2006-aisiais. Dar po poros metų jaunas kineziterapeutas buvo pakviestas į medikų komandą ir debiutavo Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse. Iš pradžių Jurijus dirbo su įvairių sporto šakų atstovais. Paskui taip jau susiklostė, kad tapo Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo rinktinės nariu. Baidarininkais jis rūpinosi Londono, Rio de Žaneiro, Tokijo olimpinėse žaidynėse, dešimtyje pasaulio ir Europos čempionatų.
– Jurijau, kada baidarininkai pradėjo rengtis šių metų irklavimo sezonui?
– Žiemą. Ši treniruočių stovykla ant vandens šiemet jiems jau antroji. Prieš tai vieni dirbo Afrikoje, kiti – Turkijoje. Žiemą dar slidinėjo Italijos Alpėse. Tai buvo ne kalnų, o lygumų slidinėjimas. Jis baidarininkams naudingas, nes apkraunami kiti raumenys, kojos, liemuo. Įprastai per treniruotę sportininkai įveikdavo nuo 20 iki 30 kilometrų. O apskritai naujajam sezonui po mėnesio atostogų baidarininkai pradėjo iš lėto rengtis dar spalį. Aš visada sakau, kad profesionaliems atletams reikia mėnesį skirti poilsiui. Tai nereiškia, kad būtina gulėti paplūdimyje ir nesveikai maitintis. Reikia ir mankštintis, ir sportuoti. Svarbu baidarininkams apsieiti be baidarės, dziudo meistrams be tatamio ir taip toliau.
– Ar ir jums tenka drauge su sportininkais šliuožti slidinėjimo treniruotėje?
– Aš jų nepaveju. Bet slidinėti išmokė. Su kurios sporto šakos atstovais dirbdavau, pats savo kailiu tą sportą išmėgindavau. Su dziudo meistrais ėjau ant tatamio, dirbdamas su boksininkais kopiau į bokso ringą.
– Teko ir sportinę baidarę išbandyti?
– Žinoma, nes tai savotiška baidarininkų pramoga. Jiems smagu įsodinti į jų irkluojamą laivą su jais dirbantį kitos srities specialistą. Iš sportinės baidarės akimirksniu, kai tik tave paleidžia, virsti vandenin, net nesupratęs kodėl. O pusiau sportinę baidarę esu visai sėkmingai irklavęs.
– Kai pirmą sykį jums skambinau, sakėte, kad negalite kalbėti, nes po dešimties minučių turite vesti treniruotę. Tai jūs jau ir treneriu dirbate?
– Yra puikių trenerių, su kuriais sportininkai siekia meistriškumo aukštumų. Mano specifinės treniruotės trunka 15 minučių. Tai funkciniai pratimai traumų profilaktikai užtikrinti prieš tikras treniruotes. Kartais laisvą dieną funkcinės mankštos vyksta ir pusvalandį.
– Kur jūs treniruojatės Portugalijoje? Kokios sąlygos?
– Gal jau dešimtam sezonui rengtis baidarininkai pasirenka prie kalnų esantį Montebelo Aguieiros miestelį, toli nuo garsiųjų tos šalies kurortų. Irkluoja didžiulėje užtvankoje. Vasario antroje pusėje dienos metu ten buvo apie 20 laipsnių šilumos. Visi gyvename patogiuose kotedžuose su atskirais kiemeliais, kuriuose yra kepsninės. Kaip maitintis, kiekvienas sprendžia asmeniškai. Galima eiti į kavinę, galima patiems mėseles čirškintis. Kai kam iš vyrų maisto gaminimas yra savotiškas hobis. Kad nebūtų klausimo, kas gamina skaniausiai, iš karto atsakau: mano nuomone, treneris Sergejus Sorokinas, nes aš su juo gyvenu ir būnu pavaišintas.
– Jus, tiek metų dirbantį su geriausiais Lietuvos baidarininkais, manau, jau drąsiai galima vadinti šios sporto šakos specialistu. Jūsų nuomone, kaip vyksta pasirengimas ikiolimpiniam sezonui, kuriame jau bus kovojama ir dėl kelialapių į Paryžiaus žaidynes. Kokios atletų nuotaikos?
– Prieš kiekvieną naują sezoną visada būna daug optimizmo. Juoba praėję metai mūsų baidarininkams vėl buvo sėkmingi. Neišgirsite nieko naujo, jeigu pasakysiu, kad vyrai labai motyvuoti, ambicingi. Dabar treneriams svarbu neprarasti balanso, sumaniai valdyti motyvuotus sportininkus, kad jie laiku būtų geriausios formos.
