Nuotolinių pamokų ciklas 9-12 klasių moksleiviams „Psichologai mokiniams apie mokinius“
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros mokslininkai ir doktorantai š. m. balandžio 28 – 30 d. organizuoja nuotolinių pamokų ciklą 9-12 klasių moksleiviams „Psichologai mokiniams apie mokinius“.
Dalyvavimas pamokose – nemokamas.
Kviečiame registruotis: https://forms.gle/e7gungLkNWjtoE6v6
Pamokoms prašome registruoti tik moksleivių grupes/klases.
„Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“
Dokt. Jovita Janavičiūtė-Pužauskė
Yra žinoma, kad mokykloje reikia daug mokytis, norint gauti gerus pažymius, gerai išlaikyti egzaminus. Dažniausiai niekas nepasako, KAIP reikia mokytis, kokius metodus naudoti, norint kuo efektyviau ir greičiau išmokti pateikiamą informaciją. Pamokos metu aptarsime moksliniais tyrimais pagrįstus, nenuobodžius būdus, kurie padės atrasti atsakymą į klausimą „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“. DATA: Balandžio 28 d. (pirmadienis), 8.00-8.45 val.
„Karjeros pasirinkimo iššūkiai“
Dokt. Tadas Vadvilavičius
Pamokos metu bus pristatomi dažniausiai su karjeros pasirinkimu susiję sunkumai ir aptariami būdai, kaip šiuos sunkumus įveikti.
DATA: Balandžio 28 d. (pirmadienis), 11.00-11.45 val.
„Į pasimatymą su savimi“
Dr. Jurga Misiūnienė
Pamokos metu sužinosite, kas yra asmens tapatumas ir kaip jį galima pažinti. Įvairių individualių užduočių metu būsite kviečiami pasižiūrėti į save bei diskutuoti apie tai, kaip savęs vertinimas veikia mūsų bendravimą ir savijautą.
DATA: Balandžio 29 d. (antradienis), 11.00-11.45 val.
„Ar mes pasirengę valdyti savo karjerą?“
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
Tai – užsiėmimas, kurio metu aptarsime šiuolaikinės karjeros sampratą, išsiaiškinsime, ką reiškia valdyti savo karjerą. Užsiėmimo metu sužinosime, iš kokių etapų ir elementų susideda karjeros valdymas, analizuosime, kokios asmens kompetencijos reikalingos norint sėkmingai valdyti karjerą. Diskutuosime, nuo kada turėtume pradėti valdyti savo karjerą – ar turėtume tai pradėti besimokydami mokykloje? Ir būtinai pasitreniruosime, mokydamiesi praktinių karjeros valdymo įgūdžių.
DATA: Balandžio 30 d. (trečiadienis), 11.30-12.15 val.
„Kaip bendrauti, kad konfliktų būtų kuo mažiau?“
Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė
Kartais galvojama, kad bendravimo gebėjimai yra įgimti. Vis dėlto, tai yra netiesa. Kiekvienas galime išmokti sėkmingai, efektyviai bendrauti, jei tik to norime. Taigi, šis užsiėmimas bus skirtas išsiaiškinti, kas kuria sėkmingą, efektyvų bendravimą. Šios pamokos metu išsiaiškinsime veiksnius, kurie padeda sėkmingai bendrauti, kalbėsimės apie konfliktus provokuojančius veiksnius, konfliktogeninę kalbą, veiksnius, kurie trukdo mums susikalbėti.
DATA: Balandžio 30 d. (trečiadienis), 13.00-13.45 val.
Kilus klausimams prašome skambinti telefonu: +37068468058 arba rašyti el. paštu: modesta.morkeviciute@vdu.lt
LHPA pavasario konferencija „Kūnas, erdvė ir psichoterapija“
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universitetu rengia konferenciją:
Kūnas, erdvė ir psichoterapija
2025 m. gegužės 10 d.
