Lūkesčiai, keliami mokiniams, turi didžiulę galią

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė dr. Agnė Brandišauskienė, Psichologijos katedros profesorė dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

„Aukšti lūkesčiai mokiniams“. Šie žodžiai, girdimi švietimo erdvėje, sukelia įvairius jausmus: nuo nežinios ir pasimetimo iki nustebimo, džiugesio ar net įkvėpimo. Išties, mokytojo lūkesčiai yra svarbūs – jie turi didelę įtaką moksleiviams, jų lūkesčiams, mokymosi procesui ir pasiekimams. Todėl svarbu, kad visiems mokiniams būtų brėžiami aukšti lūkesčiai, taip padedant atskleisti jų stipriąsias puses. Tačiau negana tik pasakyti „Tu gali“: reikia dirbti, priimti iššūkius ir dar labiau stengtis.

Lūkesčiai kaip save išpildanti pranašystė

Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų, 1968-aisiais, atliktas Roberto Rosenthalio ir Lenore Jacobsen tyrimas pradinėje mokykloje parodė, kad mokytojų lūkesčiai daro įtaką mokinių rezultatams ir lemia pastarųjų elgesio ir požiūrio pokyčius. Tyrėjai pedagogams pasakė, kad kai kurie moksleiviai, remiantis intelekto testo rezultatais, šiais akademiniais metais patirs intelektinių gebėjimų augimo spurtą. Šie moksleiviai iš tiesų buvo pasirinkti atsitiktinai, tačiau mokytojai to nežinojo.

Eksperimentas tęsėsi vienerius metus ir buvo nustatyta, kad pasirinktų mokinių mokymosi veikla iš tikrųjų reikšmingai pagerėjo dėl palankių mokytojų lūkesčių. Dirbdamas su šia „intelektinio sužydėjimo“ mokinių grupe, mokytojas sukūrė emociškai šiltesnius santykius su ja, dėjo daugiau pastangų, kad paaiškintų mokymo medžiagą, suteikė daugiau galimybių atsakinėjimo metu – pavyzdžiui, ilgiau laukė jų atsakymų, dažniau klausdavo ar suteikdavo galimybę pasisakyti, teikė jiems teigiamą grįžtamąjį ryšį. Ir priešingai – moksleiviai, kurie nebuvo priskirti šiai „intelektinio sužydėjimo“ grupei ir kurių atžvilgiu mokytojai neturėjo tokių palankių lūkesčių, atitinkamai pademonstravo reikšmingai žemesnę mokymosi veiklos kokybę.

Šis eksperimentas buvo pavadintas Pigmaliono efektu, pabrėžiant, kad mokytojų lūkesčiai veikė kaip save išpildanti pranašystė: kitaip tariant, tai, ko pedagogai tikėjosi iš mokinių, paveikė pastarųjų elgesį – ženkliai prisidėjo prie jų intelektinio augimo. Kai tikimės tam tikro kitų elgesio, mes esame linkę elgtis taip, kad elgesys, kurio tikimasi, pasireiškia labiau.

Prof. dr. Loreta Bukšnytė-Marmienė

Raginama nevadinti vaikų „vidutiniais“

Per 50 metų nuo minėto tyrimo yra surinkta daug empirinių įrodymų, kad mokytojo lūkesčiai veikia jo sąveiką su mokiniu, moksleivių mokymąsi ir elgesį. Nėra abejonių, kad tam tikrų lūkesčių įvardijimas gali turėti didžiulę įtaką tam, kaip žmogų vertiname ir kaip su juo elgiamės. 2017-aisiais atlikta tyrėjų iš Jungtinės Karalystės analizė parodė, kad vidutiniškai besimokančių vaikų žymėjimas „vidutiniškais“ kenkia jų bendrojo vidurinio išsilavinimo (angl. GCSE) įvertinimams. Ataskaitoje („GL Assessment“, „The Lost Middle“) mokytojai ir tėvai raginami nelaikyti nė vieno vaiko „vidutiniu“, nes tai per plati sąvoka, kad būtų naudinga. Ši sąvoka nesuteikia pedagogams išsamios informacijos, kuri gali būti reikalinga padedant mokiniams įveikti mokymosi kliūtis ar atskleidžiant jų potencialą.

