VDUsmf kviečia bendruomenę prisidėti prie akcijos renkant maisto produktus
Spalio 16-toji – Pasaulinė maisto diena. Ši diena skirta informuoti visuomenę apie pasaulio maisto trūkumo problemą, netinkamą ir nesubalansuotą mitybą bei skurdą.
Siekiant prisidėti prie skurdo mažinimo bei maisto trūkumo problemos sprendimo Lietuvoje, VDU Socialinių mokslų fakulteto bendruomenė yra kviečiama įsijungti į bendruomeninę akciją renkantilgiau galiojančius maisto produktus*, kurie bus skirti jų stokojantiems.
Iki spalio 15 dienos ilgiau galiojančius maisto produktus kviečiame nešti į pirmo aukšto foje esančias dėžes. Spalio 16 dieną surinkti maisto produktai bus vežami Maisto bankui, kuris pasirūpins, jog maisto produktai pasiektų tuos, kuriems to labiausiai reikia.
Taip pat, Maisto banko veiklą galite remti ir tiesiogiai – https://www.maistobankas.lt/paremk
Kiekvienas Jūsų „Maisto bankui“ paaukotas euras pavirs net 15 porcijų valgio nepasiturintiems.
* Ilgiau galiojantys maisto produktai yra miltai, aliejus, ryžiai, kruopos, makaronai, konservai, arbatos, kavos, uogienės, dribsniai, margarinas, cukrus, sultys, sausainiai, šokoladas, medus ir kt.”
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „VAIKO IR ŠEIMOS GEROVĖS SIEKIS“
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedra, kartu su partneriais, organizuoja tarptautinę-praktinę konferenciją, skirtą diskutuoti apie vaiko ir šeimos gerovės srityje vykstančius pokyčius socialiniame, ekonominiame, politiniame ir kultūriniame kontekste, formuojant ir keičiant vaikų ir šeimų gerovę. Šie pokyčiai, turintys tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį apima šeimos struktūros kaitą, socialinių tinklų transformacijas, darbo rinkos kaitą, finansinės paramos, įstatymų bei švietimo politikos pokyčius, vertybių kismą, migraciją ir geopolitinę situaciją, skaitmeninių technologijų įtaką, nuotolinį mokymąsi, sveikatos priežiūros prieinamumą, visuomenės sveikatos iššūkius ir klimato kaitą.
Konferencija vyks 2024 metų spalio mėn. 15-16 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune.
Konferencijoje siekiame suburti Lietuvos ir užsienio socialinių mokslų ir socialinio darbo tyrėjus, praktikus, politikus, studentus ir bendruomenių narius – visus, kas dirba ir domisi vaiko ir šeimos gerovės sritimi.
Kviečiame pasidalinti mokslinių tyrimų rezultatais, idėjomis ir praktikos įžvalgomis bei teikti pranešimus tokiomis temomis:
- Transformuojantis socialinis darbas su šeima
- Socialinio darbo vaidmuo atliepiant šeimos struktūros pokyčius ir vaidmenų kaitą
- Socialinio darbo atsakas į skirtingų kartų sąveiką šeimoje
- Socialinis darbas šeimos krizės atvejais
- Vaiko matomumas socialinio darbo su šeima praktikoje
- Psichosocialinis konsultavimas: prevencijos ir intervencijos atvejais
- Šeimos sveikata ir gerovė: integralus požiūris
- Tradiciniai ir inovatyvūs socialinio darbo metodai
- Socialinis darbas su grupe stiprinant šeimą
- Šeima ir technologijos: socialinio darbo iššūkiai ir galimybės skaitmeninėje eroje
- Socialinis darbas su migrantų šeimomis
- Klimato kaitos poveikis vaiko ir šeimos gerovei
Pranešimų santraukų pateikimas iki 2024 m. rugsėjo mėn. 9 d.
Registracija teikti pranešimus: ČIA
Registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. spalio mėn. 7 d.
Registracija.
Konferencijos programa.
Pranešimų pagrindu parengti ir reikalavimus atitinkantys straipsniai bus publikuojami žurnale „Socialinis darbas. Patirtis ir metodai.“
Konferencijos kalbos: lietuvių ir anglų.
Konferencijos dalyvio mokestis: 50 eurų.
