VDU diplomų įteikimo iškilmės
Birželio 21-23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.
Birželio 21-ąją diplomai bus įteikiami Ekonomikos ir vadybos fakulteto, VDU Švietimo akademijos Kaune, Teisės fakulteto absolventams. Taip pat VDU Muzikos akademijos ir VDU Žemės ūkio akademijos (Žemės ūkio inžinerijos fakulteto, Agronomijos fakulteto bei Miškų ir ekologijos fakulteto) absolventams.
Birželio 22-ąją diplomai bus įteikiami Gamtos mokslų fakulteto, Informatikos fakulteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto ir Katalikų teologijos fakulteto absolventams. Taip pat VDU Žemės ūkio akademijos (Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto bei Bioekonomikos plėtros fakulteto) absolventams.
Birželio 23-ąją diplomai bus įteikiami Socialinių mokslų fakulteto, Menų fakulteto bei Humanitarinių fakulteto absolventams. Taip pat VDU Švietimo akademijos absolventams Vilniuje.
Apgailestaujame, tačiau šventė nebus atvira visiems. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, švelninančius karantino sąlygas valstybėje, tačiau paliekant apribojimus ir siekiant išvengti net menkiausios COVID-19 plitimo galimybės bei norint užtikrinti universiteto bendruomenės narių ir jų artimųjų saugumą, šiemet VDU Diplomų renginys vyks kiek kitaip nei įprasta.
Vytauto Didžiojo universiteto diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse, tačiau artimieji ir draugai naujuosius absolventus, atsiėmusius diplomus, galės pasveikinti ir nusifotografuoti lauke, o pačią diplomų įteikimo ceremoniją kviesime stebėti tiesiogiai savo išmaniuosiuose įrenginiuose.
Raginame visus šventės svečius pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Absolventams ir kitiems Diplomų įteikimo šventės dalyviams privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.
Visa detalesnė informacija, susijusi su diplomų įteikimais, atsižvelgiant į ekstremalios padėties Lietuvoje situaciją ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijas, bus patikslinta artėjant šventiniams VDU Diplomų įteikimo renginiams.
Plačiau…
Tyli Lietuvos problema: slaugydami artimuosius, darbingumą praranda ir dėl sugadintos sveikatos
Vyresnio amžiaus žmonių grupė Lietuvoje sparčiai auga. Mūsų visuomenė sensta. Šalyje išlieka aktualus paslaugų į namus senjorams prieinamumo ir kokybės gerinimo klausimas. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos katedros lektorė dr. Lina Danusevičienė teigia, kad pasigendama aiškios paslaugų šiems žmonėms grandinės bei nėra visiškai išspręsta, kaip turi būti paslaugos reglamentuojamos. Labai dažnai artimieji, beslaugydami šeimos narius, patys praranda savo sveikatą, negali dalyvauti darbo rinkoje, išryškėja lyčių nelygybės klausimas.
Kviečiame susipažinti plačiau:
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1395338/tyli-lietuvos-problema-slaugydami-artimuosius-darbinguma-praranda-ir-del-sugadintos-sveikatos
Magistrantūros studijos VDU Sociologijos katedroje. Informacinis renginys
KODĖL VERTA rinktis magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedroje?
Čia siūlomos aukščiausiais balais užsienio ekspertų įvertintos studijų programos, dėsto didelę tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų patirtį turintys dėstytojai bei užsienio mokslininkai.
Kokią studijų programą rinktis? Ar įmanoma suderinti studijas ir darbą? Kaip atrodo studijų tvarkaraštis? Kokios karjeros galimybės baigus studijas?
Kviečiame į VDU Sociologijos katedros programų pristatymo renginį, kuriame šiuos ir kitus klausimus padės atsakyti programų dėstytojai, studijuojantys studentai ir absolventai.
Renginio metu bus pristatytos šios magistrantūros studijų programos:
– Taikomoji sociologija
– Socialinė antropologija
– Socialinė demografija
Susitikimas vyks birželio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. Zoom platformoje.