– Jūs vienintelis medikas šiame vyrų būryje?
– Su baidarininkais dirbame kartu su kineziterapeute Laura Gedminaite. Stovyklose keičiame vienas kitą, o varžybose būname abu. Noriu pasidžiaugti, kad su Laura sukūrėme draugišką ir efektyviai dirbančią komandą. Būdami toli nuo Lietuvos sporto gydytojų, privalome išmanyti ne tik kineziterapeuto darbo subtilybes, bet turėti ir kitų medicinos žinių. Nes būna ir traumų, pavyzdžiui, sportininkas pasitempia raiščius. Tada jau baigiasi profilaktika, reikia spręsti problemas čia ir dabar. Kaip aš sakau, reikia plačios žinių sistemos. Laimei, reguliarus testavimas, masažai, įvairūs pratimai, pačių sportininkų dėmesys savo kūnui ir mitybai bei kokybiškas dialogas su treneriais leidžia išvengti rimtų traumų ar ligų.
– Esu girdėjęs olimpinėse žaidynėse sportininkus sakant, kad Jurijus – ne tik sumanus medikas, bet ir puikus pašnekovas, gebantis žodžiais nuraminti. Gal teko mokytis ir užkalbėjimo meno?
– Neteko (juokiasi). Terapinis santykis tarp sportininko ir mediko labai svarbus. Būtina pajausti, ko sportininkas nori, bet nelikti vien emociniu pašnekovu. Svarbu pasirinkti kryptį, apie ką kalbėtis. Reikia bazinio supratimo.
– Gal todėl atsirado poreikis baigti psichologijos mokslus?
– Visų psichologijos studijų metu žinojau, ko siekiu ir ką noriu nuveikti. Stengiausi kuo geriau suprasti psichikos, elgesio ir organizmo fiziologijos ryšius, tokiu būdu į visumą susiedamas psichologijos ir fizinės medicinos disciplinas. Šias įžvalgas dėsčiau kursiniuose bei diplominiame darbe, jie vadinosi „Neurohumoralinė elgesio reguliacija“ ir „Neapibrėžtumo situacijoje veikiančių stimulų įtaka vegetacinėms funkcijoms ir emocijoms“. VU psichologijos diplominis darbas – „Subjektyviai identifikuojamos emocijos ir širdies ritmo pokyčiai lokalizuotos stimuliacijos šalčių metu“.
VDU sveikatos psichologijos diplomą apsigyniau atlikęs tyrimą tema „Susidomėjimo reikšmė lėtinį juosmeninės stuburo dalies skausmą patiriančių asmenų skausmo bei psichofiziologinių rodiklių pokyčiams, ištvermei ir motyvacijai atliekant gydomąjį „lentos“ pratimą“. Apibendrindamas pastarąjį mokslinį darbą galiu teigti: jeigu jaučiame susidomėjimą, net ir užsiimdami sunkia fizine veikla patiriame daugiau malonumo ir mažiau streso; susidomėjimas reikšmingai didina ištvermę ir motyvaciją, reikšmingai mažina subjektyvų sunkumo jausmą ir skausmą.
Psichologija praplečia kompetencijų sritį gydant žmogų.
– Jau kelis kartus pakartojote žodžių junginį „moderniausia integracinė medicina“. Kas tai yra?
Šiuo metu didelę reikšmę įgijo integracinė medicina – į visumą susiejanti, atrodytų, labai skirtingas sritis. Tai reiškia, kad gydant, pavyzdžiui, širdies problemas reikia atsižvelgti ne tik į širdies kraujotakos sistemą, fizinį aktyvumą ar mitybą, bet ir į neurohormoninius asmens ypatumus, elgesio įpročius, emocines reakcijas.
Jau jokia naujovė, kad aiškinant sveikatos sutrikimų priežastis ir jų gydymo principus mokslo ir medicinos srityje vyrauja vadinamoji biopsichosocialinė paradigma. Tai reiškia, kad susidūrus su bet kokiu sveikatos sutrikimu svarbūs tiek kūno biologiniai (pavyzdžiui, raumenys, raiščiai, hormonai, imunitetas, virškinimas), tiek psichosocialiniai (pavyzdžiui, nerimas, stresas, santykiai su aplinkiniais, žinių sistema) veiksniai. Remdamasi moksliniais tyrimais, Tarptautinė skausmo tyrimų asociacija teigia, kad psichologiniai skausmo gydymo metodai yra vienodai svarbūs kaip ir medicininiai.
