• Titulinis
• Visos naujienos

Senstanti visuomenė, auganti migracija, pažeidžiamos žmogaus teisės – socialinių darbuotojų poreikis tik didės

„Gyvename pokyčių ir neapibrėžtumo laikais. Viena vertus – gyvenimo skaitmenizavimas, antra vertus, geopolitinė situacija. Profesionalai, gebantys valdyti tuos neapibrėžtumus ir pokyčius kasdieniame gyvenime, yra socialiniai darbuotojai. Jie padeda išgyvenantiems įvairias krizes, patyrusiems emocines traumas dėl ligų, netekties, skyrybų ir kitų įvykių. Tai plati profesija, apimanti tiek psichosocialinę pagalbą žmonėms, tiek žmogaus teisių užtikrinimo praktikas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Rasa Naujanienė.

Žmogaus teisių profesija

Pasak jos, neretai socialinis darbas suprantamas siaurai, tačiau tai sritis, kurioje dirbama su įvairaus amžiaus žmonėmis: vaikais, jaunimu, suaugusiaisiais ir senjorais, ir apimanti labai įvairią problematiką: psichinės sveikatos sritį, priklausomybes, santykius šeimose, vaikų elgesio sunkumus, darbą su asmenimis su negalia.

„Socialinis darbas – tai žmogaus teisių profesija. Tad pagarba žmogaus orumui, tolerancija, teisingumas, ne diskriminacija ir kt. yra studijų metu dažnai diskutuojami principai“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. R. Naujanienė.

Doc. dr. Rasa Naujanienė

VDU siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ apjungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus bei praktikas. Studijose ugdomas profesionalus ir atsakingas požiūris į psichosocialinę pagalbą, siekiant žmogaus teisių užtikrinimo bei kritiškai vertinant organizacinius, teisinius, politinius ir ekonominius kontekstus.

Anot doc. dr. R. Naujanienės, praktika – integrali studijų dalis. „Nėra tokio dalyko, kaip socialinio darbo teorija atsieta nuo praktikos. Visi socialinio darbo studijų dalykai integruoja praktiką (per pavyzdžius, per vizitus į konkrečiais įstaigas, per susitikimus su paslaugų gavėjais ar profesionalais). Trečio kurso metu studentai tris mėnesius jų pasirinktoje organizacijoje atlieka profesinę praktiką, kuri yra palydima profesionalios supervizijos. Gana dažnai, atlikus praktiką, studentai pakviečiami įsidarbinti arba neretai absolventai patys įkuria savo socialinį verslą“, – pasakojo mokslininkė.

Praktika – neatsiejama studijų dalis

VDU Bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet nuo rudens mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti Gintarė Aleksaitė savo asmeninį karjeros kelią sieja su pagalba vaikams ir paaugliams.

„Atlikdama bakalauro tyrimą supratau, kad noriu ir toliau gilintis į tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą – norint suteikti tinkamą pagalbą vaikams, reikia įtraukti pačius tėvus siekiant bendro užsibrėžto tikslo. Šiuo atveju savo karjerą matyčiau, kaip socialinės darbuotojos, kuri siektų suteikti reikiamą pagalbą ir palaikymą ne tik vaikams, bet ir visai šeimai“, – pasakojo VDU studentė.

Anot jos, patirtis, įgauta studijų programoje, buvo įvairi – nuo išmoktos teorijos apie žmogaus neverbalinę kalbą bei praktinių užduočių taikymą per empatišką ragavimą į žmogaus emocijas. „Vienas iš įgūdžių, kurį lavinom visų studijų metu, tai darbas komandoje. Nors pati esu linkusi rinktis individualų darbą, studijų metu supratau, kaip yra svarbu gebėti dirbti komandoje išklausant kiekvieną grupės narį. Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo studijos išmokė mane ne tik individualiai konsultuoti klientus, bet taip pat taikyti komunikaciją komandiniame kolektyve. Socialinis darbas į žmogų žvelgia ne, kaip į atskirą vienetą, o kaip į sistemos dalį, kurią veikia aplinkos veiksniai“, – sakė G. Aleksaitė, pridurdama, kad praktika buvo viena svarbiausių studijų dalių.

„Dėstytojai jau nuo pirmo kurso seminarų metu skirdavo praktines užduotis dirbant su kurso kolegomis. Su kiekvienais studijų metais praktikos laukas plėtėsi, išbandant konsultacijų metodus ir komandinį darbą su grupe. Studijų metu turėjom galimybę išbandyti savanorystę, kas vėliau padėjo suprasti, kur norėčiau atlikti praktiką. Taip pat dėstytojai individualiai atsižvelgdavo į kiekvieną mūsų asmenybę, padėdami atrasti tinkamą praktikos vietą, pagal mūsų lūkesčius. Atlikdama praktiką supratau, kuria linkme toliau noriu eiti, kokia specialiste noriu būti ir kur turiu plėsti savo įgūdžius“, – pasakojo mergina.