Užsiregistravusiems dalyviams prisijungimo nuorodą atsiųsime likus 1 dienai iki renginio.
Psichologo patarimai prieš egzaminus: kuo pakenkti gali kava ir kodėl geriau nekeisti rutinos
Noras kuo geriau išlaikyti egzaminus paskatina pasitempti, tačiau galima ir persistengi. Dažni sesijos atributai, tokie kaip kava ar energiniai gėrimai, gali padėti išlaikyti budrumą, tačiau pakenkti kitu būdu, o ir metas radikaliai keisti įpročius tai nėra geras, ypač jeigu esate imlus stresui, aiškina LRT RADIJO kalbintas psichologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorius Aidas Perminas.
Birželis – iššūkių mėnuo ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams bei mokytojams, sako psichologai. Birželio 7-ąją oficialiai prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, stresas šioje situacijoje greičiausiai yra neišvengiamas dėl siekių gerai išlaikyti egzaminus, o tai tampriai susiję ir su pasirinkimo laisve stojant studijuoti ir karjeros siekiais. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresas pats savaime nėra bloga būsena, jis yra būtina sąlyga žmogui išlikti, padeda susikoncentruoti į užduotį ir ją atlikti kaip įmanoma geriau. Visgi nevaldomas stresas gali lemti panikos priepuolius, išvirsti į nerimą ar depresiją.
VDU Psichologijos katedros profesorius, psichologas Aidas Perminas aiškina, kad stresas nėra blogis, kurio reikėtų bet kokia kaina vengti, – jis yra normali psichologinė reakcija į iššūkius. Problema iškyla tuomet, kai dėl patiriamo streso savęs nebeatpažįstame ir negalime daryti to, ką turėtume, – dirbti, mokytis.
„Visų pirma reikėtų pasakyti, kad stresas yra natūrali žmogaus būsena, ji padeda mums įveikti sunkumus, kita vertus, jeigu streso labai daug, jis pradeda trukdyti, o egzamino situacija tokia ir yra – ji kiekvienam žmogui kelianti įtampą. Tai yra atsakinga situacija, nuo to, kaip išlaikysi, gali daug priklausyti ateitis, reikia atsiskaityti už ilgą mokymosi laiką, gali būti, kad ir tėvai reikalauja. Vėlgi, kita vertus, stresas mums padeda, jis mus motyvuoja, streso energiją galime panaudoti ko nors siekdami. Kitaip tariant, jeigu streso nebūtų, neturėtume motyvacijos mokytis apskritai“, – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėjo A. Perminas.
Patarimai, kaip suvaldyti stresą, dažnam bus girdėti, bet jie svarbūs. Dažnam egzaminų sesija tampa savotiškomis lenktynėmis su laiku, kai kiekvieną valandą stengiamasi išnaudoti mokslams, tačiau tai gali būti kontrproduktyvu, teigia profesorius.
Kviečiame skaityti daugiau.
KODĖL VERTA? Atviras dialogas apie Socialinio darbo magistrantūros studijas VDU
KODĖL VERTA rinktis Socialinio darbo magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete?
Čia puikiai užsienio ekspertų įvertinta studijų programa, aukščiausio lygio dėstytojai, studentų įvairovė. Čia studijuojant įgyjama profesinė meistrystė siekti visuomenės pokyčių dėl žmogaus orumo ir socialinio teisingumo.
Visus besidominčius Socialinio darbo magistrantūros studijomis Vytauto Didžiojo universitete, kviečiame dalyvauti renginyje, kurio metu atvirai diskutuosime, kodėl verta studijuoti šioje studijų programoje, kokios yra karjeros galimybės pabaigus, kokius iššūkius įveikia ir kokias sėkmės akimirkas patiria studentai. Dalinsimės patirtimi, kelsime klausimus, ieškosime atsakymų.