Mokslinių tyrimų rezultatai taip pat patvirtina, kad moksleivių akademiniai pasiekimai priklauso ne tik nuo jų žinių ir gebėjimų, mokytojų keliamų lūkesčių, bet ir nuo to, kokius lūkesčius mokiniai kelia sau. Kai kurių mokslininkų teigimu, mokinių lūkesčiai yra pats svarbiausias veiksnys, darantis įtaką jų pasiekimams. Todėl svarbu, kad būtų suformuoti optimalūs, derami lūkesčiai – tai svarbus aspektas dirbant su vaikais kasdien klasėje, nes lūkesčiai veikia moksleivio elgesį, jo emocinę reakciją į nesėkmę ar elgseną, susidūrus su mokymosi sunkumais.

Doc. dr. Agnė Brandišauskienė

Savo gebėjimais tiki mažiau nei pusė ištirtų mokinių

Mūsų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų, vykdyto projekto „GALIA“ tyrimo rezultatai rodo, kad tikėjimas savo gebėjimais ir jų tobulinimu yra būdingas mažiau kaip pusei tyrime dalyvavusių mokinių. Tie, kurie tiki savo gebėjimų tobulinimu, pasitiki savimi, mano, kad stengdamiesi geriau mokytis ir įdėdami daugiau pastangų gali tobulinti savo gebėjimus. Tą patvirtina ir šių mokinių pasiekimai: jų 2020–2021 mokslo metų metinių pažymių vidurkis buvo aukštesnis nei tų, kurie netikėjo savo jėgomis ir atitinkamai nekėlė sau aukštesnių lūkesčių.

Pastariesiems mokiniams daugiau būdinga nuostata, kad neverta stengtis mokytis, nes rezultatai visada bus tokie patys. Paaiškėjo, kad beveik du trečdaliai tyrime dalyvavusių moksleivių iš nepalankios socioekonominės ir kultūrinės aplinkos galvoja apie save kaip apie negebančius pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų. Taip pat tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad mokiniai, kurie tiki savo galimybėmis, labiau įsitraukia į mokymąsi, užduočių atlikimą pamokose ir įdeda daugiau pastangų siekdami savo mokymosi tikslų.

Tad ką mokytojas ar mokyklos bendruomenė gali padaryti, siekdami skatinti kiekvieno mokinio tikėjimą savo gebėjimais ir jų tobulinimu, nepriklausomai nuo jo lyties, socioekonominės ir kultūrinės padėties, esamų mokymosi rezultatų ir pan.?

Kaip paskatinti mokinius stengtis?

Mūsų požiūriu, svarbu brėžti aukštus mokymosi lūkesčius visiems mokiniams. Aukšti lūkesčiai turi didelę įtaką mokymosi rezultatams ir tam, kaip yra planuojamas ar įgyvendinamas ugdymo darbas mokykloje. Keliant aukštus ir kartu realius lūkesčius, mes ugdome mokinius – jų pasitikėjimą savimi, įgūdžius ir supratimą, kad jie gali daugiau.

Kita vertus, neužtenka tik sakyti „Tu gali“ ir mokiniui akcentuoti jo pastangų reikšmę. Jei jam nepavyksta atlikti užduoties ar tam tikro dalyko išmokti, nėra naudinga tik pasakyti: reikia dirbti, priimti iššūkius ir dar labiau stengtis. Tokiais atvejais, patariame mokytojams imtis konkrečių priemonių.

Pirmiausia, vertėtų stengtis užtikrinti sėkmę parenkant tokią užduotį, kuri atitinka arba šiek tiek viršija mokinio gebėjimus – taip užtikrinamas jausmas „Aš galiu“. Taip pat kartu su mokiniu reikėtų suformuoti mokymosi tikslą, susijusį su konkrečiu mokymosi rezultatu: aiškiai įvardintas tikslas padės jam suprasti rezultatą.

Pateikiant nurodymus, ko reikia užduočiai atlikti, reikėtų ją susieti su tuo, ką moksleivis jau žino arba yra pasiekęs. Be to, užduotį reikėtų išskaidyti, pateikti atlikimo pavyzdį. Parodymas, kaip atlikti užduotį, turi būti siejamas su paaiškinimu, kodėl ją reikia atlikti. Taip mes susiejame mokinio žinias su tuo, kaip įgytos žinios ir įgūdžiai jam gali būti prasmingi.

Svarbu, kad mokytojas mokiniui suteiktų grįžtamąjį ryšį, mokytų jį, kaip pačiam vertinti savo darbą. Atsiliepimai, detali pagalba padės jam siekti savo tikslų, suprasti, ką reikėtų daryti. Savo ruožtu, moksleivis irgi turėtų teikti grįžtamąjį ryšį pedagogui apie tai, kaip jis galėtų jam padėti.

Reikia padėti mokiniui išsiaiškinti, kas kliudo pasiekti gerus rezultatus. Pavyzdžiui, mokinys neturi motyvacijos, nes galvoja, kad negali kontroliuoti priežasčių, dėl kurių kyla sunkumai mokantis. Tuomet reiktų klausti jo: „Kas nutiko atliekant užduotį? Kaip jautiesi? Kas sukėlė tokius jausmus? Ką ir kaip galėtum padaryti kitaip kitą kartą toje pačioje situacijoje, siekdamas pakeisti mokymosi rezultatus?“.

Mokytojas turėtų susieti mokinio gerus rezultatus su jo dedamomis pastangomis – įkvėpti jį tolesnei sėkmei. Tačiau svarbu nesudaryti klaidingo įspūdžio, perdėtai negirti pažangos ir netvirtinti, kad „jis gali viską, jei tik stengiasi“.

Klasei reikalinga apčiuopiama tobulėjimo vizija

Visos klasės lygmenyje mokytojas taip pat gali įvairiais būdais parodyti savo lūkesčius mokiniams. Pirmiausia – aiškiai juos išreikšti pamokų metu. Kitaip tariant, apibrėžti, kad mokymosi sėkmė yra konkrečiomis žiniomis ar įgūdžiais pagrįstas tikslas ar rezultatas: kažką suprasti, atlikti, panaudoti, palyginti ir t. t. Sėkmė neturi būti matuojama atsiskaitymų, pavyzdžiui, kontrolinių darbų, įvertinimais.

Reikalinga apčiuopiama tobulėjimo vizija: parodant, o ne pasakojant, kaip atrodo mokymosi meistriškumas. Mokiniai turi suprasti, kad aukšti lūkesčiai yra pagrįsti darbu ir meistriškumo siekiu. Mokyklos gyvenime reikėtų saugoti ir branginti moksleivių gerus, pavyzdinius darbus, nes jie suteikia moksleiviams galios tikėti savimi. Tokie darbų pavyzdžiai, kuriuos sukūrė lankiusieji tą pačią mokyklą arba, galbūt, net sėdėjusieji toje pačioje klasėje, gali labai motyvuoti mokinius.

Aiškiai išreikškite lūkesčius mokinių elgesiui. Tyrimai rodo, jog aukštus lūkesčius keliantys mokytojai užtikrina, kad jų lūkestis moksleivių elgesiui prasiskverbtų į kiekvieną aspektą, susijusį su mokymosi procesu. Tai apima mokinių mokymosi nuostatas, elgesį ir tvarką pamokoje. Pavyzdžiui, jei pamokoje užtikrinama drausmė, moksleiviai bus pasirengę didesniems kognityviniams reikalavimams. Turint atitinkamą aplinką klasėje ir nuostatas, beveik visuomet tikėtina, kad atsiras ir tinkamas elgesys. Net jei taip nėra, netinkamai besielgiantis mokinys apsidairys aplinkui ir pamatys, kad daugelis jo bendraamžių dirba ir intensyviai mokosi. Mokytojas, keliantis aukštus lūkesčius, turės ir galės parodyti ne kažkokį nežemišką elgesio idealą, bet tikslingai besielgiantį bendraamžį. Tai apčiuopiamas tinkamo elgesio pavyzdys, sėdintis visai šalia, tiems, kuriems to reikia.

Apibendrinant galima teigti, kad mokytojo aukšti lūkesčiai yra svarbūs visiems mokiniams. Pirmiausia, jie kreipia pedagogo darbą tam tikra linkme, parenkant atitinkamą mokymo strategiją, modeliuojant pagal tai mokymo ir mokymosi tikslus, turinį, metodus ir vertinimą. Antra, jie daro įtaką mokinių lūkesčiams ir jų mokymosi procesui. Galiausiai, mokiniams, kurių pasiekimai žemi, mokytojo lūkesčiai skatina mokymąsi, jei jie yra siejami su mokymosi iššūkiais, kurie atitinka mokinio gebėjimus ir šiek tiek juos viršija. Iš esmės geras mokytojas aiškiai mato ir galutinį tikslą, susijusį su aukštais lūkesčiais, ir kiekvieną dieną siekia konkrečių tikslų, vedančių jo link.

Straipsnis parengtas vykdant „Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška“ (GALIA Nr. S-DNR-20-1) projektą, finansuojamą pagal apraše „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų“ numatytą veiksmą „Trumpalaikiai (reikminiai) tyrimai (sveikatos, socialinėje ir kitose srityse), analizė ir diagnostikos diegimas (suderinus su SAM), susiję su COVID-19“.

Diskusija „Psichoterapija ir dvasinis palydėjimas: prasmingo gyvenimo link“

2022 m. vasario 3 d., 18 val. kviečiame dalyvauti VDU KTF studentų sambūrio organizuojamoje diskusijoje „Psichoterapija ir dvasinis palydėjimas: prasmingo gyvenimo link“.

Renginio metu bus nagrinėjamos psichoterapijos ir dvasinio palydėjimo sritys. Jos abi nukreiptos į žmogaus prasmingesnio gyvenimo paieškas bei vidinį išgijimą. Kuo jos panašios, kuo skiriasi, kaip kiekviena sritis gali pagelbėti, kokie metodai yra taikomi, visa tai ir dar daugiau bus galima sužinoti, šioje atviroje diskusijoje tarp dvejų VDU dėstytojų.

Diskusijoje dalyvauja:

dr. Rytis Pakrosnis, dėstytojas, psichologas, VDU Psichologijos katedros docentas.
Vilma Šliužaitė. VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja, sritys: moralinė teologija, dvasingumo teologija ir filosofinė etika.

YouTube transliacija: https://www.youtube.com/watch?v=eKCNzRx2Rtw

Norintiems dalyvauti gyvai, būtina registracija – https://forms.gle/rGuPqo2EPjXg5DKBA

Renginio metu reikia turėti galiojantį galimybių pasą bei visą laiką dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.

Prof. dr. Aušra Maslauskaitė – Valstybės pažangos tarybos narė

Ministrų kabinetas patvirtino naują Vyriausybės komisijos – Valstybės pažangos tarybos, kuriai pirmininkauja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, sudėtį.

„Atnaujinome Valstybės pažangos tarybos sudėtį tam, kad ji telktų institucijų, įstaigų ir visuomenės pajėgas mūsų valstybės ir visuomenės ateities raidos analizavimui bei projektavimui, o taip pat prisidėtų prie valstybės pažangos idėjų sklaidos. Svarbiausias šių metų Valstybės pažangos tarybos darbas – talkinti Vyriausybei rengiant naujos kartos valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050”, – pabrėžė premjerė.

Numatoma, jog Valstybės pažangos taryba inicijuos viešąsias diskusijas apie valstybės ir visuomenės ateities raidą, valstybės pažangos idėjas ir jų įgyvendinimą. Ji dalyvaus rengiant ne tik valstybės pažangos strategiją, bet ir Strateginio valdymo įstatyme nurodytus strateginio lygmens planavimo dokumentus (pavyzdžiui, nacionalinį pažangos planą), o prireikus – ir kitas valstybės strategijas. Taip pat Tarybai patikėta prižiūrėti valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą, vertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant šią strategiją ir nacionalinį pažangos planą.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Aušra Maslauskaitė tapo viena iš Valstybės pažangos tarybos narių.

Kviečiame skaityti daugiau:

https://lrv.lt/lt/naujienos/prioritetinis-vyriausybes-komisijos-darbas-valstybes-pazangos-strategija-lietuva-2050

VDU Diplomų įteikimo šventė

Sausio 28 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia absolventus dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.

VDU diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse, tačiau siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti COVID-19 plitimo, salėse vykstančiose šventėse kviečiami dalyvauti tik absolventai. Artimieji ir draugai naujuosius absolventus, atsiėmusius diplomus, galės pasveikinti ir nusifotografuoti lauke.

Dalyvavimui būtinas galimybių pasas. Viso renginio metu dalyviams privaloma dėvėti FFP2 tipo respiratorių.

Plačiau…

Prasideda registracija į pavasario semestro studijų dalykus

Sausio 24-30 dienomis vyks pirmasis registracijos į 2021/2022 m. m. pavasario semestro studijų dalykų paskaitas, seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas. Šiame etape į dalykus registruojasi:

Nuolatinės ir ištęstinės formų bakalauro ir vientisųjų studijų studentai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formos magistrantai
Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų profesinių studijų studentai
Klausytojai
Vizituojantys studentai

Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.

Prisijungimo vardas yra: vardas.pavarde (mažosiomis raidėmis, be lietuviškų raidžių) ir slaptažodis. Jei studentas pamiršo slaptažodį, jis gali jį susikurti vėl, apsilankydamas šiame tinklalapyje: https://pagalba.vdu.lt/. Instrukcijas galite rasti čia.

Registracijos i dalykus taisyklės

Studijų tvarkaraščiai

Lietuvos psichologų kongresas – 2022

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos psichologų sąjunga kviečia psichologus – mokslininkus ir praktikus – bei visus, kurie domisi psichologijos aktualijomis, į kasmetinį psichologų kongresą „Psichologija 360˚ +1 “, kuris vyks 2022 m. balandžio 25-30 d. (įskaitant prieškongresinius seminarus/paskaitas), Jonavos g. 66, Kaunas.

Viskas vystosi ciklais – taip pat ir psichologija. 2022 m. Lietuvos psichologų kongresas žymi naujo ciklo pradžią. Prieš 11 metų surengę pirmąjį Lietuvos psichologų kongresą Vytauto Didžiojo universitete, kasmet susitikdavome vis kitame universitete, o šiais metais pakviesime sugrįžti ir pradėti naują kongresų dešimtmetį… Tik jau būdami kitokie… Kiekvienas ciklas – tarsi kelionė, kuri mus keičia, augina ir duoda mums dar vieną (+1)… Iššūkį… Patirtį… Pažintį… Praradimą… Atradimą… Ir dar daugiau…

Išankstinė dalyvių registracija (imtinai iki kovo 28 dienos): https://tickets.paysera.com/lt/event/lietuvos-psichologu-kongresas-2022

Pranešimų santraukų teikimas (iki vasario 1 d.):

Informacija Facebook platformoje

Lietuvos psichologų kongreso 2022 organizacinis komitetas

Kaip ekspertai įvertino sociologijos studijas Lietuvoje?

2021 m. sausio – rugsėjo mėn. tarptautinės ekspertų grupės atliko 10 studijų krypčių išorinį vertinimą. Buvo vertinamos energijos inžinerijos, kino, mitybos, muzikos, religijos studijų, sociologijos, teatro, lingvistikos, rinkodaros ir žurnalistikos studijų kryptys.

Remiantis ekspertų parengtomis išvadomis, 2021 m. gruodį priimti sprendimai dėl 6 krypčių studijų akreditavimo.

Kviečiame susipažinti su sociologijos studijų krypties vertinimo išvadomis!

Sociologijos krypties studijos buvo vertinamos trijose Lietuvos aukštosiose mokyklose: Vilniaus universitete (VU) (3 pirmosios ir 3 antrosios pakopų studijų programos), Vytauto Didžiojo universitete (VDU) (2 pirmosios ir 2 antrosios pakopų studijų programos) ir Kauno technologijos universitetas (KTU) (1 antrosios pakopos studijų programa).

Ekspertų grupę labai sužavėjo universitetų bibliotekos ir IT ištekliai ir darbuotojų pasiaukojimas bei atsidavimas. Atkreiptas dėmesys į VDU Socialinių mokslų fakulteto vadovybės struktūrą ir jos efektyvią veiklą skatinant mokslinius tyrimus, kuriant ir palaikant ryšį tarp mokslinių tyrimų ir mokymo(si). Fakulteto akademinė bendruomenė pasižymi stipriais bendradarbiavimo ryšiais, paremtais atvirumo, laisvės ir demokratijos vertybėmis. Programų modulių turinys stiprus.

Lentelėje pateikiami studijų vertinimo rezultatai pagal aukštąsias mokyklas.

Aukštoji mokykla	Studijų pakopa	Vertinimo balas*	Akreditavimo sprendimas
Kauno technologijos universitetas	Antroji	24	7 metai
Vilniaus universitetas	Pirmoji	23	7 metai
Vilniaus universitetas	Antroji	23	7 metai
Vytauto Didžiojo universitetas	Pirmoji	27	7 metai
Vytauto Didžiojo universitetas	Antroji	27	7 metai

*Maksimalus balas, kurį gali surinkti studijų pakopa, yra 35 balai.

Daugiau informacijos..

VDU Mokyklinės psichologijos absolventė Ugnė Paluckaitė: „Man ypatingai tiko ir patiko laisvė rinktis, o dėstytojai tuo metu atrodė kažkas tokio…“

Savo mintimis apie VDU psichologijos studijas dalinasi bakalauro, magistro ir mokslų daktaro laipsnį įgijusi absolventė Ugnė Paluckaitė.

Ugne, kaip pasirinkai VDU psichologijos studijas?

Psichologijos studijų programą VDU pasirinkau dėl universiteto siūlomos programos lankstumo – sudomino galimybė pasirinkti dalykus, į kuriuos norėčiau ir galėčiau pasigilinti, bet jie nėra konkrečiai susiję su psichologijos studijomis (pavyzdžiui, fotografija, bioetika, gamtamokslis pažinimas). Tai atrodė kaip pats patraukliausias ir liberaliausias pasirinkimas jaunam žmogui.

Ką prisimeni iš savo studijų universitete? Kas labiausiai patiko studijuojant psichologiją?

Turiu pastebėti, kad VDU baigiau ne tik bakalauro, bet ir magistro bei doktorantūros studijas. Tad nuo pradžių:

Iš psichologijos bakalauro studijų prisimenu, kad tai buvo savęs pažinimo, domėjimosi bei naujų patirčių metas. Man YPATINGAI tiko ir patiko laisvė rinktis, o dėstytojai tuo metu atrodė kažkas TOKIO. Visada buvau gerai besimokanti, tad, manau, galėjau atskirti, kas man yra įdomu, o kas skirta mokytis tik tam, kad mokytis. To išvengiau, dėl minėtų galimybių pasirinkti dalykus – pasirinkau tai, kas artima man. Apskritai, psichologijos bakalauro studijos manyje užtvirtino supratimą – aš noriu ir galiu būti psichologe. Todėl manęs visiškai negąsdino žinojimas, kad savarankiškai kaip psichologė galėsiu būti tik pabaigusi psichologijos magistro studijas.
Iš magistro studijų pasirinkau MOKYKLINĘ psichologiją, nes visada patiko būti su vaikais (nuo 16 m. dirbau aukle), norėjau geriau suprasti mokyklos psichologo darbą. Kartais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad mokyklinė psichologija – tai tik darbas mokykloje. Tikrai ne – karjeros galimybės yra plačios, nes studijų programą pabaigęs asmuo gali dirbti įvairiose ugdymo ar globos įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, užsiimti privačia psichologo praktika ir t.t. Studijų metu labiausiai įsiminė nuoseklus žinių (tiek teorinių, tiek praktinių) gilinimas. Labiausiai patiko aiški ir praktiška studijų programa – tai man padėjo tiek dirbant vaikų globos namuose, tiek mokykloje, tiek vedant Pozityvios tėvystės mokymus. Visuomet liksiu dėkinga už įgytą patirtį šiose studijose.
Doktorantūros studijos buvo vienas sudėtingiausių ir prasmingiausių studijų etapų, leidusių man suprasti, kad esu ten, kur turiu būti.

Kaip studijos universitete turėjo įtakos tam, kas esi šiandien?

Studijos universitete mano buvimui ten, kur aš esu, turėjo didžiulę reikšmę. Šiuo metu ne tik dirbu praktikoje (esu psichologė VDU Psichologijos klinikoje, dirbu projektuose, vedu Pozityvios tėvystės mokymus, konsultuoju individualiai), bet ir akademinėje veikloje – esu Psichologijos katedros asistentė. Bet kuri mano šiandieninė veikla yra susijusi su tuo, ką gavau arba ko nepasiėmiau iš VDU studijų.

Ugne, labai nenutolai nuo universiteto, dirbi VDU Psichologijos klinikoje. Ką tau tai reiškia?

Darbas VDU Psichologijos klinikoje man reiškia galimybę įsitraukti ne tik į akademinę, bet ir į profesinę veiklą universitete. Tai tarsi reiškia visapusišką savęs išpildymą per galimybę padėti studentams ne tik per akademinę prizmę, bet ir tais momentais, kai atsiranda tam tikrų asmeninių sunkumų.

Baigei universitete visas tris studijų pakopas. Ne seniai apsigynei disertaciją labai įdomia tema. Koks jausmas?

Jausmas, apgynus disertaciją, dviprasmis. Atrodo, kad pamažu ateina gilesnis savęs įprasminimo jausmas – tam ir rinkausi doktorantūros studijas, kad galėčiau pagilinti savo žinias bei atskleisti savo potencialą. Vis dėl to, tuo pat metu, atsiranda ir trūkumas „kažko“ – kol kas dar keista, kad nebeturiu konkrečių deadlinų, susijusių su disertacijos rašymu.

Kas tave skatina judėti į priekį?

Judėti į priekį skatina noras atrasti ir pažinti – tiek save, tiek asmenis bei aplinką aplink mane.

Koks yra tavo pomėgis, ką mėgsti veikti kai nedirbi?

Vienas pagrindinių mano pomėgių – fotografija. Mėgstu stebėti aplinką per siauresnį fotoaparato lauką.

Ko palinkėtum jaunam žmogui, kuris renkasi Psichologijos studijas?

Mano supratimu, svarbiausias dalykas sėkmingoms studijoms yra asmeninis nusiteikimas ir poreikis pažinti. Tik turėčiau pabrėžti, kad nemaža dalis sėkmingo studijų proceso priklauso nuo kiekvieno asmeniškai – studijų metu suteikiama galimybė gauti tiek teorines, tiek praktines žinias, tačiau asmeninis įsitraukimas ir dalyvavimas yra du pagrindiniai elementai, nulemiantys studijų efektyvumą. Tad pagrindinis iššūkis, manau, yra asmeninis nusiteikimas ir motyvacija siekti.

Ko palinkėtum sau sekančiais metais?

Sau palinkėčiau balanso – šiek tiek sustoti, pergalvoti, suvokti ir žengti toliau.

Parengė Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU Tėvų akademija: „Kaip at/kurti ryšį su savo paaugliu?“

2022 m. sausio 27 d. (ketvirtadienį) 18:00 val., kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Kaip at/kurti ryšį su savo paaugliu?“, kurią ves VDU Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kartą per mėnesį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Kviečiame mokytis apie save, šeimą, savo vaikus, jų auklėjimą ir kitomis aktualiomis temomis.

VDU vyks XIII Lietuvos sociologų draugijos konferencija

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į XIII Lietuvos sociologų draugijos konferenciją „Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?”, kuri vyks nuotoliniu būdu sausio 14 d.

XIII Lietuvos sociologų draugijos metinė konferencija – tai tradicinė kasmetinė mokslinių diskusijų platforma, skirta visuomenės raidos klausimų sociologiniam aptarimui. Šių metų konferencija skiriama Lietuvos sociologų draugijos 30-mečiui ir artėjančiam Lietuvos universiteto 100-mečiui paminėti.

Pastarieji pandemijos metai lėmė visuomenės transformacijas visose jos funkcionavimo srityse. Nauji iššūkiai palietė įvairius visuomenės sluoksnius, teko ieškoti savų kasdienio gyvenimo, ekonominės veiklos, šeimos, laisvalaikio ir bendravimo strategijų. Emocijos, besiformuojančios vertybinės įtampos formos, komunikacija ir saviraiška, kūrybiškumas ir apatija – visa tai brėžia naujas visuomenės gaires. Šalia formuojasi reiškiniai, reikalaujantys naujo požiūrio: de(urbanizacija), namo-centrizmas, nuotolinio darbo ir vartojimo formos, aukštesni visuomenės sveikatos rizikos slenksčiai, šeimos ir darbo derinimas.

Platesniame regioniniame kontekste taip pat įžvelgiamos politinių vertybinių sankirtų formos, kvestionuojančios, kokia socialinė, ekonominė ar politinė raida visuomenei palankiausia.

Kaip sociologinės žinios gali pasitarnauti, aiškinant šiuos pokyčius ir numatant galimus tolimesnės raidos scenarijus? Ar gebame sociologines žinias pritaikyti viešajai politikai ir naujoms visuomenės santykių formoms paaiškinti? Kokias galime įžvelgti rizikas ateityje? Ar esame pasiruošę būti aktyviais piliečiais?

Plenarinį pranešimą „Lietuvos sociologija 1990-1999 m.: pirmasis dešimtmetis atkūrus valstybę“ skaitys pirmasis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas profesorius dr. Arvydas Virgilijus Matulionis.

Konferencijos metu vyks trys paralelinės apskritojo stalo diskusijos bei bus skaitoma virš 70 pranešimų paralelinėse sesijose.

Kviečiame susipažinti su konferencijos programa.

Konferencijos dalyvių (klausytojų) registracija vyksta iki sausio 12 d., trečiadienio (imtinai). Prašome užpildyti šią registracijos formą.

Daugiau informacijos apie registraciją ir dalyvio mokestį, galima rasti čia. Jei dalyvio mokestis jau buvo sumokėtas, antrą kartą mokėti nereikia.

Prisijungimo nuorodas užsiregistravusiems dalyviams išsiųsime kitą savaitę.

Kviečiame užsukti ir į virtualią „Naujausių sociologijos knygų mugę“, kurioje pristatomos Lietuvos sociologų 2020-2021 m. išleistos knygos ar jų dalys.

Konferencijos organizatoriai labai apgailestauja kad susidariusios aplinkybės – neapibrėžta situacija, susijusi su COVID-19 pandemija ir viruso omikron atmainos plitimu – šįkart ir vėl neleidžia susitikti gyvai.

Daugiau informacijos apie konferenciją.

Konferencijos Facebook puslapis

Konferencijos el. paštas: lsdkonferencija2021@gmail.com