Gintarė Aleksaitė

Studijas tęsti VDU studentę paskatino ne tik siekis tobulėti, bet ir sukurtas ryšys su dėstytojais, kolegomis ir bendruomene: „Vertinu tai, kad VDU suteikia galimybes prisidėti prie universiteto gerovės dalyvaujant projektuose, renginiuose ir įvairiose veiklose, kurių metu esu užmezgusi šiltus ryšius su universiteto bendruomene“.

Dėstytojai – savo srities profesionalai

Pasak G. Aleksaitės, dėstytojai ne tik perdavė savo sukauptą patirtį, ruošdami studentus būti socialinio darbo profesionalais, bet ir skatino vertybes, reikalingas šiame darbe.

„Paskaitų metu dėstytojai pateikdavo įvairių pavyzdžių, kaip tam tikrose situacijose reiktų tinkamai reaguoti, remiantis socialinio darbo vertybinių pagrindu, paskaitų medžiagą pateikdavo mus įtraukdami į pokalbį ir diskusijas, kiekvienas studentas būdavo išklausytas. Studijų metu drąsiai galėjau kreiptis į dėstytojus, kai kildavo aktualūs klausimai, sulaukdavau išsamių atsakymų, kurie praplėsdavo mano žinias apie socialinį darbą ir psichosocialinį konsultavimą. Dėstytojai mane išmokė ne tik teorijos, bet taip pat didesnės empatijos, atjautos bei meilės žmonėms“, – sakė VDU studentė.

Jai pritarė bendrakursė, nuo rudens taip pat Socialinio darbo magistrantė Gabija Replevičiūtė. „Empatija, nuoširdumas, sąžiningumas, gebėjimas priimti kiekvieną žmogų toks, koks jis yra ir, svarbiausia, mylėti žmones – tai yra svarbiausia socialinio darbo dalis. Aš pati supratau, kad socialinis darbas tikrai yra mano sritis, kai suvokiau, kad nuoširdžiai noriu padėti žmonėms, jog noriu padaryti ką nors tokio, kas padėtų bendruomenėms, žmonių grupėms ar individams. VDU Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo programos dėstytojai skatino pažinti asmenines vertybes, parodyti kuo jos naudingos darbe ir kaip gali padėti kitiems žmonėms ir mums patiems“, – pasakojo mergina.

Pasak jos, patys dėstytojai, nors ir savo srities profesionalai, dauguma dirbantys socialinio darbo srityje už universiteto ribų, nustebino savo nuoširdumu ir žmogiškumu. „Dėstytojai dalinosi savo asmenine darbo patirtimi, kas padėjo lengviau mokytis, skatino studentus reflektuoti savo mintis, jausmus ir elgesį, ugdė vertybes ir kritinį mąstymą, kas stiprina profesinį pasirengimą, padeda būti labiau etiškiems, sąmoningiems ir atsakingais socialiniais darbuotojais“, – pasakojo G. Replevičiūtė.

Gabija Replevičiūtė

Studentė per keturis metus sukūrė ryšį ne tik su dėstytojais – visas VDU Socialinių mokslų fakultetas buvo jauki ir saugi aplinka, kurioje buvo malonu mokytis ir tobulėti: „Žmonės visuomet maloniai bendrauja, padeda įvairiausiais klausimais, nuoširdžiai nori padėti kiekvienam studentui, kuris susiduria su kokiomis nors problemomis.“

Dėstytojai paskaitų metu sugalvodavo vis naujų, įdomių ir realistiškų užduočių, kad studentai galėtų pritaikyti teorines žinias per praktiką. „Vėliau, atliekant praktiką pasirinktose įstaigose, dėstytojų pasidalinti metodai, teorinės žinios ir atliktos praktinės užduotys paskaitų metu labai padėjo ne tik atliekant socialinės darbuotojos vaidmenį, tačiau ir jaustis saugiau, labiau pasitikėti savimi“, – sakė VDU studentė.

Be galo plati sritis

Pasak jos, vis dar gajus stereotipas, kad socialinis darbuotojas teikia pagalbą tik vyresnio amžiaus žmonėms. „Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis žmonių grupėmis ar individais. Socialiniai darbuotojai gali dirbti medicinos įstaigose, kariuomenėse, probacijos tarnybose, įkalinimo įstaigose, mokyklose, reabilitacijos centruose. Ši sritis yra labai plati“, – pabrėžė mergina.

Šįmet bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti G. Replevičiūtė mato ne vieną savo karjeros sritį, kuri bus aktuali artimiausiu metu.