Susitikime dalyvaus Socialinio darbo magistrantūros studijų programos dėstytojai, bestudijuojantys studentai bei absolventai. Atsinešk savo klausimus ir tu!
Diskusijos laikas: 2021m. birželio 16d. 15-16:30val.
Renginys vyks nuotoliniu būdu.
Prašome registruotis nuoroda: https://forms.gle/zUWBwRBqkdstu3m66
Likus 1 dienai iki renginio užsiregistravusiems išsiųsime el. paštu prisijungimo nuorodą.
Jei turite klausimų, prašome rašyti adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt
Psichologijos katedros pamokų ciklas visos Lietuvos moksleiviams ir mokytojams baigtas!
Po beveik du mėnesius trukusio intensyvaus žinių dalinimosi, Psichologijos katedros pamokų ciklas visos Lietuvos moksleiviams ir mokytojams baigtas.
Pamokų cikle dalyvavo net 2300 dalyvių!!! Begalės pozityvių patirčių, įspūdžių ir įžvalgų, kilusių pamokų metu, trumpai nupasakoti tiesiog neįmanoma. Todėl Psichologijos katedra nori pasidalinti tiktai pačiu svarbiausiu – nuoširdžiu AČIŪ visiems prisidėjusiems dėstytojams ir doktorantams.
Už geranorišką pagalbą ir 50 valandų vertingo turinio dėkojame:
Prof. dr. Kristinai Žardeckaitei-Matulaitienei
Prof. dr. Loretai Bukšnytei-Marmienei
Doc. dr. Aurelijai Stelmokienei
Prof. dr. Liudai Šinkariovai
Dr. Jurgai Misiūnienei
Dr. Justinai Slavinskienei
Dokt. Jovitai Janavičiūtei
Dokt. Tadui Vadvilavičiui
Dokt. Karinai Kravčenko
Dokt. Ugnei Paluckaitei
VDU Socialinių tyrimų centro projekto H2020 projekto baigiamoji konferencija „Nelygybė, urbanizacija ir teritorinė sanglauda“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinių tyrimų centras kviečia prisijungti prie baigiamosios tarptautinio tyrimų projekto konferencijos „Nelygybė, urbanizacija ir teritorinė sanglauda“, kuri vyks 2021 m. birželio 9 d. nuotoliniu būdu nuo 9:00-17:00 val. Konferencijoje bus apibendrinami Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ (H2020) projekto „Inequality, Urbanization and Territorial Cohesion: Developing the European Social Model of Economic Growth and Democratic Capacity („Nelygybė, urbanizacija ir teritorinė sanglauda: Europos socialinio modelio plėtra, skatinant ekonominį augimą ir demokratinius gebėjimus“)” metu pasiekti rezultatai. Projektą vykdė 7 Europos šalių konsorciumas: VDU Socialinių tyrimų centro tyrėjų komanda (partnerinės dalies vadovas: Jurga Bučaitė-Vilkė), Milano politechnikos universitetas (Italija), Vienos universitetas (Austrija), Varšuvos universitetas (Lenkija), Vakarų Anglijos universitetas Bristolyje (Didžioji Britanija) ir Harokopio universitetas (Graikija).
Tyrimų projekte, kuris įgyvendinamas 2017-2021 m. laikotarpiu buvo siekiama įvertinti ekonominių, demografinių ir politinių veiksnių įtaką sanglaudos politikos įgyvendinimui skirtingose Europos valstybių vietovėse, kurios susiduria su didžiausiais teritoriniais netolygumais. Projekte buvo analizuojami skirtingi vietos lygmens politikos ir socialinių investicijų politikos sprendimai, nukreipti į teritorinių netolygumų mažinimą miesto ir kaimo regionuose. Konferencijoje savo pranešimus skaitys pripažinti miestų vystymo ir plėtros teoretikai prof. Simin Davoudi (Newcastle universitetas) ir prof. Maurizio Ferrera (Milano universitetas), kurie analizuos socialinių investicijų politikos sprendinius regionų vystymui.