V. Putvinskio g. 23, Kaunas, 103 auditorija VDU
Konferencija „Kūnas, erdvė ir psichoterapija“ Kas aš? Per ką, su kuo, kame galiu matyti, pajausti, pažinti TIKRĄJĮ AŠ? Visų pirma, per savąjį kūną. Kiek girdime, jaučiame, priimame savo kūną… Jo poreikius, kiek į tai atsižvelgiame, kiek rūpinamės ar nekreipiame dėmesio į kūno siunčiamus ženklus, signalus? Paskui per santykį su kitais kūnais. Kūnai susitinka, praeina pro šalį, komentuojami, nuneigiami, trokštami, nepriimtini, skaudantys, nešantys.. pirmiausia susitinkame fiziniame lygmenyje… per kūnus, erdvėje, tada santykyje. Kūniškumo labai daug žmogaus gyvenimo pradžioje. Vėliau augant, bręstant atsiranda labai daug žodžių, reikalavimų, atstumų. Vieni iš kitų ir savęs imam reikalauti būti protingais, dvasingais, brandžiais ir pan. Tiesa, dar gražiais . Bet ar neprimirštame savo fiziškumo, kūniškumo? O gal kažkam kūnas tampa vieninteliu rūpesčiu. Gydytojai turbūt tikrai nepamiršta (kūno). O psichologai arba tiesiog mes-žmonės savo kasdienybėje? Kokia kūno vieta santykyje su savimi, su kitais, problemų kontekste, psichoterapijoje? Kas ta erdvė, kurioje kūnai keliauja, per kurią įsiprasmina ? Kaip ir kiek erdvė įtakoja mūsų emocijas, nuotaiką ir savęs bei kitų pažinimą. Fizinės erdvės savybės, atstumas, kūnų judėjimas erdvėje. Kokios dar erdvės mus paliečia (ta pati socialinių tinklų, internetinė, žaidimų erdvė)? Kiek erdvės ir skirtingų erdvių klausimai gali padėti ar trikdyti savęs pažinimą, supratimą.
Pastebėjome, kad trūksta dėmesio fiziniam mūsų egzistencijos pasauliui. Šioje konferencijoje su kūniškumo, erdvės bei santykio klausimais keliausime įvairiomis kryptimis, nuo psichologijos, sveikatos, lytiškumo iki savęs išbandymų prasmės, nuo asmeninių mikrotransformacijų iki miesto erdvių. Kaip visada, mūsų konferencijoje sutiksime su skirtingų sričių pranešėjais, kurie kalbės iš savo patirčių (humanistinės psichologijos, kūno psichoterapijos, medicinos, neuropsichologijos, lyčių studijų, antropologijos, filosofijos, architektūros ir kt.) ir turėsime galimybę gilesniam savęs pajautimui bei supratimui (per kitą, kūną, ribas ir perspektyvas…).
Konferencijos programa.
Konferencijos kaina:
LHPA nariams nemokamai
VDU dėstytojams ir studentams nemokamas dalyvavimas. Pažymėjimas registruotas METAS sistemoje – 10 Eur.
Kitiems dalyvavimas – 15 Eur., kartu su pažymėjimu, registruotu METAS sistemoje – 20 Eur. Sumokėti reikia iki gegužės 07 d. pavedimu. Nesusimokėjus iki nurodytos datos galima susimokėti atvykus į konferenciją, tuomet dalyvavimas 20 Eur., norint ir pažymėjimo, viso – 25 Eur.
Lietuvos humanistinės psichologijos asociacijos banko sąskaita Nr. LT037182100000606182. Sumokėti reikia iki 2025 m. gegužės 07 d. imtinai. Mokėjimo paskirtyje įrašykite – konferencija arba konferencija ir pažymėjimas.
Registracija į konferenciją: https://forms.office.com/e/gy9SKq3CW9
Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais
Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.
Kas yra pirmakursių mentorystės programa?
Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.
Kas yra pirmakursių mentorius?
Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas, padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.
Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?
Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių, ir absolventams, baigusiems studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.
Kodėl verta tapti mentoriumi:
- Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
- Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
- Vertinga patirtis, įgūdžiai, tobulinamos komunikacijos, organizavimo kompetencijos;
- Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.
„Džiaugiuosi, kad mentorystės programa man suteikė galimybę padėti pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą ir pamažu tapti šios bendruomenės dalimi. Būdama mentore, galėjau dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, atsakyti į klausimus, motyvuoti ir palaikyti. Kartu – tai puiki galimybė augti pačiai, tobulėti bei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Man svarbu, kad pirmakursiams universitetas taptų saugia aplinka, kurioje kiekvienas galėtų augti, išbandyti naujus dalykus bei jaustųsi palaikomas“, – apie savo patirtį pasakoja mentorė Paulė.
Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?
- Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
- Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
- Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
- Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.
Kaip prisijungti prie mentorių komandos?
Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 21 dienos (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Patekusieji į antrąjį atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 28 dienos, o gegužės 5–9 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.
Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:
Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)
Telefonas +370 37 751 175
El. paštas santa.vozbutaite@vdu.lt
VDU Psichologijos klinikos psichologo kabineto Vilniuje atidarymas
Fotografijų konkursas #SOCLAB’AS: Neuroįvairovės veidai
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetas kviečia 9-12 klasių moksleivius dalyvauti tradiciniame #SOCLAB’AS teminių fotografijų konkurse! Šių metų konkurso tema: Neuroįvairovės VEIDAI
Neuroįvairovė nėra mokslinis terminas, bet jis padeda suprasti, kad žmonių smegenys veikia skirtingai. Pastaruoju metu vis dažniau analizuojame savo ir kitų elgesį, bandome suprasti save per savidiagnostiką ir kartais net ieškome „diagnozės” tam, kas yra mūsų unikalios savybės. Bet ar tikrai kiekvienas žmogaus bruožas – spontaniškumas, polinkis rizikuoti ar atidėlioti darbus – būtinai reiškia kokį nors sutrikimą? Ar viskam reikia diagnozės? Kviečiame pastebėti ir nuotraukose užfiksuoti ypatingas netipinių protų savybes.
Klausimai įkvėpimui:
- Kas iš tiesų yra neuroįvairovė?
- Ką norėčiau geriau suprasti apie save ir kitus?
- Ar aš pats/pati jaučiuosi kitaip nei dauguma?
- Kaip tai pastebiu? Kokius iššūkius tai kelia, o gal kaip tik padeda?
Kviečiame pateikti 1-3 nuotraukas, kuriose atsispindėtų konkurso tema. Kartu su nuotraukomis prašome atsiųsti išsamų nuotraukų aprašymą: kas ir kodėl jose užfiksuota, kaip tai atitinka temą, kokia yra pagrindinė nuotraukų mintis ar kūrybinė idėja (~250 žodžių). Konkurse gali dalyvauti 9-12 klasių moksleivių grupės nuo 2 iki 4 asmenų su koordinuojančiu mokytoju ar savarankiškai.
Pateiktus darbus tolesniam balsavimui atrinks šiam tikslui suburta #SocLab’as komisija, kuri vertins nuotraukų ir jų aprašymų atitikimą paskelbtoms konkurso sąlygoms, Jūsų komandos idėjos aiškumą ir originalumą bei nuotraukų aprašymo kokybę. Į kitą etapą keliaus tik įvardintus kriterijus atitikę darbai.
Antrame etape komisijos atrinkti darbai bus viešinami internete (konkurso dalyviai bus informuoti apie patekimą į antrą etapą). Konkursą laimės daugiausiai balsų surinkusi moksleivių grupė.
Dalyvių informaciją bei nuotraukų aprašymus prašome pateikti šioje formoje ir, kartu su nuotraukomis (atskirais failais), siųsti el. p. adresu: lina.bartuseviciene@vdu.lt iki 2025 m. gegužės 15 d.