„Atsižvelgiant į augančią migraciją, socialiniams darbuotojams tikrai bus darbo padedant pabėgėliams integruotis. Taip pat aktuali problema lieka riziką patiriančios šeimos. Mažiau viešinamos ar daug empatijos nesulaukiančios visuomenės grupės – asmenys, linkę į nusikalstamą veiklą, ar nusikaltimą įvykdžiusių asmenų šeimos – taip pat reikalauja socialinių darbuotojų pagalbos“, – vardijo ji.

Diskusijų festivalis BŪTENT!

VDU Sveikatos psichologijos absolventė Jovita Janavičiūtė–Pužauskė: „Šios studijos leidžia geriau suprasti save.

Kaip apsisprendėte studijuoti VDU psichologiją? Kas pastūmėjo rinktis Sveikatos psichologijos sritį?

Aš jau devintoje klasėje susidomėjau psichologija. Pasiėmiau pirmuosius vadovėlius iš mokyklos bibliotekos ir pradėjau juos skaityti. Tuo metu vis maišydavau – pasiimdavau psichologijos knygas, pasiimdavau filosofijos knygas. Prisimenu, buvau pasiėmusi Senekos keletą knygų, kuriose liečiamos egzistencinės temos. Mane domino klausimai, kodėl žmogus elgiasi taip, kaip elgiasi, kodėl žmogus yra toks unikalus. Šie ir panašūs klausimai mane patraukė į psichologijos studijas. Tarsi norėjosi atsakyti į tuos klausimus. Manau, kad mano smalsumas atvedė čia. Jau nuo pat psichologijos studijų save identifikavau būtent su sveikatos psichologija. Galbūt tai įvyko, nes labai norėjosi padėti žmogui. Padėti tam žmogui, kuris irgi kelia tuos pačius klausimus, kuris smalsauja apie save. Nuo pat pradžių man buvo labai įdomi neuropsichologijos sritis, kuri padeda atsakyti į tuos klausimus, remiantis smegenų veikla.

Ką prisimenate iš savo studijų?

Labiausiai įsiminė laisvė, laisvė gerąja prasme. Ne chaotiška. Man įstrigę tai, kad įvairios iniciatyvos yra labai skatinamos. Universitetas siūlo tau įvairias patirtis, tu gali išbandyti įvairias savo idėjas, jas įgyvendinti. Visų studijų metu aš buvau aktyvi. Mano aktyvumas pirmiausia buvo organizaciniuose dalykuose, įstojau į psichologijos studentų asociaciją, ten įgyvendindavau visokias idėjas. VDU visa tai labai palaiko. Prisimenu, kai mes su kolege grįžome iš Italijos, kur studijavome pusę metų pasinaudojusios Erasmus mainų galimybe, mums kilo idėja suorganizuoti konferenciją neuropsichologijos tema. Tai buvo pirmoji konferencija šia tema. Mes pasakėme šią savo mintį vienai iš dėstytojų ir gavome palaikymą. Suorganizavome labai šaunią konferenciją. Prie šios konferencijos organizavimo prisidėjo labai daug žmonių, fakultetas skyrė finansavimą. Bakalauro studijose įsitraukiau ir į mokslinius projektus, dalyvavau mokslinėse konferencijose, pristatant tyrimo rezultatus. Taigi studijos suteikė man galimybę įvairaus diapazono kompetencijoms ugdyti. Universitete gavau organizacinės patirties, mokslinės patirties vykdant įvairius tarpdisciplininius tyrimus.

Jovita, kokiame etape jus sutinku? Ką šiuo metu veikiate?

Tai besibaigiantis doktorantūros studijų etapas. Tačiau labai svarbia savo profesine veikla be mokslinės veiklos, laikau ir praktinį medicinos psichologo darbą, kadangi jis glaudžiai siejasi su mano moksliniais interesais. Tai mokslines žinias pritaikau dirbant Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, kur daugiausia dirbu su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais. Būtent Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ir atlikau savo disertacinį tyrimą.

Kokį savo pasiekimą vertinate labiausiai? Kas jums yra labai brangu?

Džiaugiuosi savo ryžtingumu ir drąsa organizuojant pirmąją konferenciją neuropsichologijos tema, kuri dabar yra ir toliau tęsiama. Labai didžiuojuosi parašyta savo daktaro disertacija, kuri labai tikiuosi bus prasminga ne tik moksline, bet ir praktine puse. Aš džiaugiuosi, kad man visai pavyko savo disertaciją paversti tarsi tiltu tarp mokslo ir praktikos. Mano disertacija yra neuropsichologijos tema „Alocentrinės ir egocentrinės perspektyvos reikšmė kognityvinės neuroreabilitacijos veiksmingumui lavinant insultą patyrusių pacientų kognityvines funkcijas“. Darbas yra apie tai, kaip pagerinti insultą patyrusių pacientų kognityvinę reabilitaciją.