Daugiau informacijos apie projektą: www.cohsmo.aau.dk
Klausytojams būtina registracija:
https://forms.office.com/Pages/ResponsePage.aspx?id=Sbrb9QbOb0msPgzxQ2HZNJf1DPE7BsFNiBQ12RbN-c5UMzZFWFg1SFIxODdTT1k1TFpJMTc4Mlg5RC4u&wdLOR=cE3710976-6E8F-4B57-9F21-0A89911E9C54
Konferencijos kalba: Anglų.
Nuotolinis mokymasis
VDU Psichologijos bakalauro studijų programos 2 kurso studenčių: Erikos Šulinskaitės, Karolinos Klein (gretutinės psichologijos studijos) ir Evelinos Venciūtės sukurtas studijų dalyko „Kognityvinė psichologija I: suvokimas ir atmintis“ komandinis-kūrybinis darbas apie mokymosi nuotoliniu būdu iššūkius, (ne)pastebėtus privalumus ir rekomendacijas.
Kviečiame žiūrėti!
Psichologė dr. J.Misiūnienė: kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą ir pastebėti talentą?
Žmogaus polinkis į tam tikrą veiklą pradeda ryškėti dar vaikystėje. Kai vaikas mažas, natūralu, kad už jo vystymąsi, ugdymą, polinkių nukreipimą atsakingi tėvai. Jie lemia, kiek skleisis vaiko kūrybiškumas ir kas nutiks su jo talentu – bus puoselėjamas ar užslopintas.
Birželio 1-ąją, Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga, 15min studijoje su VDU Psichologijos katedros lektore, socialinių mokslų (psichologija) daktare Jurga Misiūniene pokalbis apie tai, kaip ugdyti vaikų kūrybiškumą ir padėti skleistis talentui, kaip jį pastebėti ir jo nenugesinti? Kaip tėvams, stengiantis puoselėti atžalos talentą, neatimti iš vaiko vaikystės?
Kviečiame žiūrėti:
Lietuvoje vyrauja autistiškiems asmenims nepritaikyta aplinka
„Autistiški suaugę žmonės, ypač moterys, yra tema, apie kurią Lietuvoje beveik nekalbama“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos bakalauro IV kurso studentė Indrė Muraškaitė, kuri atliko Mokslo tarybos finansuojamą projektą „Socialinės įtraukties link: žinių ir stigmatizuojančių nuostatų apie autizmą analizė studentų imtyje“.
I. Muraškaitė pasakoja, kad pirmoji konferencija, atstovaujanti autistiškų studentų poreikiams, įvyko 2019 m., o pirmoji moterų autizmo konferencija surengta dar visai neseniai – tik šių metų balandžio 1 d. „Lietuvos mokslo pasaulyje šios temos apskritai nebuvo tyrinėtos, nors jų aktualumas milžiniškas. Kadangi suaugusiųjų autizmo diagnozė oficialiai įteisinta tik 2015 m., tiek specialistams, tiek ir visuomenei trūksta informacijos apie mažiau įprastą autizmo pasireiškimą suaugusiųjų gretose“, – tikina pašnekovė ir priduria, kad būtent dėl šios priežasties nemaža dalis suaugusiųjų net neįtaria apie tikrąją patiriamų sunkumų priežastį, gauna klaidingas diagnozes ir neturi galimybės sulaukti tinkamos pagalbos, kuri suaugusiems autistiškiems asmenims nėra išvystyta, todėl ir diagnozę turintys vaikai bei jų tėvai nerimauja dėl ateities – kaip reikės savarankiškai gyventi, studijuoti bei dirbti.
Interviu su psichologijos studijų studente I. Muraškaite – kodėl Lietuvoje oficialią autizmo diagnozę turi tik kelios dešimtys suaugusiųjų ir kodėl tai „nematoma“, bet labai svarbi mūsų visuomenės dalis, su kuria reikia išmokti bendrauti.
Su kokiomis problemomis susiduria autistiški asmenys?