Jei turite klausimų – susiekite nurodytu paštu.
Konkurso dalyviai gaus socialines valandas patvirtinantį pažymėjimą.
Nugalėtojai bus apdovanoti prizais!
Konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į XI nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks 2025 m. balandžio 11 d., penktadienį, VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66, Kaune.
Pirmoji konferencijos diskusija – „Kariuomenė ir pilietinė visuomenė: integralumas ir atsparumas“ – skirta kariuomenės ir pilietinės visuomenės santykiui. Kiek kariuomenė šiandien atspindi mūsų visuomenės vertybes ir koks yra skirtingų kartų požiūris į ją? Kaip ugdomi visuomenės pilietinis sąmoningumas ir atsparumas? Koks šiandien visuomenės ir kariuomenės ryšys, kaip kariuomenė matoma viešajame gyvenime?
Diskusijos dalyviai:
Dr. Paulius Balsys, Lietuvos kariuomenės majoras, karo sociologas
Dr. Ramūnas Trimakas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM specialistas
Prof. dr. Vylius Leonavičius, sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas
Diskusiją moderuos sociologas doc. dr. Dainius Genys, Vytauto Didžiojo universitetas
Po šios diskusijos paralelinėse konferecijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatys net septyniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, sveikatos mokslus ir kitas atstovaujantys tyrėjai iš VDU ir kitų Lietuvos universitetų ir tyrimų centrų.
Baigiamoji konferencijos diskusija – “Religion and Politics in the US and the Baltics: Separated, Intertwined, or?” (anglų k.) skiriama religijos ir politikos temai – koks religijos vaidmuo šiandienos politinėje darbotvarkėje ir viešosiose diskusijoje JAV ir Baltijos šalyse.
Panel participants:
prof. dr. Michael Strmiska.
Michael Strmiska has a PhD in Comparative Religion from Boston University in the United States. He has published numerous articles on Pagan movements in Europe and the USA, and taught abroad in Japan, Czechia, Latvia and Lithuania. He is a World History professor at Orange County Community College in New York State. For spring 2025, he is teaching about Asian Religions at Vilnius University through the Fulbright Fellowship program.
Agita Misane
Dr. Agita Misāne is a sociologist and historian of religion, dividing her time between the Institute of Literature, Folklore and Art at the University of Latvia, Riga Stradiņš University and since 2024, Vytautas Magnus University. Her research interests are the history of religious ideas, Latvian nationalism and current religious developments in Latvia. She co-edited a collection of articles Placelore, Pilgrim Routes, Restoried Sites and Contested Spaces, forthcoming at Equinox Publishing in 2025.
prof. dr. Milda Ališauskienė
Prof. Dr. Milda Ališauskienė is a sociologist of religion, teaching at Vytautas Magnus University since 2004. Her research interests include the manifestation of religion in post-socialist societies, the intersection of religion and gender, and religion and politics. In 2023, she published a monograph, „Minority Religions, Society and State in Contemporary Lithuania.” Since 2024, she is the PI at the Lithuanian Research Council-funded project “Discursive Practices of Politicization of Religion and Religionization of Politics in Contemporary Lithuania” (RELPOL).
Panel moderators: Salome Esebua (PhD candidate, Vytautas Magnus University) and Evelina Juchnevičiūtė (PhD candidate, Vytautas Magnus University).
Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.
Konferencijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“.
