• Titulinis
• Visos naujienos

Finansinė parama studentams

Kviečiame studentus teikti prašymus tikslinei išmokai ar socialinei stipendijai gauti.

Taip pat dalyvauti konkurse dėl studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatos ar Valstybės remiamos paskolos.
Plačiau apie kiekvieno konkurso sąlygas:

Pasirašytos Bendradarbiavimo sutartys su dviem socialiniais partneriais

VDU Socialinių mokslų fakultetas pasirašė Bendradarbiavimo sutartis su dviem socialiniais partneriais – tai VšĮ  LVS mokymų centru bei VšĮ Antakalnio poliklinika.

Su VšĮ LVS mokymų centru planuojama vystyti bendradarbiavimą priklausomybės ligų prevencijos ir sveikimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų srityse.

Su VšĮ Antakalnio poliklinika mūsų fakultetas planuoja ne tik organizuoti konferencijas, seminarus ar diskusijas, bet ir aktyviai bendradarbiauti įgyvendinant mokomąsias studentų praktikas.

Kviečiame fakulteto bendruomenę pasinaudoti užsimezgusiu bendradarbiavimu.

Kokybiško baigiamojo darbo link | Mentorystės programa studentams

Skelbiami tarptautinių studijų mainų ir praktikų konkursai

Kaip reabilitacija vyksta virtualioje realybėje?

„Smegenų insultas senėjančiame pasaulyje yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų. Tai antra pagal dažnį mirties priežastis ir pagrindinė ilgalaikio neįgalumo priežastis. Ilgalaikės tendencijos nedžiugina: per pastaruosius 25 metus sergančiųjų išeminiu galvos smegenų insultu skaičius ES auga, keičiasi sergamumo insultu epidemiologija – sergančiųjų amžius ženkliai jaunėja. Lietuvoje sergamumas šia liga išlieka vienas didžiausių Europoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė dr. Liuda Šinkariova.

Pasak VDU mokslininkės, po insulto geriausiai matomos fizinės sveikatos komplikacijos, sukeliančios neįgalumą, bet dažnai sutrinka ir dėmesys, atmintis. Šių funkcijų sutrikimai gali tapti pažintinio neįgalumo priežastimi – sumažėja protinės veiklos efektyvumas, gali būti sunku orientuotis net įprastoje aplinkoje, sunku prisitaikyti prie naujų ar sudėtingesnių situacijų. „Reabilitacijai po insulto šiuo metu naudojami pažangūs metodai, taikomos išmaniosios technologijos. Viena naujausių reabilitacijos tendencijų – virtualios realybės naudojimas pažinimo funkcijoms atkurti ir negaliai sumažinti. Taip, taip, teisingai pagalvojote, kad čia panašu į kompiuterinį žaidimą. Kaip tai veikia?

Užsidėjęs virtualios realybės akinius pacientas tarsi persikelia į specialiai sukurtų užduočių pasaulį.  Akiniai atriboja asmenį nuo realios aplinkos trukdžių, pacientas įsitraukia į virtualią trimatę aplinką, kurioje pultelių pagalba gali judinti „rankas“, perkelti daiktus iš vienos vietos į kitą. Kompiuteris fiksuoja, ar pacientas sėkmingai atlieka dėmesio ir įsiminimo reikalaujančias užduotis. Jei sėkmingai – pateikia sudėtingesnes, iššūkių daugėja, programa praneša apie rezultatą – pavyko ar ne. Visa tai stiprina susidomėjimą, įtraukia, palaiko motyvaciją stengtis – treniruoti dėmesį ir atmintį“, – pasakoja prof. dr. L. Šinkariova.

VDU Psichologijos katedros mokslininkės, padedamos Kauno technologijos universiteto (KTU) programuotojų, sukūrė naują dėmesio ir atminties funkcijų atstatymo metodą, kuris šiuo metu išbandomas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Nr. S-MIP-23-137).  „Įrodžius metodo veiksmingumą, jį būtų galima taikyti visose reabilitacijos įstaigose ar net namuose. Jei paklaustumėte, kodėl programa skirta būtent dėmesio ir atminties funkcijų atstatymui, atsakytume, kad tai pačios pagrindinės pažinimo funkcijos, kurios daro įtaką likusioms. Nuo dėmesio ir įsiminimo galimybių priklauso, kaip žmogus prisitaikys aplinkoje, kaip supras situaciją ir kiek sėkmingai priims sprendimus. Yra pagrindo manyti, kad treniruojant dėmesio ir atminties funkcijas pagerėja ir kitos pažinimo galimybės – mąstymas, kalba, psichomotorinis greitis, net ir fizinės reabilitacijos rezultatai“, – metodo pritaikymo svarbą akcentuoja viena iš projekto vykdytojų.