Bet kokioje šalyje augančiam autistiškam asmeniui perėjimas į suaugusiojo amžių yra nemenkas iššūkis. Net ir tipinės raidos vaikui besikeičianti socialinė, dažnai ir fizinė aplinka bei naujai atsiradę vaidmenys ir reikalavimai yra nemenkas stresorius. Autistiškam asmeniui – tai keliskart sunkiau.
Lėtesnė adaptacija prie pokyčių, socialinių santykių mezgimo sunkumai, bendraamžių atstūmimas, sunkumai planuojant laiką, susiorientuojant universiteto (darbo) erdvėse, sensoriniai iššūkiai – visa tai gali ženkliai apsunkinti autistiško asmens integraciją.
Nors daugelis mokslinių tyrimų pabrėžia autistiškiems asmenims būdingas akademines stiprybes (detalumą, polinkį sisteminti, originalų mąstymo būdą, gebėjimą daug ir atkakliai dirbti juos dominančioje srityje), tačiau taip pat nurodo, kad didesnė dalis autistiškų asmenų studijų taip ir nebaigia. Taigi, jie susiduria ne tik su integracijos akademiniame bei socialiniame pasaulyje problema, bet ir su nepakankamomis galimybėmis realizuoti savo turimus gebėjimus darbo rinkoje.
Apie Lietuvoje gyvenančių autistiškų asmenų įsidarbinimą bei studijavimą statistikos neturime, nes paskutiniais duomenimis 2017 m. Lietuvoje buvo tik 24 oficialiai diagnozuoti asmenys, turintys Aspergerio sindromą, o ir diagnostika pradėta labai neseniai, tačiau galima nuspėti, kad problemos yra labai panašios. Pagrindinis skirtumas yra tas, kiek pagalbos integruojantis į studijų aplinką ir darbo rinką vienoje ar kitoje šalyje yra suteikiama suaugusiam autistiškam asmeniui.
Kokia autistiškų žmonių situacija Lietuvoje?
Lietuvoje pagalbos sistema suaugusiems asmenims nėra išvystyta. Egzistuoja tik pavienės organizacijos, pavyzdžiui, socialinė įdarbinimo agentūra SOPA, teikianti įdarbinimo paslaugas neįgaliems asmenims, tačiau paslaugų prieinamumas lyginant su poreikiu yra žemas.
Lietuvos universitetai žengia tik pirmuosius žingsnius ieškodami būdų padėti studentams su specifiniais poreikiais. Visa tai reiškia, jog Lietuvoje suaugęs autistiškas asmuo susiduria su visiškai jo poreikiams ir ypatumams nepritaikyta aplinka.
Kitas svarbus iššūkis, specifinis būtent Lietuvai – aiškios ir gerai veikiančios suaugusiųjų diagnostinės sistemos nebuvimas. Kai kurie autistiški asmenys, kurie nebuvo diagnozuoti vaikystėje, nežino, kad jų patiriamus iššūkius gali paaiškinti būtent autizmas. Dažnai jiems nustatomi tik antriniai sutrikimai ar net priskiriamos klaidingos diagnozės. O tie, kurie įtaria apie galimą diagnozę, neretai nesulaukia palaikymo iš psichikos sveikatos specialistų dėl vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie autizmą. Mano manymu, tai yra vienas esminių iššūkių Lietuvoje, kuris prisideda prie to, kad Lietuvoje suaugę autistiški asmenys dažnai nesulaukia tinkamos pagalbos. Juk jei jie diagnozuojami tik vaikystėje, o suaugusiojo amžiuje tarsi kažkur „išnyksta“, tuomet atrodytų, kad ir nėra problemos. Tačiau gerėjant vaikų diagnostikai, įsigaliojus suaugusiųjų autizmo diagnozavimui, galima tikėtis, kad atsiras vis didesnis supratimas, jog po 18 m. autizmas neišnyksta ir pagalba integruojantis į visuomenę yra būtina.
