Pokalbis su sociologu Artūru Tereškinu
Raginimas tapti sėkmingu – dažna tema populiariosios psichologijos literatūroje ir tobulėjimo seminarų kalendoriuose. Ką iš tiesų reiškia sėkmingas žmogus? Kokios sėkmės esame skatinami siekti, ir ar tikrai jos tokios mums reikia? Pokalbis su sociologu Artūru Tereškinu.
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013694927/manasis-as-2018-06-24-10-05
Kauno „Santaros“ gimnazijoje vyko Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“
2018 m. balandžio 26 d. Kauno “Santaros“ gimnazijoje vyko Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“. Tiriamuosius darbus sekcijose vertino dėstytojai. VDU Psichologijos klinikos vadovė dr. Kristina Kovalčikienė buvo pakviesta vertinti mokinių mokslinius darbus Socialinių mokslų sekcijoje. Po konferencijos dr. Kristina Kovalčikienė liko sužavėta renginio mastu ir džiaugėsi, kad auga energinga ir žingeidi jaunųjų mokslininkų karta.
Konferencijoje dalyvavo 126 mokiniai bei mokytojai iš visos Lietuvos. Moksleiviai iš Kroatijos turėjo galimybę teletiltu stebėti konferenciją. Konferencijos tikslas – stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas; plėtoti mokyklų bendradarbiavimą ugdant mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas; skatinti mokinius argumentuotai ir kūrybiškai spręsti problemas; padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai; stiprinti ryšius su socialiniais partneriais: aukštosiomis mokyklomis bei verslo įmonėmis.
Renginio akimirkos:
https://www.santara.kaunas.lm.lt/tarptautine-jaunuju-mokslininku-konferencija-issukis-tyrejams/
Algis Krupavičius. Kartų ir vertybių pokyčiai: žvilgsnis per Europos socialinio tyrimo prizmę
Pastaraisiais metais Lietuvos politikos lauke, o ir bendrai viešojoje erdvėje, tapo populiaru kalbėti apie atsinaujinimą, kuris beveik išimtinai yra siejamas su atsijauninimu. Kitais žodžiais, kartų kaita.
VDU Edukologijos akademijoje – pedagogikos studijų naujovės
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigta Edukologijos akademija imasi iniciatyvos siūlyti unikalias, Lietuvoje dar nevykdytas novatoriškas studijas, kurios leis iš karto tapti dviejų ar daugiau dalykų mokytojais. Geriausius specialistus subūrusi akademija mokytojams suteiks visas XXI amžiaus pedagogų kompetencijas, mokomo dalyko išmanymą ir platų, visapusišką išsilavinimą, ugdant užsienio kalbų, technologijų, verslumo, kūrybiškumo ir kitus gebėjimus.
Pasak VDU Edukologijos akademijos docentės Linos Kaminskienės ir profesorės Vilijos Salienės, bendradarbiaujant su švedų, suomių, estų ir šveicarų universitetais, akademijoje bus vykdomas naujos kartos mokytojų rengimas, kurį papildys visiems VDU studentams suteikiamas visapusiškas išsilavinimas pagal Harvardo studijų modelį.
Baltijos šalyse tarptautiškumo lyderiu pripažintas VDU ruoš pedagogus visiems švietimo sistemos lygmenims – pradedant nuo ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir baigiant viduriniu. Tačiau didžiausia, išskirtinė naujovė, kurios mūsų šalyje dar nebuvo – mokomosios pedagogikos studijų programa, kuri leidžia studentams patiems rinktis ir derinti savo studijas taip, kad jas baigus būtų galima tapti dviejų ar net daugiau dalykų mokytojais.
„Ši programa labiausiai orientuota į būsimus pagrindinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų dalykų mokytojus – ji įdomi tuo, kad studentams suteikia pasirinkimo laisvę, leidžia patiems projektuoti savo pedagogo karjerą. Studijų pradžioje pasirenkama viena iš keturių krypčių: STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo, kalbų ugdymo, socialinio ugdymo arba meninio ugdymo. Tuomet, kiekvienoje kryptyje atsiveria laisvė derinti, jungti kelias specializacijas arba tęsti gilinamąsias studijas“, – pasakoja doc. dr. L. Kaminskienė.
Pirmosios krypties studentai galės rinktis dvi specializacijas iš siūlomų šešių – chemijos, biologijos, fizikos, informatikos, matematikos arba technologijos, ir po ketverių metų įgis dviejų mokomųjų dalykų pedagogo kvalifikaciją. Pasirinkusieji kalbų ugdymo kryptį, galės rinktis studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką arba anglų kalbos pedagogiką ir dar vieną užsienio kalbą – prancūzų, rusų, vokiečių, italų, švedų, suomių, danų, kinų, japonų, korėjiečių ar vieną iš daugybės kitų.
Trečiosios krypties, socialinio ugdymo, studentai galės tapti dviejų dalykų – geografijos ir istorijos – mokytojais. Tuo tarpu meninio ugdymo kryptyje studentai galės gilinti vienos pasirinktos specializacijos žinias – muzikos, dailės, šokio arba teatro ir kino, su galimybe papildomai pasirinkti gretutines dar vienos menų specializacijos studijas.