Tačiau tyrėjai turi daugiau ambicijų. Sveikstant labai svarbus emocinis komponentas. Jei pacientas reabilitacijoje užsiima nauja iššūkius keliančia veikla, įsitraukia į užduotis, kurios parenkamos pagal pradines galimybes, pats mato savo progresą, atsiranda viltis ir noras tęsti. Pastarieji dalykai labai svarbūs atsistatant po insulto, nes kartais žmogus labai nerimauja dėl savo būklės, pasijunta bejėgis, nesavarankiškas, pasiduoda liūdesiui ir nebesistengia laikytis sveikimo rekomendacijų, pvz., kartoti fizinių pratimų ar pan. Tikimasi, kad įtraukiosios virtualios realybės taikymas gali mažinti depresijos ir nerimo simptomus.

Kuo skiriasi  veikla įtraukioje ir neįtraukioje virtualioje realybėje? Pasak VDU mokslininkės, atliekant užduotis kompiuterio ar planšetės ekrane, matomas dvimatis vaizdas ir reali aplinka, kurioje tuo metu žmogus yra.

„Tai neįtrauki virtuali realybė. Užsidėjęs virtualios realybės akinius žmogus nemato aplinkos, kurioje yra čia ir dabar, o mato trimatį vaizdą, kuriame pats tarsi dalyvauja – tai įtrauki virtuali realybė. Kol kas mokslinių tyrimų nedaug, bet jau yra įrodymų, kad įtrauki (3D) virtuali realybė skatina greitesnį naujų neuroninių ryšių susidarymą smegenyse. Užduotis atliekant plokščiame ekrane, dalyvauja tik kelios pažinimo funkcijos, o veikdamas trimatėje dirbtinėje realybėje žmogus turi pasitelkti beveik visas savo galias pažinti tą naują pasaulį – taip intensyviau stimuliuojami neuronų tinklai, užtikrinantys sveikimą. Pažangiausios pasaulio ligoninės jau naudoja šias technologijas judėjimo funkcijų atstatymui, pvz., pacientas virtualioje realybėje slidinėja arba irkluoja sraunioje upėje, turi išvengti kelyje pasitaikančių kliūčių. Tokių užduočių integravimas į reabilitacijos paslaugas ženkliai geriau padeda atstatyti pusiausvyros, regos ir judesio koordinacijos bei kitas judėjimui reikalingas funkcijas. Labai tikėtina, kad tokia multisensorinė stimuliacija gali padėti ne tik tiems pacientams, kuriems po insulto ar traumos sutriko judesiai, bet ir tiems, kuriems pasireiškia pažinimo funkcijų sutrikimai“, – pasakoja profesorė.

Naujai sukurta įtraukios virtualios realybės programa jau išbandyta ekspertų grupėje ir pradėta taikyti pacientams, patyrusiems insultą. Pacientai dalyvauja trisdešimties minučių užsiėmimuose (iš viso 10 užsiėmimų), kurių metu dirba su dvejomis užduotimis. Mokslininkė džiaugiasi, jog pirmieji tyrimo rezultatai teikia vilties – pacientų, kurie dalyvavo užsiėmimuose, pagerėjo ne tik  atmintis ir dėmesys, bet ir nuotaika, lyginant su užsiėmimuose nedalyvavusiais. Kas dar džiugina – kad pacientai labai noriai dalyvauja šiuose užsiėmimuose, jaučia susidomėjimą, smalsumą.

„Nors kai kurie pacientai į užsiėmimus įsitraukia nedrąsiai, kadangi prieš tai nebuvo turėję panašios patirties, tačiau labai greitai įpranta prie įrangos, o užduotys sukurtos būtent taip, kad jų valdymas nekeltų iššūkių ir vyresniems žmonėms. Taigi, dažnai pacientai užsiėmimui einant į pabaigą nenori užbaigti, kaip jie patys teigia, kad „pagauna azartą”. Visi pacientai užsiėmimus vertina labai pozityviai, nes jie patys pastebi, kad kiekvieną kartą pasiekia vis aukštesnį lygį”, – projekto rezultatais dalijasi tyrėja.