Kokios autistiškų žmonių gyvenimo galimybės kitose šalyse?
Įdomu tai, kad skaitant užsienio mokslinę literatūrą, taip pat kitose šalyse gyvenančių autistiškų asmenų ir specialistų pasisakymus, matoma, kad pagrindinės problemos yra panašios – daugiausia dėmesio ir paslaugų yra skirta autistiškiems vaikams. Taip pat autistiški asmenys dar vis susiduria su stigmatizavimu, visuomenės nesupratimu jų ypatumų atžvilgiu. Tačiau pastebiu, kad, nepaisant panašių problemų, jų išreikštumas skiriasi.
Tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos paslaugų pasiūla autistiškiems suaugusiesiems yra didesnė nei Lietuvoje, o tai sudaro sąlygas ir geresnei autistiškų asmenų gyvenimo kokybei. Tose šalyse dirba multidisciplininės komandos, atskiri psichiatrai ar klinikiniai psichologai, atliekantys specializuotus autistiškų suaugusiųjų vertinimus. Organizuojamos paramos grupės gavus diagnozę, taip pat egzistuoja specifiniai centrai ar pavieniai specialistai, kurie specializuojasi autistiškų asmenų ar jų šeimų psichologiniame konsultavime.
Taip pat galima rasti ir daugiau autistiškiems asmenims „draugiškų“ universitetų, kuriuose daug dėmesio skiriama aplinkos pritaikymui pagal autistiškų asmenų poreikius. Taigi, galimybės tiek gauti diagnozę, tiek sulaukti pagalbos iš specialistų, darbdavių ar universiteto yra didesnės, nors taip pat dar vis nepakankamos.
Nepaisant esančių galimybių užsienyje, gretutinių psichikos sutrikimų paplitimas tarp autistiškų asmenų yra labai aukštas, o intelekto sutrikimų neturinčių autistiškų asmenų pagrindinė ankstyvos mirties priežastis – savižudybė. Taip pat jie dažnai susiduria su visuomenės nepriėmimu, bendraamžių ir kolegų atstūmimu, o tai veda į jautimąsi prastesniu, nepilnaverčiu. Dėl šios priežasties autistiški asmenys neretai ima slėpti savo ypatumus ir stengiasi išmokti tipinio elgesio, kas dar labiau pablogina jų psichinę būklę. Apie Lietuvos situaciją galime tik spėlioti, bet turint omenyje, kad visuomenėje tai dar labai nauja tema, apie kurią daugelis nežino nieko arba žino labai mažai, o ir pagalbos pasiūla maža, tikėtina, jog šios problemos Lietuvoje pasireiškia dar stipriau.
Ką konkrečiai reikėtų patobulinti siekiant komfortiškesnio gyvenimo autistiškiems žmonėms Lietuvoje?
Kalbant apie autistiškų suaugusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimą, išskirčiau tris pagrindinius dalykus – paslaugų prieinamumo, visuomenės supratimo apie autizmą didinimą bei geresnį aplinkos pritaikymą.
Turėtų būti užtikrinamas didesnis teikiamų paslaugų ratas, pavyzdžiui, lengviau prieinama diagnostika, gyvenimo įgūdžių, darbo įgūdžių lavinimo programos, specializuotos psichologinės konsultacijos. Visa tai galėtų padėti autistiškiems asmenims geriau integruotis į visuomenę, taip pat prisidėtų prie jų psichologinės gerovės didinimo.
Kalbant apie aplinkos pritaikymą, patirties taip pat galime semtis iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Dublino universitete yra įkurtos tylos erdvės, „pabėgimo“ kambarėliai, tam tikros sensorinės kapsulės. Čia asmuo gali pabūti visiškoje tamsoje ir tyloje. Taip pat prieš užsiėmimus ar egzaminus atliekami trumpi kvėpavimo pratimai. Įdomiausia tai, kad kuo daugiau gilinuosi į įvairias paramos autistiškiems suaugusiesiems galimybes, tuo labiau suprantu, kad jų integravimas į aukštųjų mokyklų sistemą naudos atneštų ne tik autistiškiems asmenims, tačiau ir bet kuriam kitam studentui – kuris mūsų kartais nepavargstame nuo intensyvaus triukšmo, didelio paskaitų krūvio ir nenorime atsitraukti į tylią bei ramią erdvę, kurioje galime pailsėti tarp paskaitų ar atsiskaitymų? Kuriam mūsų nebūtų naudinga prieš egzaminą atlikti trumpą meditaciją, kvėpavimo pratimą tam, kad nusiramintume?
Žinoma, svarbu ir tam tikra specifinė parama, priklausomai nuo individualių studento poreikių. Kai kurie autistiški asmenys gali būti linkę itin rigidiškai, netgi minučių tikslumu laikytis numatyto grafiko, arba atvirkščiai – jiems gali būti sunku planuoti laiką, suprasti, kiek kokia užduotis užima laiko. Tokiems studentams svarbi pagalba mokantis organizuoti savo laiką. Siekiant sumažinti nerimą, gali būti naudinga semestro pradžioje pateikti paskaitų temas ir planus, įspėti apie grupinius darbus seminarų metu bei pasikeitimus.
Mokslinėje literatūroje daugiausia analizuojamas mentorystės programų efektyvumas. Sprendžiant socialines ir netgi akademines problemas, mentoriaus, dažniausiai bendraamžio, paskyrimas gali būti itin efektyvus. Taip pat svarbu gebėti lanksčiau žiūrėti į terminus, skirti papildomo laiko atsiskaitymuose, suteikti galimybę naudoti ausų kamštukus ar tiesiog pasivaikščioti. Kai kuriuose užsienio universitetuose tai yra visiškai normali praktika – prižiūrintis dėstytojas ateina su lapu, kuriame parašyta, kuriam galima rašyti ilgiau, kuris gali išeiti pasivaikščioti ir kt. Tik šiuo atveju labai svarbu kartu didinti ir akademinės visuomenės supratimą, o ne vien diegti naujus paramos būdus autistiškiems asmenims.
Kadangi autizmas yra nematoma negalia, o ir nemaža autistiškų studentų dalis yra pajėgūs gerai mokytis, nebūtų keista, jei tarp kitų studentų kiltų pasipiktinimas dėl atrodytų nelygių galimybių. Svarbu padėti studentams ir akademinei bendruomenei suprasti, kad tai nėra nelygybė – atvirkščiai, tai yra galimybių sulyginimas. Juk jei liepsime dviem asmenims, iš kurių vienas yra su kiek pažeista koja, o kitas su visiškai sveikomis abiem kojomis, nubėgti tą patį atstumą per identišką laiką, ar tikrai galime tikėtis, kad taip ir nutiks? Todėl svarbu ir akademinės bendruomenės bei kitų studentų supratimas, kad tam tikros išlygos nėra privilegija. Tai tėra lygių galimybių įteisinimas.
Kaip patartumėte bendrauti su autistiškais asmenimis (kuriuos pažįstame kiekvienas) kasdieniame gyvenime?
Autizmo kontekste dažnai vartojama sąvoka eiblizmas (angl. ableism), kuri apibrėžia neįgaliųjų diskriminaciją, jų nuvertinamą iškeliant „įgaliuosius“, „tipinius“ asmenis kaip pranašesnius. Eiblizmas gali slypėti tiek terminuose, kuriuos pasirenkame kalbėdami apie autizmą, tiek ir tame, kaip bendraujame su pačiu autistišku asmeniu. Eiblistinis kalbėjimo būdas neretai arba perdėtai patologizuoja autistišką asmenį, arba, atvirkščiai, nuvertina jo patirtį ir patiriamus sunkumus. Todėl siūlau vengti tokių itin dažnai girdimų frazių kaip „Visi mes truputį autistiški“, „Tu neatrodai autistiškas/-a“, „mano vaikui/pažįstamam sunkiau“. Tokie pasakymai nuvertina autistiško asmens išgyvenamus sunkumus, skatina užsisklęsti ir vengti atvirai kalbėti apie savo ypatumus bei iššūkius.