El. paštas pasiteiravimui: sdk@vdu.lt
EST piknikas VI – 2024: „Nes visuomet galima papildyti duomenis: Europos socialinio tyrimo pavyzdys“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda spalio 10 d. 13 val. dėstytojus, tyrėjus, studentus, sprendimų priėmėjus, žiniasklaidos atstovus bei visus susidomėjusius kviečia į kasmetinį renginį „EST piknikas VI – 2024“.
Šių metų pikniko tema – „Nes visuomet galima papildyti duomenis: Europos socialinio tyrimo pavyzdys“
Lietuvoje periodiškai atliekamos tiek nacionalinės, tiek ir tarptautinių tyrimų apklausos, kurių siekis – įvertinti visuomenės ar atskirų jos grupių nuostatas, vertybes bei elgseną, vertinti jų kaitos tendencijas. Paprastai šių tyrimų instrumentai bei duomenys yra viešai prieinami vartotojams, siekiantiems juos panaudoti moksle ar viešojo valdymo sprendimuose. Viena tokių apklausų – kas dvejus metus atliekama „Europos socialinio tyrimo“ apklausa, suteikianti prieigą prie aktualių mūsų visuomenės temų ir rodiklių masyvo. Kiek ir kaip praktikoje naudojame susintetintus skirtingų duomenų masyvus? Kodėl tai svarbu? Renginyje tyrėjai pasidalins šios srities gerosios praktikos pavyzdžiais ir kvies diskutuoti kelių mokslinių tyrimų duomenų masyvų panaudojimo sprendžiant teminius klausimus aktualijomis.
Renginys vyks nuotoliu (MS Teams platformoje). Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Išankstinė dalyvių registracija.
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
VDU Tėvų akademijoje – apie veiksmingus tėvystės resursus
2024 m. rugsėjo 30 d. (pirmadienį) 18:00 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Ar mokytis tėvystės natūralu? STEP programos tėvams perspektyva“
„Mano tėvai mane užaugino be jokių kursų“ arba „Kodėl būti tėvais taip sunku?“ – tai tik keletas minčių, kurios kyla tėvams, ieškantiems veiksmingesnių būtų susitarti su vaikais ir patiems pasirūpinti savimi. Kaip atpažinti, kad man kaip tėčiui ar mamai „reikia kursų“? Kad laikas peržiūrėti ribas šeimoje, galiojančius susitarimus? Ir apskritai – ar jausti nuovargį nuo tėvystės yra natūralu?
Šioje paskaitoje bus kalbama apie tai, kas atveda tėvus į mokymosi programas, ką jie čia atranda ir kuo STEP programa gali būti naudinga, saugant save, vaikus ir šeimą..
Paskaitą ves dr. Jolita Jonynienė, Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventė, VšĮ Drąsa augti psichologė ir STEP programų koordinatorė, LSMU MA VSF Sveikatos psichologijos katedros asistentė.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.
Kviečiame dalyvauti!
******************
VDU Tėvų akademija – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi psichologai, socialinio darbo specialistai, sociologai, antropologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Kartą per mėnesį, dovanojame nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.
Profesinės praktikos galimybės JAV
Baltijos Amerikos Laisvės fondas skelbia naują kvietimą į BAFF Profesinės praktikos programą – unikalią galimybę studentams ir absolventams atlikti praktiką Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijose ar organizacijose.
BAFF suteikia pilno išlaikymo stipendiją ir garantuotą praktikos vietą. Visi paskutinio kurso bakalauro programos studentai ar absolventai, o taip pat magistro programos studentai, doktorantai ir absolventai kviečiami teikti paraiškas į BAFF Profesinės praktikos programos konkursą.
Paraiškos priimamos iki š.m. spalio 31 d. el. paštu: BAFFINFO@CIEE.ORG
Visus norinčius sužinoti daugiau apie Profesinės praktikos programą, užduoti klausimus ir pasikonsultuoti su BAFF atstovais kviečiame į internetinį seminarą anglų kalba kovo 22 d. 15 val. Į internetinį seminarą registruokitės užpildydami šią formą. Prisiregistravusiems atsiųsime nuorodą į internetinį seminarą MS Teams platformoje.
Daugiau informacijos: balticamericanfreedomfoundation.org
VDU Mokyklinės psichologijos absolventė Agnė Laskytė: „Man yra labai smagu, kad gali augti ir keistis kartu su jaunu žmogumi, su kuriuo bendrauji ir dirbi“
Agne, kaip pasirinkai VDU psichologijos studijas ?