Apibendrinant, galima pastebėti atsirandančias tendencijas, kurios skatina naujausias technologijas integruoti į sveikatos priežiūros sistemos teikiamas paslaugas. „Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad technologijos nepakeis įprastos reabilitacijos svarbos, tačiau technologijų, kaip priemonės, integravimas į įprastą reabilitaciją, gali suteikti daug naudų. Be pacientų įsitraukimo, padidėjusios motyvacijos lankytis užsiėmimuose, galime tikėtis ir greitesnio sveikimo, dėl jau minėto neuroninių tinklų aktyvavimo. Taigi, naujausių technologijų integravimas į sveikatos priežiūros paslaugas gali gerokai praplėsti reabilitacijos galimybes“, – akcentuoja prof. dr. L. Šinkariova.

Lietuvos mokslų taryba remia inovatyvių technologijų tyrimus. Tokiais tyrimais siekiama ne tik mokslo plėtros, bet ir praktinės naudos pacientams atstatant savarankiškumą. Įtraukios virtualios realybės taikymo insulto reabilitacijoje idėja yra nauja ir originali nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Tikimasi, kad įrodymais pagrįstas naujas reabilitacijos metodas dėl savo patrauklumo ir naudojimo paprastumo prigis praktikoje.

Organizacinės psichologijos konferencija „Karjeros keliai ir klystkeliai“

Karjera – visą gyvenimą trunkanti asmens darbo ir mokymosi patirčių seka. Siekiant gilintis ir analizuoti šią temą, kviečiame dalyvauti vasario 9 d. vyksiančioje XIII-ojoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Karjeros keliai ir klystkeliai“.

Konferencijos metu bus kalbama apie įvairius darbuotojų pasitenkinimo karjera veiksnius, apie asmeninės karjeros galimybes, pasitikėjimą savimi siekiant karjeros, apie konsultavimą karjerai, apie pažangias karjeros valdymo ir vystymo programas organizacijose bei daug kitų su karjeros valdymu susijusių temų. Savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis mokslininkai, įvairių įmonių atstovai, praktikoje dirbantys psichologai bei kitų sričių specialistai, vyks praktiniai užsiėmimai ir diskusijos.

Konferencija skirta organizacijose dirbantiems psichologams, medicinos psichologams, psichoterapeutams, organizacijų konsultantams, tyrėjams, žmogiškųjų išteklių specialistams, vadovams bei kitiems besidomintiems karjeros valdymu organizacijose.

Siekiant skatinti psichologijos mokslininkų ir organizacijose dirbančių praktikų bendradarbiavimą, apsikeitimą informacija ir idėjomis, kviečiame teikti praktinius arba mokslinius pranešimus (reikalavimus pranešimų santraukoms rasite čia: https://bit.ly/3NocYWV)

REGISTRACIJOS FORMA – https://bit.ly/3Rigcwh

PROGRAMA 

DALYVIŲ REGISTRACIJA Į NUOTOLINĮ PRIEŠKONFERENCINĮ PRANEŠIMĄ:

* Dalyvavimas nuotoliniame prieškonferenciniame pranešime/seminare NEMOKAMAS.
* Užsiregistravę į konferenciją prisijungimą prie prieškonferencinio pranešimo gaus el. paštu, kurį nurodė registracijos metu.
* Neužsiregistravusiems į konferenciją, tačiau norintiems dalyvauti prieškonferenciniame pranešime prašome parašyti el. p. organizacine.psichologija@psichologusajunga.lt

 Organizatoriai: 

LPS Organizacinės psichologijos komitetas

VDU Psichologijos katedra

VU Psichologijos institutas

MRU Psichologijos institutas

Aurelija Stelmokienė. Tvarūs asmeniniai lietuvių planai

Adamas Waytzas Harwardas „Business review“ straipsnyje (2023) kalbėjo apie šių dienų užimtumo kultūrą, kurioje užimti žmonės yra laikomi svarbiais ir darančiais įspūdį. 

Užimtumas, nuolatinis aktyvumas šiuolaikinėje visuomenėje tapo tam tikra obsesija, manija. Vis dėlto, moksliniai tyrimai patvirtina, jog tai susiję su iššūkiais psichologinei darbuotojų gerovei, sveikatai ir netgi produktyvumui. Daryti daug ir nepertraukiamai veikti nereiškia daryti kokybiškai ir įsitraukusiai, jaučiant pasitenkinimą atliekama veikla. Taigi, ką daryti, kad nauji 2024 metai neįsuktų mūsų į veiklų verpetą, kuriame nebebus laiko sustoti ir susimąstyti, dėl ko aš visą tai darau ir ar tai darydamas(-a) jaučiuosi laimingas(-a).