Medicinoje neurofiziologijos ir psichologijos žinių integracija gerokai praplečia diagnostinių ir terapinių priemonių diapazoną. Tai didina efektyvumą ir dirbant su profesionaliais sportininkais, ir taikant kasdienę medicinos praktiką. Pavyzdžiui, efektyviau galima spręsti sporte ypač aktualias išsekimo ir persitreniravimo, negebėjimo per varžybas maksimaliai išnaudoti savo jėgų problemas, lėtinio skausmo, raumenų tonuso sutrikimų klausimus.
Šiuo metu moksliškai įrodyta daugiau nei 20 įvairių ligų, kurios glaudžiai susijusios su psichikos reiškiniais – pradedant skrandžio opomis, artritu, baigiant širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, diabetu ar astma.
– Kai prieš Pekino ir Londono žaidynes rengdamas Lietuvos olimpinės rinktinės bukletą paklausiau, koks jūsų mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas, atsakėte, kad tai knygos, skaitymas. Ar šis pomėgis išliko?
Skaitau. Bet, prisipažinsiu, šiam pomėgiui, o ypač grožinei literatūrai, lieka vis mažiau laiko. Laisvalaikiu, kai nereikia susikaupti, net važiuodamas dviračiu klausausi garso knygų. Dažniausiai skaitau tik specifinę literatūrą. Štai dabar turiu atsivežęs Basselio van der Kolko knygą „Kūnas mena viską“ ir skaitau ją palengva.
– Kodėl knygą „Kūnas mena viską“ reikia skaityti palengva?
– Knygoje gausu įdomių įžvalgų ir klinikinių istorijų, iliustruojančių streso ir psichologinių traumų sąsajas su kūno neurofiziologiniais procesais. Tai labai įdomūs, bet ir labai sudėtingi reiškiniai. Jų įtvirtinimui ne tik atmintyje, bet ir praktinėje veikloje reikia rasti ryšių su jau turima žinių sistema.
Pavyzdys galėtų būti komandinio bendrumo svarba, kai tenka toleruoti ir įveikti maksimalių krūvių varžybų metu atsirandančią kančią. Šiame procese dalyvauja ne tik patirtis ir lūkesčiai, bet tokie pat svarbūs yra hormonai, virškinimo sistema, fizinio pasirengimo lygis ir sveikata.
Sporto medicinoje reikia suprasti ne tik patirties ir lūkesčių svarbą, bet ir vidaus organų veiklos, biocheminių procesų, raumenų tonuso įtaką vyraujančioms emocijoms, dėmesiui, motyvacijai, suvokiamam sunkumo jausmui ir skausmo tolerancijai. Visa tai – neatsiejama sporto rezultatų dalis. Skaitau ir mąstau.
– Kokią naudingą knygą galvai ir kūnui rekomenduotumėte paskaityti neprofesionaliai sportuojančiam žmogui?
– Tegul pabando amerikiečio Roberto Morriso Sapolsky „Elgesys“. Nuostabi knyga. Autorius yra vienas garsiausių pasaulio neurobiologų. Knygoje aiškinamas žmogaus elgesys pradedant viena sekunde iki jam įvykstant, baigiant keliais šimtmečiais ar net tūkstančiais metų iki jam atsitinkant…
– Dar apie pomėgius. Anksčiau olimpiniame kaimelyje keisdavotės ženkliukais, rinkote miestų, kuriuos aplankėte, žemėlapius. Ar kolekcionavimo hobis dar išlikęs?
– Septyniolika metų dirbdamas su geriausiais Lietuvos atletais išmokau ne tik rinkti, bet ir atsirinkti. Nustojau kolekcionuoti bet ką. Dabar daug dėmesio skiriu aplinkai. Žiūriu, gėriuosi, o kartais piktinuosi, bet visada galvoju, kodėl taip vyksta, kodėl žmonės elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Stebiu sportininkus, vietinius gyventojus. Tai, kas man atrodo įdomiausia, – užsirašau, nes žmogaus „kompiuteris“ dar nėra labai tobulas, net ir įdomiausi pastebėjimai gan greit užsimiršta.
– Ar tai reiškia, kad bus knyga?