Pasirinkau psichologijos studijas visiškai atsitiktinai. Tai nebuvo mano pirmas pasirinkimas stojant. Pirma mano mintis buvo būti dailininke ir dėjau daug pastangų dvyliktoje klasėje, kad tapčiau ta dailininke, o psichologija buvo mano antrasis pasirinkimas. Nenorėjau išvažiuoti iš Kauno. Mano mama yra psichologė, bet aš pati kaip ir niekada nenorėjau būti psichologe, o dabar esu čia.
Ką prisimeni iš savo studijų?
Studentavimo laikais prisimenu daug draugysčių, kurios kai esi jaunas yra labai svarbios. Tai nebūtinai mano bendraamžiai. Teko sutikti labai daug šviesių žmonių, su kuriais ir dabar tenka bendrauti. Su kai kuriais ir dabar vykdoma bendras veiklas. Tie žmonės po šiai dienai mane labai žavi. Studijose kaip ir visur, buvo visko. Buvo ir ne itin malonių dalykų. Šiaip likę labai šilti prisiminimai. Ir dabar net praeinant pro tą vietą, kur studijavau, suspurda širdis. Ypač glaudus ryšys buvo jau studijuojant magistrantūrą, nes mūsų buvo gana mažas būrelis, taigi daug dalykų darėme kartu. Tuo metu patyriau labai daug betarpiško ir tikro buvimo, todėl man studijos yra daugiau žmonės nei pats dalykas.
Ką šiuo metu veiki?
Šiuo metu vykdau labai daug veiklų. Jau dabar reikėtų pagalvoti, ką reikėtų atmesti, atsisakyti. Šiam gyvenimo etapui turiu daug idėjų ir planų. Aš esu baigusi VDU Mokyklinę psichologiją ir ją buvau apleidusi vienu metu. Kažkada labai pykau ant universiteto, kad nedavė kažko, kas man turėjo padėti dirbti, nes jau tuo metu buvau pradėjusi dirbti pagal profesiją. Bet dabar suprantu, kad sunkumas buvo dėl tam tikros mano brandos nebuvimo. Psichologijoje, kaip ir daugelyje profesijų, labai svarbi suaugystė ir gyvenime įgyjama branda. Dabar suprantu, kad universitetas negali visko duoti. Daug dalykų mes įgyjame patirdami, mokydamiesi, apmąstydami savo patyrimus. Dabar aš vėl grįžau į mokyklinę psichologiją, dirbu Herojaus progimnazijoje. Dirbu ir Lietuvos kriminalinės policijos biure. Tai atliepia mano kitą troškimą ir duoda balansą nebūti įkritusiam į vieną kažkokią temą ir sritį. Be to, rašau „Dideli vaikai“ facebook‘o ir instagram‘o įrašus. Tai erdvė, kur galiu pasidalinti savo mintimis, įžvalgomi, o kartu galimybė atskleisti psichologo vaidmenį ir vietą.
Agne, kuri veikla tau teikia didžiausią džiaugsmą?
Vienas iš motyvų, kodėl rinkausi mokyklinę psichologiją, kad čia galima daryti pokytį. Dirbant su mažu vaiku, jaunu žmogumi tas mokytis labiau matosi. Man yra smagu, kad gali augti ir keistis kartu su jaunu žmogumi, su kuriuo bendrauji ir dirbi. Čia gali patirti labai daug laisvės ir kartu pažaisti su savo vidiniu vaiku. Mane labiausiai ir džiugina šis abipusis augimas bei dalinimasis.
Kurias savo savybes labiausiai vertini?
Labiausiai vertinu kūrybiškumą, kuris nuėjo ne į menininko, o į psichologo profesiją. Tai yra mano didžiausia stiprybė. Abi tos sritys tapo vieniu ir puikiai papildo viena kitą. Man labai brangus yra menininko laisvės pojūtis, nors iš kitos pusės turiu savyje labai daug struktūros ir tvarkos. Tai turbūt mano močiutės genai, kuri buvo architektė inžinierė.
Kas tave priverčia „sprogti“ ?
Dabar vis mažiau tokių dalykų yra. Iš kategoriško jauno žmogaus tapau suaugusiu. Dabar turiu daugiau atsitraukimo, nepriimu dalykų asmeniškai. Visgi, labiausiai nemėgstu neteisybės. Tačiau visa tai dabar vertinu kur kas atsargiau, nes mes visi turime savo priežastis, kodėl tą dieną taip pasakėme ar sureagavome. Dabar patiriu, kad kuo savyje daugiau randi kantrybės bei ramybės, tuo mažiau tų „sprogimų“ ir būna. Stengiuosi „nesprogti“, bet leidžiu sau pykti.
