Startuoja „Erasmus” dienos!

Kviečiame jungtis ir dalyvauti „Erasmus Days“ renginiuose, kurie vyks rugsėjo 19 – 21 d. !

Dalinsimės naudinga informacija apie galimybes įgyti tarptautinės patirties bei atskleisime patarimus kokią kryptį geriausia rinktis.

Taip pat, turėsi progą sudalyvauti konkursuose ir kitose smagiose iniciatyvose.

Daugiau informacijos apie „Erasmus Days“

Trys privalumai vykstant į „Erasmus”

Dalyvavimas „Erasmus“ programoje – tai puikus būdas pažinti kitas kultūras ir patobulinti užsienio kalbos įgūdžius. Be to, tai naudinga tavo asmeniniam, akademiniam ir profesiniam tobulėjimui. Studentė, vykusi į Ispaniją ir Portugaliją pagal „Erasmus“ mainų programą, dalinasi savo patirtimi.

„Erasmus+“ patirtis = kalbos įgūdžių tobulinimas

„Ispanų kalbą pradėjau mokytis pirmaisiais studijų metais VDU. Visi žinome, kad geriausias būdas tai patobulinti yra buvimas ispanakalbėje šalyje. Pasirinkau Alikantę, nes žinojau, kad ispanišką atmosferą ir kultūrą labiau jausiu mažame mieste, o ne sostinėje“, – sakė Ekonomikos ir finansų studentė Alina Mutassova.

„Erasmus+“ patirtis = kultūrinis pasinėrimas besimokant

„Net negalvojęs pasirinkau „Instituto Politécnico do Porto“, nes jis yra vienas iš pirmaujančių Portugalijos technologijų universitetų. Buvimas Porte man taip pat suteikė galimybę pasinerti į kultūrą, kol mokiausi. Šis universitetas turi plačią tarptautinę bendruomenę, kuri mano „Erasmus“ mainų programos metu sukūrė šiltą atmosferą, todėl buvo lengva greitai prisitaikyti naujoje aplinkoje“, – pasakojo Verslo administravimo studijų bakalauro studentas Vladyslav Ridko.

„Erasmus+“ patirtis = susidūrimas su iššūkiais

„Žinoma, kaip ir dauguma mainų studentų, „Erasmus“ programos metu susidūriau su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, kaip susirasti būstą, prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų ir pan. Tačiau šie sunkumai gali būti ir galimybė augti bei tobulėti. Įveikti visas kliūtis yra pasiekimas, kuris atneša didžiulį pasididžiavimą ir naudą ateityje. „Erasmus“ koordinatorių ir užsienio studentų teikiama parama man padėjo susidoroti su visais šiais iššūkiais“, – sakė V. Ridko.

„Kita bėda buvo ta, kad mieste nebuvo bendrabučių ir prireikė šiek tiek laiko surasti gerą kambarį (na, iš tikrųjų yra vienas bendrabutis prie universiteto, bet būtų tekę mokėti dvigubą kainą). Šiam tikslui puikiai pagelbėjo svetainė erasmusu.com“, – savo pastebėjimais dalinosi A. Mutassova.

„Pirmoje semestro pusėje bandžiau priprasti prie naujos aplinkos, kitokių akademinių reikalavimų, stengiausi daugiau bendrauti su vietiniais studentais, klausiau jų patarimų“, – sakė Informatikos studentė Heritage Alabi.

Pildyk Erasmus paraišką!

Siūlome net keturias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:

„Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. spalio 2 d.
VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. spalio 2 d.
„Erasmus+” studentų ir absolventų praktika (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Trumpalaikiai kursai užsienyje. Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Daugiau informacijos apie Erasmus galimybes studentams

Prezidento Algirdo Brazausko vardinė stipendija SMF studentei!

Norime pasidalinti ir pasidžiaugti Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės narei skirtu apdovanojimu. Mūsų Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programos studentei Indrei Muraškaitei skirta LR Prezidento Algirdo Brazausko vardinė stipendija. Prezidento vardinės stipendijos yra skiriamos talentingiems, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje veikloje pirmosios ir antrosios studijų pakopų studentams.

Sveikiname Indrę ir linkime kuo geriausios kloties studijose ir tolesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Tapk savanoriu-mentoriumi projekte „Kelrodė žvaigždė“

Prasidėjus naujiems mokslo metams, startuoja jau ketvirtus metus skaičiuojantis savanorystės-mentorystės projektas „Kelrodė žvaigždė“, kuris yra vykdomas bendradarbiaujant su Vilniaus Universitetu, Izraelio ambasada bei VDU „Atžalyno“ progimnazija ir VDU Ugnės Karvelis gimnazija. Pagrindinis projekto tikslas – skatinti studentus tapti savanoriais ir padėti 3-6 klasių moksleiviams, kurie susiduria su sunkumais mokantis ir jiems reikia suteikti papildomos pagalbos, palaikymo ir motyvacijos.

Projektas „Kelrodė žvaigždė“ yra paremtas gyvo bendravimo principu, kad studentas ir moksleivis užmegztų artimesnį ryšį, dingtų įvairios bendravimo baimės. Projekto metu savanoriai-mentoriai dvi valandas po kartą per savaitę bendraus su pagal charakteristikas pasirinktu moksleiviu ir padės jam mokytis, supažindins su universitete ar Kauno mieste esančiomis veiklomis bei kartu turiningai leis laiką. Projektas truks visus mokslo metus, nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. birželio.