Jovita, kurios kolegos nepažįsta – kuo domitės, ką veikiate už darbo ribų?

Aš esu labai smalsi. Visada seikiu naujo patyrimo. Žvejoju museline meškere. Labai mėgstu leisti laiką gamtoje, keliauti.

Ką sau palinkėtumėte?

Sau palinkėčiau ir toliau būti smalsia įvairia prasme: tiek moksle, tiek bendrai gyvenime. Psichologijos studijose labai svarbu nuolatinis tobulėjimas. Kartu nepamiršti pasimėgauti darbų rezultatais, ką dažniausiai pamirštame padaryti. Man atrodo, labai svarbu stabtelti ir apsidairyti, o ką aš jau čia nuveikiau. Sustojimas labai svarbus žmogui, kuris gyvena dideliame tempe. Pamatymas, ką jau padarei, padeda toliau judėti į priekį, išlaikyti motyvaciją.

Ką pasakytumėte jaunam žmogui, kuris svarsto studijuoti psichologiją?

Manau, kad labai svarbu suprasti, kad psichologijos studijos gali duoti labai daug – jos suteikia didesnio pagrindo. Man rodos, kad jei žmogus ir neketins toliau studijuoti magistrantūros studijose, tai suteiks pagrindą kitoms veikloms. Šios studijos leidžia geriau suprasti save. Jos atsako į kai kuriuos tavo keliamus klausimus, bet tuo pačiu skatina kelti naujus. Šiose studijose jauno žmogaus laukia labai įdomi kelionė. Kelionė ne tik profesine prasme, bet ir kelionė į save. Čia bus ne tik labai praturtinančios teorinės žinios, bet ir praktinės. Kaip giliai įsileidi patyrimą į save, tai visada gauni dar dvigubai.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

Kupina džiaugsmo bakalauro ir magistro diplomų įteikimo šventė – sėkmės baigusiems!

Geriausiai studentų įvertinti pavasario semestro ir 2024–2025 m.m. SMF dėstytojai

Europinė darbo su grupe stovykla 2025

Darbas su grupe siekiant solidarumo, vilties ir pokyčio

Tarptautinė socialinio darbo su grupėmis asociacija (IASWG) puoselėja tradiciją rengti darbo su grupe stovyklą, kuri iki šiol vyko JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. 2025 metų spalio mėn. Europinė darbo su grupe stovykla, organizuojama Nacionalinės socialinio darbo su grupėmis asociacijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros bei IASWG. Lietuvoje darbo su grupe stovykla vyks jau trečią kartą.

Šis unikalus renginys suteikia galimybę socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, psichologams ir kitiems darbu su grupe besidomintiems specialistams, mokslininkams ir studentams pasidalyti savo idėjomis, įgūdžiais ir patirtimi.

Šių metų darbo su grupe stovyklos tikslas – skatinti asmeninį augimą, profesinius įgūdžius ir bendrystės jausmą, įgyjant įtraukiančios grupinės patirties saugioje ir mokymąsi skatinančioje aplinkoje. Dalyvaudami kūrybiškose, reflektyviuose, bendradarbiavimą skatinančiose veiklose, stovyklos dalyviai turės galimybę ugdyti savo profesinius gebėjimus veiksmingai dirbti su grupėmis. Kaip rodo prieš tai vykusių darbo su grupe stovyklų patirtis, dalyvių sukurta jauki atmosfera padeda sukurti erdvę įvairiapusiškam bendravimui ir skirtingų kultūrų pažinimui.

Darbo su grupe stovyklos komanda kviečia jus atsitraukti iš kasdienės rutinos ir patekti į įkvepiančią erdvę, kurioje tobulėsite tiek asmeniškai, tiek profesiškai.

Susitikime. Dalinkimės viltimi. Kurkime pokyčius.

Nuoširdžiai kviečiame kartu leistis į šią patirčių kelionę!

Seminarų lektoriai: užsienio (Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, JAV ir kt.) bei Lietuvos lektorių kolektyvas. Seminarai bus verčiami. Grupinio darbo stovyklos dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Vieta: Grupinio darbo stovykla vyks Trakų rajone kaimo vietovėje, prie ežero, viešbutyje „Margis”, (adresas Ežero g. 39, Penkininkų k.).

Registracijos terminas: rugsėjo 10 d.

Registracijos kaina: Iki liepos 15 d. – 300 Eur, vėliau – 350 Eur.

Registracijos mokestis padengs šias išlaidas: dalyvavimo visoje programoje, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. Registracija patvirtinama gavus dalyvio mokestį.

