VYKO TARPTAUTINIS SEMINARAS APIE ALKOHOLIO VARTOJIMO PASEKMES VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE
Birželio 21-23 dienomis vyko tarptautinis seminaras „Persisting Burden of Alcohol in Central and Eastern Europe: Recent Evidence and Measurement Issues“. Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras, Makso Planko demografinių tyrimų institutas (Vokietija), Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla, „Population Europe“ network ir Nacionalinis vėžio institutas. Seminaro organizavimą rėmė Lietuvos mokslo taryba, VDU Mokslo fondas ir Nacionalinis vėžio institutas.
Ekspertų komentarai apie alkoholio vartojimą Lietuvoje: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/geriantiems-nepatiks-siulo-recepta-kaip-atgrasyti-nuo-alkoholio.d?id=75028528
Daugiau informacijos apie renginį: http://www.vdu.lt/lt/tarptautiniai-ekspertai-aptars-alkoholio-politika/
V. STANKŪNIENĖ APIE GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYČIUS IR EMIGRACIJOS STABDYMO GALIMYBES
„Lietuvos demografinė situacija tikrai katastrofiška, Europoje ir ne tik skiname bloguosius demografinius rekordus daugelyje sričių, o į tai žiūrime taip nerimtai, taip neatsakingai valstybės lygmeniu, taip neprofesionaliai, su kažkokiais tai lopo užadymo variantais, gerokai keistais pasiūlymais. Reikia dirbti kompleksiškai, sutelkti visas jėgas tarpžinybines, tarpinstitucines, ir politikos rengėjų, ir mokslo. Svarų profesionalų žodį turi tarti ir ekonomistai“ – siūlė prof. V. Stankūnienė.
Daugiau skaitykite: https://www.tv3.lt/naujiena/936014/paziurejo-i-skaicius-ir-pakraupo-lietuvos-situacija-tikrai-katastrofiska
„Stalčiuose“ nugulantys tyrimai nepadeda
„Demografinių procesų tyrimų ypatingai daug stalčiuose“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė Vlada Stankūnienė, paklausta apie mokslinius tyrimus „stalčiuose.“
Sužinokite daugiau peržiūrėję laidos „Projektas Pi.“ įrašą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674138/projektas_pi
Karolis Žibas apie modernią vergystę ir prekybą žmonėmis
Demografinių tyrimo centro mokslo darbuotojas Karolis Žibas teigia, kad Lietuva patenka į valstybių grupę, kuri pasižymi modernios vergystės ir prekybos žmonėmis rizika. Tyrimai rodo, kad emigrantų iš Lietuvos “nekvalifikuotas darbas patenka į šešėlinę sritį arba į žemiausią darbo rinkos sektorių, kuriame socialinio mobilumo galimybės yra ribotos, o atlyginimas mažas. Šios aplinkybės sukuria pažeidžiamumo ir išnaudojimo potencialą, kuris, savo ruožtu, didina modernios vergystės ar prekybos žmonėmis atsiradimo galimybes.”
VDU 2017 m. birželio 21-23 d. vyks tarptautinis seminaras apie alkoholio vartojimo pasekmes Vidurio ir Rytų Europoje
2017 m. birželio 21-23 d. Vilniuje, viešbučio Artis Centrum konferencijų centre, VDU Demografinių tyrimų centras kartu su Nacionaliniu vėžio institutu bei tarptautiniais partneriais (Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla (JK) bei Makso Planko demografinių tyrimų institutu (Vokietija) organizuoja tarptautinį seminarą “Persisting burden of alcohol in Central and Eastern Europe: recent evidence and measurement issues”. Šio tarptautinio renginio metu vyks mokslinė diskusija apie alkoholio žalos paplitimo mastus, jų veiksnius bei metodologinius su alkoholiu susijusių demografinių praradimų vertinimo aspektus Vidurio ir Rytų Europos regione. Paskutinę mokslinio seminaro dieną (birželio 23 d.) numatoma organizuoti specialią sesiją (forumą-diskusiją) antialkoholinei politikai, į kurią kviečiami Lietuvos ir užsienio šalių viešosios politikos atstovai.
|
International seminar
Persisting burden of alcohol in Central and Eastern Europe: recent evidence and measurement issues
June 21-23, 2017 Artis Centrum Hotel, Totorių str. 23, Vilnius, Lithuania |
|
Despite some recent progress in reducing alcohol-related mortality, excessive alcohol consumption in most of the Central and Eastern European countries remains among the major public health threats. Alcohol-related causes of death make a substantial contribution to the persisting East-West mortality gap and are largely responsible for excess mortality at working ages. In many cases, reliable and internationally comparable data about the alcohol-related harm and its determinants remains very scarce. These issues especially relevant for former USSR countries showing high levels of unrecorded alcohol consumption. This is despite recently introduced successful anti-alcohol policies and plans for further strengthening of these measures in some of these countries. Both magnitude of burden of alcohol and frequently changing policy context highlight the need for continuous monitoring of the situation using adequate data and methodological approaches. This international seminar offers a forum in which conventional and advanced approaches to measurement of burden of alcohol can be discussed taking into account a specific context of the Central and Eastern European region. The seminar will focus on both the estimation of the population level burden of alcohol and newest individual-level evidence on determinants and consequences of harmful alcohol consumption. Although the main geographical focus is former communist countries of the Central and Eastern Europe, special sessions will be devoted to general methodological issues and wider international comparisons. The organizers of the international seminar welcome researchers contributing with both methodological and empirical papers focusing on various aspects of the health and societal burden of alcohol, especially those of relevance to the East-West gap. Seminar themes include: A) Measuring alcohol consumption and its impact on health in countries with high levels of unrecorded consumption B) Epidemiology of alcohol: new individual-level evidence C) Mortality and alcohol in Central and Eastern Europe D) Alcohol, violence and mental health E) Alcohol and cardiovascular system diseases F) Economic impact (including employment) of alcohol consumption G) Harm to others : the broader and indirect consequences of alcohol consumption H) Methodological issues in determining alcohol as a cause of death I) Geographic and socio-demographic disparities in alcohol-related harm between and within countries J) Communicating evidence on alcohol harms to policy makers and the public
Conference organizers Vytautas Magnus University (Lithuania) National Cancer Institute (Lithuania) London School of Hygiene and Tropical Medicine (UK) Max Planck Institute for Demographic Research (Germany) Population Europe Network
Conference format The conference will run over three days. The program will feature a mix of keynote presentations and specific non-concurrent. Presentations will run for 20 minutes to be followed by 10 minutes for questions and discussion. A discussion forum on “Policy, politics, and alcohol control” involving policy makers and politicians will be organized on the last day of the event (23 June). Seminar dates, venue and accommodation The seminar will be held on 21-23 June 2017 at the Artis Centrum Hotel in Vilnius, Lithuania. There is no registration fee, but the participants are expected to cover their travelling and accommodation expenses. International Organizing Committee Prof. Dr. Domantas Jasilionis (Max Planck Institute for Demographic Research (Germany) and Vytautas Magnus University (Lithuania)) Prof. David Leon (London School of Hygiene and Tropical Medicine (UK)) Dr. Vladimir M. Shkolnikov (Max Planck Institute for Demographic Research (Germany) and Higher School of Economics (Russian Federation)). Contacts Prof. Dr. Domantas Jasilionis E-mail: jasilionis@demogr.mpg.de Tel.: +370 694 49405 |
Socialinė demografija – naujos modernios studijos
Nuo 2016 metų rudens Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Vilniuje (Lietuvos edukologijos universiteto patalpose) pradeda vykdyti Socialinės demografijos magistro studijų programą. Ši programa yra vienintelė demografijos mokslo šakos programa Baltijos šalyse bei viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos regione. Šiandien demografijos studijos siejamos su didžiuliais modernios visuomenės demografiniais iššūkiais: sunkiai valdomais globaliais ir regioniniais gyventojų migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu ir sparčiu visuomenės senėjimu.
Demografinių tyrimų centras tapo Population Europe nariu
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras tapo Vedančiųjų Europos demografinių tyrimų centrų tinklo (angl.: The network of Europe’s leading demographic research centres- Population Europe) nariu.
Population Europe tinklas pateikia demografines įžvalgas ir prognozes, paremtas naujausiais moksliniais tyrimais. Patikima demografiniais tyrimais paremta informacija yra svarbi gyventojų politikos rengėjams, susiduriantiems su naujais demografiniais iššūkiais Europoje. Population Europe tinklas jungia tokius vedančiųjų demografinių tyrimų centrus kaip Makso Planko demografinių tyrimų institutas Rostoke (MPIDR), Nacionalinis demografinių tyrimų institutas Paryžiuje (INED), Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (LSE) bei kitus pagrindinius Europos demografinių tyrimų centrus.
Daugiau informacijos apie Populiation Europe tinklą galite rasti čia.
Diskusija „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“
2016 m. birželio 3 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (toliau – komitetas) kartu su Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Europos informacijos biuru Seime surengė „Europos savaitės 2016“ diskusiją tema „Demografinių iššūkių pasekmės socialinės apsaugos sistemai“
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė, profesorė, habilituota daktarė Vlada Stankūnienė savo pranešime kalbėjo apie Lietuvos demografinės raidos trajektorijas ir netolygumus, iššūkius ekonominei plėtrai ir socialinei politikai. Apžvelgdama Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros kitimą 1992-2015 metais, ji parodė didelius Lietuvos emigracijos mastus, kurie nemažėja; žemą gimstamumą, neužtikrinantį kartų kaitos; neadekvačiai aukštą mirtingumą. Pranešėja teigė, kad „Gyventojų amžiaus struktūra yra deformuota. Ji sudaro labai nepalankų pagrindą tolimesniems demografiniams pokyčiams, struktūrai, tvarumui”. Ji kėlė klausimą: „Kokios galimybės amžiaus struktūrai artėti prie stabilios? Vyresnes gausias kartas ateityje keis mažo gimstamumo negausios kartos. Dabartinė mažiaus struktūra yra pagrindinė tolimesnio gyventojų skaičiaus mažėjimo prielaida”. Profesorė įvardijo amžiaus struktūros deformacijų pasekmes. Jos keičia gamybos ir vartojimo santykį, mažina aktyviąją dirbančiųjų dalį, didina vyresnio amžiaus asmenų socialinės apsaugos poreikį, keičia vyresnio amžiaus asmenų paslaugų poreikio struktūrą bei sveikatos apsaugos ir būsto poreikio struktūrą. Pranešėja teigė, kad „Gyventojų skaičius sparčiai tempais mažėja (2000-2015 sparčiausiai ES, gyventojų senėjimo tempai – vieni sparčiausių ES, gimstamumas tebėra žemo lygio, toli nuo galimybių užtikrinti kartų kaitą, mirtingumo lygis (vyrų) tebėra neadekvačiai aukštas ir aukščiausias tarp ES šalių, emigracijos rodikliai išlieka aukšti). Pagal prognozes Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai mažės iki šio amžiaus vidurio, vėliau stabilizuosis, iki amžiaus vidurio vyks labai spartus darbingo amžiaus gyventojų mažėjimas ir gyventojų senėjimas, didės skirtumai tarp didžiausių miestų ir likusios Lietuvos dalies”.
Plačiau apie šią diskusiją skaitykite čia.
Population Europe renginys Rygoje
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras kartu su Estijos gyventojų studijų institutu ir Latvijos universitetu organizavo Population Europe tinklo narių susitikimą Rygoje, Latvijoje. Renginio tema – Convergence and Divergence in Health and Life Expectancy in the Three Baltic Countries: Policy Implications and Challenges. Susitikimo metu demografai iš Lietuvos (prof. V. Stankūnienė, dr. D. Jasilionis), Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos skaitė pranešimus apie pastarųjų metų Baltijos valstybių demografinės raidos tendencijas. Vyko diskusija apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos sveikatos apsaugos sistemų raidą, alkoholio kontrolės politiką. Šioje diskusijos dalyvavo LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. A. Veryga. Population Europe tinklo susitikimo programa ir vaizdo įrašas.
VDU įkurtas Demografinių tyrimų centras
2014 metų vasario mėnesį Vytauto Didžiojo universitete buvo įkurtas naujas socialinių mokslų klasteris – Demografinių tyrimų centras. Demografinių tyrimų centro tikslas – tirti Lietuvos demografinių procesų raidą istorinėje, šių dienų aktualijų ir ateities perspektyvoje, vykdyti lyginamuosius demografinius tyrimus, vertinti nacionalinio lygmens gyventojų politiką ir jos dedamąsias kitų šalių praktikų kontekste, teikti siūlymus viešosios politikos rengėjams.
Daugumos demografinių procesų raida Lietuvoje jau du dešimtmečius yra neigiama. Žemi gimstamumo rodikliai, spartūs šeimos formų ir struktūrų pokyčiai, intensyvi emigracija ir vangi imigracija, visuomenės išsivystymui neadekvačiai aukštas ir svyruojantis mirtingumas stabdo visuomenės socialinės – ekonominės raidos tempą ir ženklins jos ateities trajektoriją dar ilgus dešimtmečius. Demografinės raidos disbalansas, kaip rodo priešakinių postindustrinių visuomenių patirtis, gali būti sėkmingai įveiktas ar bent kontroliuojamas efektyvia demografinių tyrimų žiniomis grįsta gyventojų politika.