Ką mėgsti veikti už darbo ribų?
Labai mėgstu keliauti, nes man tai suteikia galimybę pamatyti daug skirtingų žmonių. Visada sakau – išeikite iš savo burbulų. Keliaudama labai mėgstu stebėti žmones, aš juos tiesiog filmuoju Kartais atsisėdu išgerti kavos, nieko nedarau, neveikiu tik žiūriu ir stebiu kitus žmones. Stebiu, kaip tie žmonės komunikuoja, kokia jų mimika, kaip elgiasi su vaikais ir t.t. Tai yra kažkokia keista mano aistra. Dar labai mėgstu skaityti knygas. Ten taip pat ieškau žmonių santykių, naujų patyrimų.
Ką palinkėtum jaunam žmogui, kuris galvoja apie psichologijos studijas?
Pasakyčiau, kad teks labai daug dirbti su savimi, pažinti, suprasti save. Šis procesas vyksta paraleliai studijų metu ir visą likusį gyvenimą. Reikėtų suprasti, kad tu neisi „gydyti“ kitų žmonių. Teks būti atviram tiek sau, tiek kitam. Reikia suprasti ir tai, kad teks būti nepatogiu, kad tai bus sunkios ilgos studijos. Nes labiausiai pradedi studijuoti, gilintis tuomet, kai pradedi dirbti ir domėtis konkrečia sritimi. Visam tam nėra pabaigos. Reikės patirti ne mažai sunkių situacijų, kuriose reikės išlaikyti gan šaltą protą ir vidinę ramybę bei turėti gan tvirtą savo stuburą. Reikia pagalvoti, kiek tu galėsi atsitraukti nuo savęs ir būti su kitu žmogumi, kai galbūt pačiam nebus lengva, nes juk paraleliai vyksta ir mūsų pačių gyvenimai. Jaunam žmogui noriu patarti, – nesirinkite vienos krypties. Man atrodo, kad psichologui labai sveika turėti ne vieną kryptį, kad jis galėtų išeiti iš to. Kita sritis gali būti visai nesusijusi su psichologija.
Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
Konkursas tarptautinei praktikai su „Erasmus+“ progama visose pasaulio šalyse
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia „Erasmus+“ praktikos konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2024 – 2025 m. m., apimantis visas pasulio šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi. Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
| Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
| I grupė | Danija, Suomija, Islandija, Airija, Liuksemburgas, Švedija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija | 824,00 Eur |
| II grupė | Austrija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Graikija, Ispanija, Kipras, Nyderlandai, Malta, Portugalija | 824,00 Eur |
| III grupė | Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 756,00 Eur |
Praktika ne EU/EEE šalyse:
Paraiškas praktikoms ne ES/EEE šalyse galima teikti iki rugsėjo 30 d. Vietų skaičius yra ribotas!
Stipendija 700,00 Eur/mėn.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
- 100-499 km – 180,00 EUR
- 500-1999 km – 275,00 EUR
- 2000-2999 km – 360,00 EUR
- 3000-3999 km – 530,00 EUR
- 4000-7999 km – 820,00 EUR
- virš 8000 km – 1500,00 EUR
Papildoma ekologiškos kelionės stipendija, jei keliaujama autobusu ar traukiniu.
Pastaba: atstumui esant iki 500 km. turi būti keliaujama ekologiškai! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan.
Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.
Daugiau informacijos:
EST kviečia į metodologinius mokymus „R | Latentinių profilių analizė“
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda įvairių socialinių mokslų krypčių tyrėjus kviečia pagilinti statistinės analizės žinias ir dalyvauti mokymuose apie latentinę profilių analizę, atliekamą su programine įranga „R“. Mokymai vyks š.m. spalio 2 d. 14 val.
Mokymuose bus pateikiama iliustracija, kaip atlikti latentinių profilių analizę naudojantis „R“ programine įranga.
Į mokymus kviečiami asmenys, turintys struktūrinio lygčių modeliavimo, klasterinės ir/ar faktorinės analizės pradmenis, savo tyrimuose naudojantys šį/šiuos metodą (-us) bei norintys susipažinti su pačiu metodu, jo savo tyrimuose netaikantys, bet turintys regresinės analizės pagrindus.