Registracijos forma: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfEEKmJCtHSfpSBk4-aLj-hEI97xoCNkKYyKOgczJyUWPfd7g/viewform

Išsami informacija apie dalyvavimo stovykloje mokestį:

• VšĮ „Nacionalinė socialinio darbo su grupėmis Asociacija“ (NSDGA)
• Įmonės kodas.: 304071040
• Sąskaitos Nr: LT147044060008038818
• AB SEB bankas 70440

Dėl klausimų ir išsamesnės informacijos prašome kreiptis: info@nsdga.lt

Tarptautinė organizacinės psichologijos studentų Tado ir Tomo patirtis Erasmus+ (BIP) programoje

Darbingo amžiaus žmonių su negalia neformali globa: iššūkiai ir galimybės

„#SOCLAB’AS: seku“ – nauja VDU iniciatyva moksleivių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui

Doc. dr. Kristina Kovalčikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė

Šiuolaikiniai moksleiviai patiria kompleksinius iššūkius tiek mokykloje, tiek už jos ribų. Emocinė įtampa, tarpusavio santykių iššūkiai tampa kasdienybe, kurioje ne visada padeda tradicinis ugdymas. Todėl švietimo aplinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik akademinėms žinioms, bet ir asmeninių, socialinių bei emocinių įgūdžių ugdymui. Atliepdami augantį poreikį stiprinti moksleivių emocinę gerovę ir padėti jiems tvarkytis su socialiniais iššūkiais, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto psichologai, socialinio darbo bei sociologijos ir antropologijos sričių specialistai parengė socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programą moksleiviams – „#SOCLAB’AS: seku“.

Inovatyvus atsakas į šiuolaikinius poreikius

Programa gimė kaip atsakas į augantį poreikį ugdyti jaunų žmonių emocinį raštingumą, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, valdyti stresą, formuluoti tikslus, priimti atsakingus sprendimus. Pasitelkdami mokslines žinias ir praktines įžvalgas, VDU Socialinių mokslų fakulteto skirtingų sričių atstovai sukūrė įtraukiančią socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo programą, kuri skirta 9–12 klasių moksleiviams.

„Šiandieniniame netikrumo, iššūkių kontekste itin svarbia švietimo dedamąja tampa atsparumo krizėms ir nenuspėjamoms situacijoms kompetencijų ugdymas. Vytauto Didžiojo universitete Socialinių mokslų fakultete gimusi iniciatyva „#SOCLAB’AS: seku“ yra unikali ir pirmoji Lietuvoje universitetinė programa, skirta būtent moksleivių socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti. Itin didelis susidomėjimas šia programa tik įrodo, kokia aktuali ši tematika šiandien. Universiteto brandą parodo tai, kiek universitetas yra atviras visuomenei ir kokį moksliniais tyrimais grįstą poveikį gali daryti visuomenei. Ši iniciatyva yra idealus to pavyzdys”, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

Programos nauda moksleiviui

Ši programa yra orientuota į XXI-ajame amžiuje asmeninę ir profesinę sėkmę prognozuojančių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą. Programa apima 5 pagrindines socialines ir emocines kompetencijas: savimonė, savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykiai ir atsakingas sprendimų priėmimas. Lavinami savęs pažinimo, emocijų valdymo, efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, socialinio sąmoningumo, problemų identifikavimo ir sprendimų priėmimo, streso valdymo bei kiti svarbūs įgūdžiai. Užsiėmimai vyksta interaktyviai – grupiniai užsiėmimai, paskaitos, žaidimai, diskusijos ir kitos formos. Moksleiviai skatinami reflektuoti, dalintis patirtimis, išmokti įvardyti savo jausmus bei atpažinti kitų poreikius. Be to, dalyvaujantys programoje moksleiviai gali kaupti virtualius taškus VDU Moksleivio ID platformoje, kuriuos ateityje, tapę VDU studentais, galės iškeisti į įvairias universiteto siūlomas naudas.

„2025 m. pavasario semestre Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos 9–10 klasių gimnazistai turėjo puikią galimybę dalyvauti socialinių emocinių kompetencijų ugdymo programos „#SOCLAB’AS: seku“ užsiėmimuose. Gimnazistai ne tik pakeitė aplinką, puikiai praleido laiką, bet ir turėjo galimybę geriau pažinti save bei mokytis kasdienybėje taip reikalingų įgūdžių. Užsiėmimų metu gimnazistai gilinosi į emocinio raštingumo temą bei mokėsi streso įveikos būdų. Po užsiėmimų gimnazistai dalinosi, kad ir ateityje norėtų dalyvauti panašiuose užsiėmimuose, nes jų temos aktualios, o veiklos pasirodė įtraukiančios. Mokiniai taip pat džiaugėsi artimesne pažintimi su universitetu bei jo darbuotojais, gyrė lektorių darbą ir bendravimą. Dėkojame lektoriams už įtraukiančius užsiėmimus ir tikimės bendrauti ateityje!“ – mintimis apie moksleivių dalyvavimą programoje dalinasi VDU „Rasos“ gimnazijos psichologė, karjeros specialistė Jolita Markauskienė.