Paprasčiausias atsakymas – planuoti savo veiklas remiantis trumpalaikiais ir ilgalaikiais tikslais bei aiškiai apsibrėžiant prioritetus. Aeon, Faber ir Panaccio (2021) atlikta 158 tyrimų apžvalga apie daugiau nei 50 tūkst. apklaustų žmonių laiko valdymo patirtis 30 metų laikotarpiu atskleidė, jog laiko valdymo įgūdžiai pirmiausia užtikrino jų kaip darbuotojų gerovę, o taip pat veikė ir kaip produktyvumo sustiprinimas.

Laiko planavimas ir efektyvus jo panaudojimas išlieka penketuke svarbiausių darbuotojų kompetencijų, kurių vystymui skiriama svarbi vieta ir organizacijų vidinių mokymų paketuose. Skeptikai tikriausiai pasijuoks, kad naujų metų planai turi trumpą galiojimą – nusprendę sportuoti, tai darom ne ilgiau nei mėnesį, užsidėję laiko prie darbinio pašto ribojimus netrukus surandame svarbių išimčių juos išplėsti, pasižadėję pietų pertraukas skirti poilsiui atrandame pasiteisinimų dėl neatidėliotinų užduočių. Taigi, kaip laiko planavimą paversti tvaresniu.

Kai asmeninį laiko planavimą susiejame su savo vertybėmis, jo nesilaikyti ir rasti tam pasiteisinimų pasidaro nepatogu ir nepriimtina. Vertybės dažnai apibūdinamos kaip tam tikrų įsitikinimų, siekiamų gyvenimo tikslų orientyrai, kurie formuoja mūsų elgseną. Tai esminiai gyvenimo principai, tad kai juos susiejame su planuojamomis veiklomis, įsipareigojimas jas įgyvendinti išauga kaip ir pasitenkinimas atliekant prasmingas veiklas. Planuojant darbines veiklas svarbu jas susieti ir su organizacijos vertybėmis. Planų ir vertybių susiejimo užduotis remiasi tam tikru algoritmu.

Kokių gi planų 2024 metams galima tikėtis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse remiantis toje visuomenėje aktualiomis vertybėmis, kurios padeda pagrįsti, pateisinti ar paaiškinti ne tik žmonių nuomonę, požiūrį, bet ir veiksmus. Į šį klausimą gali padėti atsakyti Europos socialinis tyrimas (EST), kuris pateikia duomenis ir apie visuomenėje dominuojančias vertybes. EST klausia apie tai, kiek asmeniui atrodo, kad jam yra būdingos vienos ar kitos vertybės, pasitelkus socialinės psichologijos mokslininko Š. Švarco žmogiškųjų vertybių skalę.

Minėtoje skalėje išskiriamos 10 universalių vertybių, kai vienos vertybės yra žymimos kaip svarbesnės nei kitos (sudaroma tam tikra vertybių hierarchija) – tai galia, laimėjimai, hedonizmas, saugumas, konformizmas, tradicija, savikryptingumas, stimuliavimas, universalumas, geranoriškumas. Taip pat galima analizuoti ir 4 aukštesnio rango vertybes – savęs pabrėžimas bei konservatyvumas kaip savisaugos vertybės, atvirumas kaitai bei savitranscendencija kaip augimo vertybės.

Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris (pspwght)), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą

Pirmajame paveiksle pateikti EST 10 bangos duomenys atskleidžia, jog sąlyginai didžiausią svarbą lietuviai teikia saugumui (visuomenės, santykių su kitais ir asmeniniam). Svarbesnėmis nei kitos laikomos ir savikryptingumo (nepriklausomas minčių ir veiksmo pasirinkimas), universalumo (visų žmonių ir gamtos apsauga, lygybė, įvairovė) bei geranoriškumo (rūpinimasis aplinkinių gerove, atsidavimas) vertybės. Vis dėlto, šios vertybės kitų šalių piliečiams yra žymiai svarbesnės nei lietuviams.

Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą

Tuo tarpu, stimuliavimas (naujovės, gyvenimo iššūkiai) ir galia (statusas ir turtingumas) Lietuvoje yra vertinama kaip sąlyginai mažiausiai svarbios vertybės universalių vertybių dešimtuke. Hedonizmas (malonumai, mėgavimasis gyvenimu) taip pat vertinamas kaip mažiau svarbi vertybė ir lietuviai iš kitų Europos šalių išsiskiria žemiausiu šios vertybės svarbos vertinimu.

Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą

Remiantis ketvirtajame paveiksle pateikta informacija apie vertybių grupes, galima pastebėti, jog lietuviams vis dar svarbu išlaikyti status quo labiau nei būti atviriems pokyčiams, būti altruistiškiems labiau nei orientuotis į save. Be to, Lietuva kaip ir Kroatija išsiskiria žemiausiai vertinama atvirumo pokyčiams vertybių grupės svarba (atitinkamai 3,15 ir 3,12) lyginant su kitomis Europos šalimis. Ir nors orientacija į kitus, geranoriškumas lietuviams svarbesnis nei savęs pabrėžimas, tačiau šioje vertybių grupėje mūsų vertinimai palyginus su kitomis Europos visuomenėmis žemiausi: Lietuvoje – 2,74, kai tuo tarpu didžiausi savitranscendencijos svarbos įvertinimai Šveicarijoje ir Slovėnijoje yra atitinkamai 1,89 ir 1,85 (mažesnis įvertis, rodo didesnę svarbą).

Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą

Apibendrinant aptartus Europos socialinio tyrimo 10 bangos duomenis apie visuomenėje dominuojančias vertybes, galima tikėtis, jog lietuvių planuose svarbią vietą užims rūpinimasis saugumu, harmonija. Tarp prioritetų turėtų būti lygybės, įvairovės ir aplinkinių gerovės užtikrinimo, aplinkosaugos veiklos ir kūrybiškumo bei savarankiškumo vystymas. Taigi, tikėtina, jog būsime socialiai jautrūs bei atkaklūs tyrinėdami ir tobulėdami.

Žaliojo drakono metais būkime aktyvūs protingai. Kurkime tvarius planus, paremtus vertybėmis, ir jais vadovaukimės, nes „Efektyvumas be vertybių yra įrankis be tikslo“ (Edvardas de Bono)

Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis: lrt.lt

Milda Ališauskienė. Religija, seksualumas ir migracija

Daugelio religijų santykis su seksualumu problemiškas, anot sociologo Michelio Foucault, religija yra neatsiejama nuo kūno ir seksualumo klausimų. Diskursai apie religinę praktiką ir tikėjimą yra neatsiejami nuo kūno ir to, ką žmonės daro su savo kūnais.

Egzistuoja glaudus ryšys tarp represyvių hegemoninių patriarchato ir homofobijos struktūrų, daugelis religijų riboja moterų seksualumą, smerkia biseksualumą ir homoseksualumą. Vis dėlto klausimas, kiek religijos vis dar daro įtaką seksualumo sampratai ir praktikoms šiuolaikinėje visuomenėje, išlieka. Kasmet sudaromas Europos vaivorykštės žemėlapis ir, indekso duomenimis, LGBTIQ+ asmenų padėtis skiriasi net ir tokiose valstybėse, kurių visuomenes sudaro katalikiškoji dauguma.

Pavyzdžiui, 2023 m. Europos vaivorykštės indekso duomenimis, geriausia LGBTIQ+ asmenų padėtis katalikiškos daugumos valstybėse yra Maltoje (89 proc.), Ispanijoje (74 proc.) bei Airijoje (54 proc.). Šie indekso duomenys minėtas valstybes LGBTIQ+ asmenų padėties atžvilgiu priartina prie Šiaurės valstybių, kurios dažnai apibūdinamos kaip protestantiškos ir taip pat neleidžia atlikti platesnių apibendrinimų, ar ir kiek vienai ar kitai religinei tradicijai save priskirianti visuomenės dauguma lemia pažeidžiamų socialinių grupių padėtį.

Europos padalijimas į Šiaurės ir Pietų ieškant paaiškinimo dėl LGBTIQ+ asmenų padėties skirtumų taip pat nedaug ką keičia, nors Italija ir kitos Pietų Europos valstybės nepasižymi gera minėtų asmenų padėtimi.

Daugelis šių Europos valstybių – tautos kūrimo proceso, kuriame svarbų vaidmenį vaidino ir nacionalinės, dažniausiai krikščioniškos, religinės organizacijos, produktai. Religija daugelyje šių visuomenių dažnai tampa vienu iš marginalizacijos įrankių, brėžiančių ribą tarp visuomenės daugumos ir mažumų grupių.