Svarbu suprasti, kad autizmas yra nematoma negalia, o tai reiškia, kad asmuo ir neturi „atrodyti“ autistiškas. Autizmas netgi ne visuomet yra akivaizdžiai matomas elgesiniame lygmenyje, tačiau mąstymas ir pasaulio suvokimas išties yra savitas ir unikalus. Jį patyrinėję galime rasti daug įdomių ir vertingų dalykų. Kita vertus, svarbu ir ne per daug patologizuoti asmenį – nedemonstruoti jam gailesčio, perdėtos paramos ar kaip tik atstūmimo, nužeminimo. Venkite asmenį nugalinančio bendravimo – nebendraukite taip, tarsi jis būtų mažiau pajėgus, kažko negebantis ir nesuprantantis. Manau, kad bendravimas su autistišku žmogumi, visų pirma, turėtų remtis bendražmogiškais principais.
Kaip ir su bet kuriuo kitu žmogumi, nepriklausomai nuo jo neurologijos, lyties, rasės ar seksualinės orientacijos, svarbu bendrauti su pagarba, išlaikant bendravimo lygiavertiškumą. Juk, visų pirma, jis yra toks pats žmogus kaip ir kiti, su individualiais savo poreikiais ir asmenybiniais ypatumais. Įsivaizduokite, kad tai yra žmogus, atvykęs iš jums svetimos, nepažįstamos kultūros (nepamiršdami, kad ir jūs jam esate tarsi tolimos šalies gyventojas) – taigi, nei blogesnis, nei geresnis, tiesiog besiskiriantis nuo jūsų. Požiūris į kitą kaip į lygiai tiek pat vertingą kaip ir jūs yra svarbus bet kokiame bendravime.
Ieškant bendrųjų principų, galime paminėti, kad autistiškiems asmenims nerimą mažinti padeda išankstinis planavimas, pasiruošimas pokyčiams. Spontaniškumas, neplanuoti susitikimai ar planų pokyčiai gali išmušti tokį asmenį iš vėžių, tad geriau susitikimus numatyti iš anksto. Susitikus taip pat gali padėti sėdėjimas ne priešais, bet greta, taip išvengiant intensyvaus akių kontakto. Tyli aplinka, kuo mažiau sensorinių stimulų padės autistiškam asmeniui geriau jaustis ir bendrauti lengviau. Taip pat svarbu tai, kad kai kuriems autistiškiems asmenims gali reikėti ženkliai daugiau laiko apdoroti informaciją. Jei asmuo pokalbio metu išlaiko ilgas pauzes, ilgai mąsto po jūsų pasisakymo, išlaukite ir jūs. Neužpildykite pauzių kalbėjimu, nekartokite ar neužduokite kito klausimo. Tiesiog laukite ir leiskite jam atsakyti. Tik svarbu prisiminti, kad tai, ką dabar pasakiau, būdinga toli gražu ne visiems. Kaip jau minėjau anksčiau, svarbu nepamiršti, kad autizmas pasižymi begaline raiškos įvairove, todėl aš pirmiausia rekomenduočiau įsiklausyti į konkretų žmogų su kuriuo bendraujate, nesivadovauti vien klišėmis. Autistiški asmenys dažnai vertina tiesų ir nuoširdų bendravimą, kuriame kuo mažiau paslėptų minčių ar užuominų, tad nesibaiminkite paklausti, kas būtent šiam asmeniui bendravime padėtų jaustis geriau.
Mokslo tarybos finansuojamas projektas „Socialinės įtraukties link: žinių ir stigmatizuojančių nuostatų apie autizmą analizė studentų imtyje“. Projekto vadovė prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė.
image description
Birželio 21-23 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.