– Kol kas tai raiška mano seminaruose, paskaitose. Šiam darbui taip pat rengiuosi atsakingai. Kai yra tvarka žinių sistemoje, tada atsiranda noras jomis dalintis su kitais.
– Dar ne taip seniai jus vadino geriausiu fotografu tarp sporto medikų. Retai skirdavotės su nuosava profesionalia fototechnika. Atsiųsdamas įdomių nuotraukų iš pasaulio, Europos čempionatų, kuriuose nebūdavo Lietuvos fotografų, gelbėdavote redakcijas. Ir „Olimpinė panorama“ ne kartą spausdino jūsų nuotraukas. Ar dar fotografuojate?
– Kai pradėjau kolekcionuoti aplinką, fotografija taip pat nukeliavo į antrą planą. Noras fotografuoti nedingo, savo aparatūros neišpardaviau. Kaip ir anksčiau surinktų suvenyrų neišdalinau. Dabar jau beveik visose reikšmingiausiose varžybose dirba profesionalūs fotografai, kurie svarbiausias akimirkas įamžina daug geriau negu aš.
Fotografuodamas užfiksuoji akimirkos emociją, o stebėdamas aplinką matai, kodėl tai įvyko. Atmintyje ilgiau išlieka vaizdai, turintys įdomų kontekstą, susiję su reikšmingais įvykiais.
Šaltinis: ltok.lt
VDU mokytojus kviečia dalyvauti virtualiuose seminaruose
Balandžio 11 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja virtualius seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.
Iki trijų akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis bei patirtimi. Šie seminarai – tai puiki galimybė įgyti žinių, užmegzti ryšius, kurie pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.
VDU mokyklų atstovams siūlo daugiau kaip 25 seminarus skirtingomis temomis, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienu laiku vyks keli skirtingų sričių seminarai. Mokyklų atstovai visos dienos metu gali dalyvauti trijuose seminaruose pasirenkant po vieną atskirai iš vykstančių nuo 9 val., nuo 12 val. ir nuo 15 val.
Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai. Seminarai yra nemokami.
Registracija yra būtina. Visuose seminaruose vietų skaičius yra ribotas.
Apie prisijungimą prie virtualių seminarų mokytojai bus informuojami likus 2 dienoms iki renginio registracijos anketoje nurodytu elektroniniu paštu.
VDU SMF dėstytojų seminarų sąrašas
LAIKAS: 15:00 – 16:00
Nematoma neuroįvairovė mokykloje: maskuotis negalima drausti (kur dėsime kablelį?)
Lektorė: Dr. Daiva Bartušienė
Laikas: nuo 15 val.
Trukmė: 1,3 ak. val.
Neuroįvairovė yra unikali, sudėtinga ir dar ne visada lengvai atpažįstama mūsų kasdieninio gyvenimo aplinkose. Kartais neurodivergentiškų savybių turinčius asmenis sunku atpažinti, nes mes nežinome, kaip tai padaryti, o kartais dėl to, kad žmonės išmoksta labai subtiliai maskuoti savo skirtingumus. Sėkmingas maskavimasis mūsų visuomenėje vis dar yra tapatinamas su sėkminga adaptacija mokykloje, tačiau, ar tikrai turėtume tuo džiaugtis? Taigi, seminare bus kalbama ne tik apie tai, kaip ir, kodėl šiuolaikinėje mokykloje maskavimosi kultūra yra normalizuotas reiškinys, bet ir, kokias pasekmes mūsų psichikos sveikatai turi ilgalaikis ir sistemingas maskavimas. Taip pat sužinosime, ar mokykloje maskuojasi tik vaikai norėdami būti priimti, o gal ir mokytojai?
Psichologiniai mokytojo santykio su mokiniu kūrimo aspektai
Lektorė: Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
Laikas: nuo 15 val.
Trukmė: 1,3 ak. val.
Mokinio – mokytojo santykiai yra analizuotas kaip svarbus veiksnys įprastoje, tradicinėje mokyklos aplinkoje, tačiau ypač ryškiai mokinio ir mokytojo santykių aktualumas, mokinių socialinės integracijos klausimas atsiskleidė Covid-19 kontekste. Seminaro metu kalbėsimės apie mokytojo-mokinio santykių reikšmę mokinio elgesiui ir mokymuisi, aptarsime šių santykių kūrimo komponentus bei galimus taikyti metodus.
Daugiau informacijos dėl seminarų galite teirautis el. paštu: vdu@vdu.lt bei šiais telefono numeriais – 837 323 206 ir +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