Projekte dalyvausiantys moksleiviai bus atrenkami pagal socialinio darbuotojo ir psichologo paruoštas charakteristikas. Tuo tarpu savanoriauti norintys studentai iki rugsėjo 17 d. gali pildyti registracijos formą.

Pasibaigus registracijos laikotarpiui projektą universitete koordinuojantis asmuo susisieks su atrinktais kandidatais ir pakvies juos į gyvus motyvacinius pokalbius, kurie vyks rugsėjo 21-29 dienomis. Po jų atrinkti savanoriai toliau tęs pasiruošimą – spalio mėnesio pradžioje yra numatomi savanorių-mentorių mokymai bei konsultacijos su psichologais, po kurių prasidės pats projektas „Kelrodė žvaigždė“.

Jeigu turėsite papildomų klausimų, rašykite el. paštu: dovile.imbrasaite@vdu.lt

Registracija į T4EU bakalauro studijų modulius

Europos universitetų aljansas Transform4Europe kviečia studentus rinktis bakalauro studijų modulius, kurių tikslas – suteikti studentams skaitmeninių, aplinkosaugos, socialinių, tarpkultūrinių ir verslumo įgūdžių, kurių reikalauja tarptautinė darbo rinka ir nuolat kintanti aplinka. Šios sertifikato studijos leis studentams aktyviai prisidėti prie būtinų transformacijos procesų Europoje ir pasaulyje. Dauguma modulių yra nuotoliniai. Registracija vyksta internetu.

VDU studentams suteikiama galimybė šalia pagrindinės studijų programos studijuoti modulius ir juos pabaigus gauti iki 24 ECTS studijų sertifikatą.

Visi aljanso partnerių atrinkti moduliai yra pripažįstami jūsų universitete arba kaip pagrindinės studijų programos dalis, arba kaip papildomi pasirenkamieji dalykai.

Transform4Europe Track modulius sudaro pagrindiniai studijų dalykai šiose temose:

Žinių antreprenystės;
Kalbų ir tarpkultūriškumo;
Europos istorijos, politikos, kultūros, teisės, ekonomikos temų.

Taip pat pagal savo poreikius ir pomėgius pasirenkamas vienas iš trijų specifines žinias gilinančių modulių.

Pasirenkamųjų Transform4Europe modulių temos yra šios:

Skaitmeninė transformacija;
Aplinkos kaita;
Visuomenės kaita.

Kokie modulių privalumai studentui?

Įgysite daugiau žinių ir gebėjimų konkrečiose srityse.
Gausite unikalią patirtį, kuri ateityje praplės karjeros galimybes.
Atversite duris platesniems, tarpdisciplininiams moksliniams tyrimams ir karjeros galimybėms.
Plėtosite ryšius su kitų Europos šalių universitetų studentais.
Patirsite nuotolinį tarptautinį mobilumą.

2023 m. rudens-žiemos semestras (nuolat pildoma)

Žemiau esančiame sąraše prašome išsirinkti instituciją, kurioje norėtumėte lankyti modulį, ir vadovaukitės informacija institucijos nuorodose. Institucijų sąrašas dar bus pildomas.

Saro krašto universitetas

Modulio pradžia: spalio 23 d.
Registracijos laikotarpis: rugpjūčio 19 – rugsėjo 22 d.
Paskaitų pabaiga: 2024 m. vasario 9 d.
Egzaminų pabaiga: vasario pabaigoje

Registruotis dabar

Estijos menų akademija

Registracija vyksta iki rugsėjo 26 d.

Registruotis dabar

Vytauto Didžiojo universitetas

Modulio pradžia: rugsėjo 4 d.
Registracijos laikotarpis: rugpjūčio 16–29 d.
Paskaitų pabaiga: gruodžio 1 d.
Egzaminų pabaiga: gruodžio 23 d. | perlaikymai 2024 m. sausio 3–5 d.

Registruotis dabar

Modulių sąrašas ir registracija:

Modulių sąrašą ir registracijos formą rasite čia.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės el. paštu sd@vdu.lt.

Tarptautiniai studentai džiaugėsi renginiu „Dalintis reiškia rūpintis“

2023 m. rugpjūčio 24 d., Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmą kartą surengė akciją „Dalintis reiškia rūpintis” (angl. Sharing is caring). Daiktų aukojimo renginys pritraukė pirmakursius (-es) ir naujai atvykusius (-ias) užsienio studentus (-es), kurie neabejingi dalijimosi bei tvarumo kultūrai. Beveik 100 tarptautinių mainų ir vietinių dieninių programų studentų (-čių), atvykusių studijuoti į Kauną, susirinko į renginį, kuriame galėjo rasti naudingų daiktų naujai pradžiai: prietaisų ir įrankių buičiai, studijoms ar sportui.

Renginys suorganizuotas įgyvendinant projektą DON@ (angl., Donation Opportunities for Newcomers), kurio tikslas – palengvinti mažiau galimybių turinčių studentų integraciją ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas skatinant tarpusavio paramą, įtrauktį ir tvarų vystymąsi. Akcijos organizatoriai (-ės) dėkoja Studentų reikalų departamentui, bendrabučio „Baltija” administracijai ir atsidavusiems (-ioms) savanoriams (-ėms) už neįkainojamą pagalbą įgyvendinant šią iniciatyvą.

Renginyje dalyvavę studentai ir studentės dalijosi teigiamais įspūdžiais. Mainų studentas iš Italijos, Rocco, neslėpė džiaugsmo: „DON@ renginyje radau virtuvės įrankių komplektą, kuris man labai pravers. Taip pat radau puodą, kuriame gaminsiu padažą savo makaronams. Labai jums ačiū!” Nuolatinių studijų studentė iš Ukrainos Mariia dalijosi įžvalgomis apie gamtos tausojimą ir tvarumą: „Manau, kad tai tikrai geras projektas, kuris padeda saugoti mūsų planetą ir rūpintis aplinka.” Anot studentės, tokios akcijos padeda neišmesti dar tinkamų naudojimui daiktų, leidžia nepiktnaudžiauti naujų daiktų pirkimu ir vartojimu. Yana, mainų studentė iš Ukrainos, juokavo ir dėkojo organizatoriams (-ėms): „Atvykau į renginį ir radau čia medinę pjaustymo lentelę, tad visi stalai nuo šiol bus saugūs! Ačiū už renginį ir paaukotus daiktus!” Papildomai, renginio dalyviai (-ės) loterijoje galėjo laimėti unikalius elektroninius daiktus, kuriuos paliko ankstesni (-ės) studentai (-ės), pavyzdžiui, prietaisą sumuštiniams kepti, lygintuvą, plaktuvą, kokteilių gaminimo aparatą ar elektrinį drabužių pūkelių valytuvą.

Svarbu paminėti, kad renginys „Dalintis reiškia rūpintis“, įtrauktas į Orientacinių dienų programą, buvo skirtas ne tik dalytis daiktais, bet ir suteikė unikalią galimybę naujiems (-oms) užsienio studentams (-ėms) užmegzti ryšius, pasidalyti patirtimi ir susirasti naujų draugų. Anastasiia, nuolatinių studijų studentė iš Ukrainos, teigia: „Labai džiaugiamės galėdamos dalyvauti šiame dovanojimo renginyje, nes tai puiki galimybė užmegzti naujų ryšių, susipažinti su daugiau žmonių ir nemokamai gauti keletą prietaisų, kuriais tikrai pasinaudosime!“

„Dalintis reiškia rūpintis“ akcija puikiai pavyko dėl studijas jau baigusių arba į savo šalis grįžusių mainų studentų ir studenčių įsitraukimo. Pasibaigus pavasario semestrui, 35 studentai (-ės) paliko naujų, nedaug naudotų ir dar puikiai naudojimui tinkamų daiktų, tokių kaip virtuvės reikmenys, elektronikos prietaisai, higienos ar valymo priemonės, pomėgiams ar studijoms skirti daiktai. Praėjusių mokslo metų pabaigoje projektas buvo pristatytas VDU studentams ir studentėms, tad daugelis išreiškė norą prisidėti ir paaukoti nebereikalingus daiktus ateinančioms kartoms.

Akciją sėkmingai pavyko įgyvendinti ir dėl neįkainojamos savanorių pagalbos. Savo įspūdžiais dalijosi nuolatinių studijų studentas iš Indijos Shaurya: „Nusprendžiau padėti DON@ komandai rinkti daiktus iš išvykstančių studentų. Renginiai sutapo su studentų išvykimu baigus semestrą, kad būtų surinkta kuo daugiau daiktų ir susidarytų kuo mažiau atliekų. Padėjau komandai rinkti daiktus per jos organizuojamas daiktų rinkimo akcijas „Baltijos“ bendrabutyje, kuomet studentai (-ės) atidavė savo daiktus būsimiems (-oms) VDU studentams (-ėms)“. Prie savanorių komandos prisijungė ir nuolatinių studijų studentas iš Azerbaidžano Romanas: „Savanoriavau DON@ projekte, kuris skatina darnų vystymąsi, nes išsaugo daiktus ir perduoda juos kitai kartai iš ankstesnių metų studentų (-čių). Taip ne tik mažinamos plastiko ir kitos atliekos, bet ir padedama mažiau galimybių turintiems (-čioms) studentams (-ėms). Tuomet nereikia eiti ir pirkti naujų daiktų, nes atvažiavus galima juos tiesiog gauti. Išties džiaugiausi galėdamas dalyvauti šiame projekte ir prisiminti rūpestį.“

Be to, daug užsienio studentų (-čių) paliktų daiktų (drabužių, avalynės, patalynės) buvo perduota Kauno arkivyskupijos Caritas organizacijai (Ateik Caritas), kuri šiuos daiktus paaukojo benamystę patiriantiems žmonėms. Kaip teigia Dienos centro vadovė Rosita Mikėnienė, „Kauno arkivyskupijos Carito Benamystę ir vienišumą patiriančių žmonių dienos centre „Ateik“ lankytojai kasdien gali praleisti laiką, sušilti, išgerti kavos ar arbatos puodelį, būti saugioje aplinkoje. Kasdien čia apsilanko apie 30-40, o žiemą – dar daugiau žmonių. Dauguma iš jų gauna labai mažas pajamas arba negauna visai, todėl jiems labai reikalinga įvairi pagalba rūbais, maistu ir kitais daiktais. Ačiū studentams už pagalbą.“

Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus sudalyvauti konkursuose ir išvykti studijoms, praktikai arba trumpalaikiams kursams užsienyje.

Tai išskirtinės galimybės, kurių dėka stiprinamos asmeninės savybės, gilinamos savo studijų krypties ir užsienio kalbų žinios, susipažįstama su užsienio šalių studijų išskirtinumu, tobulinami profesiniai įgūdžiai, artimiau pamatomos kitos kultūros, atrandami nauji interesai, užmezgamos pažintys ir parsivežamos nepamirštamos patirtys, kurios tampa pamatu karjerai Lietuvoje ir užsienyje.

Siūlome net keturias skirtingas galimybes tarptautiniams mobilumams:

„Erasmus+” studijos (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. spalio 2 d.
VDU Dvišalių mainų ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki 2023 m. spalio 2 d.
„Erasmus+” studentų ir absolventų praktika (ES/EEE šalyse). Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos.
Trumpalaikiai kursai užsienyje. Paraiškas galite teikti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

Daugiau informacijos

Rugsėjo 19-21 dienomis visus studentus kviesime prisijungti prie „Erasmus Days’23” renginių, kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mobilumo galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi.

Daugiau informacijos apie Erasmus Days

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas 2023–2024 m. m.

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia konkursą studentų ir absolevntų „Erasmus+“ praktikai 2023–2024 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lichtenšteinas, Norvegija	750,00 Eur
II grupė	Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija	750,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija	690,00 Eur
IV grupė	Šveicarija^*	700,00 Eur

Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Erasmus+ praktikos konkursai yra vykdomi kiekvieną mėnesį.

Daugiau informacijos

EST metodologiniai mokymai „R | Patvirtinančioji faktorinė analizė“

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia pagilinti statistinės analizės žinias ir š. m. rugsėjo 27 d., 15 val. dalyvauti nuotoliniuose mokymuose apie „R“ programinį-statistinį paketą ir patvirtinančiąją faktorinę analizę naudojant „R“.

Mokymuose bus pateikiama bendra informacija apie „R“ programinį-statistinį paketą, jo bazines funkcijas, taikymo galimybes, privalumus ir trūkumus, pristatomas RStudio paketų įdiegimas ir aplinkos naudojimas. Pateikiama iliustracija atliekant patvirtinančiąją faktorinę analizę sudarant struktūrinį lygčių modelį, atliekant analizę ir interpretuojant analizės rezultatus.

Į mokymus kviečiami asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo ir/ar faktorinės analizės pradmenis, savo tyrimuose naudojantys šį/šiuos metodą (-us), tačiau atliekantys analizę kitomis struktūrinio lygčių modeliavimo programomis bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys, bet turintys regresinės analizės pagrindus.

„R“ paketas ir RStudio programa mokymuose nebus reikalingi, tačiau užsiregistravusiems dalyviams bus siunčiama informacija apie nemokamą šios įrangos instaliavimą.

Mokymus ves EST komandos Vytauto Didžiojo universitete tyrėjas dokt. Tadas Vadvilavičius.

Mokymai vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Trukmė – 2 val.

Dalyvavimas nemokamas. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).

Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt

Demografas D. Jasilionis: prireiks kelių dešimtmečių, norint sustabdyti Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą

Lietuvos gyventojų skaičius per pastaruosius 30 metų sumažėjo daugiau nei ketvirčiu. Prognozuojama, kad 2030-aisiais darbingo amžiaus gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar, o 2050 metais – 35 proc. mažiau. Prof. DOMANTAS JASILIONIS, Maxo Plancko demografinių tyrimų instituto Vokietijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvoje mokslo darbuotojas, šios situacijos nedramatizuoja.

„Dabar pirmaeilė užduotis yra atkurti prielaidas atsirasti tai amžiaus struktūrai, kuri galėtų lemti gyventojų skaičiaus stabilizavimą ar augimą. Turime lėtai bandyti atkurti gimstamumą, einamuoju momentu užpildyti darbo jėgos trūkumą ir tik po kelių dešimtmečių galėsime pasiekti tam tikrą proveržį“, – teigia mokslininkas. Su juo kalbamės apie iššūkius Lietuvos demografijai.

Esate vienas Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ autorių, tad gal galite įvardyti, dėl kokių priežasčių mūsų tauta mažėja?

Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad 2050-aisiais Lietuvoje bus 2,2 milijono gyventojų – puse milijono mažiau nei dabar. Tai lemia kelios priežastys. Viena jų, atskleidžianti, dėl ko mažėjo gyventojų skaičius pastaraisiais 30 metų, yra emigracija, įgavusi didžiulį mastą 2000–2010 metais. Vėliau ji mažėjo, o nuo 2018-ųjų į Lietuvą atvykusiųjų asmenų skaičius jau viršijo išvykusiųjų skaičių.