VDU „Rasos“ gimnazijos psichologė, karjeros specialistė Jolita Markauskienė su moksleiviais ir programos lektorius dokt. Tadas Vadvilavičius

Mokslu grįsta praktika

Programa „#SOCLAB’AS: seku“, sukurta remiantis moksliniais įrodymais, yra puikus universiteto atviro, atsakingo ir daugialypio bendradarbiavimo su visuomene pavyzdys.

„Remiantis tarptautinių tyrimų rezultatais, naujausių metaanalizių įžvalgomis, moksleiviai, kuriems būdingos aukštesnės socialinės-emocinės kompetencijos,  labiau pasitiki savimi, yra motyvuoti mokytis ir pasiekia geresnių rezultatų mokykloje, geba užmegzti ir išlaikyti tarpasmeninius santykius su aplinkiniais, rečiau elgiasi rizikingai, dažniau jaučiasi laimingi ir yra sėkmingesni profesiniame kelyje. Todėl labai svarbu į moksleivių socialinių-emocinių kompetencijų ugdymą įtraukti šeimas, mokyklas ir platesnę socialinių partnerių bendruomenę. VDU Socialinių mokslų fakultetas, siekdamas prisidėti prie visuomenės gerovės, pradėjo „#SOCLAB’AS: seku“ iniciatyvą, kuri sulaukė išskirtinio susidomėjimo ir itin pozityvių atsiliepimų. Tai skatina iniciatyvą tęsti ir plėtoti. Moksleivių socialinių-emocinių kompetencijų ugdymas – tai bendras mūsų visų rūpestis ir atsakomybė“, – teigia viena iš programos kūrėjų, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė.

VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė

Perspektyva – nacionalinis mastas

„#SOCLAB’AS: seku“ – tai ne tik ugdymas. Tai – pokytis. Pokytis, kuris padeda jauniems žmonėms išmokti gyventi su savimi ir tarp žmonių, drąsiai kuriant savo ateitį. Nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio programos užsiėmimuose jau sudalyvavo 35 klasės (arti 1000 moksleivių) iš įvairių Kauno miesto ir rajono mokyklų. Tačiau organizatoriai tiki, kad tai tik pradžia. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą, VDU Socialinių mokslų fakultetas siekia „#SOCLAB’AS: seku“ paversti nacionaliniu projektu, kuris galėtų tapti kiekvienos mokyklos moksleivių gyvenimo įgūdžių ugdymo dalimi.

„#SOCLAB’AS: seku“ kviečia moksleivius susitikti VDU Vasaros mokykloje bei kartu su tėvais apsilankyti Diskusijų festivalyje „Būtent“, kur lauks aktualios temos, kūrybinės dirbtuvės, įdomūs pranešėjai ir prasmingos diskusijos apie socialines ir emocines kompetencijas ir jų svarbą jauno bei suaugusio žmogaus gyvenime.

Daugiau apie programą

Netekome VDU Atkuriamojo Senato nario, antropologo, profesoriaus Romo Vaštoko (1935-2025)

Prof. Romas Vaštokas (stovi pirmas iš kairės) su bendradarbiais ir studentais Socialinės antropologijos centre 2007 m. (VDU Socialinės antropologijos centro nuotr.)

Gegužės 20 d. netekome šviesios asmenybės – Romo Vaštoko, Trento universiteto Kanadoje antropologijos profesoriaus, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Atkuriamojo Senato (1989-1996 m.) nario. Mintimis apie profesorių dalinasi VDU Socialinės antropologijos centro vadovas, profesorius Vytis Čiubrinskas.

Prof. Romas Vaštokas aktyviai prisidėjo prie Lietuvos atvėrimo pasaulio mokslui, ypač socialinės ir kultūrinės antropologijos mokslo atsiradimui Lietuvoje ir, kiek galėdamas, prisidėjo prie jos puoselėjimo. 1989 m. jis dalyvavo pirmojoje tarptautinėje  VDU atkūrimui skirtoje  konferencijoje „Tautinės aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas”, kur susirinkęs pasaulio lietuvių mokslo elitas (dalyvavo 123 mokslų daktarai ir akademikai) priėmė VDU atkūrimo aktą pabrėžiantį bendradarbiavimo su užsienio mokslininkais prioritetą – galimybę jiems dirbti Lietuvoje.