Konferencijos pranešimų santraukos
Jei konferencijoje planuojate dalyvauti, kaip klausytojas/-a, maloniai prašome užsiregistruoti: https://forms.gle/kXVMsdfiQo1Stq5A8
Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
Dokt. P. T. Sibanda: VDU įdėjo pagirtinas pastangas į studentų su įvairiais poreikiais palaikymą
„Lietuva pasižymi unikalia istorijos, kultūros ir modernumo samplaika. Pažintis su šios šalies kultūra buvo nepaprastai įdomi patirtis. Žmonės, su kuriais susipažinau, buvo draugiški ir priėmė mane šiltai, nors bendravimas kartais ir atrodė labiau suvaržytas, nei tas, prie kurio esu pripratusi Pietų Afrikoje“, – pasakoja Pretorijos universiteto (Pietų Afrika) doktorantė Princess Thembisile Sibanda, kuri dar būdama magistrantė pagal „Erasmus“ mainų programą studijavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Fizinę negalią turinti doktorantė pasižymi dideliu veiklumu – ne tik rengia disertaciją psichologijos srityje, tačiau ir dirba radijo laidų vedėja bei dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, skirtose įvairovės ir įtraukties palaikymui. Pasak P. T. Sibandos, mainų programos vizitui ji pasirinko Lietuvą ir VDU dėl stiprios akademinės kultūros, tarptautiškumo ir galimybės patirti kitokią mokslinių tyrimų aplinką. Tuo pačiu jai buvo smalsu susipažinti su Lietuva, jos kultūra ir maistu.
„Apsilankiau Vilniuje, Trakuose ir Kaune. Ryškiausią įspūdį paliko Trakų sala – ji atėmė žadą! Man pirmą kartą teko plaukti valtimi – tai buvo neįtikėtina. Nuo Gedimino pilies Vilniuje atsiveria nuostabūs vaizdai, atskleidžiantys miesto istorinį grožį. Nekantravau paragauti ir lietuviškų patiekalų, ypač – garsiosios rožinės sriubos, šaltibarščių. Tai buvo unikali patirtis. Lietuviškas maistas labai skiriasi nuo to, prie kurio esu pripratusi“, – atvirauja studentė.
Universitetas – įtraukus ir tarptautiškas
Kaip studentė su negalia, P. T. Sibanda įvertino VDU kaip įtraukaus universiteto pastangas užtikrinti studijų ir mokslo prieinamumą visiems studentams. VDU – pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, pradėjusi rūpintis asmenų su negalia įtrauktimi į visuomenę per aukštąjį mokslą. Šiandien VDU skiria ypatingą dėmesį studijų pritaikymui prie individualių poreikių – ne tik prie fizinės negalios, bet ir prie psichologinės, emocinės gerovės, padeda jiems planuoti studijas, spręsti asmeninio efektyvumo, motyvacijos ir kitus klausimus. Studentams ypatingą pagalbą įvairiose srityse teikia mentoriai ir Studentų gerovės koordinatorė. 2025-uosius VDU paskelbė Studentų gerovės metais, startavo nauja mentorystės programa „Studentai – studentams“.
„VDU įdėjo pagirtinas pastangas į studentų su įvairiais poreikiais palaikymą, universiteto darbuotojai buvo paslaugūs ir dėmesingi, vertinau jų geranoriškumą pagelbėti man. Manau, kad tolesnis investavimas į prieinamumo infrastruktūrą pagerintų įtrauktį dar labiau“, – sako P. T. Sibanda.
Princess Thembisile Sibanda
Doktorantės teigimu, VDU ją priėmė šiltai ir suteikė palankią aplinką savarankiškiems moksliniams tyrimams. Labiausiai jai čia patiko suteiktas didelis savarankiškumas ir autonomija, tačiau tuo pačiu ji gavo ir daug vertingų patarimų. P. T. Sibanda ypač dėkinga VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros vedėjai, docentei Gabijai Jarašiūnaitei-Fedosejevai.
„Lyginant su Pietų Afrikos universitetais, mokslinių tyrimų aplinka VDU man pasirodė lankstesnė. Be to, šis universitetas yra labai tarptautiškas, skatina studentų iš įvairių šalių bendravimą“, – pažymi ji, atkreipdama dėmesį, kad nors Pietų Afrikos universitetai irgi palaiko tarptautinius ryšius, tačiau jai itin patiko unikaliai įtraukianti VDU atmosfera mažesnėje akademinėje bendruomenėje.
Gilų įspūdį paliko diskusijos apie artes liberales
Lankydamasi Lietuvoje 2024-aisiais, P. T. Sibanda rengė savo baigiamąjį psichologijos magistrantūros studijų tiriamąjį darbą Pretorijos universitete (PAR). Šiame darbe ji tyrinėjo Pietų Afrikoje gyvenančių juodaodžių, įvairių seksualinių orientacijų asmenų su negalia patirtis. Pasak jos, šią temą ji pasirinko todėl, kad ji skirta visuomenėje nepakankamai atstovaujamai, atskirtyje esančiai grupei.
„Nors Pietų Afrikoje veikia progresyvūs įstatymai, palaikantys LGBTQ+ asmenų teises ir asmenų su negalia įtrauktį, žmonės, esantys šių tapatybių sankirtos taškuose – ypač juodaodžiai pietų afrikiečiai – ir toliau susiduria su daugialype diskriminacija, socialiniu nematomumu ir struktūrine atskirtimi. Tyrinėdama jų patirtis iš kokybinės perspektyvos, siekiau išryškinti jų kasdienybės iššūkius ir prisidėti prie augančių šios srities tyrimų, taip pat – palaikyti įtraukesnes, empatiškesnes socialines ir politines priemones“, – paaiškina Princess Thembisile Sibanda.
Šiemet, tapusi doktorante, ji rengia disertaciją, kurios temą įkvėpė jos vizitas Vytauto Didžiojo universitete, ypač – pernai surengtas tarptautinis akademinis forumas „Universiteto idėja“, skirtas VDU atkūrimo 35-mečiui. Jame įvairūs ekspertai iš viso pasaulio aptarė universiteto idėjos kaitą bei artes liberales (laisvųjų menų) principų, kuriais paremta VDU studijų sistema, svarbą.
„Diskusijos apie mokymo programų transformaciją, tarpdiscipliniškumą ir liberalaus lavinimo ateitį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje giliai rezonavo su mano akademiniais ir asmeniniais siekiais“, – atskleidžia P. T. Sibanda.
Savo disertacijoje doktorantė tyrinėja, kaip psichologijos studijų mokymo turinys Pietų Afrikos universitetuose integruoja psichologijos žinias ir artes liberales išsilavinimo principus, siekiant paruošti absolventus „Visuomenei 5.0“. Pastaroji koncepcija, kurią 2016-aisiais sukūrė Japonijos vyriausybė, apibūdina tokią visuomenę, kurios įvairiuose sektoriuose ir kasdienybėje integruojamos pažangios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas.
Princess Thembisile Sibanda
Darbas radijuje – įkvepiantis ir prasmingas
Doktorantė taip pat dirba laidų vedėja radijo stotyje „Skills Village Radio“, kuri skiria ypatingą dėmesį žmonių su negalia teisėms, įtraukčiai ir sąmoningumo jų atžvilgiu ugdymui. Savo laidoje ji ne tik tyrinėja įvairius šių sričių klausimus, bet ir kalbina žmonių su negalia teisių gynėjus, psichinės sveikatos profesionalus arba unikalias patirtis turinčius žmones. Pasak jos, tai prasmingas, pilnatvės jausmą teikiantis darbas, kuriame prireikia kūrybiškumo, pavyzdžiui, rengiant scenarijus, kuruojant muzikinius intarpus, reklamuojant laidą socialiniuose tinkluose.
„Šis darbas ypač džiugina tuo, kad leidžia pasisakyti mažiau atstovaujamoms bendruomenėms, įkvepia svarbius dialogus ir šviečia visuomenę. Tai įgalina – žinoti, kad šios laidos dėka kažkas gali pasijausti matomas, girdimas ir informuotas“, – sako ji, pripažinusi, jog derinti šį darbą su disertacijos rengimu nėra lengva, tačiau šios veiklos papildo viena kitą – radijuje galima pailsėti nuo akademinio intensyvumo, o savo ruožtu disertacija suteikia gilesnių įžvalgų laidoje nagrinėjamomis temomis.
Princess Thembisile Sibanda džiaugiasi galimybėmis, kurias suteikia mainų programa „Erasmus“, leidžianti studentams keliauti ir susipažinti su užsienio šalių universitetais bei įvairiomis kultūromis. Tris su puse mėnesio Lietuvoje pagal „Erasmus“ programą viešėjusi afrikietė neslepia, kad Lietuva jai atrodo kaip patraukli šalis, kurioje ji galėtų gyventi ir dirbti, ypač akademinėje srityje – jai ypač patiko mokslinių tyrimų aplinka, tarptautinis bendradarbiavimas ir tobulėjimo galimybės aukštajame moksle.
Dalindamasi patarimais studentams, svarstantiems apie dalyvavimą „Erasmus“ programoje, P. T. Sibanda pirmiausia pataria viską planuoti kuo anksčiau, išsiaiškinti reikalavimus ir kreiptis į priimančio universiteto darbuotojus visais rūpimais klausimais. Taip pat – nebijoti išbandyti naujų dalykų, pasinerti į kitokią kultūrą, pažinti vietos tradicijas.
„Būkite atviri savarankiškumui – mainų programos, ypač jei jos paremtos moksliniais tyrimais, reikalauja savidisciplinos ir iniciatyvumo. Kita vertus, megzkite ryšius su studentais ir akademikais – tai gali atverti duris ateities bendradarbiavimui ir karjeros galimybėms“, – sako ji, studentams su negalia primindama, kad apie turimus prieinamumo poreikius universitetui reikėtų pranešti kuo anksčiau.
SMF studentų klubai – erdvė augti, kurti ir bendradarbiauti
Nori ne tik studijuoti, bet ir kurti, augti, įgyvendinti idėjas bei sutikti bendraminčių? Tuomet prisijunk prie VDU Socialinių mokslų fakulteto studentų klubų – čia Tavo idėjos įgaus pagreitį!
Studentų klubai – tai daugiau nei laisvalaikis. Tai galimybė atrasti save, praplėsti akiratį, bendradarbiauti su kitais smalsiais studentais ir dalyvauti prasmingose veiklose. Šiuo metu fakultete veikia keturi klubai: VDU Sociologų klubas, Socialinio darbo klubas „VESTA“, Psichologų mokslinės veiklos būrelis, Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) VDU padalinys.
VDU Sociologų klubas – puiki vieta tiems, kurie domisi visuomene, jos pokyčiais ir nori prisidėti prie mokslo populiarinimo. 2024 m. klubas prisidėjo prie kasmetinės Jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijos organizavimo, rengė ir dalyvavo paskaitose-diskusijose apie sociologinių tyrimų taikymą versle, jaunimo romantinius santykius bei projektų valdymo įgūdžius. Taip pat surengė fotografijų konkursą „Kaip studentai patiria semestro pabaigą?“, skatindamas studentų sociologinę vaizduotę ir kritinį mąstymą.
Socialinio darbo klubas „VESTA“ kviečia prisidėti prie socialinių pokyčių. 2024 m. klubas įgyvendino tris pagrindinius renginius, skirtus socialinio darbo temoms: „Mes panašūs“ teminiai vakarai skatino dialogą tarp studentų, dėstytojų ir absolventų; „Vestos forumas: Išgirsk, suprask, veik“ subūrė studentus ir socialinio darbo specialistus diskusijoms apie profesijos aktualijas; o „Sprendimų festivalyje: Socialinio darbo metodų mugėje“ dalyviai turėjo galimybę dalyvauti praktiniuose seminaruose, kuriuos vedė įvairių sričių specialistai. Klubas stiprina profesinę tapatybę, bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę.