Kitas mažėjimo veiksnys – natūrali gyventojų kaita, kurią lėmė mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus skirtumas. Jei pasižiūrėsime į 2010–2019 metų dinamiką, pastebėsime, kad vien dėl šio skirtumo praradimai siekia 10–12 tūkstančių gyventojų per metus, ir jie auga. O per pandemiją 2021-aisiais tas skirtumas siekė net 24 tūkstančius. Prognozuojama, kad neigiama natūrali kaita išliks artimiausiais dešimtmečiais.

Turime labai mažai vaikų, mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, todėl tas minusas išliks ne todėl, kad nenorima susilaukti vaikų ar pan., bet ir paprasčiausiai dėl to, jog trūksta reprodukcinio amžiaus moterų. 1990-ųjų pradžioje buvo beveik milijonas galinčių gimdyti moterų, kurios kasmet pagimdydavo 50–60 tūkstančių vaikų, o dabar tokių moterų yra mažiau nei 600 tūkstančių, ir tas skaičius mažės ir toliau.

2023 metais parengtoje Demografinių iššūkių sprendimo galimybių studijoje mes pastebime, kad JT prognozės pasitvirtins. Pastarųjų trijų dešimtmečių demografiniai pokyčiai ir gyventojų senėjimas suformavo gyventojų amžiaus struktūrą, kuri nėra palanki augti.

Turime labai mažai vaikų, mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius, todėl tas minusas išliks ne todėl, kad nenorima susilaukti vaikų ar pan., bet ir paprasčiausiai dėl to, jog trūksta reprodukcinio amžiaus moterų. 1990-ųjų pradžioje buvo beveik milijonas galinčių gimdyti moterų, kurios kasmet pagimdydavo 50–60 tūkstančių vaikų, o dabar tokių moterų yra mažiau nei 600 tūkstančių, ir tas skaičius mažės ir toliau.

Gimsta mažiau vaikų – 2022-aisiais gimė rekordiškai mažai (22 tūkst.). Vadinasi, ateityje turėsime mažiau jaunų, gimdyti galinčių mamų ir apskritai jaunų šeimų, ir to uždaro rato negalima pakeisti per vienus ar kelerius metus jokia, net ir tobuliausia, demografine politika.

Ši demografinė matematika nepriklauso nuo mūsų norų, siekių, politikos. Dabar pirmaeilė užduotis yra atkurti prielaidas atsirasti tai amžiaus struktūrai, kuri galėtų lemti gyventojų skaičiaus stabilizavimą ar augimą. Turime lėtai bandyti atkurti gimstamumą, einamuoju momentu užpildyti darbo jėgos trūkumą, ir tik po kelių dešimtmečių galėsime pasiekti kažkokį proveržį.

Kitas ekstremalus variantas – masinės imigracijos skatinimas. Bet ar šis scenarijus realus? Taip, mes sulaukėme karo pabėgėlių iš Ukrainos, taip pat ir iš Rusijos, Baltarusijos, bet niekas negali pasakyti, kiek jų pasiliks gyventi Lietuvoje ilgesniam laikotarpiui. Reikia nepamiršti, kad tarp Ukrainos pabėgėlių dominuoja moterys su vaikais, kurių vyrai liko Ukrainoje. Neaišku, ar šie žmonės grįš į Ukrainą karui pasibaigus, ar pas juos atvažiuos šeimos nariai į Lietuvą.

Kokie iššūkiai kils Lietuvos valstybei dėl tokio drastiško gyventojų skaičiaus mažėjimo?

Jei būtinai užsibrėžiame tikslą augti, tai gal galėtume susirūpinti ir mūsų kaip gerovės valstybės augimu? Bet galbūt reikėtų persiorientuoti iš kiekybės į kokybę? Daugelio mažesnių šalių gyventojai gyvena žymiai geriau nei mes, turėdami puikias perspektyvas. Per ateinančius tris dešimtmečius mes kasmet prarasime apie 15–18 tūkstančių gyventojų kasmet dėl to mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus skirtumo, nes mažėja gimusiųjų ir didėja senyvo amžiaus žmonių dalis. Pridėjus emigraciją, jaunimą, išvykstantį mokytis svetur, gausime 25–33 tūkstančių kasmetinį minusą.

Europa konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos imigrantų, o mes per savo debatus dėl imigrantų iš Baltarusijos, kurių dalis yra aukštos kvalifikacijos specialistai, galime juos prarasti.

Net jei norime išlikti to paties lygio kaip dabar (t. y. vien padengti minėtą kasmetinį minusą per 30 metų), mums reikės 750 tūkstančių – beveik milijono – imigrantų ir imigrantų šeimų pagimdytų vaikų. Šie skaičiai verčia strategiškai apsispręsti, ar mes norime turėti tą beveik milijoną atvykusiųjų, kuriuos reikės integruoti, ar mes susitaikome su mažėjančiu gyventojų skaičiumi. O galbūt mes tikimės, kad gyventojų skaičiaus ir darbo jėgos mažėjimą amortizuosime automatizacija, robotizacija ir dirbtinio intelekto plėtra? Kitų šalių (pvz., Airijos) emigracijos patirtys rodo, kad masinio Lietuvos piliečių sugrįžimo tikėtis neverta, net ir gerėjant šalies ekonominei gerovei. Čia mes gerokai pavėlavome, dauguma emigrantų jau giliai įleido šaknis emigracijos tikslo šalyse.