JAV veikiančio „Pew“ tyrimų centro duomenimis, europiečių požiūrius į tos pačios lyties partnerystes ar santuokas klausimu Europą galima dalinti į Vakarus ir Rytus, kai Rytams priskiriamos Rytų ir Vidurio Europos valstybės, išsivadavusios iš komunistinio jungo, pasižyminčios gana aukštais visuomenės nepritarimo šiems klausimams skaičiais.

Rytų ir Vidurio Europos valstybės pasižymi ir kitu šiam klausimui svarbiu aspektu, nes jose itin dažnai susiejamas nacionalinis ir religinis tapatumas, gyventojai save priskiria vyraujančiai religinei organizacijai, tačiau religingumu nepasižymi – neišmano tikėjimo tiesų, nepraktikuoja tikėjimo individualiai ir su bendruomene. Be to, daugelis šių Europos valstybių – tautos kūrimo proceso, kuriame svarbų vaidmenį vaidino ir nacionalinės, dažniausiai krikščioniškos, religinės organizacijos, produktai. Religija daugelyje šių visuomenių dažnai tampa vienu iš marginalizacijos įrankių, brėžiančių ribą tarp visuomenės daugumos ir mažumų grupių.

LGBTIQ+ asmenų teisių užtikrinimas yra viena iš sričių, kurioje religinės organizacijos tarpusavyje konkuruoja, kuri labiau atsiribos nuo šios pažeidžiamos visuomenės grupės.

Religinių organizacijų konstruojama socialinė tikrovė, kurioje nėra vietos LGBTIQ+ asmenims, sustiprinama religinio bei politinio elito susisaistymu, tautos išlikimo poreikio naratyvu bei pažadinant iš užmaršties homoseksualumo kriminalizavimo bei medikalizacijos šmėklas, kurių pagrindu suformuojamas toksiškas viešasis diskursas ir jo pagrindu kuriama politika, kurio kontekste LGBTI asmenims tenka ieškoti išlikimo strategijų, o viena jų – migracija, arba vadinamasis balsavimas kojomis, kai piliečiai susiduria su nelygybe ir socialine atskirtimi.

Galima stebėti, kad gyvenimas atsiskleidus ir su savo bendruomene nėra galutinis LGBTIQ+ asmenų tikslas, anot Richardo Mole‘o, egzistuoja ir dar vienas šių asmenų migracijos tipas – persikėlimas į kitą šalį siekiant pasinaudoti platesniu seksualinės pilietybės teisių spektru, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų santuokomis ar antidiskriminaciniais teisės aktais.

Mokslinėje literatūroje aptinkame keturis LGBTIQ+ migracijos tipus. Anot Andrew Gorman-Murray‘jaus, egzistuoja coming-out migracija, kai homoseksualūs žmonės persikelia, kad galėtų atsiskleisti kaip neheteroseksualūs asmenys. Gravitacinė grupinė migracija, anot A. Gorman-Murray‘jaus, apibūdina migraciją, kai persikeliama gyventi į gėjų ir lesbiečių kaimynystę. Santykių migracija, anot A. Gorman-Murray‘jaus, žymi procesą, kai asmenys persikelia kartu su partneriu, kad sutvirtintų tos pačios lyties santykius, arba atvirkščiai, išvyksta santykiams iširus.

2018 m. atliktas tyrimas Lietuvoje parodė, kad LGBTIQ+ asmenys migruoja iš mažesnių gyvenviečių ir miestelių į didmiesčius, kur randa LBGTIQ+ bendruomenes, gali atsiskleisti kaip homoseksualūs. Tarp priežasčių, kodėl LGBTIQ+ asmenims nepavyksta oriai gyventi Lietuvos regionuose, įvardijami valstybės bei Katalikų Bažnyčios požiūris į juos bei visuomenės nepakantumas.

Galima stebėti, kad gyvenimas atsiskleidus ir su savo bendruomene nėra galutinis LGBTIQ+ asmenų tikslas, anot Richardo Mole‘o, egzistuoja ir dar vienas šių asmenų migracijos tipas – persikėlimas į kitą šalį siekiant pasinaudoti platesniu seksualinės pilietybės teisių spektru, pavyzdžiui, tos pačios lyties asmenų santuokomis ar antidiskriminaciniais teisės aktais. Iš Lietuvos išvykusių LGBTIQ+ asmenų pasakojimuose taip pat pastebimas oraus gyvenimo kitose valstybėse leimotyvas, valstybėse, kur užtikrinamos LGBTIQ+ asmenų žmogaus teisės į asmeninį gyvenimą, galimybę kurti šeimą susituokiant, auginti vaikus. Tarp 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo dalyvių LGBTIQ+ asmenų, kas trečias teigė esąs tikintis, kas penktas – praktikuojantis.