Tai paskatino Romą Vaštoką iš Kanados persikelti į Lietuvą ir antropologijos mokslą dėstyti atkurtajame VDU. Konferencijoje jo skaitytas pranešimas „Antropologija Šiaurės Amerikoje ir jos perspektyvos Lietuvoje” atvėrė kelią, kartu su kolegomis, lietuvių diasporos antropologais: dr. Arvydu Žygu, dr. Raimundu Sidriu ir prof. Liucija Baškauskaite, pirmosios Antropologijos katedros ne tik VDU, bet ir visoje Lietuvoje, įkūrimui. Tiesa, ji veikė labai neilgai. Konferencijoje dalyvavusios VDU Antropologijos katedros įkūrėjos prof. L. Baškauskaitė pasakyta mintis „Mes esame auginti Lietuvai”, bene geriausiai atspindi tiek Romo Vaštoko, tiek ir visų kitų diasporos lietuvių nuostatas, patriotizmą ir norą padėti atsikuriančiai Lietuvai.

Romas Vaštokas buvo vienas iš labiausiai pasišventusių diasporos lietuvių, klojusių pamatus socialinės ir kultūrinės antropologijos mokslo įtvirtinimui Lietuvoje. Suprasdamas, kad antropologija neturėjo vietos  „progresyvumu” užkoduotoje sovietinėje mokslo sistemoje, kurioje vyravo „nepavojinga” santvarkai laikyta lietuvių valstiečių kultūrą nagrinėjanti etnologija, jis atkakliai siekė integruoti Šiaurės Amerikos aukštojo mokslo įstaigose dėstomą antropologijos mokslo modelį.

Dar 1989 m. pakviestas tuometinio Mokslų Akademijos Filosofijos,  Sociologijos ir teisės instituto direktoriaus akademiko Arvydo Matulionio, dėstė antropologijos kursą šio instituto ir Vilniaus universiteto sociologijos, filosofijos ir psichologijos doktorantams. Tą darė pasitelkdamas tiems laikams labai novatoriškus būdus – dėstydamas vizualinės antropologijos perspektyvas, paskaitose naudojo naujausias kompiuterines technologijas. 1992 m. persikėlęs gyventi į Lietuvą ėmėsi taikomosios antropologijos projektų Vilniuje, kur įsteigė Kanados urbanistikos institutą. Šio instituto siekis buvo skleisti urbanistinės antropologijos tikslus per miesto demokratizacijos procesus, t. y., parodant, kad miestas, visų pirma, priklauso žmonėms. Tuo metu tai buvo itin novatoriškas požiūris.

Vis dėlto, pagrindine savo misija Romas Vaštokas laikė ugdymą. Savo darbais ir bendravimu su studentais kaip lygus su lygiu, jis drąsino Lietuvos akademinį jaunimą atsikratyti iš sovietmečio atėjusiais nepasitikėjimo, netikrumo, cinizmo likučiais. Tai buvo visiškai nauja, nes pagal tuo metu veikusią sovietinę sistemą profesūros ir studentijos santykiai buvo hierarchiniai, primenantys  „karinės subordinacijos sistemą”. Tačiau Romas Vaštokas studentams skiepijo pasitikėjimą savimi ir padėjo susiorientuoti atsiveriančių studijavimo ir karjeros galimybių labirinte, ypatingai VDU įdiegus  tuo metu Lietuvoje dar beveik nežinomą Artes Liberales studijų principą. R. Vaštokas  buvo tikras antropologijos ambasadorius, padėjęs šį mokslą išryškinti gretimų mokslų paletėje. Tą tikrai pajautė kiekvienas su juo bendravęs. Romas Vaštokas aktyvai pasisakė ir už Lietuvos švietimui skiriamo finansavimo didinimą, pabrėždamas, kad profesūra turi dirbti per kelis darbus, jog išlaikytų savo šeimas. Šiuo klausimu profesorius nevengė ir griežtesnių pasisakymų, pavyzdžiui, sakydamas, kad pinigai, išleidžiami „butaforiniams” Valdovų rūmams atstatyti (kuriems išleista daugiau nei 200 mln. eurų), turėjo būti panaudoti nacionalinio švietimo reikmėms.

2001-2003 m. kartu su R. Vaštoku  teko dėstyti  Vilniaus universiteto  istorijos studentams naujai įsteigtoje Kultūros istorijos ir antropologijos programoje, kur antropologija buvo įsileista, kaip sakydavo profesorius, „istorijos  atšviežinimui” (ang. to invigorate history studies). Antropologija tapo itin populiari studentų tarpe ir ėmė konkuruoti su istorija. Tai – R. Vaštoko ir jo kolegų nuopelnas, tačiau į tai buvo reaguota sumažinant antropologijos paskaitų skaičių iki minimumo.

Prof. Romas Vaštokas (antras iš dešinės) su kolegomis 2006 m. (VDU Socialinės antropologijos centro nuotr.)

2003 m. antropologai, nors tuo metu jų buvo vos keli dėstytojai, vedami profesoriaus ir  palaikomi studentų, karštai stojo ginti ką tik pradėtos disciplinos ir savo ruožtu atsakė įkurdami Lietuvos antropologų asociaciją bei suorganizuodami didelę tarptautinę Baltijos šalių antropologijos konferenciją. Ją organizavome kartu su profesoriumi R. Vaštoku ir dar dviem Švedijoje antropologijos mokslų laipsnį įgijusiomis kolegėmis Kristina Šliavaite ir Aušra Simoniukštyte. Konferencijoje dalyvavo tokie žymūs antropologai kaip Jonathan Friedman (Kalifornijos ir Lundo universitetai), Chris Hann (Max Planck Socialinės antropologijos institutas) Janette Edwards (Mančesterio universitetas) ir daugybė kitų. Konferencijos sėkmę vainikavo VDU Sociologijos katedros vedėjos doc. dr. Jolantos Kuznecovienės kvietimas steigti antropologijos studijų programą VDU.

VDU Socialinės antropologijos magistrantūros studijų programa buvo kuriama ir didelėmis Romo Vaštoko pastangomis. Nors buvo tikėtasi, kad prof. Liucijos Baškauskaitės įsteigtos VDU antropologijos katedros, veikusios 1990-1992 m. įdirbis pasitarnaus, tačiau naujos antropologijos studijų programos modelis rėmėsi skandinavų (Lundo ir Kopenhagos universitetų)  ir amerikiečių (Pietų Ilinojaus universiteto) antropologijos dėstymo sistemomis. 2004 m. rudenį į naująją studijų programą pretendavo didelis skaičius stojančiųjų – net 90, o vietų buvo vos 12. 2004-2010 m. Socialinės antropologijos studentams prof. R. Vaštokas dėstė vizualinės ir taikomosios antropologijos studijų dalykus, buvo magistrinių darbų vadovu, išugdė visą būrį jaunųjų dėstytojų, apgynusių antropologijos daktaro laipsnį ir šiandien besidarbuojančių Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

2005 m. VDU  įkūrus Socialinės antropologijos centrą, prof. R. Vaštokas  ėmėsi aktyvai organizuoti plačias viešas mokslines diskusijas. Į centro ketvirtadieninių seminarų ciklo  diskusijas pakviesdavęs tokius intelektualus, kaip Darių Kuolį, Saulių Žuką, Leonidą Donskį ir kt. Tai žmonės, puikiai supratę antropologijos naudą globalėjančios Lietuvos visuomenei. Be šios veiklos,  profesorius dalyvavo įvairiuose VDU vykdytuose mokslo projektuose. Vienas tokių –  2005-2006 m. vykdytas projektas – „Lietuvių nacionalinio identiteto raiškos bruožai globalizacijos sąlygomis“.

Prof. Romas Vaštokas  buvo didelis vizualinės antropologijos entuziastas, užfiksavęs per 200 val. vaizdo įrašų valandų unikalaus pereinamojo – 1989-1993 m. – laikmečio turinio: nuo Berlyno sienos griūties iki sovietinės kariuomenės iš Lietuvos išvedimo. Iki šių dienų yra išlikę keli jo sukurti vizualinės etnografijos filmai, iš kurių žymiausias – „Štai ir Mes”, parodantis tikrą, apnuogintą to meto Lietuvos žmonių gyvenimo realybę, perteiktą per pačių filmo veikėjų pasakojimus. Šis filmas sulaukė didelio dėmesio tarptautiniu mastu, ypatingai šalyse, mažiau susipažinusiose su komunizmo žlugimu Rytų Europoje.

Romas Vaštokas aktyviai prisidėjo prie antropologinių ir diasporos studijų mokslinių žurnalų: „Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos” bei „Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos” leidybos kaip recenzentas, redkolegijų narys ir bendradarbis.

Labai vertinome profesoriaus nuoširdumą, ypač geranorišką kolegialumą ir patarimus mūsų studentams. Mūsų atmintyje jis išliks kaip itin pasaulyje vykstantiems įvykiams neabejingas antropologas, jautriai reagavęs į žmonijos patiriamus kataklizmus bei su vietinių nepakantumu susiduriančiomis ir atskirtyje atsidūrusioms visuomenės grupėms. Profesorius ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl rasizmo apraiškų prieš romus bei tolerancijos stygių kitoms mažumoms Lietuvoje.

Prisiminsime Romą Vaštoką kaip vieną iš mūsų – puikiai supratusį ir labai palaikiusį antropologijos mokslo reikalingumą Lietuvoje, bei daug dirbusį stengiantis jį įtvirtinti VDU.

Vytis Čiubrinskas ir kolegos

VDU Socialinės antropologijos centras

VDU Socialinės antropologijos magistro studijų programos komitetas

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai