VYKO TARPTAUTINIS SEMINARAS APIE ALKOHOLIO VARTOJIMO PASEKMES VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE
Birželio 21-23 dienomis vyko tarptautinis seminaras „Persisting Burden of Alcohol in Central and Eastern Europe: Recent Evidence and Measurement Issues“. Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras, Makso Planko demografinių tyrimų institutas (Vokietija), Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla, „Population Europe“ network ir Nacionalinis vėžio institutas. Seminaro organizavimą rėmė Lietuvos mokslo taryba, VDU Mokslo fondas ir Nacionalinis vėžio institutas.
Ekspertų komentarai apie alkoholio vartojimą Lietuvoje: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/geriantiems-nepatiks-siulo-recepta-kaip-atgrasyti-nuo-alkoholio.d?id=75028528
Daugiau informacijos apie renginį: http://www.vdu.lt/lt/tarptautiniai-ekspertai-aptars-alkoholio-politika/
Demografė V. Stankūnienė: emigracija mažės, nes nebus kam emigruoti
Didesnės išmokos nelemia didesnio gimstamumo, tačiau net ir padidėjęs jis dar negelbės Lietuvos: šalies gyventojų amžiaus struktūroje užprogramuotas populiacijos nykimas. Taip LRT.lt sako Demografinių tyrimų centro vadovė profesorė V. Stankūnienė. Šio šimtmečio viduryje demografinė situacija turėtų stabilizuotis, o emigracija mažėti, nes dėl sumažėjusios populiacijos nebebus kam emigruoti, pažymi pašnekovė.
Kartų kaitos neužtikrinantį gimstamumą Lietuvoje įmanoma pagerinti, tačiau tam neužtenka didesnių išmokų. Didesnės išmokos, pasak demografės, lemia tai, kad vaikų susilaukiama anksčiau, bet ne daugiau.
„Galimybės padidinti gimstamumą yra, bet nesitikėkime to labai greitai ir neieškokime vienos priemonės. Situaciją gali keisti ekonominių, socialinių, vertybinių priemonių kompleksas. Svarbu, kad sąlygos žmonėms leistų derinti darbą ir šeimą. Svarbios tiek konkrečios priemonės, tiek aplinka, kurioje gyvename, gerovė“, – kalba V. Stankūnienė.
Visą interviu su prof. Vlada Stankūniene skaitykite portale lrt.lt
Gegužės 31d. vyks Eurostato eksperto G. Lanzieri seminaras apie gyventojų prognozes ir demografinę bei migracijos statistiką
2018 m. gegužės 31 d. vyks Lietuvos statistikos departamento ir Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro organizuojamas seminaras „Nuo apibrėžčių iki prognozių – Eurostato veikla demografijos ir migracijos statistikos srityje“ su Eurostato ekspertu dr. G. Lanzieri. Po eksperto pranešimo – atvira diskusija ir apibendrinimas.
Pranešėjas Dr. Giampaolo Lanzieri yra Europos bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) vyresnysis ekspertas, vadovaujantis komandai, atsakingai už demografijos ir migracijos statistiką bei gyventojų skaičiaus prognozes. G. Lanzieri specializacija – ekonomika, statistika ir socialiniai tyrimai. G. Lanzieri dalyvavo įvairiose Jungtinių Tautų Organizacijos darbo grupėse sudarant tarptautines statistikos rekomendacijas dėl gyventojų surašymų, natūralios gyventojų kaitos, gyventojų skaičiaus prognozių, apykaitinės migracijos ir kt.
Seminaras skirtas besidomintiems gyventojų statistika ir prognozėmis, ypač Eurostato demografinių ir migracijos duomenų naudotojams. Seminaro tikslas – aptarti Eurostato veiklą šioje statistikos srityje, supažindinti su iššūkiais, atsirandančiais rengiant gyventojų (demografinę) statistinę informaciją ir prognozes, informuoti apie naujausius pasikeitimus Europos statistikos sistemoje.
Laikas: 10:00-12:30 val.
Vieta: Lietuvos statistikos departamentas (Gedimino pr. 29, Vilnius), 2 a. Didžioji posėdžių salė
A. Maslauskaitė. VDU sociologė: Lietuvoje nuvertinamas ekonominis šeiminės laimės dėmuo
Pasikeitęs požiūris į šeimos kūrimą, šeimų įvairovę, lyčių revoliuciją daro didelę įtaką šiuolaikinės šeimos modeliui. Tai nagrinėja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė
Skaitykite daugiau
Pasirodė antrasis DEMOGRAFIJA VISIEMS numeris
Informacijos apie Lietuvos demografinius procesus, kuriuos aptaria šios srities profesionalai, asmenys, atstovaujantys viešajam interesui, politikai, priimantys sprendimus, tikrai netrūksta. Apie tai skaitome spaudoje, girdime per radiją ar televiziją. Reikia pripažinti, kad jau vis rečiau pasitaiko buitinio lygmens apibendrinimų ir problemų sprendimo būdų siūlymų. Tačiau įvairiais kanalais skleidžiama demografinė informacija dažniausiai pateikiama mažomis „porcijomis“ – aptariamas kuris nors vienas demografinis procesas (dažniausiai be platesnio konteksto). Tad ir daromos išvados apie įvairių demografinių procesų kitimą, bendrą demografinę situaciją ar perspektyvas dar prasilenkia su realybe. Ryškiausias to pavyzdys – šešių partijų įsipareigojimas pasiekti, kad 2025 m. Lietuvoje gyventų 3,5 mln. žmonių!
Su trumpa Lietuvos demografinės situacijos apžvalga ir migracijos iššūkiais Lietuvai ir Europai galite susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro leidžiamame informaciniame biuletenyje DEMOGRAFIJA VISIEMS.
Antrąjį numerį galite rasti čia
V. STANKŪNIENĖ APIE GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYČIUS IR EMIGRACIJOS STABDYMO GALIMYBES
„Lietuvos demografinė situacija tikrai katastrofiška, Europoje ir ne tik skiname bloguosius demografinius rekordus daugelyje sričių, o į tai žiūrime taip nerimtai, taip neatsakingai valstybės lygmeniu, taip neprofesionaliai, su kažkokiais tai lopo užadymo variantais, gerokai keistais pasiūlymais. Reikia dirbti kompleksiškai, sutelkti visas jėgas tarpžinybines, tarpinstitucines, ir politikos rengėjų, ir mokslo. Svarų profesionalų žodį turi tarti ir ekonomistai“ – siūlė prof. V. Stankūnienė.
Daugiau skaitykite: https://www.tv3.lt/naujiena/936014/paziurejo-i-skaicius-ir-pakraupo-lietuvos-situacija-tikrai-katastrofiska
Senstanti Lietuvos visuomenė: turime bėdą 50-čiai metų į priekį
Lietuvoje gyventojų amžiaus struktūra taip deformuota, kad 50-čiai metų į priekį turime didelį rūpestį ir iššūkį. Lietuvos ateitis – sena visuomenė, o vienintelis senėjimą stabdantis veiksnys – aukščiausias mirtingumas Bendrijoje. Kitaip tariant, daug gyventojų senatvės net nesulaukia. Taip Lietuvos situaciją mato demografė Vlada Stankūnienė. Profesorės teigimu, Lietuvoje gausės senyvo amžiaus žmonių su chroninėmis ligomis ir nuolatiniu sveikatos paslaugų poreikiu, o dirbantis asmuo turės išlaikyti vis didesnę pagyvenusių visuomenės dalį.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nupiese-lietuvos-ateiti-turime-beda-50-ciai-metu-i-prieki.d?id=70805480
Finansuojamos modernios socialinės demografijos magistrantūros studijos VDU (Vilniuje)!
Socialinės demografijos magistrantūros studijų programa – besidomintiems Lietuvos, regioninėmis ir globaliomis demografinėmis problemomis bei siekiantiems jas spręsti, remiantis mokslo žiniomis, sukaupta įvairių valstybių patirtimi ir gera praktika.
Nuo 2016 m. Vytauto Didžiojo universitetas Vilniuje vykdo Socialinės demografijos magistrantūros studijų programą. Naujoji Socialinės demografijos magistrantūros studijų programa yra vienintelė demografijos mokslo šakos programa Baltijos šalyse bei viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europos regione. Tai moderni tarpdalykinė programa, skirta išsamioms demografinių procesų raidos visuomenės modernizacijos kontekste, šiuolaikinių Lietuvos, regioninių (Vidurio ir Rytų Europos) bei globalių demografinių problemų, jų veiksnių ir viešosios politikos atsako studijoms.
Šiandien demografijos studijos išsivysčiusiose šalyse tampa aktualiomis kaip niekad. Tai sietina su didžiuliais demografiniais iššūkiais, su kuriais susiduria modernios visuomenės: sunkiai valdomais regioniniais ir globaliais migracijos srautais, šeimos transformacija, labai žemu gimstamumu, sparčiu visuomenės senėjimu. Europos kontinente šių demografinių iššūkių koncentracija didžiausia, o Lietuva tarp Europos šalių pagal daugumos demografinių procesų raidą ir situaciją yra tarp blogiausių. Europa jau dabar yra laikoma demografiškai pačiu „seniausiu“ pasaulio kontinentu. Tuo tarpu Lietuva nors šiuo metu dar nepatenka tarp labiausiai „pasenusių“ šalių, tačiau demografinis senėjimas vyksta sparčiausiais tempais ir ji vejasi labiausiai „senas“ šalis. Lietuva išsiskiria ir neadekvačiai aukštu mirtingumu, ypač vyrų, labai sparčių gyventojų skaičiaus mažėjimu. Didžiulius iššūkius visam Europos regionui kelia gausūs imigracijos srautai, o Lietuvai – ir didžiuliai emigraciniai šalies gyventojų praradimai. Gyventojų senėjimas, depopuliacijos procesai, labai intensyvūs ir prieštaringi migracijos srautai, verčia skubiai ieškoti visiškai naujų socialinės sistemos modelių, migracijos reguliavimo metodų, o kartu ir prieštaringai vertinamų ekonomines plėtros žmoniškųjų išteklių poreikio sprendimo kelių.
Lietuvai, kaip ir visam Vidurio ir Rytų Europos regionui būdinga demografinių problemų ypatinga koncentracija ir specifinė raiška, iki šiol sietina su paveldėtais praeities veiksniais ir pastarųjų kelių dešimtmečių esminėmis permainomis visose šalies gyvenimo sferose. Tai kuria didžiulį poreikį šios srities specialistams, gerai suprantantiems demografinių problemų kilmę ir galimybes jas spręsti. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programa yra atsakas į šį poreikį, turint ambicingus tikslus – parengti aukštos kvalifikacijos socialinės demografijos specialistus.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programa skirta tiems, kurie neabejingi demografinėms problemoms, turintiems ambicijų įgytas žinias taikyti viešajame valdyme ir versle. Ši programa bus patraukli ir naudinga besidomintiems ne vien nacionalinio ir lokalaus lygmens Lietuvos demografinėmis problemomis, bet norintiems įgyti naujausių tarptautinių demografijos mokslo žinių bei išmokti profesionaliai vertinti šiuolaikinius globalius ir Europos regiono demografinius iššūkius ir įsijungti į tarptautinių institucijų veiklą. Pastaraisiais metais demografinių tyrimų duomenis labai aktyviai pradėjo naudoti verslas – tarptautiniai bankai bei gyvybės draudimo ir rinkos tyrimų bendrovės. Šiandien, kaip niekad iki šiol, modernusis verslas yra priverstas atsižvelgti į demografinius iššūkius ir modeliuoti verslo strategijas atsižvelgiant į demografinės raidos scenarijus.
Programa yra tarpdalykinio pobūdžio su demografijos mokslo šakos perspektyvos dominavimu, ją papildančiais socialinės politikos, sociologijos, politikos mokslų, ekonomikos, visuomenės sveikatos krypties dalykais. Socialinės demografijos magistro studijų programa skirta studentams, baigusiems įvairias bakalauro programas: socialinių mokslų (sociologija, socialinė politika, socialinis darbas, ekonomika, politikos mokslai, visuomeninė geografija ir kt.), fizinių mokslų (statistika, matematika) ir biomedicinos mokslų (visuomenės sveikata).
Studijų programoje labai svarbią vietą užima dalykai, suteikiantys demografines žinias, būtinas praktiniam demografinių problemų sprendimui viešosios politikos veiksmais. Tuo tikslu studijų sandaroje numatomi demografinės (gyventojų) politikos dalykai, siejami su kiekvienu iš demografinių procesu (migracija, gyventojų sveikata ir mirtingumu, šeimos pokyčiais ir gimstamumu, populiacijos senėjimu) ir šių procesų problemų sprendimu: šeimos politika, migracijos politika, visuomenės senėjimo politika, sveikatos politika.
Studijas baigę absolventai įgis reikalingų žinių tolesnei sėkmingai karjerai ne tik Lietuvos viešojo valdymo, verslo ar mokslo institucijose, bet ir tarptautinėse organizacijose.
Domantas JASILIONIS
VDU Demografinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas ir
Makso Planko Demografinių tyrimų instituto (Vokietija) mokslo darbuotojas
Plačiau apie FINANSUOJAMAS Socialinės demografijos magistrantūros studijas: http://www.vdu.lt/lt/study/program/show/263/
Pagrindinis priėmimo etapas vyksta nuo birželio 1 d. iki birželio 29 d. 24 val.
Prašymai pateikiami internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/
Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Pasirodė trečiasis DEMOGRAFIJA VISIEMS numeris
Lietuvos demografinė raida per pastarąjį ketvirtį amžiaus keitėsi labai intensyviai. Nuo XX a. paskutinio dešimtmečio pradžios iš esmės ir neigiama linkme pasikeitė visi pagrindiniai demografiniai procesai ir gyventojų amžiaus struktūra. Pagrindinių demografinių procesų pokyčiai, jau daugiau nei du dešimtmečius lemdami spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą ir keisdami gyventojų amžiaus struktūrą, kuria pamatines prielaidas sparčiam demografiniam nykimui iki šio amžiaus vidurio ir net tolimesnėje perspektyvoje.
Su Lietuvos demografinės situacijos apžvalga, imigracine Lietuvos populiacija, prieštaringais Lietuvos gyventojų išsilavinimo pokyčiais ir vaikų išlaikymo iširus tėvų partnerystei tematikomis galite susipažinti Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro leidžiamame informaciniame biuletenyje DEMOGRAFIJA VISIEMS.
Trečiąjį numerį galite rasti čia.
Demografinių tyrimų centras tapo Population Europe nariu
Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras tapo Vedančiųjų Europos demografinių tyrimų centrų tinklo (angl.: The network of Europe’s leading demographic research centres- Population Europe) nariu.
Population Europe tinklas pateikia demografines įžvalgas ir prognozes, paremtas naujausiais moksliniais tyrimais. Patikima demografiniais tyrimais paremta informacija yra svarbi gyventojų politikos rengėjams, susiduriantiems su naujais demografiniais iššūkiais Europoje. Population Europe tinklas jungia tokius vedančiųjų demografinių tyrimų centrus kaip Makso Planko demografinių tyrimų institutas Rostoke (MPIDR), Nacionalinis demografinių tyrimų institutas Paryžiuje (INED), Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla (LSE) bei kitus pagrindinius Europos demografinių tyrimų centrus.
Daugiau informacijos apie Populiation Europe tinklą galite rasti čia.