„R“ paketas ir RStudio programa mokymuose nebus reikalingi, tačiau užsiregistravusiems dalyviams bus siunčiama informacija apie nemokamą šios įrangos instaliavimą.
Mokymus ves EST komandos VDU tyrėjas dokt. Tadas Vadvilavičius.
Mokymai vyks nuotoliu (MS Teams platformoje).
Trukmė – val. Renginio dalyviams bus išduodami pažymėjimai.
Būtina išankstinė registracija (prisijungimo nuorodą atsiųsime likus dienai iki mokymų).
Kilus klausimams, kviečiame rašyti el. paštu: est@vdu.lt
Jonas Ruškus. Įtraukusis ugdymas – Lietuvos demokratinės raidos testas
Vakar įsigaliojo dar 2020 m. LR Seime priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai iš esmės atitinka pasaulinius įtraukiojo švietimo tikslus, įskaitant UNESCO Švietimo programą 2030, Darnaus vystymosi darbotvarkę, be to, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 metais ir ją įsipareigojo įgyvendinti.
Įtraukusis ugdymas yra svarbi šios konvencijos 24-u straipsniu numatyta vaiko su negalia teisė. 2022 metais du Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitetai, žmonių su negalia ir vaiko teisių (buvau pirmojo komiteto atstovas darbo grupėje), paskelbė bendrą pareiškimą dėl vaiko su negalia teisių, kuriuo patvirtino vaiko su negalia teisę mokytis įtraukiojo ugdymo sąlygomis lygiai su visais vaikais, nepatiriant diskriminacijos negalios pagrindu.
Dera priminti, kad, kaip įtvirtinta LR Konstitucijos 138-u straipsniu, tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Be to, 18-o Konstitucijos straipsnio šviesoje, postuluojančiame žmogaus teises ir laisves kaip prigimtines, galima visiškai pagrįstai tvirtinti, kad įtraukusis ugdymas tapo strateginių Lietuvos demokratinės respublikos švietimo kaitos krypčių integralia dalimi.
Nuo šiol bendrojo ugdymo mokyklos nebeturi teisės, kaip iki šiol turėjo, atsisakyti priimti vaikus su pagalbos poreikiais, ir privalo priimti visus vaikus, gyvenančius mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Be to, mokyklos įpareigotos mokiniams suteikti būtiną pagalbą, jiems tinkamai pritaikyti ugdymosi sąlygas.
Pokyčius lydintys nerimas ir abejonės
Lietuvoje pradėjo formuotis įtraukiojo ugdymo praktika, vis daugiau ir daugiau bendrojo ugdymo įstaigų įtraukusis ugdymas yra tapęs realybe. Nėra lengva, nėra paprasta, iššūkių netrūksta, tačiau tai – natūralu, nes įtraukusis ugdymas pirmiausia yra ne tiek kiekybinis, kiek kokybinis ugdymo paradigmų ir praktikos virsmas, pereinant nuo nuopelnais grįstos vaikų selekcijos prie bendrojo ugdymo prieinamumo ir ugdymosi sąlygų pritaikymo pagal vaiko ugdymosi poreikius. Tokios mokyklos, kurios nori ir gali pritaikyti ugdymo sąlygas tam poreikį turintiems vaikams, turėtų būti traktuojamos labiausiai kokybiškomis ir karaliauti reitingų viršūnėse.
Dėsningai, kaip ir kiekvienas sisteminis pokytis, taip ir visuotinis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas, tapo nemenko nerimo šaltiniu. Neretai vaikų be negalios tėvai užprotestuoja negalią turinčio vaiko buvimą vienoje klasėje su savo vaiku. Mokytojai pagrįstai nerimauja dėl galimai per didelio vaikų skaičiaus klasėje, dėl naujų ugdymo proceso klasėje organizavimo metodų poreikio. Mokyklų vadovai nerimauja dėl įtraukiojo ugdymo išteklių stokos bei mokytojų trūkumo. Seime buvo iniciatyvų, kuriomis norėta legitimuoti nepakeliamos naštos nuostatą, suteikiančią mokykloms teisę atsisakyti priimti vaiką su negalia. Dažnai mokyklos priešinasi įtraukiąjam ugdymui argumentuodamos, kad neturi liftų, nors liftų reikia tik judėjimo sunkumų turintiems vaikams, kurių santykinai yra labai mažai. Yra labai daug įvairių ugdymo sąlygų pritaikymo poreikių turinčių vaikų, kuriems tereikia geresnio, profesionalesnio jų ugdymosi poreikių pažinimo, negalios supratimo, ugdymosi sąlygų pritaikymo. Negalia yra žmonijos įvairovės kontinuumo dalis. Negali būti taip, kad mokykla yra kitokia, nei visuomenė. Visuomenė yra įvairi, ją sudaro įvairūs žmonės, taip ir mokykla, klasė turi būti įvairi.