2025 metams VDU Sociologų klubas ir „VESTA“ jau yra nusimatę įvairiausių įdomių veiklų, kurių įgyvendinimui yra gauta universiteto tikslinė parama.
Psichologų mokslinės veiklos būrelis – skirtas tiems, kuriems įdomi psichologijos mokslo pusė. Studentai mokosi atlikti sisteminę literatūros analizę, gilina žinias tyrimų metodologijoje, o įgyta patirtis gali virsti realiais mokslo darbais.
SMF veikia ir Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) VDU padalinys. LiPSA – organizacija, vienijanti psichologijos studentus visoje Lietuvoje, skatinanti jų profesinį augimą, kompetencijų stiprinimą bei aktyviai prisidedanti prie visuomenės švietimo psichologijos temomis.
Fakultetas palaiko aktyvius studentus – 2025 m. balandžio 2 d. duris atvėrė naujai įrengtas studentų klubų kambarys, skirtas susitikimams, veikloms ir naujoms idėjoms.
Susidomėjai? Daugiau informacijos apie klubų veiklą galima rasti čia.
VDU Tėvų akademijos nuotolinė paskaita „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“
2025 m. balandžio 17 d. (ketvirtadienį), 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip išgyventi savo vaikų paauglystę?“
Paauglystė – tai didelis pokytis ne tik vaikui bet ir jo/jos tėvams, kurį nėra taip paprasta išgyventi. Šį žmogaus raidos laikotarpį galima prilyginti kelionei jūra, kuri trunka tiek, kiek trunka jūsų vaiko paauglystė. Tikrai nėra lengva ir paprasta būti šalia ir stebėti savo vaiką besimokantį plaukti vis platesniuose gyvenimo vandenyse. Juk 10 metų (paauglystė gali trukti ir ilgiau) kelionės metu visko nutinka, tenka laviruoti tarp uolų, išgyventi ne vieną audrą, plaukti įvairiais sezonais, o ne tik patogiu vasaros laiku. Tad kaip mes, tėvai, savo keliaujančio banguojančiu jūros vandeniu vaikui galime padėti? Kaip patiems išlaikyti emocinę ir dvasinę ramybę šiuo jų kelionės laikotarpiu? Kaip būti švyturiais rodančiais kryptį į saugų suaugystės krantą?
Kviečiame kartu aptarti šias ir kitas artimas temas, kurios kyla auginant paauglystės laikotarpį išgyvenantį vaiką.
Paskaitą-susitikimą ves doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Lektorė tėvystės tema domisi įvairiais aspektais: konsultuoja paauglių tėvus, veda paskaitas ir pozityvios tėvystės bei paramos grupes paauglių tėvams. Kaip VDU mokslininkė tiria tėvų auklėjimo poveikį vaikų ir paauglių gyvenimui. Domisi tėvų vaikystės traumų įtaka vaikų auklėjimui bei stiprina tėvus bei paauglius kaip geštalto psichoterapijos konsultantė.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Erasmus+ praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.
(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.
Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
| Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
| I grupė | Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija | 824,00 Eur |
| II grupė | Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija | 824,00 Eur |
| III grupė | Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 756,00 Eur |
Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!
Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
| Kelionės atstumas | Ekologiška kelionė (suma): | Neekologiška kelionė (suma): |
| 10-99 km | 56 EUR | 28 EUR |
| 100-499 km | 285 EUR | 211 EUR |
| 500-1999 km | 417 EUR | 309 EUR |
| 2000-2999 km | 535 EUR | 395 EUR |
| 3000-3999 km | 785 EUR | 580 EUR |
| 4000-7999 km | 1 1188 EUR | 1 188 EUR |
| 8000 km arba daugiau | 1 735 EUR | 1 735 EUR |
Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.
Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).
Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.
Daugiau informacijos:
