PASKAITA TĖVAMS: Susišnekėjimas tarp kartų – kodėl paauglystės laikotarpis jį sunkina
Tradiciškai VDU TĖVŲ AKADEMIJA kviečia kartą per mėnesį susitikti ir kalbėtis aktualiomis temomis auginant savo vaikus. Sausio 25 dieną susitikime kalbėsime apie tai, kodėl suaugusiems ir paaugliams dažnai sunku susikalbėti. Aptarsime, kas paauglystės laikotarpyje yra tokio ypatingo, kad bendravimas su šio amžiaus tarpsnio atstovais tampa iššūkiu. Bus aptariami tokie paauglystės tarpsnio ypatumai kaip pasikeitęs mąstymo būdas (kuris tampa labai panašus kaip suaugusiųjų), egocentrizmas (išmoksime jo nepainioti su egoizmu) ir savo asmenybės formavimas trukdo suprasti suaugusiuosius. Kita vertus, diskutuosime apie tai, kokį vaidmenį raidoje labiau pažengę suaugusieji turi bendraudami su paaugliais. Galiausiai, pakalbėsime apie tai, kiek iš tikrųjų paaugliams rūpi jiems artimiausi suaugusieji. Paskaitą-susitikimą ves psichologijos katedros dėsytoja – dr. Laura Šeibokaitė.
„Susišnekėjimas tarp kartų: kodėl paauglystės laikotarpis jį sunkina“. Dr. Laura Šeibokaitė
Data: 2017 m. sausio 26 diena,
Laikas: nuo 18 val. iki 19.30 val.
Vieta: VDU SMF, Jonavos g. 66, 323 aud.
Skelbiamas „Erasmus+“ dėstymo vizitų konkursas
Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą 2016-2017 m. m. pavasario semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Visus dėstytojai, norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki 2016 m. gruodžio 9 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams. Dėstymo sutarties formą bei rekomenduojamų universitetų sąrašus galite rasti čia.
Atrankos metu pirmumas teikiamas dėstytojams:
- pasirinkusiems universitetą iš rekomenduojamų universitetų sąrašo;
- kurie savo vizito metu pristatys VDU užsienio studentams ir pakvies juos „Erasmus+“ studijoms VDU.
Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos.
Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami gruodžio 16 d. (VDU interneto svetainėje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).
„Erasmus+“ programos fakultetų koordinatoriai:
- Eglė Januškevičienė (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Menų fakultetas ir Muzikos akademija);
- Milda Karčiauskaitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas ir Teisės fakultetas);
- Gabrielė Gugytė (Humanitarinių mokslų fakultetas ir Katalikų teologijos fakultetas);
- Dominykas Graibus (Gamtos mokslų fakultetas ir Informatikos fakultetas).
VDU – studijų JAV finansavimo galimybių pristatymas
Jaunimo karjeros centras kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnyba lapkričio 16 d. 14 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto 28) Tarptautinės studentų dienos proga kviečia universiteto akademinę bendruomenę į renginį „Studijų JAV galimybės: Lietuvoje administruojamos stipendijų programos“.
Renginio metu vyks studijų JAV finansavimo galimybių pristatymai:
- Kaip pasirinkti tinkamą universitetą JAV?
Pranešėja – Katherine Scodova, „Education USA“ Regioninė koordinatorė Europai ir Eurazijai (Regional Educational Advising Coordinator (REAC), Europe and Eurasia EducationUSA)
- Studijos JAV ir jų finansavimo būdai bei galimybės
Pranešėja – Žaneta Savickienė, Studijų užsienyje informacijos centro direktorė.
Amerikos ambasados Lietuvoje administruojamos programos
FULBRIGHT Programa studentams
Vienerių mokslo metų trukmės įvairių disciplinų finansuojamos magistro, doktarantūros ir ne laipsnio studijų programos JAV universitetuose.
FULBRIGHT PROGRAMA MOKSLININKAMS IR DĖSTYTOJAMS
Programa skirta mokslininkams‚ aukštųjų mokyklų dėstytojams atlikti mokslinius tyrimus ar skaityti paskaitas JAV universitetuose.
FULBRIGHT-SCHUMAN PROGRAMA
Programa remianti projektus apimančius Europos Sąjungos ir JAV tarpusavio ryšius bei Europos Sąjungos politiką. Stipendijos skiriamos pobakalaurinėms studijoms, moksliniams tyrimams prieš doktorantūros studijas, moksliniams tyrimams po doktorantūros studijų, dėstymui universitetuose.
Programas pristatys Rasa Baukuvienė, JAV ambasados švietimo programų specialistė
Baltijos-Amerikos laisvės fondo programos
PROFESINĖ STAŽUOTĖ
Stažuotės programa dabartiniams universtitetų studentams bei nesenai baigusiems studijas.
STUDIJŲ STIPENDIJA
Studijų stipendijos programa skirta Lietuvos, Latvijos bei Estijos piliečiams studijuoti antrosios pakopos (magistrantūros) išsilavinimo laipsnį suteikiančiose JAV mokymo įstaigose.
BALTIJOS – AMERIKOS DIALOGO PROGRAMA
Stipendijų programa tiriamuosius darbus atliekantiems mokslininkams.
Programas pristatys Ingrida Šidlauskienė, Baltijos – Amerikos Laisvės fondo atstovė Lietuvai.
Politikai ir akademikai diskutuos apie darbo kodeksą
Lapkričio 7 d., pirmadienį, 18 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks vieša diskusija „Naujasis darbo kodeksas: už ar prieš?“.
Diskusijoje dalyvaus VDU Teisės fakulteto (TF) dėstytojai: Kristina Astromskė ir Dainius Mocevičius, taip pat VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinės politikos programos dėstytojai Jūratė Imbrasaitė ir Marius Kalanta. Politikų nuomonę atstovaus Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Liberalų sąjūdžio Gintautas Krilavičius bei Gintautas Labanauskas – visuomeninio judėjimo „Dirbam Kaunui“ , 2015 m prisijungusio prie Liberalų sąjudžio, vadovas, visuomeninkas, buvęs Kauno miesto tarybos narys.
Renginį organizuoja universiteto akademinis studentų klubas „ELSA VDU“. ELSA yra didžiausia pasaulyje nepriklausoma, nepolitinė, ne pelno siekianti teisės studentų asociacija, jungianti daugiau kaip 30 000 teisės studentų bei jaunųjų teisininkų iš daugiau kaip 220 universitetų visoje Europoje. Šiuo metu ELSA narėmis yra 42 valstybės.
Kviečiama dalyvauti visa universiteto ir Kauno miesto bendruomenė.
Dvišalių mainų konkursas
Norinčius išvykti VDU dvišalių mainų studijoms 2016 / 2017 m. m. pavasario semestre prašome užpildyti atrankos anketą adresu: http://bit.ly/Bilateral2016Spring iki rugsėjo 30 d.
Reikalingi dokumentai:
- Gyvenimo aprašymas (CV);
- Skaitmeninė Jūsų nuotrauka;
Aukštojo mokslo institucijas rasite konkurso skelbime tinklapyje vdu.lt publikuotame VDU dvišalių mainų skelbime.
Prieš pasirinkdami užsienio universitetą, peržiūrėkite universiteto siūlomų dalykų aprašus ir įsitikinkite, kad programa užsienyje atitinka Jūsų studijų programą VDU. Dėl galimybių dalyvauti mainuose bei dalykų suderinamumo konsultuokitės su Jūsų studijų programos vadovu arba fakulteto tarptautinių ryšių koordinatoriumi.
Atrinktiems studentams bus skirta pilna arba dalinė VDU mobilumo stipendija. Negavusiems VDU mobilumo stipendijos, bet atitinkantiems mainų kriterijus, bus sudarytos sąlygos į mainus vykti savo lėšomis.
Informacija apie VDU MOBILUMO stipendijas:
Stipendijos dydis priklauso nuo studijų laikotarpio ir šalies, kurią studentas (-ė) pasirenka studijoms ar praktikoms:
| ŠALIŲ GRUPĖS | I | II | III | IV |
| ŠALYS |
|
|
|
|
| STIPENDIJA PRAKTIKOMS | 600 EUR/mėn | 500 EUR/mėn | 450 EUR/mėn | 350 EUR/mėn |
| STIPENDIJA STUDIJOMS | 500 EUR/mėn | 400 EUR/mėn | 350 EUR/mėn | 250 EUR/mėn |
*-žvaigždutėmis pažymėtos šalys, į kurias galima vykti VDU dvišaliams studijų mainams
Kaip tampama neformaliu Lietuvos ambasadoriumi
VDU Psichologijos katedros darbuotojai ne vienerius metus bendradarbiauja su kolegomis iš JAV Nebraskos universiteto (Kearney) – vykdo mokslo projektus, leidžia mokslo žurnalą „Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris/ International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach”, dalinasi savo žiniomis su studentais. Rugsėjo 23-26 d. į VDU Socialinių mokslų fakultetą atvyksta Nebraskos universiteto (Kearney, JAV) dėstytojai dr. Doug Tillman, dr. David Hof ir dr. Daniel Hof. Jie maloniai sutiko pasidalinti savo žiniomis su fakulteto dėstytojais ir studentais.
Šio vizito metu dr. Doug Tillman moderuos diskusijas Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Seksualinis priekabiavimas – problemos ir jų sprendimai“ ir skaitys autorinę paskaitą studentams „Rebuilding my Spiritual Core“. Šia proga, dr. Doug Tillman dalijasi savo mintimis apie Lietuvą.
Kaip atradote Lietuvą ir kas Jus motyvuoja grįžti?
Apie Lietuvą aš išgirdau studijuodamas Nebraskos universite. Man dėstė dr. James Flemming, kuris ne kartą buvo lankęsis Lietuvoje. Savo paskaitose jis pasakodavo tiek apie šalį, tiek apie bendradarbiavimą su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedromis. Tai buvo mano pirmoji teorinė pažintis su Lietuva. Stebėdamas kalbantį dėstytoją, negalėjau nepastebėti jo gilios simpatijos šiai šaliai. Dr.James Flemming man padarė didelę įtaką. Manyje jis pasėjo dvi sėklas – norą siekti mokslinės karjeros ir smalsumą aplankyti Lietuvą.
Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2014-ųjų vasarą, kai Vytauto Didžiojo universitetas organizavo Tarptautinės mokyklinės psichologijos asociacijos konferenciją (International School Psychology Association, ISPA). Jau šiek tiek anksčiau buvau pradėjęs dirbti Nebraskos universitete asistentu tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo klausimais, savotiškai tęsdamas dr. James Flemming darbus ir prisidėdamas prie ryšių su Lietuva palaikymo. Aš prisijungiau prie mūsų universitetų bendro mokslinio žurnalo leidybos (International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approch, kartu leidžiamas VDU ir Nebraskos Universiteto Kearnyje), padėjau organizuoti tarptautinius video simpoziumus. Kai sužinojau, jog 2014 ISPA bus organizuojama Kaune, iš karto nunešiau paraišką finansavimui gauti, kad galėčiau atvykti čia ir skaityti pranešimą. Vos atvykęs čia pajutau, kad Lietuva yra daug energijos turinti vieta, o žmonės, su kuriais susipažinau, greitai tapo mano draugais.
Antrą kartą į Lietuvą jau atkeliavote ne vienas?
Taip. Aš esu vedęs, esu dviejų berniukų tėvas. Po mano pirmosios kelionės grįžęs namo aš labai daug pasakojau apie Lietuvą. Vieno tokio pokalbio metu pasakiau, kad jei turėsiu progą grįžti, tai pasiimsiu ir juos kartu, nes jie turi šią šalį pamatyti, jie turi sutikti jos žmones. Žinoma, vaikai šį pažadą įsiminė. Tiesą sakant, žadėdamas maniau, kad praeis keli metai, kol vėl galėsiu grįžti. Tačiau ISPA konferencijos metu sukurti kontaktai ir draugystės netikėtai paskatino žymiai didesnį bendradarbiavimą ir atvėrė naujas galimybes.
Išskirtinė buvo pažintis su universiteto Socialinių mokslų fakulteto Bendrosios psichologijos katedros profesore dr. Aukse Endriulaitiene. Diskutuojant su ja, pirmiausia, kilo mintis Lietuvoje pakartoti tyrimą, kurį aš kolegomis jau buvau atlikęs JAV. Vėliau ši mintis plėtojosi ir kilo noras kartu įgyvendinti dar didesnį projektą. Mano kolegos Lietuvoje nuveikė didžiulį darbą teikdami paraiškas ir ieškodami finansavimo mūsų bendroms idėjoms įgyvendinti. Šiuo metu kartu vykdome Lietuvos mokslo tarybos remiamą mokslininkų grupių projektą „Psichikos ligos stigma: psichologų ir socialinių darbuotojų požiūris į psichikos liga sergančius asmenis ir jo reikšmė profesinei veiklai“, lygiagrečiai vykdome tyrimą JAV ir Lietuvoje. Lietuvos mokslo tarybos parama mūsų projektui leido man vėl atvykti į Lietuvą 2015 rudenį. Taigi, man beliko tesėti pažadą ir kartu pasiimti savo sūnus.
Antroji kelionė buvo dar viena puiki proga pažinti Lietuvą. Aš žinojau, kad Lietuva man patinka, bet stebėdamas savo vaikus, jų susižavėjimą, jaučiau, kad mano simpatijos tik dar labiau stiprėja. Savo ofise aš turiu dovanų iš Lietuvos, o Vilniuje nufotografuota mano berniukų nuotrauka yra mano mėgstamiausia.
Rugsėjį laukia trečias kartas – aktyvus ir darbingas vizitas?
Šį kartą atvyksime dar didesne komanda, aš ir du mano kolegos dr. David Hof ir dr. Daniel Hof. Skaitysime pranešimus ir vesime praktinius užsiėmimus konferencijoje, taip pat skirsime atskirą dieną susitikimui su studentais, jiems skirtomis paskaitoms, dalinsimės savo profesine patirtimi.
Kai aš galvoju, kas labiausiai mane motyvuoja tęsti bendradarbiavimą, turiu pripažinti, kad man patinka jūsų šalis, bet dar labiau man patinka čia esantys mano kolegos ir draugai. VDU kolegos nuolat mane skatina daug dirbti, siekti didelių tikslų ir vystyti bendradarbiavimą. Dabar aš rengiuosi trečiajai savo kelionei į Lietuvą, bet tikiuosi, kad tai trečia kelionė ir jų bus dar daugiau. Lietuva dabar jau yra mano dalis ir aš tuo didžiuojuosi, turbūt nebūna savaitės, kad aš kam nors nepapasakočiau apie šią šalį. Taigi, iki susitikimo Lietuvoje!
Dr. Doug Tillman paskaita „Rebuilding my Spiritual Core“ vyks rugsėjo 26 d. nuo 11 val. 15 min. VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, 108 aud.).
Dr. David Hof ir dr. Daniel Hof paskaita „Wellness in the Helping Profession“, kurią moderuos Dr. Doug Tillman vyks rugsėjo 26 d. nuo 12 val. 30 min. VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, 108 aud.)
Daugiau apie konferenciją „Seksualinis priekabiavimas problemos ir jų sprendimai“ rasite konferencijos internetinėje svetainėje.
Kviečiame lankyti savęs tobulinimo grupę
Į grupę kviečiame VDU studentus, kurie norėtų daugiau sužinoti apie save, suprasti, kaip jų poelgius vertina, priima ir suvokia kiti. Grupės metu nebus sprendžiamos sudėtingos problemos, bus ieškoma būdų, kaip efektyviau bendrauti su kitais žmonėmis, ką ir kaip pakeisti savyje, kad dažniau būtumėm tokie, kokie iš tiesų esame ar kokiais norėtume būti. Grupė gerai tinka tiems, kas yra pasirengę kalbėti apie save atvirai arba nori išmokti tai daryti.
Grupės susitikimų laikas – trečiadieniais 15:30 – 17:00, vieta – Jonavos 66 – 213. Numatyta 10 kassavaitinių susitikimų. Grupės dydis 10 – 12 dalyvių. Užsiėmimai nemokami. Grupę veda SMF Psichologijos klinikos psichologės Laura Šeibokaitė ir Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė. Pirmas grupės susitikimas 2016.09.28.
Norinčius dalyvauti grupėje kviečiame registruotis įvadiniam pokalbiui jau dabar. Individualaus pokalbio metu bus aptariamos pretendento galimybės dirbti grupėje, lūkesčiai, taisyklės. Registracijos įvadiniam pokalbiui laikas nurodytas čia: http://doodle.com/poll/an6m8ahr5wews459, formoje nurodykite savo vardą, pavardę ir e-pašto adresą.
Dalyvavimo grupėje sąlygos:
- atvykimas į įvadinį pokalbį sutartu laiku;
- įsipareigojimas lankytis visuose grupės susitikimuose;
- grupėje negali dalyvauti tie studentai, kuriems L.Šeibokaitė ir L.Zajančkauskaitė – Staskevičienė dėsto šių metų rudens semestre ar vadovauja kursiniams ar baigiamiesiems darbams.
Socialinis darbas: kitoks požiūris į žmogaus gyvenimą
Galime atpažinti, kad mūsų visuomenėje vyrauja mąstymas, jog tik vienas žmogus yra atsakingas už viską, kas jam nutinka, o tam tikros gyvenime nutinkančios nesėkmės – tik jo asmeninės problemos. Vis tik, gyvename pasaulyje, kuris grįstas socialiniais ryšiais, tad su problemomis susiduriame santykyje su kitu asmeniu. Kitokį požiūrį į žmogų ir jo kasdienį gyvenimą Lietuvoje stengiasi pakeisti socialiniai darbuotojai.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Socialinio darbo katedros vedėjos doc. dr. Rasos Naujanienės, socialiniai darbuotojai yra kitokio požiūrio į žmogų skleidėjai, kurie moko, jog žmogaus patiriamas problemas visada reikia aiškinti neatsiejant nuo jų visuomeninio konteksto, o atsakomybe už problemą ir jos sprendimą turi dalintis tiek žmogus, tiek visuomenė. „Mes, socialinio darbo specialistai, sakome, kad žmogus nėra problema, priešingai – yra problema jeigu egzistuoja toks požiūris, kuris stabdo socialinės gerovės pokyčius“, – teigia docentė.
Kasdieninis gyvenimas be sėkmės stereotipų
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Šiaurės Karolinos universiteto socialinio darbo profesoriaus, šeimų konsultanto, supervizoriaus Christopher Hall teigimu, mes, žmonės, egzistuojame santykiuose ir gyvenime pasineriame į tam tikrus visuomenėje nusistovėjusius modelius. Socialinis darbas, pasak profesoriaus, turi du pagrindinius tikslus bei padeda mums iškelti klausimą apie tai, kokia yra mūsų gyvenimo prasmė. Vienas iš pirminių socialinio darbo tikslų – padėti pastebėti gyvenime savaime suprantamus dalykus, kitas – kurti naujas galimybes ir gyvenimo gerovę.
Socialinių problemų pastebėjimas ir noras siekti geresnės gyvenimo kokybės yra tarsi ryšių tarp skirtingų dalykų atpažinimas ir supratimas, kaip mes socializacijos dėka suvokiame ir vertiname save. „Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms sukurti arba atkurti prasmę jų gyvenime, o tai nugali dominuojantį sėkmės suvokimą. Tik puikiai visuomenėje pripažintą darbą mokantis atlikti žmogus laikomas sėkmingu, tačiau asmuo gali būti sėkmingas ir būdamas puikus tėvas, draugas, mokytojas. Sėkmė nesiremia vien visuomenės nustatytomis normomis, bet gali kilti iš pačio asmens, jo santykių su kitais,“ – teigia socialinio darbo profesorius C. Hall, kuris reguliariai vizituoja VDU.
Misija – pastebėti paprastus žmones
Lietuvoje socialinis darbuotojas dirba su sunkiais atvejais, taip vadinamu – socialinių gaisrų gesinimu, kuomet dėmesys sutelkiamas į jau esamas problemas, o mažai dėmesio skiriama jų prevencijai ir socialiniai intervencijai. „Socialiniai darbuotojai turi daugiau dėmesio skirti kasdieniam žmonių gyvenimui ir užimti klausinėjančiojo, o ne aiškinančiojo gyvenimo tiesas, poziciją“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja, Rasa Naujanienė ir priduria, kad socialinių darbuotojų, viena iš užduočių yra dirbti su visuomenėje egzistuojančiomis psichosocialinėmis problemomis, daryti jas matomas visuomenėje, įžvelgti struktūrines šių problemų priežastis bei skatinti visuomenės narių solidarumą.
VDU Socialinio darbo katedros dėstytoja, mokslų daktarė Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė pasakoja, kad visuomenėje vis dar gajos sovietinės baimės, kad nuolat reikia kažko bijoti, kad mes esame gyvi tik ypatingomis progomis ar dienomis ir taip dėmesys nukreipiamas nuo kasdienybės. „Visi mes vieną dieną galime įkristi į duobę ir niekada nežinome, kas gali nutikti šiandien, rytoj, ar po metų, o socialinis darbuotojas ir yra tas asmuo, kuris ateina nutikus nelaimei bei padeda drauge savomis rankomis pagaminti kopėčias, kurios gelbsti išlipti iš susidariusių sunkumų“, – darbo specifiką iliustruoja mokslininkė.
Pagalba visai šeimai
Socialiniai darbuotojai, spręsdami šeimas užgriuvusias problemas, neretai, dėl laiko stokos ar darbo organizavimo kultūros, nuosekliai dirba tik su vienu šeimos nariu. Pasak J. Vyšniauskytės-Rimkienės, šeimos nėra linkusios noriai bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, o specialistams bendraujant tik su vienu asmeniu iš šeimos, o ne su visais šeimos nariais, apsunkinamas darbas ir nejaučiamas tolimesnis progresyvumas.
JAV socialinio darbo profesoriaus Christopher Hall nuomone, jeigu iš šeimos dirbama tik su vienu asmeniu, padedama jam susidoroti su sunkumais ir jis vėl gražinamas – jis atsiduria toje pačioje situacijoje, kaip prieš socialinio darbo specialistų konsultacijas. „Jeigu socialiniai darbuotojai ketina padėti vienam iš šeimos narių, tuomet turi dirbti su visa šeima – visi turi keistis kartu su konkrečiu asmeniu, nes tik tuomet šeimoje kuriami nauji, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai“, – darbo svarbą su visa šeima įvardija JAV šeimų konsultantas C. Hall.
Vietoj lyginimo su kitais – savigarbos skatinimas
Žmogaus orumas ir gerovė – vieni iš visuomenei svarbiausių aspektų, o padėti kiekvienam jaustis lygiateisiam – taip pat vienas iš socialinio darbo uždavinių. „Jei neuždirbi daug pinigų, neturi puikaus darbo, šiuo metu turi problemų, nereiškia, kad esi prastesnis už kitus ir asmeninė savivertė dėl to neturi būti mažesnė, bet, deja, mūsų visuomenė turi didelių problemų su pasitikėjimu savimi ir pagarba vienas kitam“, – teigia VDU mokslininkė J. Vyšniauskytė-Rimkienė.
Svarbus ne tiek asmeninis pasitikėjimas, kiek gebėjimas užjausti save ir kitą žmogų. Anot JAV Šiaurės Karolinos universiteto profesoriaus, C. Hall, pasitikėjimas savimi dažnai pasireiškia savęs lyginimu su kitais, netgi savęs ar kitų teisimu. „Svarbu padėti kitiems žmonėms tapti labiau save užjaučiančiais – tuomet jie tampa mažiau susierzinę, išsisklaido pyktis ant pasaulio, o atsisakius nuolatinio noro lyginti save su kitais ir tapus labiau priimantiems, pradedame gyventi laimingesnį asmeninį gyvenimą ir geriau jaustis bendruomenėse bei visuomenėje“, – įžvalgomis dalinasi Šiaurės Karolinos universiteto socialinio darbo profesorius C. Hall.
Lietuvos socialinio darbo teisinė kultūra
Lietuvoje vis dar kuriami socialinio darbo teisiniai pamatai. Šiuo metu šalyje jau yra įteisintos ir taikomos skirtingos paslaugų rūšis: savipagalbos grupės, individualus konsultavimas, darbas su šeima, darbas su grupėmis ir kt. VDU Socialinio darbo katedros vedėjos Rasos Naujanienės teigimu, tai tik teisinės užuomazgos, kurios yra labai fragmentuotos. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasak mokslininko ir socialinio praktiko Christopher Hall, 87 proc. visų konsultavimo paslaugų pasiūlos sudaro klinikinių socialinių darbuotojų teikiamos paslaugos. Kitaip nei Lietuvoje, JAV socialiniai darbuotojai turi tvirtą teisinį užnugarį.
Lietuvoje vykdomi ir įvairūs projektai, trunkantys kelis metus, tačiau jiems pasibaigus, dažnai baigiasi ir problemų sprendimo būdų ieškojimas, strategijų kūrimas ir įgyvendinimas. Šalyje taip pat nuvertinama ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, todėl profesionalūs socialiniai darbuotojai neskuba tapti jos nariais. „Daugelis mano, kad tai laiko ir pinigų švaistymas, tačiau narystė šioje asociacijoje – būtinybė, nes tik taip būtų galima įgyti ne tik tvirtesnį teisinį, bet ir politinį socialinio darbo pagrindą Lietuvoje“, – specialistų jungimosi į bendrą asociaciją svarbą pabrėžia docentė Rasa Naujanienė.
VDU mokslininkės teigimu, socialinis darbas Lietuvoje yra jauna, vos antrą dešimtį skaičiuojanti profesija ir akademinė disciplina, kurios darbo kultūra vis dar formuojasi, tačiau socialinis darbas mūsų šalyje pamažu, bet užtikrintai įgauna vis svarbesnį vaidmenį.
SMF studentui – vardinė LR prezidentų stipendija
Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos (LR) prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks dvidešimt aštuoniems universitetų ir kolegijų studentams. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasirašė įsakymą dėl prezidentų stipendijų 2016–2017 studijų metams skyrimo.
Tarp laureatų ir du Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai. Humanitarinių mokslų ir meno studijų sričių Prezidento Antano Smetonos stipendija skirta Astijui Krauleidžiui, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Literatūros ir spaudos programos magistrantūros nuolatinių studijų II kurso studentui. Taip pat socialinių mokslų studijų srities Prezidento Algirdo Brazausko stipendija atiteko Vytautui Naruševičiui, VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) Organizacinės psichologijos programos magistrantūros nuolatinių studijų II kurso studentui.
Kandidatūras stipendijoms teikia aukštosios mokyklos, jas vertina Lietuvos mokslų akademijos ekspertai.
Prezidentų stipendijos skiriamos vieneriems studijų metams už gerus akademinius pasiekimus ir aktyvią mokslinę veiklą. Kandidatai stipendijoms atrenkami atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, studijų, mokslinės ir meninės veiklos įvertinimus, dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo darbus ir kt.
Prezidentų vardines stipendijas siekiant pagerbti Lietuvos Respublikos prezidentus ir paskatinti geriausius Lietuvos studentus Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1995 metais.
Tarptautinis VDU seminaras apie alkoholio įtaką
Gegužės 26-27 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centras organizuoja tarptautinį seminarą „Alcohol-related losses and policy responses in Lithuania and neighbouring countries”, kurio metu bus nagrinėjama didelio mirtingumo dėl alkoholio vartojimo problema Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
„Rengiamo tarptautinio seminaro tikslas – aptarti naujausias mokslo žinias apie su besaikiu alkoholio vartojimu susijusius demografinius nuostolius ir jų veiksnius bei identifikuoti antialkoholinių priemonių efektyvumą Vidurio ir Rytų Europos regione“, – seminaro svarbą pristato VDU Demografinių tyrimų centro ir Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas dr. Domantas Jasilionis.
Lietuva – viena daugiausiai suvartojančių alkoholio šalių
Nepaisant neseniai pasiekto, su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo mažėjimo, daugelyje Vidurio ir Rytų Europos valstybių ši problema išlieka tarp pagrindinių grėsmių visuomenės sveikatai. Lietuvai, kuri iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių išsiskiria trumpiausia vyrų vidutine gyvenimo trukme, besaikio alkoholio vartojimo ir jo pasekmių problema yra itin aktuali. „Demografiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad su alkoholio vartojimu susijusios mirties priežastys (kepenų cirozė, alkoholinė kepenų liga ir apsinuodijimai alkoholiu) didele dalimi lemia itin aukštus darbingo amžiaus vyrų mirtingumo rodiklius bei su šios problemos mastais susijusius didžiulius demografinius ir ekonominius praradimus“, – situaciją pristato VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. V. Stankūnienė.
VDU demografų atliekami gyventojų mirtingumo diferenciacijos vertinimai atskleidė, kad su besaikiu alkoholio vartojimu susijusios mirtys iš esmės koncentruojasi tam tikruose Lietuvos visuomenės segmentuose, o ypač – žemiausio išsilavinimo, bedarbių, dirbančių nekvalifikuotą rankinį darbą ir gyvenančių ne santuokoje vyrų grupėse. Itin nepalanki mirtingumo situacija šiose grupėse išlieka svarbia kliūtimi siekiant tvaresnių Lietuvos gyventojų sveikatos pokyčių ateityje.
Naujausi Pasaulio Sveikatos Organizacijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skelbiami alkoholio vartojimo duomenys rodo, kad Lietuva priklauso daugiausia alkoholio suvartojančių šalių grupei. „Reikia pastebėti, kad aukšto bendrojo alkoholio suvartojimo kontekste Lietuva išsiskiria ir itin žalingu sveikatai besaikio alkoholio vartojimo modelio (kai per vieną kartą suvartojamos didžiulės alkoholio dozės) paplitimu“, – šalies problemą įvardija D. Jasilionis. Toks alkoholio vartojimo modelis, kuris yra paplitęs ir kitose posovietinėse šalyse, lemia ne tik didelį mirtingumą nuo tiesiogiai su alkoholiu susijusių mirčių (pvz. kepenų cirozės), bet yra siejamas ir su itin aukštu smurtinių mirčių lygiu visose regiono šalyse.
Lobistų įtaka plotiniams sprendimams
Tyrimai rodo, kad dauguma Lietuvoje vartojančių alkoholį vartoja namuose, o ne viešojo maitinimo įmonėse, todėl alkoholio prieinamumas mažmeninės prekybos vietose yra viena iš svarbių Lietuvoje suvartojamo didžiulio kiekio alkoholio priežasčių. Seminaro dalyvės, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentės, alkoholio kontrolės politikos tyrėjos dr. Ilonos Tamutienės nuomone, tai susiję ir su alkoholio pardavimo licenzijų išdavimo tvarka ir alkoholio pardavimo kontrolės stoka, ypač šias licenzijas išduodant neterminuotam laikui. „Yra įstatymas nepardavinėti alkoholio naktį, bet taip pat žinome, kad veikia licencijuoti naktiniai barai, kuriuose pardavinėjami alkoholiniai gėrimai gerti vietoje, bet juose nusipirkto gėrimo niekas nedraudžia išsinešti…“, – alkoholio lobistų įtaką valstybiniams sprendimams įvardija doc. dr. Ilona Tamutienė. Anot tyrėjos, visiems suprantamas teiginys, kad pardavimai didina pelną, o didėjantys pardavimai didina vartojimą.
VDU Demografas D. Jasilionis taip pat teigia, kad nors kovos su alkoholiu politikos programos valstybėse atnaujinamos ir dar labiau stiprinamos, veiksmingiems vartojimo mažinimo procesams trukdo įvairūs lobizmo atvejai. „Alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas susiduria su didžiuliais iššūkiais politiniu lygmeniu – nepakankamu alkoholizmo problemų masto suvokimu bei alkoholio pramonės atstovų lobizmo įtaka“, – atskleidžia ekspertas.
Seminare – žymiausi Europos mokslininkai
Tarptautinio seminaro sesijos metu pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai, dirbantys demografijos, epidemiologijos, alkoholio kontrolės politikos ir visuomenės sveikatos srityse. Įvairius probleminius socialinius, geopolitinius, ekonominius, kultūrinius veiksnius alkoholio vartojimui aptars Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Čekijos Respublikos, Vokietijos, Nyderlandų, Baltarusijos ir Rusijos mokslininkai.
Vienas svarbiausių pranešėjų – prof. David Leon (Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla) yra vienas žymiausių pasaulyje epidemiologijos mokslo ekspertų, daugelio tarptautinių tyrimų apie besaikį alkoholio vartojimą ir kitus gyventojų sveikatos veiksnius Vidurio ir Rytų Europoje autorius, leidinio „International Journal of Epidemiology” ir daugelio kitų tarptautinių epidemiologijos mokslo žurnalų redkolegijų narys. Prof. D. Leon pagrindinės tyrimų sritys susijusios su alkoholio vartojimo problematika pokomunistinėse valstybėse.
„Seminaro metu apibendrinti nauji tarptautiniai moksliniai duomenys suteiks naujų vertingų žinių Lietuvos ir kaimyninių šalių tyrėjams bei viešosios politikos vykdytojams“, – teigia dr. D. Jasilionis, aptariamos tolesnio mokslinio bendradarbiavimo galimybės tarptautinių projektų rėmuose.
Tarptautinis seminaras „Alcohol-related losses and policy responses in Lithuania and neighbouring countries” yra VDU Demografinių tyrimų centro vykdomo projekto „Demografinių mokslinių tyrimų ir tarptautinio (regioninio) mokslo tyrimo tinklo stiprinimas“ dalis. Šio projekto tikslas – stiprinti VDU Demografinių tyrimo centro atliekamus demografinių procesų tyrimus, inicijuojant ir plėtojant tarptautinius palyginamuosius tyrimus bei mokslinių tyrimų tinklus. Seminaras finansuojamas VDU Mokslo fondo lėšomis.
Tarptautinio seminaro organizatoriai kviečia dalyvauti mokslininkus, politikos analitikus, socialiai atsakingo verslo atstovus, dirbančius su alkoholio vartojimo problemomis, socialinius darbuotojus, žurnalistus diskutuoti ir dalintis patirtimis apie galimas sėkmingas alkoholio vartojimo prevencijos programas.
Seminaro laikas:
Gegužės 26 d. 9 val. 30 min. – 17 val. 45 min.;
Gegužės 27 d. 9 val. 30 min – 12 val. 15 min.
Seminaro vieta:
Viešbutis „Domus Maria“, Aušros vartų g. 12, Vilnius.
Seminaras nemokamas. Vietų skaičius ribotas.
Kontaktinė informacija registracijai:
Daumantas Stumbrys
El. paštas: dstumbrys@gmail.com