Kai kuriose užsienio valstybėse veikiančios Vaivorykštės krikščionių organizacijos siekia LGBTIQ+ lygiateisiškumo ir priėmimo Katalikų Bažnyčioje, tačiau Lietuvoje iki šiol matėme vos vieną panašią iniciatyvą, vyrauja įsitikinimas, kad LGBTIQ+ asmenys yra netikintys. Valstybės valia užtikrinti LGBTIQ+ asmenų teises dažnai susiduria su sociokultūrinėmis normomis bei socialiniu spaudimu, ateinančiu ir iš religinių organizacijų. Gana dažnai religijos ir homoseksualumo tyrimuose galime stebėti besiformuojantį dichotominį mąstymą tarp religingo heteroseksualumo ir nereligingo homoseksualumo.

Tarp 2018 m. Lietuvoje atlikto tyrimo dalyvių LGBTIQ+ asmenų, kas trečias teigė esąs tikintis, kas penktas – praktikuojantis. Kai kuriose užsienio valstybėse veikiančios Vaivorykštės krikščionių organizacijos siekia LGBTIQ+ lygiateisiškumo ir priėmimo Katalikų Bažnyčioje, tačiau Lietuvoje iki šiol matėme vos vieną panašią iniciatyvą, vyrauja įsitikinimas, kad LGBTIQ+ asmenys yra netikintys.

Anot Dorotos Hall, LGBTIQ+ krikščionys turi rinktis tarp priklausymo savo religinei bendruomenei ir bandymo ją keisti iš vidaus, bendruomenės palikimo, o kartais ir tikėjimo atsisakymo arba perėjimo į kitą bendruomenę, kuri būtų įtrauki LGBTIQ+ tikintiesiems.

Apibendrinant, galima teigti, kad religijos yra neatsiejamos nuo seksualumo sampratos bei praktikų formavimo ir šiuolaikinėse visuomenėse, tačiau modernizacijos ir sekuliarizacijos procesų metu susiformavo ir alternatyvios prasmių sistemos, formuojančios seksualumo sampratą bei praktikas. Vertinant religijos vaidmenį LGBTIQ+ asmenų padėties Europos valstybėse ir visuomenėse aspektu, galima teigti, kad religijos ir valstybės atskyrimo procesas egzistuoja kaip viena svarbiausių demokratijos atramų, sukuria palankias sąlygas socialinei bei kultūrinei įvairovei, lygybės bei įtraukties užtikrinimui, kas prisideda ir prie socialiai pažeidžiamų grupių migracijos rodiklių sumažinimo.

VDU Tėvų akademijoje – apie edukacinius žaidimus šeimoje

Sausio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip mankštinti smegenis? EQ žaidimai šeimoje“. Paskaitą ves psichologė, lektorė, VšĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ vadovė dr. Lina Cirtautienė.

Namuose nejučia pakomentuojame: „Nežaisk telefonu! Ką veiki kompiuteryje?..“. O ką daryti vietoje to? Kokie žaidimai šeimoje sukviestų visus? Kokie žaidimai būtų ne vien smagūs, bet ir naudingi – stiprintų emocines kompetencijas, mokintų socialinių įgūdžių, skatintų kitaip pažvelgti į situacijas? Susitikime pakalbėti.

„Psichologinio konsultavimo grupė“ – didžiausia EQ metodinių priemonių gamintoja Lietuvoje.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį dovanodami nemokamus užsiėmimus tėvams, siekiame prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Naujausias žurnalo „Reitingai“ numeris: kaip vertinamos VDU Socialinių mokslų fakulteto studijų programos?

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausius studijų krypčių vertinimo rezultatus. Kaip SMF studijų programos atrodo bendrame analogiškų, kituose Lietuvos universitetuose vykdomų studijų programų kontekste?

• Psichologijos bakalauro studijų programa naujausiame 2024 m. krypčių reitinge užima trečiąją vietą tarp šešių šios studijų krypties programų vykdomų Lietuvoje. Ši programa jau kuris laikas išlieka daugiausiai studentų priimančia ir mažiausiu studijas nutraukusių studentų skaičiumi pasižyminčia studijų programa. Programos absolventai yra itin palankiai vertinami darbdavių (reitinge pagal šį rodiklį užima antrą vietą tarp kitų universitetų), o Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) ir tarptautiniai ekspertai yra įvertinę šią programą aukščiausiu balu lyginant su kituose universitetuose vykdomomis psichologijos studijų krypties bakalauro studijų programomis. Tuo tarpu SMF Psichologijos magistro studijų programos naujausiame 2024 m. krypčių reitinge užima antrąją vietą tarp penkių šios studijų krypties magistrantūros studijų programų vykdomų Lietuvoje bei antrąją vietą pagal darbdavių vertinimus. Aktualus šios studijų krypties programų vertinimui rodiklis yra absolventų įsidarbinamumas praėjus metams po studijų baigimo. Pagal šį rodiklį SMF psichologijos magistro studijų programos užima antrąją vietą tarp kitų Lietuvos universitetų. Kitas itin svarbus rodiklis yra tarptautinių ekspertų ir SKVC vertinimas – čia mūsų psichologijos magistro studijų programos yra absoliučios lyderės.
• VDU sociologijos studijų krypties bakalauro studijų programa Sociologija ir antropologija (ir jos specializacijos Sociologinės ir antropologijos studijos (lietuvių kalba) bei Visuomenė, kultūra ir komunikacija(anglų kalba)) naujausiame 2024 m. krypčių reitinge užima antrąją vietą tarp analogiškų kituose universitetuose vykdomų sociologijos studijų krypties programų. Ši programa pasižymi mažiausiu studijas nutrauksių studentų skaičiumi ir, kaip rodo žurnalo „Reitingai“ užsakymu atlikta darbdavių anketinė apklausa, labai gerai parengia absolventus darbo rinkai. Programa yra labai gerai įvertinta SKVC ir tarptautinių ekspertų. „Reitinguose“ itin palankiai buvo įvertinta ir VDU SMF Taikomosios sociologijos magistro studijų programa. 2024 m. reitinge ši programa užima antrąją vietą tarp sociologijos studijų krypties magistrantūros studijų programų vykdomų Lietuvoje ir pasižymi aukštu mokslo veiklos kokybės įverčiu. Šis kriterijus parodo, kad universiteto mokslininkai šioje kryptyje kuria stiprų mokslą, neapsiriboja tik teorinių paskaitų skaitymu. Tai atsispindi ir absolventų rengimo kokybės vertinime: remiantis darbdavių nuomone, programos absolventai yra labai gerai parengiami darbo rinkai, o pagal absolventų įsidarbinamumą VDU SMF Taikomosios sociologijos magistro studijų programa užima antrąją vietą lyginant su kitų sociologijos magistro studijų programų absolventų įsidarbinamumu. Neatsitiktinai programa, lyginant su kitų universitetų analogiškomis studijų programomis yra sulaukusi geriausio SKVC ir tarptautinių ekspertų vertinimo, o studijas nutraukusių studentų dalis (proc.) čia yra „0“.
• Socialinės antropologijos magistro studijų programa išlieka vienintele šios studijų krypties magistro studijų programa Lietuvoje. Programa pasižymi palankiais darbdavių atsiliepimais apie absolventų rengimo kokybę, yra puikiai vertinama tarptautinių ekspertų.
• Tiek Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo bakalauro studijų programa, tiek ir Socialinio darbo magistro studijų programa gali didžiuotis palankiai darbdavių vertinamais absolventais. Iš keturių šiuo metu Lietuvos universitetuose vykdomų socialinio darbo bakalauro studijų programų, VDU SMF šios studijų krypties bakalauro studijų programos absolventų įsidarbinamumas užima antrą vietą lyginant su kitų universitetų analogiškų studijų programų absolventų įsidarbinamumu. 2023 m. ši studijų programa sulaukė didžiausio stojančiųjų dėmesio ir priėmė daugiausiai studentų lyginant su analogiškomis studijų programomis kituose universitetuose. Tai yra geriausiai SKVC ir tarptautinių ekspertų įvertinta universitetinė socialinio darbo studijų krypties programa Lietuvoje. Aukščiausiu SKVC ir tarptautinių ekspertų įvertinimu gali pasidžiaugti ir SMF Socialinio darbo magistro studijų programa. Pastaroji programa, remiantis naujausiais reitingais, išsiskiria dar ir tuo, kad studijas nutraukusių studentų dalis (proc.) čia yra „0“.

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai