VDU – metodologinių seminarų ciklas apie apklausų rengimą
Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia į nuotolinių metodologinių seminarų ciklą „Apklausų rengimo ir įgyvendinimo teorija ir praktika“, kuris vyks š. m. gegužės 9-12 dienomis, 15-17 val.
Seminarus ves dr. Violetta Parutis, Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė) tyrėja, longitudinio Jungtinės Karalystės namų ūkių tyrimo UKHLSUnderstanding Society direktoriaus apklausoms asistentė.
Seminarų ciklas skirtas susipažinti su teorinėmis diskusijomis ir praktiniais apklausų rengimo ir įgyvendinimo principais. Jo metu bus aptariami galimi apklausų ir duomenų klaidų šaltiniai ir šių problemų sprendimo būdai. Pristatomi apklausos metodo taikymo pavyzdžiai Jungtinės Karalystės longitudiniame namų ūkių tyrime UKHLS Understanding Society. Seminaruose kviečiame dalyvauti įvairių sričių mokslininkus, doktorantus, įvairių studijų pakopų studentus bei visus susidomėjusius.
Seminarų ciklą sudaro keturi seminarai:
Gegužės 9 d. (pirmadienis), 15-17 val.: Apklausos rengimas (apklausos rengimo procesas, apklausos klaidų tipai, klausimų vertinimo metodai).
Gegužės 10 d. (antradienis), 15-17 val.: Duomenų rinkimo būdai (būdo pasirinkimas, jų skirtumai, įtaka apklausos klaidoms).
Gegužės 11 d. (trečiadienis), 15-17 val.: Apklausos valdymas (apklausos valdymo etapai, kokybės kontrolės procedūros, etiniai įsipareigojimai).
Gegužės 12 d. (ketvirtadienis), 15-17 val.: Apklausų ateitis: alternatyvūs duomenų rinkimo metodai, tendencijos ir inovacijos, UKHLS Understanding Society tyrimo atvejis.
Mokymų kalba: mokymai vyks anglų kalba, tačiau užduoti klausimus ir diskutuoti su lektore bus galima ir lietuvių kalba.
Dr. Violettos Parutis vizitą Vytauto Didžiojo universitete remia Vytauto Kavolio vardo tarpdisciplininė profesūros vizitų programa. Dėkojame stipendiją šiam vizitui suteikusiam Danos Gedvilienės fondui.
EST skelbia geriausių baigiamųjų darbų konkursą
Europos socialinį tyrimą (toliau – EST) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė kviečia naudotis šios, daugiau nei trisdešimtyje valstybių kas dvejus metus atliekamos gyventojų požiūrių, įsitikinimų ir elgsenos modelius vertinančios, apklausos duomenimis bei skelbia šalies aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro studijų pakopų studentų baigiamųjų darbų, kuriuose analizuojami EST duomenys, konkursą.
Konkurse kviečiami dalyvauti sociologijos, psichologijos, politikos mokslų, edukologijos, komunikacijos ir informacijos, ekonomikos, teisės, vadybos ir kitų socialinių mokslų krypčių atstovai. Baigiamasis darbas turėtų būti apgintas 2021/2022 mokslo metais. Konkurso nugalėtojui/ai atiteks Europos socialinio tyrimo prizas, o visiems dalyvaujantiems bus įteikti padėkos raštai. Konkurse norinčių dalyvauti studentų darbų registracija vyksta iki 2022 m. birželio 27 d. Daugiau informacijos apie dalyvavimo konkurse sąlygas ir vertinimo kriterijus kviečiame skaityti kvietimuose:
Pernai šį konkursą laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos bakalauro studijų IV k. studentė Monika Vazgytė, parengusi baigiamąjį darbą tema: „Romantinių santykių kūrimo prielaidos ir partnerio paieškos pasitelkiant internetines medijas“.
Monika, kaip kilo mintis į baigiamąjį darbą integruoti Europos socialinio tyrimo duomenis? Kaip vyko darbo rengimo procesas?
Pradžioje baigiamojo darbo duomenų rinkimui planavau rinktis kokybinį tyrimą, t.y. imti interviu. Tačiau šis metodas nepasirodė artimas, tad nusprendžiau atlikti kiekybinį tyrimą, kurio dažnai vengia Viešosios komunikacijos programos studentai. Taip pat, kad tema būtų pakankamai išpildyta, pasirinkau ir antrinių duomenų analizę, t.y. analizavau EST duomenis. Turbūt daugelis studentų teigtų, kad įdomiausia daryti savo paties tyrimą, t.y. atlikti interviu, ar apklausą, tačiau antrinių duomenų analizė ne tik padeda geriau suvokti temą, bet ir leidžia labiau ją atskleisti bei papildyti darbą įdomesne informacija. Rašant baigiamąjį darbą labai svarbu turėti ir platesnį supratimą apie temą – gebėti pakomentuoti su ja susijusias vyraujančias tendencijas Lietuvoje ar pasaulyje. EST duomenys leidžia susipažinti su skirtingų šalių gyventojų požiūrių, elgsenos vertinimais bei palyginti juos su Lietuvos gyventojų vertinimais. Darbe pasirinkau lyginti įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų požiūrį į romantinius santykius, nesantuokinius santykius. Dėl didelio informacijos kiekio iš pradžių viskas atrodė gana keblu, tačiau su baigiamojo darbo vadovo A. Žilio pagalba pavyko atsirinkti aktualius ir mano pasirinktą temą atskleidžiančius duomenis. EST duomenys patvirtino mano išsikeltas hipotezes, kad vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojai yra vis dar gana konservatyvūs, palaikantys tradicinį normatyvinį požiūrį į romantinius santykius, o jaunesnioji karta liberalesnė. Pasitvirtinus šioms hipotezėms tapo aiškiau, kas turėtų atsispindėti mano pačios tyrime, t.y. apklausoje. Dalį apklausos klausimų suformulavau remdamasi antrinių šaltinių analize, taip pat panaudojau nemažai teiginių ir iš EST klausimyno.
Ko palinkėtumėte studentams, kurie svarsto galimybę naudoti EST duomenis baigiamuosiuose darbuose?
Nusprendus baigiamajame darbe naudoti EST duomenis, bus paprasčiau rašyti darbą, kadangi nereikės rinkti empirinių duomenų, o tik EST duomenų bazėje atsirinkti tinkamus temai. Šie duomenys taip pat gali padėti surasti teorinei darbo daliai aktualios informacijos. Taip pat EST yra reprezentatyvūs duomenys, todėl tai leidžia daryti patikimas išvadas apie visą pasirinktą populiaciją, kai atliekant savo parengtą anketinę apklausą, reprezentatyvumas dažniausiai nėra užtikrinamas. Apjungiant antrinius bei savo paties tyrimo duomenis, baigiamasis darbas atrodo patikimiau, labiau atskleidžiama tema ir išlieka galimybė tęsti darbą, pasirenkant skirtingus pjūvius.
Europos socialinio tyrimo duomenis pernai sėkmingai apgintame baigiamajame magistro studijų darbe „Santuokos, kohabitacijos ir subjektyvios gerovės sąsajos“ naudojo ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės demografijos magistro studijų programos absolventė Agnė Egertė.
Kokie, Agne, jūsų pastebėjimai apie šią patirtį? Kaip nusprendėte pasirinkti naudoti EST duomenis baigiamajam darbui? Kiek pasiteisino šis pasirinkimas?
Europos socialinio tyrimo 5 bangos duomenis baigiamajam darbui pasirinkau dėl pakankamai didelių imčių ir tyrimo tematiką geriausiai atspindinčių kintamųjų. Šioje bangoje analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena, o viena iš šio tyrimo klausimyno modulio temų – subjektyvi gerovė (laimė), kuri ir buvo baigiamojo darbo tyrimo objektas. EST tyrime įvertintą atskirų asmenų subjektyvią gerovę galėjau agreguoti į šalies ir šalių grupių vidurkius bei sudaryti bendresnius subjektyvios gerovės vaizdus, atlikti tarpkultūrinį palyginamumą, o tai padidino mano baigiamojo darbo analizės galimybes. Dėl labai plataus EST tyrimo duomenų masyvo integruoti EST duomenis į mano baigiamąjį darbą buvo nesudėtinga. Remiantis teoriniu pagrindimu radau pakankamai kintamųjų, kurie leido atlikti visapusę analizę siekiant patvirtinti arba atmesti hipotezes. EST 5 bangoje kitaip nei kitose tyrimo bangose yra įtrauktas kintantis klausimų modulis: „Darbas, šeima ir gerovė“, tai praplėtė mano galimybes susieti teorinius teiginius su empiriniais duomenimis, giliau ir išsamiau išnagrinėti mane dominančią temą. Taip pat nuolatiniame modulyje yra pakankamai daug klausimų, atspindinčių socialinę demografinę informaciją ne tik apie pačius respondentus, bet ir apie jų partnerius bei tėvus. Rekomenduočiau naudoti EST duomenis rengiant savo baigiamuosius darbus. EST tyrimo duomenys man padėjo įgyvendinti išsikeltus tyrimo tikslus, atsakyti į tyrimo klausimus bei patvirtinti arba atmesti hipotezes, o svarbiausia analizuojant EST duomenis gavau patikimą informaciją. EST įgalino gana plačius subjektyvios gerovės matavimus mano baigiamajame darbe. EST duomenų masyvas labai turtingas.
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje atliktos jau 7 tyrimo bangos. Su naujausios – 10 bangos duomenimis bus galima susipažinti nuo 2022 m. birželio mėn. Visus Europos socialinio tyrimo duomenis galima rasti EST internetiniame puslapyje. Jie yra atviri bet kuriam puslapio vartotojui. Šiame puslapyje pateikiama išsami informacija, kaip duomenis parsisiųsti arba juos analizuoti paties puslapio aplinkoje.
Jeigu jus domina trumpos tyrimo rezultatų apžvalgos aktualiomis temomis bei kita su EST įgyvendinimu Lietuvoje susijusi informacija, galite aplankyti Lietuvos EST profilį Facebook platformoje.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Ar sociologija ir antropologija gali padaryti pasaulį geresne vieta?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija 2022 m. balandžio 22 d. jau aštuntąjį kartą Kaune, VDU Socialinių mokslų fakultete, surengė nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“.
Nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija – tai tradicinė kasmetinė pradedančiųjų tyrėjų susitikimų ir diskusijų platforma, skirta pasidalinti bakalauro, magistrantūros ar doktorantūros studijų metu atliktų tyrimų radiniais ar aptarti dar tik planuojamus tyrimus, susipažinti su bendraminčiais.
Šių metų konferencija skirta jaunimo dalyvavimo ir žmogaus teisių temai. Jos programą sudarė dvi plenarinės diskusijos ir keturios paralelinės pranešimų sekcijos.
M. Ališauskienė ir A. Allocco: „Sociologija ir antropologija gali padaryti pasaulį geresne vieta“
Diskusijoje „Antropologija, žmogaus teisės ir politika: kodėl ir kaip mes studijuojame ir atliekame tyrimus?“, skirtoje permąstyti socialinio mokslininko vaidmenį žmogaus teisių tyrimuose, dalyvavo Elono universiteto (Šiaurės Karolina, JAV) religijos studijų docentė dr. Amy Allocco ir VDU profesorė dr. Milda Ališauskienė.
„Ar sociologija ir antropologija gali padaryti pasaulį geresne vieta?“ – tokiu klausimu diskusiją pradėjo M. Ališauskienė, kuri tiria naująsias religijas, religijos laisvės, žmogaus teisių, religijos ir politikos, religijos ir visuomenės santykius pokomunistinėse visuomenėse. Pasak jos, kai baigėsi Covid-19 pandemija ir vasario 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje, tarptautinėje sociologų platformoje neprieita bendros nuomonės, kiek sociologai ar antropologai gali išlikti neutralūs tokių įvykių kaip karas akivaizdoje.
Amy Allocco, religijos antropologės, kuri specializuojasi tirdama Pietų Azijos religijas, hinduizmą Pietų Indijoje, hinduizmo deives, etnografiją ir lytį islame, įsitikinimu, tai turėtų būti mokslininkų tikslas – jie turėtų įsipareigoti siekti socialinių pokyčių, mobilizuoti savo žinias, sprendžiant realaus gyvenimo problemas. Ji atkreipė dėmesį, kad Elono universiteto (JAV), kuriame ji dirba, veiklos ir misijos tiksluose įrašytas siekis, kad universiteto studentai taptų globaliais piliečiais ir informuotais lyderiais, besirūpinančiais bendruoju gėriu. A. Allocco teigimu, tai turi atsispindėti ir mokymo turinyje, studijų literatūroje, studentams pateikiamose užduotyse, kad jie išmoktų ne tik rinkti medžiagą, bet ir kritiškai ją vertinti bei mąstyti.
Diskusijoje M. Ališauskienė taip pat kėlė klausimus apie socialinių mokslų objektyvumą, feministinę ir viešąją antropologiją bei sociologijos ir antropologijos studijų svarbą.
A. Allocco teigimu, antropologijos tikslas yra sugriauti ribas tarp savęs ir kito, ir tai turi atsispindėti atliekant mokslinius tyrimus. Kaip feminizmo antropologė, ji pabrėžė dalijimosi galia su tyrimo dalyvėmis svarbą. Profesorės įsitikinimu, mokslininkui svarbu ne tik galvoti apie tai, kaip parengti mokslinę publikaciją, bet ir surasti ne tik pačius populiariausius balsus, ieškant tyrimo dalyvių, kartu su jomis ieškoti tinkamų tyrimo klausimų ir terminų, dalintis su dalyvėmis tyrimo rezultatais, siekti jų atgalinio ryšio, prisiimti atsakomybę už tyrimo trūkumus. Kaip tirianti religijas bei religijos ir lyties santykį, A. Allocco taip pat pabrėžė visuomenės religinio raštingumo svarbą, siekiant mažinti diskriminaciją ir labiau įgalinti religingus žmones, ypatingai moteris.
Elono universiteto profesorė pasakojo, kad baigę sociologijos ir antropologijos studijas jos studentai pasuka į labai skirtingas sritis; be to, naujoji karta per savo gyvenimą turės ne vieną, o daug karjerų. Todėl, anot jos, labai svarbu suteikti jiems tokius gebėjimus, kaip kritinis mąstymas, gebėjimas diskutuoti raštu ir žodžiu, viešai kalbėti ir pristatyti, kuriuos jie galėtų pritaikyti įvairiose srityse.
Lietuvos jaunimas nori galios ir valdžios, bet jam trūksta tam kompetencijų ir pilietiško požiūrio
Kodėl Lietuvos jaunimo dalyvavimas pilietinėse veiklose išlieka gana žemas? Kodėl jauni žmonės mūsų šalyje vengia klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimų, kurie itin populiarūs tarp Vakarų jaunimo? Į tokius klausimus ieškota atsakymų diskusijoje „Kiek svarbus visuomenei jaunimo balsas: ar galime keisti ir keistis?“.
2021 m. pabaigoje UAB „Spinter tyrimai“ Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas sociologinis tyrimas atskleidžia gana žemą Lietuvos jaunimo įsitraukimą į pilietines veiklas. Pusė apklaustųjų nurodė nedalyvavę visiškai jokių organizacijų veiklose, o dalyvaujantys dažniausiai renkasi sporto bei kultūrines veiklas. Itin mažo populiarumo sulaukia klimato kaitos bei žmogaus teisių temos. Jaunimas gana noriai dalyvauja rinkimuose, bet dalyvavimas politinių organizacijų veikloje (taip pat ir religinių bendruomenių) yra mažiausiai patrauklus pilietinės saviraiškos būdas.
Diskusiją moderavusi VDU Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė kėlė klausimus apie tai, koks yra šiandienos Lietuvos jaunimo portretas, kaip keičiasi jo darbotvarkė, dalyvavimo kokybė ir kompetencijos bei kodėl jaunimo politika nėra įdomi patiems politikams, nors dabartinis jaunimas yra ateities žmonės.
Dr. Jūratė Imbrasaitės, VDU sociologijos docentės, teigimu, Lietuvos jaunimas yra labai įvairus, o tiriant jo aktyvizmą, dabar vadovaujamasi platesne dalyvavimo sąvoka, kuri apima ir latentinį dalyvavimą, kaip stebėjimas. Anot jos, laikomasi požiūrio, kad piliečiai užima stebinčiųjų ir kontroliuojančių pozicijas, panašiai kaip tėvai stebi savo vaikus baseine ir įsikiša tik tuomet, jei pradeda vykti kas nors blogo. Ji pabrėžė, kad tyrimų duomenimis, tik 11-12 proc. Lietuvos jaunimo dalyvauja įvairiose visuomeninėse veiklose, ir tai daugiausia jaunimas iš didžiųjų miestų, turintis aukštesnes pajamas, labiau pasitikintis kitais žmonėmis ir politinėmis institucijomis, nemėgstantis stipraus lyderio ir apskritai besivadovaujantis pomaterialistinėmis vertybėmis. Didžiausia jaunimo dalis – 36 proc., yra mažiausiai įsitraukę protestuotojai, pvz., besireiškiantys socialiniuose tinkluose. 20 proc. yra apolitiški savanoriai, kurie nesidomi politika, bet užsiima veikla, susijusia su vieta, kur gyvena, daugiausia – mažuose miestuose. J. Imbrasaitė taip pat pabrėžė dalyvavimo kokybę.
Dr. Dainius Genys, VDU sociologijos docentas, pakomentavo neseniai atliktą emigravusio Lietuvos jaunimo tyrimą, kuriame atsiskleidė vyraujantis požiūris apie save, kaip neaktyvų, bet elitinį jaunimą, išvažiavusį mokytis į užsienio universitetus, kuris grįžę į Lietuvą ims veikti ir sieks pokyčių. Mokslininko teigimu, stebina tai, kad toks Lietuvos jaunimas, eidamas į politiką, iškart siekia valdžios, nori užimti aukštas pareigas, nors demokratija juk prasideda nuo savivaldos, ir labai svarbu skatinti politinę kultūrą „iš apačios“.
Studentų judėjimo „Šauksmas“ atstovas Žygimantas Menčenkovas, dirbantis mokytoju, pasakojo, kad moksleiviai, rinkdamasi temas projektams mokykloje, negali rinktis politikos temos. Jo įsitikinimu, tokia apolitizuota švietimo sistema neleidžia jauniems žmonėms laiku įgyti tam tikrų gebėjimų. Jis pritarė minčiai, kad jauni žmonės Lietuvoje nori galios, bet jiems trūksta gebėjimų, todėl mokykloje jiems reikia suteikti įrankius veikti politikos lauke, tada galbūt sumažėtų ir susvetimėjimas su pačia politika. Ž. Menčenkovo teigimu, reikia atsisakyti jaunimo infantilizacijos, tobulinti švietimo sistemą, kad moksleiviai mokytųsi ne tik istorijos, bet ir politinių procesų, idėjų ir ideologijų.
Dr. Jolita Buzaitytės-Kašalynienės, VU socialinio darbo docentės, teigimu, politikai nenori atsisakyti galios pozicijų, o leidimas kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų amžiaus tėra tik liberalių partijų būdas pritraukti savo rinkėjus. Mokslininkės teigimu, labai svarbus yra klausimas, koks yra žmogaus santykis su autoritetu, valdžia, o ne kodėl žmonės dalyvauja ar ne. Ji įsitikinusi, kad Lietuvos visuomenėje santykis su autoritetu yra labai stipriai pažeistas dėl 200 metų okupacijos patirties, ir valdžia mums yra tai, kas mus persekioja, o ne globoja ar rūpinasi, o individualūs poreikiai išlieka svarbesni už kolektyvinius, todėl ir dalyvavimo lygis yra mažas.
Savanorių grupės, teikiančios tiesioginę humanitarinę pagalbą pabėgėliams ir migrantams Lietuvos-Baltarusijos pasienyje „Sienos grupė“ atstovas Mantautas Šulskus, diskusijoje teigė, kad „Sienos grupėje“ savanoriaujantys žmonės nesijaučia jaunimu, jų amžiaus vidurkis siekia 40 metų, bet visuomenė juos neretai mato kaip jaunus žmones. Jis stebėjosi, kad Lietuvoje per patį “Black Lives matter” judėjimo įkarštį, kai buvo nužudytas George Floyd, į gatves išėjo labai jauni žmonės, tačiau kai pačioje Lietuvoje iškilo “Black Lives matter” judėjimo klausimai, susiję su migrantų, atvykusių, iš Afganistano, Sirijos ir kitų valstybių, teisėmis, mūsų jaunimas jų padėtimi Lietuvoje nesusidomėjo.
D. Genio įsitikinimu, kuo mažiau dalyvaujame, tuo mažiau pasitikime valdžia, tačiau daugiau dalyvavimo reiškia ir geresnę gyvenimo kokybę bei emocinę sveikatą.
Ž. Menčenkovas pastebėjo, kad aktyvistams reikia visuomenės palaikymo, nes jie eikvoja savo resursus ir laiką, taip pat imasi „nelegalių temų“, kurių nepalaiko valdžia ir kurios gali būti nepopuliarios ir plačiojoje visuomenėje.
J. Imbrasaitė išsakė nuomonę, kad galima veikti nebūtinai maištaujant, bet ir bendradarbiaujant, pateikdama Švedijos, kur sėkmingai veikia konsensuso politika, pavyzdį. Ji taip pat pabrėžė, kad kiekvienoje organizacijoje labai svarbi saviorganizacija, nes didžiąją dalį gyvenimo mes praleidžiame vienokiose ar kitokiose organizacijose, o per saviorganizaciją realizuojasi poreikiai.
J. Buzaitytė-Kašalynienė diskusiją užbaigė akcentuodama, kad Lietuvos jaunimo dalyvavimui trukdo ir individualistinė ideologija bei neoliberalizmas, besivadovaujantis egoizmo ir malonumo principais, o bendruomeniškumas yra išstumiamas verslumo, kai net už savanorystę žmonės kartais tikisi gauti materialų atlygį.
Paralelinėse konferencijos sekcijose – temos nuo žmogaus teisių iki braziliško zouk šokio
Keturiose konferencijos sekcijose savo atliktų tyrimų rezultatus pristatė aštuoniolika skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, viešąjį administravimą, politologiją, komunikaciją, edukologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujančių jaunųjų tyrėjų iš VDU ir kitų Lietuvos bei užsienio šalių universitetų ir tyrimų centrų.
VDU Švietimo akademijos magistrantė Edita Naidaitė savo tyrime apie švietimo įstaigų ir tėvų vaidmenį ugdant vaikus šeimoje daro išvadą, kad ugdymo šeimoje reglamentavimas Lietuvoje yra perteklinis ir neefektyvus. Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) doktorantė Vilma Ražauskienė rengia disertaciją apie moterų tapatybės ir nuostatų, susijusių su lyčių vaidmenimis, pokyčius susilaukus vaikų Lietuvoje. VDU politikos mokslų doktorantės Irminos Beneševičiūtės tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė neįgaliųjų dalyvavimo nevyriausybinėse organizacijose Lietuvoje ašis – egzistencinis noras būti su kitais.
VDU istorijos ir archeologijos doktorantas Martynas Butkus tyrinėja savanoriškas organizacijas ir socialinį kapitalą Lietuvoje 1918 – 1940 metais. VDU politikos mokslų bakalauro studentas Justinas Rizgelis tiria Lietuvos šeimų sąjūdį ir Lietuvos prezidento laikyseną jo atžvilgiu. VDU politikos mokslų bakalauro studentė Liucija Daraškaitė analizuoja moterų politikių lyderių politinį įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje. VDU sociologijos doktorantė Morta Vidūnaitė skaitė pranešimą apie religingų moterų įgalinimą be feministinių tikslų, kritikuodama dominuojančio Vakarų feminizmo nuostatas.
LSMC doktorantas iš Ukrainos Dmytro Mamaiev kalbėjo apie pabėgėlių fenomeną Europos Sąjungos plėtros kontekste. VDU politikos mokslų magistrantė Evelina Juchnevičiūtė pristatė savo tyrimą apie Europos žmogaus teisių režimo įgyvendinimą Lietuvoje ir Lietuvos internetinės žiniasklaidos formuojamą diskursą apie Stambulo konvenciją. VDU politikos mokslų bakalauro studentas Ruslan Slobodyanik analizuoja, kaip Covid-19 pandemijos metu evoliucionavo žmonių elgesys sekant savo sveikatą skaitmeninėmis priemonėmis. Orhuso universiteto (Danija) švietimo ir globalizacijos antropologijos magistrė Rūta Petrylaitė pristatė savo tyrimą apie intymumo sampratą ir patirtį per brazilišką zouk šokį.
Lietuvos karo akademijos doktorantas Paulius Balsys tyrinėja individualistinės tūkstantmečio kartos socialinės integracijos Lietuvos kariuomenėje iššūkius. LSMC Sociologijos instituto Darbo rinkos tyrimų mokslininkės Indrė Kirelienė ir Rūta Brazienė tiria nesaugaus užimtumo iššūkius (kaip apsunkintą negalėjimą keisti darbdavio, leidimo laikinai gyventi išdavimo laikotarpiu), kylančius Azerbaidžano piliečiams bandant integruotis į Lietuvos darbo rinką. LSMC doktorantė Agota Vaitkienė, naudodama socialinės patologijos perspektyvą, analizuoja hierarchinius gydytojų santykius darbo aplinkoje Lietuvoje. VDU Socialinės antropologijos magistrantė Šarūnė Baltramonaitytė tiria, kaip išmaniųjų laikrodžių nešiojimas ir savęs stebėjimas sportuojančių žmonių kasdienybėje veikia žmogaus santykį su pačiu savimi ir savo kūnu bei santykius tarp šias technologijas naudojančių žmonių.
Fakulteto absolventui patikėta VDU vėliavnešio misija
VDU Socialinių mokslų fakulteto Absolventės sėkmės istorija
Savo mintimis apie pasirinkimą studijuoti Sveikatos psichologiją, dabartinius profesinius iššūkius bei pasiekimus dalinasi VDU Socialinių mokslų fakulteto Sveikatos psichologijos absolventė Danutė Savickienė:
Įvyko Lietuvos psichologų kongresas
2022 m. balandžio 29-30 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyko didžiausias Lietuvos psichologų renginys – Lietuvos psichologų kongresas 2022 „Psichologija 3600 + 1“. Beveik 200 psichologų iš visos Lietuvos dvi dienas dalinosi savo moksliniais ir praktiniais pasiekimais, žiniomis, laimėjimais, pralaimėjimais, naujomis idėjomis ir pasiūlymais.
„Šių metų Lietuvos psichologų kongresas ypatingas dėl keleto priežasčių. Pirma, po kelių metų pertraukos Kongresas pagaliau vyko „gyvai“ ir psichologų bendruomenės nariai vėl turėjo progą susitikti ir akis į akį bendrauti su savo kolegomis. Antra, šių metų Kongresas tapo dar vieno naujo ciklo pradžia ir pabaiga. Pirmasis Lietuvos psichologų kongresas įvyko būtent čia, Vytauto Didžiojo universitete. Ir nuo tada, Kongresas apkeliavo kitus Lietuvos universitetus ir dar kartą sugrįžo pas mus, kaip jau buvo sugrįžęs 2016 m. ir vėl sugrįžto dabar – 2022 m. Ir šį ciklo apsisukimą vertiname kaip reikalingą ir naudingą etapą įsivertinti kaip per tuos kelerius metus pasikeitėme mes ir psichologija Lietuvoje. Trečia, šis 2022 m. Lietuvos psichologų kongresas taip pat vyko ir Lietuvos universiteto šimtmečio minėjimo metu. Tad tai yra proga pagalvoti ir apie tai, kaip psichologija pasikeitė per 100 m., koks yra Mūsų, kaip psichologų bendruomenės, indėlis į universitetų ir į visuomenės tobulėjimą ir pokyčius per pastaruosius 100 metų.“ – apie tai, kuo ypatingas praėjęs 2022 m. Lietuvos psichologų kongresas dalinasi Kongreso organizacinio komiteto pirmininkas dokt. Tadas Vadvilavičius.
Lietuvos psichologų kongreso metu taip pat vyko ir Lietuvos psichologų sąjungos visuotinis narių suvažiavimas, kurio metu buvo išrinkta naujoji sąjungos Prezidentė ir Valdybos nariai. Į Lietuvos psichologų sąjungos Valdybą buvo išrinkti ir du VDU Psichologijos katedros nariai – dr. Justina Slavinskienė ir dokt. Tadas Vadvilavičius.
Toliau deglas organizuoti Lietuvos psichologų kongresą buvo perduotas Mykolo Romerio universiteto kolegoms iš Psichologijos instituto.
Absolventas VDU vėliavą kels ir kurčiųjų bendruomenėje
Universitetui švenčiant 30-metį buvo pradėta įgyvendinti „VDU vėliavnešio misija“, prie kurios vis aktyviau jungiasi absolventai, norintys kelti universiteto vėliavą įvairiose bendruomenėse. Pagrindinis šios iniciatyvos siekis – vienyti alumnus ir kviesti aplink juos burtis, telkti universiteto absolventus, puoselėjant universiteto vertybes, taip drauge įgyvendinant universiteto strateginius siekius. Absolventams vienyti skirtas veiklas jau įgyvendina Katalikų teologijos ir Humanitarinių mokslų fakultetų absolventai tiek Lietuvoje (Palangoje, Šilalėje), tiek ir užsienyje (Airijoje).
2022 m. birželį universiteto vėliavą VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė įteikė ketvirtajam vėliavnešiui – Socialinių mokslų fakulteto absolventui, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidentui Kęstučiui Vaišnorai, kuris su malonumu sutiko kelti Universiteto vėliavą ir kviesti aplink ją burtis tiek universiteto absolventus, tiek visą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenę, su tikslu šviesti visuomenę apie esamas įtraukias galimybes Universitete.
VDU absolventų koordinatorė Jurgita Šerniūtė džiaugiasi, jog Kęstutis yra vienas iš labiausiai sektinų asmenybių ir pavyzdžių Universitete, kuris niekieno neraginamas ambasadoriauja ir atstovauja VDU: nepaliaudamas skelbia žinią apie Universitetą, neretai prisistato kaip VDU absolventas, akcentuoja Universiteto paramą studijų metu ir mielai sutinka dalyvauti įvairiose veiklose. „Tokie absolventai yra vertybė ir ryšys su jais turi būti nuolatos puoselėjamas ir saugomas. Labai tikiuosi, kad Kęstučio tapimas vėliavnešiu, jį dar labiau įkvėps nenustoti dalintis gerąja patirtimi bei būti šalia savo Universiteto renginiuose ir kitose iniciatyvose. Net neabejoju, kad mūsų bendri darbai ir veiklos absolventų ir būsimų studentų klausimais, ateityje vyks sklandžiai ir duos puikių rezultatų. Be to, man iš tiesų labai malonu, kad abu esame to paties fakulteto absolventai“, – mintimis dalijosi Jurgita.
VDU koordinatorė negalios reikalams Miglė Janušauskaitė pasakoja, jog Kęstutis buvo ne tik aktyvus studentas, dabar jis aktyviai dalyvauja Universiteto veiklose būdamas absolventu, o Kęstučio indėlis šviečiant visuomenę apie kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų bendruomenės kultūra yra labai svarbus. „Kaip gera matyti, kad studentai Universitetą suvokia ne tik kaip instituciją, kurioje gali įgyti aukštąjį išsilavinimą, bet ir atranda galimybes realizuoti save ir tampa aktyviais Universiteto bendruomenės nariais. Kuo daugiau žmonių deda pastangas, siekiant užtikrinti lygias sąlygas visiems visuomenės nariams, tuo greičiau mes tapsime tokia visuomene, kurioje būsime atviri žmonių įvairovei, visi jausimės lygūs ir laisvi įgyvendinti savo siekius ir svajones“, – džiaugėsi VDU koordinatorė negalios reikalams Miglė Janušauskaitė.
„Universitete mes turime keletą gražių momentų, t. y. kai mes studentus sutinkame, kuomet jie, pirmakursiai ateina į universitetą ir kai mes juos palydime, įteikdami diplomus. Bet kitas gražus momentas yra tada, kai mes vėl sutinkame pažįstamus veidus, grįžtančius pas mus. Tai proga, kai mes tam tikra prasme sutvirtiname draugystę tarp universiteto ir jame užaugusių mūsų Lietuvos piliečių. Būtent po šia vėliava susiburia tie, kuriuos veda meilė ir ryšys su VDU“, – dėkodama sakė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė, įteikdama universiteto vėliavą ir kviesdama absolventą Kęstutį Vaišnorą pasirašyti vėliavnešio deklaraciją.
Dėkodamas už suteiktą galimybę tapti VDU absolventu vėliavnešiu, Kęstutis prisiminė momentą, kai pirmą kartą būdamas labai mažas pamatė Universiteto pastatą su dideliu logotipu ir davė sau pažadą vieną dieną jame studijuoti. „Aš labai tikiuosi, kad šiame universitete ir visame pasaulyje bus patys geriausi žmonės. Linkiu visiems sėkmės, nenustokite svajoti“, – priimdamas vėliavą, linkėjo absolventas vėliavnešys Kęstutis Vaišnora.
Kviečiame susipažinti su naująja VDU vėliavnešio misijos ambasadoriumi Kęstučiu Vaišnora.
Koks jausmas grįžti į savo Alma mater?
Pirmiausiai, tai jaučiu sentimentus Vytauto Didžiojo Universitetui – vertybėms, požiūriui, dėstytojams, o ypatingai Socialinio darbo programai, nes pabaigus tiek bakalauro, tiek magistro studijas visada jaučiau nostalgiją ir norą sugrįžti, nes tai vieta, kur gera būti, kur visada yra erdvės tobulėjimui.
Kokį VDU matote šiandien ir kokį norėtumėte matyti ateityje?
Šiandien Vytauto Didžiojo Universitetą matau, kaip vertybėmis grįsta Universitetą – kur egzistuoja laisvė, tobulėjimas, pagarba ir tolerancija kiekvienam, individualus požiūris – kur svarbus kiekvienas žmogus, siekiant suteikti ne tik teorinių žinių ir praktinės patirties, bet ir tobulėti kaip asmenybei. Labai norėčiau, kad Vytauto Didžiojo Universitetas taptų dar įvairesnis, kad jame būtų dar daugiau įvairovės ir tai taptų pasaulinio lygio Universitetu, kuriame egzistuoja reali studentų įtrauktis, žmonių, turinčių negalią atžvilgiu. Šiai dienai visa tai yra, tačiau tobulumui ribų nėra, ypatingai, kai taip sparčiai keičiasi požiūris į kiekvieno asmens, grupės ar bendruomenės teises.
Kaip VDU vėliavnešiai, tame tarpe ir Jūs, galėtų prisidėti prie universiteto tobulinimo ir augimo bei populiarinimo visoje Lietuvoje?
Kiekvienam reikėtų pradėti nuo informacijos sklaidos ir viešinimo, dalinantis savo asmeninėmis patirtimis, kurias patyrėme studijuojant Vytauto Didžiojo Universitete. Organizuojant bendras veiklas Alma Mater bendruomenei ir suprantant, kad dauguma baigę studijas, tampa savo sričių profesionalais, kurie atiduodami save profesinės veiklos sferai, ne visada turi galimybių sugrįžti į Universitetą. Svarbu nepamiršti, kad Universitetas mums davė neįkainojamas dovanas, todėl mūsų atsakomybė yra pagal galimybes prisidėti prie to tobulėjimo ar augimo – konsultacijomis, įžvalgomis, dalyvaujant Alma Mater veiklose ir renginiuose, bet pats pagrindinis dalykas, kurį gali padaryti kiekvienas – nešti žinią apie Vytauto Didžiojo Universitetą!
Ką Jums reiškia ši VDU Vėliavnešio misija?
Vėliavos įteikimo ceremonijoje sakiau, kad man tai yra didelis įvertinimas, įsipareigojimas ir atsakomybė, bet tuo pačiu ir garbė. Manimi patikėjo, o tai įpareigoja, tačiau tas įpareigojimas yra pozityvus.
Ką pasakytumėte (palinkėtumėte) VDU absolventams, kurie norėtų tapti VDU ambasadoriais, tačiau nedrįsta to padaryti?
Būkite drąsūs svajoti ir prisiimti atsakomybę! Kai buvau mažas, su savo a. a. prosenele važiuodavome autobusu pro Vytauto Didžiojo Universitetą ir kiekvieną kartą pamačius didelį herbą ant pastato sakydavau – aš čia tikrai studijuosiu! Natūraliai svajonė išsipildė, todėl svarbu paleisti svajonę ir mintį į dangų – to ir linkiu. Jei turite noro – eikite, veikite, klyskite, mokykitės – tai patirtis, kuri yra naudinga visomis prasmėmis!
Socialinis darbas mokykloje labai svarbi socialinio darbo sritis. Praėjusią savaitę BA 2 k. ir MA 1 k. studentai turėjo galimybę praktiškai prisidėti prie socialinio darbo mokykloje „VDU Atžalyno“ progimnazijoje pravesdami jau tradicija tapusią „Diena su VDU“.
Smagu buvo stebėti, kaip entuziastingai studentai vedė praktines užduotis stiprinančias moksleivių tarpusavio santykius, įtraukiančiai diskutavo apie prevencines priemones prieš rūkymą (garinimą). Gera buvo matyti kaip nuo pirmokų iki aštuntokų moksleiviai noriai įsitraukia į studentų siūlomas netradicines veiklas, drąsiai diskutuoja ir kelia aktualius klausimus.
Labai džiaugiamės, kad progimnazijos administracija pasibaigus renginiui pakvietė gilesnei refleksijai prie arbatos puodelio. Diskusijos metu išgirdome ne tik nuoširdžius padėkos žodžius už VDU bendrystę, bet iš progimnazijos vadovų jautėsi rimtas susidomėjimas studentų išsakomomis įžvalgomis ir rekomendacijomis kaip dirbti su moksleiviais siekiant kokybiškesnių tarpusavio santykių ir geresnės psichinės sveikatos.
Dėkojame „VDU Atžalyno“ progimnazijos komandai ir Socialinio darbo programos absolventei progimnazijos socialinei pedagogei Žanetai Šerkšnienei už bendruomenišką, aukšto lygio prevencinio renginio organizavimą.
Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) kaip inovatyvus studijų metodas: lyčių dimensijos integravimo į studijų procesą pavyzdžiai
2022 m. balandžio 29 d. įvyko virtualūs mokymai, kuriuos vedė Socialinio darbo lektorės prof. Natalija Mažeikienė ir dokt. Laura Lapinskė, dirbančios prie SPEAR projekto, skirto lyčių lygybės plano įgyvendinimui Vytauto Didžiojo universitete.
Mokymai supažindino dėstytojus(-as) su inovatyvaus Skaitmeninio pasakojimo (digital storytelling) metodo taikymu studijų procese. Skaitmeninis pasakojimas studijų procese – tai trumpos (apie 2-5 min.) studentų(-čių) kuriamos asmeninio pasakojimo istorijos, pasitelkiant vaizdą, garsą, tekstą. Šio metodo taikymas leidžia tobulinti studentų(-čių) vizualinio raštingumo, 21 amžiaus kompetencijas (pvz., medijų raštingumą), pilietiškumo, kritinio mąstymo ir kitus gebėjimus. Mokymų lektorės pristatė šio metodo taikymo principus, eigą, iššūkius, didaktinius įrankius, pavyzdžius ir savo kelerių metų patirtį šioje srityje. Ši metodika buvo pristatyta iliustruojant, kaip integruoti lyčių dimensiją į studijas, buvo pateikta pavyzdžių.
Mokymuose dalyvavo 41 dalyvis(ė), tarp kurių – dėstytojai(-os), kurie(-ios) siekia taikyti inovatyvius metodus savo paskaitose; edukologijos srities specialistai(-ės), kurie(-ios) domisi šiuolaikine didaktika ir inovatyviais ugdymo bei studijų metodais; dėstytojai(-os) ir švietimo ekspertai(-ės), kurie(-ios) domisi lyčių dimensijos integravimu į studijas.
Kodėl visuomenei reikalingi sociologai? (Video)
Norint pristatyti ir paaiškinti, kas yra sociologas, tikriausiai geriausia būtų remtis garsaus austrų kilmės amerikiečio sociologo Peterio L. Bergerio mintimis. Pastarasis teigia, kad sociologas – tai asmuo, intensyviai, nenutrūkstamai ir be jokio gėdos jausmo besidomintis, ką daro žmonės. Ir nors sociologo dėmesį gali traukti daugybė įvairių dalykų, tačiau daugiausiai laiko ir jėgų jis skiria žmonių pasauliui, jų aplinkai, institucijoms, istorijai ir aistrai.
Sociologą domina žmonės ir įvykiai, lemiantys jų įsitikinimus. Sociologą taip pat traukia banalybė ir kasdienybė, kilnumas ir degradavimas, jėga ir tamsybė, intelektas ir kvailybė. Žinoma, jis tik žmogus ir gali jausti pasišlykštėjimą ar panieką, tačiau tai nepažabos jo aistros ieškoti atsakymų į jį dominančius klausimus.
Būtent tai pabrėžia ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros dėstytoja prof. Milda Ališauskienė, teigdama, kad sociologija – tai pamatinė disciplina, suteikianti atsakymus į žmogui kylančius klausimus ir skirta tiems, kurie nebijo jų ieškoti. „Tai pamatinė socialinių mokslų disciplina, kelianti klausimus ir ieškanti atsakymų į juos“, – sako profesorė.
„Meilė, karas, darbas, senėjimas, jaunimo grupuotės, žiniasklaida, valgymo įpročiai, vartojimas ir taupymas – tai tik dalis žmogiško veiksmo sričių ar procesų, kuriuos analizuoja sociologija“, – antrina VDU sociologė, Nacionalinės mokslo premijos laureatė prof. Aušra Maslauskaitė.
Kodėl sociologija – perspektyvi specialybė?
Nepaisant to, kad sociologija yra labai plati disciplina, baigusieji sociologiją turi labai daug karjeros galimybių. Sociologijos ir antropologijos specialybės absolventai gali dirbti socialinių programų kūrėjais ir įgyvendintojais viešajame ir privačiajame sektoriuose, reklamos, vartotojų elgsenos ir viešųjų ryšių specialistais rinkodaros, žiniasklaidos ir komunikacijos srityse, rinkos ir žiniasklaidos tyrimų analitikais, sociologinių tyrimų projektuotojais ir įgyvendintojais visuomenės nuomonės tyrimų srityje bei visuose kituose sektoriuose, kuriuose būtina išmanyti darbuotojų tarpusavio socialinius santykius, įmonės socialinę organizaciją ir valdymą bei gebėti identifikuoti socialines problemas ir atlikti tyrimus.
VDU Sociologijos katedros profesorius Vylius Leonavičius teigia, kad šiandien sociologijos studijų absolventų poreikis kyla dėl kelių priežasčių. Profesoriaus teigimu, sociologija – tai vienintelė disciplina, kuri išsamiai ir giliai leidžia aiškinti visuomenės kaitą bei joje vykstančius procesus, bei vienintelė disciplina, suteikianti teorinius modelius pažinti atskiras visuomenės gyvenimo sritis (sveikatos, švietimo, šeimos, kultūros ir kitas) platesniame visuomenės kontekste ir įvairių metodų pagalba surinkti apie jas patikimus duomenis.
„Šiandien įvairios valstybės institucijos (švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ministerijos ir miestų savivaldybės, įvairios socialinės kontrolės, migracijos kitos institucijos) bei nevyriausybinės organizacijos ieško sociologų, kurie gerai išmano visuomenės ir jos įvairių sričių sandarą bei kaitos mechanizmus ir gali padėti atskleisti įvairių visuomenės pokyčių priežastis bei padėti kurti socialinės raidos scenarijus. Sociologų poreikis ypač padidėjo, kuomet atsirado būtinybė konstruktyviai ir naudingai įsisavinti įvairių visuomenės gyvenimo sričių plėtrai ES skiriamas lėšas“, – sako prof. V. Leonavičius.
Tam pritaria ir prof. A. Maslauskaitė: „Sociologo kompetencija reikalinga tyrimų, studijų, valstybinėse institucijose, privataus verslo sektoriuje. Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių visuomenių priimant sprendimus išsami situacijos ir galimų pasekmių analizė tampa būtinybe daugelyje viešosios politikos sričių, o sociologai čia ir yra pagrindiniai pagalbininkai. Sociologija yra bazinė visuomenės pažinimo disciplina, jos žinios būtinos ketinantiems darbuotis žiniasklaidos, politikos, marketingo, vadybos ar kitose srityse. Tad baigus sociologijos bakalauro studijas ir pasirinkus kitos krypties studijas tapsite tikrai pranašesni darbo rinkoje“, – tikina A. Maslauskaitė.
Gebėjimas kurti visuomenę transformuojančias idėjas
Tad jei mėgstate nuolat galvoti apie žmonių ir jų grupių elgesį bei jo priežastis, o žvelgdami į aplinkinius pastebite daugiau nei kiti, tikėtina, kad esate būsimas sociologas. O jei dar domina būsimos karjeros perspektyvos – metas kibti į studijas ir išpešti iš jų kiek įmanoma daugiau!
Vytauto Didžiojo universitete sociologijos ir antropologijos programa turi išskirtinį profilį: čia stiprus sveikatos sociologijos ir antropologijos, šeimos, lyčių bei seksualumo, pilietinės visuomenės, politinio dalyvavimo ir teisės sociologijos, socialinio, kultūrinio, tautinio identiteto ir migracijos, religijos sociologijos ir antropologijos akcentas.
VDU Sociologijos katedroje dirba jaunas, kvalifikuotas ir savo darbui atsidavęs dėstytojų kolektyvas: vyriškumo studijų pradininkas Lietuvoje prof. Artūras Tereškinas, šeimos sociologijos ir demografijos profesorė Aušra Maslauskaitė, medicinos ir švietimo sociologijos prof. Vylius Leonavičius, politikos sociologijos dėstytoja Jūratė Imbrasaitė, religijos sociologijos dėstytojos Jolanta Kuznecovienė ir Milda Ališauskienė, sveikatos sociologijos dėstytoja Giedrė Baltrušaitytė ir daugelis kitų sociologijos sričių specialistų. Be to, VDU Sociologijos katedros studentams paskaitas skaito ne tik nuolatiniai, bet ir užsienio šalių vizituojantys dėstytojai.
Sociologijos studentams ir dėstytojams suteikiamos plačios galimybės dalyvauti akademinių mainų programose. VDU Sociologijos katedra palaiko glaudžius dvišalio bendradarbiavimo ryšius su užsienio universitetais: Liège universitetu Belgijoje, Fribūro universitetu Šveicarijoje, Kopenhagos universitetu, Alikantės universitetu Ispanijoje, Latvijos universitetu, Varšuvos universitetu, Liublianos universitetu Slovėnijoje ir kt.
Sociologijos katedros dėstytojų teigimu, studijų metu VDU sociologai išmoksta kritiškai mąstyti, analizuoti, o praktikos metu – atlikti įvairius kokybinius ir kiekybinius tyrimus įvairiose socialinėse grupėse. „Būsimi sociologai mokosi tirti visuomenėje vykstančius procesus ir juos prognozuoti. Pavyzdžiui, sociologai gali tirti, kiek žmonių Lietuvoje šiuo metu galvoja apie emigraciją arba kodėl Lietuvoje mažėja gimstamumas. Atlikę tyrimus, sociologai atitinkamoms vyriausybinėms institucijoms gali pateikti šių procesų priežastis bei rekomendacijas, ką reikėtų daryti, kad šie procesai keistųsi“, – pasakoja dr. M. Ališauskienė.
Anot VDU dėstytojos A. Maslauskaitės, studijuodami sociologiją studentai išmoksta kiekvienoje žmogiškosios veiklos srityje atpažinti ir nustatyti nematomas, bet galingas socialines jėgas, kurios veda ir valdo žmonių gyvenimus. „Sociologai kuria visuomenę transformuojančias idėjas, o matydami problemas ir nustatydami jas sąlygojančius veiksnius siūlo galimus jų sprendimo kelius. Panašiai kaip psichologai dirbdami su vienu asmeniu padeda spręsti jo asmenines psichologines problemas, sociologai sprendžia žmonių grupių problemas. Taigi, sociologai yra savotiški šiuolaikinės visuomenės žyniai: žinantys daugiau nei kiti, galintys paaiškinti ir savo žiniomis keisti žmonių gyvenimus“, – sako prof. A. Maslauskaitė.