Regresyvios diskriminacinės pastangos
Greta to galime matyti regresyvias pastangas, nubloškiančias Lietuvą atgal į sovietmetį. Argumentuojant už vaikų selekciją, randami įvairūs pretekstai nepriimti vaikų su pagalbos poreikiais, uždaryti jiems mokyklos duris. Prisidengiama neva nepakeliama našta, nors nieko nedaro, kad spręstų tąją jiems nepakeliamą naštą, argumentuojama specialistų trūkumu, prisidengiama ugdymo (ne)kokybės argumentu, neva, vaikai su negalia ir patys negali mokytis, ir kitiems trukdo. Matome, kad įtraukiojo ugdymo sprendimai ir finansavimas stringa savivaldybių lygmeniu.
Socialiniuose tinkluose šiomis dienomis matėme Širvintų rajono merės pasisakymą, neva, įstatymo pataisos yra prieštaringos, merė akcentuoja vaikų su pagalbos poreikiais priežiūrą, bet ne ugdymą, tvirtina įgyvendinsianti vaikų su pagalbos poreikiais segregaciją, atskirtį nuo visuomenės. Merė kalba apie mylimas atžalas, bet numano ir nemylimas atžalas – vaikus su pagalbos poreikiais. Populistinė jos kalba nukreipta prieš politinius oponentus, tuo pačiu juodinant (su nelabai maskuojamu fašizmo prieskoniu) įtraukiojo ugdymo idėją ir politiką, vaikai gąsdindami vaikais, kurie turi poreikių pagalbai. Merė neturi atsako į vaikų įvairovę, į įvairius vaikų poreikius pagalbai kaip tik selekciją, segregaciją ir vaikų su negalia vaizdavimą juodomis spalvomis.
Iš Švietimo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad Širvintų rajono savivaldybei įtraukiojo ugdymo plėtotei skiriamas biudžetas savivaldybės išleidžiamas visai kitu tikslu. Švietimo viceministro Igno Gaižiūno „Facebook“ paskyroje skelbtais duomenimis, Širvintų rajono savivaldybė 2022 m. įtraukiąjąm ugdymui skyrė 292 tūkst. EUR, o 2023 m. jau skyrė tik 31,3 tūkst. EUR. Tuo tarpu valstybė 2022 m. Širvintoms skyrė 471 tūkst. EUR, o 2023 m. 522 tūkst. EUR. Šiais metais Širvintoms suplanuota skirti 600 tūkst. EUR. Anot viceministro, valstybės finansavimas švietimo pagalbai Širvintose didėja, o Širvintų dalis mažėja. Todėl ir neturi specialistų, nepritaiko bendrojo ugdymo sąlygų vaikams su pagalbos poreikiais. Kur, mere, išleidžiate vaikams, turinčių poreikių pritaikyti ugdymo aplinkas, skirtus pinigus?
Diskriminacinė „agresyvaus vaiko“ etiketė
Nerimo dėl įtraukiojo ugdymo fone žodis „negalia“ tapo negatyviai vaiką apibūdinančio žodyno trigeriu. Etiketės „agresyvus vaikas“ ar „emocijų ir elgesio sutrikimai“ tapo negalios ir įtraukiojo ugdymo sinonimais bei tariamu argumentu šalinti vaiką iš bendrojo ugdymo sistemos ar atsisakyti jį priimti. Kad vaikai nebūtų baudžiami šitaip juos neigiamai apibūdinant, būtina dekonstruoti diskriminacinį žodyną.
Kaip apibrėžia Amerikos psichologijos asociacijos žodynas, agresija laikoma reakcija į frustraciją arba išmoktas elgesys, nukreiptas į fizinės ar psichologinės žalos padarymą. Agresija niekaip nėra siejama su negalia, kokia ji bebūtų, negalia nėra agresyvaus elgesio šaltinis. Emociniai ir elgesio sunkumai ar sutrikimai nėra negalios atributas, tai yra tiesiog vaikų grupė, kuriems reikalingas padidintas pedagoginis bei psichologinis dėmesys ir pagalba, kaip tai išsamiai aprašyta dar 2017 metų Švietimo ir mokslo ministerijos 5-ame leidinio „Švietimo problemos analizė“ numeryje.
Negalią turintys vaikai, kaip ir visi vaikai, gali elgtis ne pagal priimtas tinkamo elgesio normas. Kaip ir visiems vaikams, taip ir vaikams su negalia, gali pasireiški įvairios reakcijos, kurios nėra malonios aplinkiniams, gali turėti atžarumo ir atgrasumo požymių. Nervingas elgesys ar impulsyvios reakcijos nėra sąmoningas siektis sužeisti kitus ar pažeisti taisykles. Iš tiesų toks elgesys nėra toleruotinas, bet būtina suprasti, kad agresija nekyla iš negalios, o labiau kaip atsakas į vaiko savybių jo ar jos aplinkoje nesupratimą, nepritaikytas ugdymo sąlygas, pagalbos poreikio netenkinimą. Be to, neretai vaiko su negalia netoleruotiną elgesį sukelia vaikų be negalios patyčios ar smurtas prieš jį ar ją. „Agresyvaus vaiko“ etiketė tėra iki-sąmoninės kitoniškumo baimės maskuotė.
Įtraukusis ugdymas reiškia paramą mokytojui
„Įtraukusis ugdymas prasidės tik tuomet, kai bendrojo ugdymo mokytoja/s panorės, kad vaikas su negalia būtų jo/jos klasėje“, – taip man kartą atsakė vienos įtraukios ugdymo mokyklos Lietuvoje pedagogės. Vien specialistai ir mokytojai padėjėjai nėra pakankama įtraukiojo ugdymo sąlyga. Bendrojo ugdymo mokytojo supratimas ir noras yra viena esminių įtraukiojo ugdymo sąlygų.
Nerealu sužadinti norą vien paprašius. Kad įtraukusis ugdymas būtų, privalu remti bendrojo ugdymo mokytoją. Ne specialistai, o bendrojo ugdymo mokytojai moko vaikus. Paramos mokytojui formos yra įvairios – nuo vaikų skaičiaus klasėje mažinimo, specialistų pagalbos iki kvalifikuoto mokytojo padėjėjo klasėje. Nesuteikdami paramos mokytojui diskredituojame įtraukųjį ugdymą. Specialistų trūkumas labai dažnai pasitelkiamas kaip tariamas argumentas neįgyvendinti įtraukiojo ugdymo. Tokie pasisakymai rodo įtraukiojo ugdymo esmės nesupratimą, yra ydinga išankstinė nusistatymo „prieš“ pozicija, nes ne specialistai ugdys vaikus su negalia, o bendrojo ugdymo mokytojai. Pagrindinis pedagogas turi būti bendrojo ugdymo mokytojas, specialisto uždavinys yra pritaikyti ugdymo sąlygas vaikus, kad šis/ši galėtų sėkmingai mokytis kartu su visais vaikais.
Todėl ir bendrojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos kėlimo klausimai turėtų būti siejami su darbo su įvairoviška, heterogenine klase metodais, kur ugdymo turinys ir mokymosi procesas priderinamas prie individualių poreikių, kad kiekvienas vaikas galėtų plėtoti savo gebėjimus. Mokytojų kompetencijos, jų pedagoginė reputacija, kaip ir įtraukųjį ugdymą įgyvendinančių mokyklų reputacija smarkiai išauga.
Įtraukusis ugdymas yra dialogas ir vaiko pažinimas
Realus pokytis arba tinkamas ugdymosi sąlygų pritaikymas vaikams, kurie dėl savo negalios tam turi poreikį, įvyks, kai įvyks įtraukties tikslu grindžiamas ugdymo įstaigos administracijos, pedagogų, tėvų ir vaiko dialogas. Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką, jo ar jos savybes. Tik nuolatinio dialogo būdu mokytojai iš tėvų sužinos, koks yra vaikas, kokios jo ar jos savybės, kas vaiką skatina, o kas, priešingai, stabdo ir kelia jo ar jos aukščiau minėtą neigiamą reagavimą. Vadinasi, tėvai yra pedagogų resursas. Įtraukiojo ugdymo praktika prasideda nuo vaiko su negalia, jo ar jos tėvų, pedagogų ir mokyklos administracijos dialogo, supratimo apie vaiko poreikius ir pagalbos jam/jai būdų suvokimą. Dialogas neturi vykti vaiką paliekant už durų, vaikas turi būti dialogo dalyvis, tuomet visi ugdymo dalyviai mokysis ir tobulės drauge. Pagarba besivystantiems vaiko su negalia gebėjimams yra dialogo įtraukiojo ugdymo kontekste pamatas.
Įtraukusis ugdymas yra procesas
Pasaulyje nėra nė vienos mokyklos, kur įtraukusis ugdymas būtų įgyvendintas šimtu procentų. Nerimas neretai virsta argumentu, kad nepakankamai pasiruošta, reikia pasiruošti. Įtraukiojo ugdymo atveju niekada nebus taip, kad bus daug specialistų, mažos klasės, išmokti nauji mokymosi būdai, o jau tuomet priimtas vaikas su negalia, su poreikiais pritaikyti ugdymo sąlygas. Įtraukusis ugdymas yra nuolatinis procesas, kelionė, kur mokomasi, kur suprantama, kad pagarbos ir pagalbos vaikui organizacinė kultūra yra naudinga visiems. Niekada taip nebus, kad nieko nebereikės keisti, nebesimokyti, kad įtraukusis ugdymas taps šimtaprocentiniu faktu. Kiekvienas vaikas su negalia turi skirtingų ugdymo sąlygų pritaikymo poreikių, tad kaskart, atėjus vaikui į mokyklą, reikia ieškoti naujų sprendimų. Įtrauki mokykla yra ta, kuri gerbia įvairovę, supranta vaiką su negalia, dialoguoja su tėvais, pritaiko ugdymo sąlygas pagal vaiko savybes ir poreikius, aiškiai siekia įtraukties tikslo. Švietimas, kaip bet kuri socialinė žmogaus teisė, yra realizuojama progresyviai, tai yra kiekvieną dieną turint aiškų įtraukties tikslą.
Įtraukusis ugdymas – realios lygybės šansas
Formaliai, pagal Konstitucinę nuostatą (29 straipsnis), visi asmenys lygūs. Vis dėl to toks formalus lygybės supratimas lieka aklas visuomenėje esantiems nelygiaverčiams galių santykiams, aklas žmonių grupėms, kurios dėl vienų ar kitų savo ypatybių yra dominuojamos labiau privilegijuotųjų. Vaikai su negalia yra tokia grupė, kuriai lygybė užkardoma jiems nepritaikant bendrojo ugdymo aplinkų, juos siunčiant į vien jiems specialiai sukurtas, atskiras nuo bendrųjų ugdymo aplinkas, ar, kaip išsireikšta Širvintų rajono merės, globos aplinkas.
Todėl reikalingas gilesnis lygybės supratimas, kad žmonės su negalia, įskaitant vaikus su negalia, patiria sisteminę diskriminaciją, todėl būtinas esamos diskriminacinės tikrovės keitimas diegiant galimybes išlyginančias, socialinį teisingumą skatinančias priemones. Įtraukusis ugdymas atlieka šią realios, ne tik formalios, lygybės užtikrinimo funkciją, tuo įtraukusis ugdymas yra visuomenės demokratizacijos proceso integrali dalis.
Tik įtraukusis ugdymas suteikia gyvenimo šansus vaikams su negalia, tik dėl įtraukiojo ugdymo vaikams su negalia atsivers profesinis rengimas, aukštasis mokslas, darbo rinka. Tik dėl įtraukiojo ugdymo vaikai su negalia, tapę suaugusiais, galės būti visaverčiais visuomenės piliečiais, be to, prisidėti prie pagarbos žmogaus teisėmis grįstos visuomenės kūrimo. Lietuva yra pasirinkusi demokratinės šalies kelią, o įtraukusis ugdymas yra tarptautinės žmogaus teisių teisės, taigi, ir demokratinės valstybės integrali dalis!
Kviečiame studijuoti ,,Profesionalios supervizijos studijų“ programoje
Programos trukmė – 2.5 metai.
Numatoma programos įgyvendinimo pradžia: 2024 m. gruodis, pabaiga: 2027 m. birželis.
Registracija vyksta iki 2024 spalio 18 d.
REGISTRACIJA
Atrankos į studijas pokalbiai planuojami spalio 25 d. Vilniuje ir spalio 26 d. Kaune. Planuojama studijų pradžia š.m. gruodžio 5-7 dienomis. Besidominčius kviečiame pasižymėti šias datas.