Ar šiuo metu geopolitinių ir ekonominių neapibrėžtumų akivaizdoje mes esame palankioje situacijoje, kai galime rinktis imigrantus, statyti barjerus? Europa konkuruoja dėl aukštos kvalifikacijos imigrantų, o mes per savo debatus dėl imigrantų iš Baltarusijos, kurių dalis yra aukštos kvalifikacijos specialistai, galime juos prarasti. Juk negalime būti tikri, ar neliksime tik tranzitine migrantų stotele pakeliui į didesnės gerovės Vakarų šalis.

Sėkmingos karo baigties Ukrainai atveju didelė dalis atvykusių moterų su vaikais gali grįžti atgal. Todėl mums reikia pamiršti 2022 metų migracijos statistiką ir vykdyti protingą bei ilgalaikę imigracijos politiką. Mums reikia ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet taip pat ir statybininkų, valytojų bei kitų specialybių darbuotojų, nes lietuviai tokių darbų jau nebenori dirbti.

Šis klausimas reikalauja skubių strateginių sprendimų – o jų trūksta. Integracija neapsiriboja vien reikalingų specialybių darbuotojų sąrašais; yra visas kompleksas priemonių, susijusių su imigrantų ir jų šeimų gyvenimu ir darbu. Štai sakoma, kad atvykėliai nemoka kalbos. O ar valstybė pakankamai investuoja ir skatina jų integraciją?

Esu girdėjusi apie du skirtingus integravimo modelius: vokiškąjį ir šveicariškąjį. Vokietija, kažkada leidusi atvykti turkų darbininkams su šeimomis, vėliau juos bandė integruoti į savo visuomenę, susidurdama su iššūkiais. O Šveicarija išdavė leidimus atvykti dirbti be šeimų, tad, atrodytų, lyg ir mažiau problemų sau susikūrė. Kokia Jūsų nuomonė apie šiuos modelius?

Tokie modeliai yra iliuzija, nes nėra idealaus varianto, kurį galėtume nusikopijuoti. Mes neturime migracijos valdymo institucijos, tokios kaip Švedijos migracijos agentūra, kuri apimtų visus klausimus nuo leidimo gyventi iki integracijos. Danijoje yra net atskira ministerija, sprendžianti šiuos kausimus. Lietuva irgi pribrendo turėti tokią atskirą instituciją, kuri galėtų kurti viziją, kur turėtume eiti.

Kalbant apie minėtus modelius (kurie iš tikrųjų gerokai sudėtingesni), reikia pastebėti, kad ta iliuzija apie įsileistus vienišus darbuotojus kelia klausimą apie kūrimą paralelinės visuomenės, kurioje žmonės negalės kurti arba atsivežti savo šeimų. Šveicarijoje vyko ne vienas referendumas dėl imigrantų, ir ta šalis migracijos politikos požiūriu yra toli nuo pavyzdžio, kuriuo galėtume sekti.

Vokietija gali pasigirti ir teigiamais, ir neigiamais pavyzdžiais. Joje yra etninių bendruomenių, kurios izoliuojasi kurdamos getus – jų yra ir Berlyne. Kyla klausimų dėl trečiųjų šalių piliečių lojalumo, taip pat dėl atrankos būdų, priimant imigrantus iš trečiųjų šalių. Šiuo metu vyksta aštrios diskusijos dėl šių klausimų, diskutuojama dėl pilietybės įsigijimo palengvinimo, tai galėtų būti papildomas integracijos instrumentas.

Vokietija, kaip ir Lietuva, susiduria su gyventojų senėjimo iššūkiu, trūksta darbo jėgos įvairiuose sektoriuose. Daug investuojama į mokymus, į kalbų mokėjimą, rengiami kursai, nors neaišku, kiek visa tai bus efektyvu. Vokietijos, ypač rytinės jos dalies, provincija tuštėja, tad ją bandoma užpildyti imigrantais, tai kai kuriais atvejais sukelia vietinių gyventojų nepasitenkinimą.

2024–2025 m. į pensiją išeis daugiau gyventojų, negu jų ateis į darbo rinką. Ar pakaks darbingo amžiaus žmonių, kurie šiai kartai uždirbs pensijas? Matyt, teks mums įsileisti darbo jėgos iš svetur, nepaisant tradicinio mūsų nepasitikėjimo (juk buvome paskutiniai pagonys Europoje) svetimšaliais. Tačiau bent dabar kyla klausimų, ar tokia imigracija neskatins dar didesnės mūsų gyventojų emigracijos? Verslas dažnai kaltinamas nenoru mokėti adekvačius atlyginimus…

Yra daug šios problemos aspektų. Teko dalyvauti diskusijose, klausytis profsąjungos atstovų. Toks verslas, kuris mano, kad sutaupys nemokėdamas adekvačių algų lietuviams, kažin ar turės ateitį. Profsąjungos skatina naujus darbuotojus stoti į jas, siekdamos socialinių garantijų visiems, nepriklausomai nuo pilietybės. Tai, aišku, darbdaviui kainuoja, tačiau tai yra sąžininga. Blogai, kai atlyginimas dempinguojamas mokesčių sąskaita, su tokiomis problemomis susiduria ir kitos šalys.

Šiuo metu į Lietuvą yra atvykę apie pusantro šimto tūkstančių ukrainiečių, rusų, baltarusių. Ar mūsų Vyriausybė skiria pakankamai dėmesio šiems migrantams? Ar yra analizuojama, kiek jų planuoja integruotis Lietuvoje, ar ruošiamos specialios programos?

Kol kas nematau jokio aiškumo. Visų pirma turi būti bendra vizija, turime aiškiai įvardyti, ko mums reikia bent poros dešimtmečių perspektyvoje, ir neapsiriboti vien šios dienos situacija. Reikia sutarti, kad mums reikia imigracijos, tuomet galvoti, ar tai galėtų būti vien atvykusieji iš kaimyninių šalių. Bet nereikia pamiršti ir visuomenės nuotaikų, kad vėliau neatsidurtume kažkokiame akligatvyje arba situacijoje, kai po dešimties metų turėsime imigrantų getus. Reikėtų ilgalaikės vizijos, o detalės susidėlios vėliau. Pažiūrėjus į antraštes, atrodytų, kad demografiniai klausimai išspręsti, kad mes paaugome per 2022 metus, bet taip nėra. Juk mes konkuruojame su labiau išsivysčiusiomis šalimis.

Latviai nuo 2026-ųjų mokyklose ketina atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. O Lietuva turi kelias dešimtis rusiškų mokyklų. Ar jos mums reikalingos?

Kai kurios šalys turi kultūrines mažumų autonomijas, tų mažumų mokyklas gimtąja kalba. Nemanau, kad blogai, jog turime tas mokyklas, tačiau jose turėtų būti stipri lietuvių kalbos komponentė. Tos mokyklos galėtų būti kaip vienas integracijos elementų, pereinamoji fazė, ypač jei orientuojamės į rusiškai kalbančiųjų imigraciją.

Bet gal mums reikia užsidaryti, kurti nacionalinę valstybę? Kitas ir, matyt, neišvengiamas variantas yra auganti kultūrinė įvairovė. Ir čia reikalingas strateginis požiūris: jei įsileidžiame didelį skaičių imigrantų, gali būti keli integracijos variantai. Norėdami ateityje išvengti getų, turėtume rinktis aukso vidurį be jokių skubotų sprendimų ar aklai nukopijuotų kitų šalių pavyzdžių.

Vilnius jaunas, o provincija sensta. Ar tai rodo, kad po kelių dešimtmečių nebeliks gyventojų regionuose?

Regionai nyksta, tą tiesą reikia priimti ir galvoti, kaip suvaldyti tuos nykimo tempus. Daugelis šalių permąsto savo ilgalaikius tikslus, besiorientuodamos ne į gyventojų augimą, o į mažėjimą. Yra toks terminas shrink smart – sumaniai valdomas mažėjimas. Juo ieškoma sprendimų, kaip palikti veikiančias sveikatos ir įvairias kitas paslaugas senų žmonių dominuojamuose regionuose. Aišku, galime kalbėti apie sidabrinę ekonomiką, apie tai, kaip įtraukti vyresnio amžiaus žmones į įvairias darbines veiklas, bet susiduriame su iššūkiu užtikrinti infrastruktūrą, kai nėra darbingo amžiaus žmonių.

Kitas labai ribojantis veiksnys – itin dideli negalios paplitimo mastai tarp senjorų. Galima būtų paslaugas skaitmeninti (bet čia susidursime su senjorų galimybėmis jomis naudotis), nes išlaikyti tas fizines paslaugas ir institucijas sparčiai nykstančiuose regionuose yra per sunku. Turi būti žymūs struktūriniai pokyčiai, kurie perorientuotų mažėjančių regionų socialines, ekonomines ir sveikatos struktūras bei skatintų tarpregioninę kooperaciją. Čia galime imti pavyzdį iš Estijos, kuri parengė tarptautiniu mastu pripažintą mažėjančių regionų raidos strategiją.

Ar mūsų Vyriausybė atsižvelgia į Jūsų vadovaujamo Demografinių tyrimų centro analizes ir studijas?

Politika ir mokslas dažnai sukasi kaip atskiros planetos, nors turėtų suktis viena apie kitą. Lietuvos demografai jau daugiau nei du dešimtmečius kalba apie tas problemas, jos minimos kai kuriuose strateginiuose dokumentuose. Politinis atsakas vėluoja, be to, yra didžiulis atotrūkis tarp problemų iškėlimo ir praktinio sprendimų įgyvendinimo, nes mes neturime realaus programų įvertinimo mechanizmų. Pastebime, kad tas susidomėjimas demografija pašoka artėjant rinkimams, kai kyla daugybė iniciatyvų ir Seime, bet trūksta strateginio požiūrio ir tęstinumo, viskas labai išbarstyta ir menkai koordinuojama.

Paimkime migracijos sritį – juk turime turėti viziją, ko ir kiek mums reikia, būtinas visuomenės sutarimas, ar ji yra pasirengusi vienam ar kitokiam migracijos modeliui.

Kai kuo galime pasidžiaugti – kad ir ta pačia teisingais žingsniais žengiančia šeimos politika, neapsiribojančia vien finansinėmis priemonėmis, derinančia darbo ir šeimos politiką. Auga darželių ir lopšelių skaičius, nors dar reikalinga didesnė jų ir kitų paslaugų šeimoms plėtra. Žinoma, kad turi būti užtikrinama ir šeimų gerovė, tačiau skurdo mažinimas turi būti pirmiausia socialinės (socialinės paramos), o ne šeimos politikos lauke. Džiaugiuosi, kad pavyko į strategiją „Lietuva 2050“ įtraukti – nors vyko aštrių diskusijų apie ambicingą augimą – mūsų akcentus apie demografinę realybę, demografinę matematiką, užduodančią ateities scenarijų, kuriam prireiks kelių dešimtmečių, norint apgręžti tuos neigiamus pokyčius.

Jei norime spręsti demografines problemas, turime žinoti, kokia situacija yra dabar. Be abejo, valstybinė duomenų agentūra atlieka puikų darbą, bet mums reikia daugiau kompleksinių duomenų, apklausų – ne kelių dešimčių ar šimtų apklaustųjų, bet dešimties tūkstančių, jei norime žinoti visuomenės požiūrį ir lūkesčius. Paimkime migracijos sritį – juk turime turėti viziją, ko ir kiek mums reikia, būtinas visuomenės sutarimas, ar ji yra pasirengusi vienam ar kitokiam migracijos modeliui.

Yra įvairių šalių pavyzdžių: Australija ir Naujoji Zelandija taiko taškų politiką, vertindamos imigracijos paraiškas pagal taškus, kurie priklauso nuo išsilavinimo ir pan. Tik mokslo duomenimis grįsta politika gali būti sėkminga ir duoti gerą rezultatą ilgesnėje perspektyvoje. Bet kokia politika – tą turi suprasti ir politikai – gali duoti rezultatą, kai taikomos kompleksinės priemonės, yra palankus kontekstas, visuomenės sutarimas, nesitikint greito poveikio.

Šaltinis: lrt.lt

Emocijų valdymas prie vairo: meškos paslaugą gali padaryti ne tik pyktis

Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies magistralėse byloja apie tai, kad šiltuoju metų laiku padaugėja keliaujančiųjų. Dėl intensyvesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Anot ekspertų, didelę įtaką kelionių saugumui turi ne tik kelių eismo taisyklių (KET) paisymas, bet ir vairuotojų emocinė būsena.

Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo – per didelis atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pats pavojingas kaip ir irzlumas. Nors dažniausiai manoma, kad grįžtantieji iš kurortų yra pailsėję ir turėtų racionaliau vertinti savo veiksmus prie vairo, taip yra ne visada.

„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji – skuba namo, galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei. Šiltuoju metų laiku neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti su laiko rezervu. Taip išvengsite papildomų neigiamų emocijų ir nereikės skubėti“, – pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Emocijos veikia elgesį

Atsipalaidavimo ir kitų emocijų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie emocinį foną savo kasdienybėje galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip emocijos veikia jų elgesį, sprendimus. Ir nors emocijų atpažinimas yra treniruojamas įgūdis, daugumai tai dar nėra atrastas saviugdos elementas.

„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra susitelkęs į savo emociją. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti pažinimo procesai – racionalusis protas. Tai atskiros sistemos, apie kurias žmonės visai negalvojai kaip atskiras“, – dėsto pašnekovė.

Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo emocijas mums trukdo suvokti jų veikimą. Pavyzdžiui, emocijos didele dalimi atsakingos už vieną dažniausią nelaimių priežasčių – naudojimąsi telefonu vairuojant. Ekspertė sako, kad tai darydami mes tiesiog prarandame laiko pojūtį.

„Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką. Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš tikrųjų… Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime. Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime. Aišku, čia jau nusiteikimo, požiūrio, valios klausimas“, – teigia VDU mokslininkė.

Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnė yra pykčio emocija. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana efektyviai susitvarkyti. Problema, kai viskas perauga į fizinį lygmenį.

„Tokiems agresyviems žmonėms iš šios emocijos išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, – konstatuoja L. Šeibokaitė.

Tyčinės avarinės situacijos

BTA ekspertas A. Žiukelis pastebi, kad kartais pyktis prie vairo pasireiškia ir tyčinėmis provokacijomis ar net fizinės jėgos panaudojimu.

„Yra tekę matyti situacijų, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas avarinę situaciją“, – pastebi A. Žiukelis.

Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo bendrovės išmokos. Tyčiniai eismo įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais.

Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. Anot jo, tai galioja tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.

„Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau nerizikuoti – paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti, rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus emocijoms. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažo, bet ir už kitų sveikatą“, – pažymi A. Žiukelis.

Eismo įvykių šuolis

Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir 346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo–gegužės mėn.) jų buvo pastebimai mažiau – 201, 229 ir 306. Policijos duomenimis, šiemet fiksuojamas ir kone perpus didesnis žuvusiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.

Vasarinis avaringumo padidėjimas fiksuojamas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota 1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374. Tuo metu pavasarį ir rudenį incidentų buvo mažiau – atitinkamai 771 ir 834.