Platus išsilavinimas: nuo tarpdisciplininių komandų iki neuromokslų naujovių
„Svarbu pabrėžti, kad visų krypčių studentai galės pasiekti aukščiausią (C1) anglų kalbos lygį, turės bendrų pedagogikos studijų dalykų, pavyzdžiui, psichologijos, specialiosios pedagogikos, įtraukiojo ugdymo, modernios didaktikos, ugdymo planavimo, ugdymo turinio kūrimo. Nesvarbu, kokio dalyko mokytoją rengiame, užtikrinsime, kad jiems visiems būtų suteiktos aukščiausio lygio pedagogo kompetencijos ir platus, visiems universiteto studentams suteikiamas laisvųjų menų (angl. liberal arts) išsilavinimas“, – paaiškina VDU Edukologijos akademijos docentė.
Pasak doc. L. Kaminskienės, naujovių netrūks ir kitose pedagogikos studijose, pradedant nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos, kur ypatingas dėmesys bus skiriamas įtraukiajam ugdymui, gamtamoksliniam ugdymui, technologijų taikymui, pažinčiai su įvairiomis ugdymo sistemomis ir geriausiomis pasaulio praktikomis, neuromokslų ir IT naujovėmis.
Būsimi mokytojai šioje programoje dirbs tarpdisciplininėse komandose, semsis patirties iš lingvistų, neurotechnologijų, vadybos ir kitų sričių ekspertų. Programoje nemažas dėmesys skiriamas vaikų kalbos lavinimui, daugiakalbystei, ugdant vaikus iš mišrių, keliomis kalbomis kalbančių šeimų.
Universitetas taip pat siūlys kūno kultūros ir sveikatos ugdymo studijų programą, kurios studentai lygiagrečiai studijuos kūno kultūros ir pedagoginių studijų dalykus, o po studijų galės dirbti bendrojo ugdymo mokyklų kūno kultūros ir sveikatos ugdymo dalyko mokytojais, sveikos gyvensenos pasirenkamojo dalyko mokytojais, įsidarbinti įvairiose švietimo ir socialinę-edukacinę paramą teikiančiose įstaigose, vaikų dienos centruose.
Jau pradinėse klasėse – tarpkultūriškumas, technologijos ir pilietiškumas
Kalba išliks išskirtiniu akcentu ir pradinio ugdymo pedagogikos programoje – čia bus skatinamas pagilintas ankstyvas užsienio kalbos ugdymas. Pradinio ugdymo pedagogų rengimas taip pat pabrėš tarpkultūriškumą, saugios ir tikslingos mokymo aplinkos kūrimą, atsakingą technologijų taikymą, ugdymo turinio integravimo strategijas.
„Jau pradinėse klasėse atsiranda situacijų, konfliktų dėl vaikų ar mokytojų teisių, komunikacijos, bendravimo su visuomene, vaikų tėvais – pedagogas turėtų žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose. Studijose, bendradarbiaudami su VDU Teisės fakultetu, tam skirsime daug dėmesio, taip pat vykdysime įvairius pilietiškumo projektus, vystysime būsimų mokytojų gebėjimus įsitraukti į bendruomenę“, – žada doc. Lina Kaminskienė.
Bendruomeniškumui taip pat bus skirta ir atskira studijų programa – socialinė pedagogika. Pasak Edukologijos akademijos profesorės dr. Vilijos Salienės, šios studijos rengs plataus išsilavinimo specialistus, kurie sieks suteikti vaikams plačią pasaulėžiūrą, padės prisitaikyti visuomenėje, spręs patyčių ir nelygybės problemas, palaikys ryšius tarp tėvų, mokytojų ir vaikų. Studijų metu įgyjamas itin platus išsilavinimas, gilinantis į sociologijos, psichologijos, filosofijos mokslus, o po studijų galima įsidarbinti įvairiose švietimo, visuomeninėse, vaikų globos ir kitose institucijose, socializacijos ar šeimos centruose, nevyriausybinėse arba savivaldos organizacijose.
„Socialiniai pedagogai siekia užmegzti glaudesnį ryšį su žmogumi, pavyzdžiui, mokykloje neapsiriboti vien žinių perdavimu, puoselėti vertybes, atjautą, draugiškumą, atvirumą, kovą su smurtu, patyčiomis ir nelygybe. Tai itin reikalingi specialistai, padedantys rizikos šeimoms, skurstantiems, neįgaliesiems ir apskritai visiems, susiduriantiems su socialinėmis ar psichologinėmis problemomis“, – pasakoja prof. dr. V. Salienė.
Praktikai – išskirtinis dėmesys
Edukologės teigimu, visose pedagogų rengimo programose akcentuojama galimybė vykdyti praktiką – pavyzdžiui, bakalauro studijose tam iš viso skiriama net 30 kreditų. Dalyvaujant „Erasmus“ tarptautinių mainų programoje, studijas arba praktiką galima vykdyti užsienyje – net 27 ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Turkijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir kitur. Šiemet VDU inicijuos naują mentorystės programą, skirtą mokytojų kvalifikacijos tobulinimui – jos metu studentai galės atlikti praktiką švietimo įstaigose, padedami mokytojo-mentoriaus.
„Bendradarbiausime su Kauno miesto mokyklomis ir darželiais, kad studentai galėtų atlikti kokybišką praktiką, išlaikant nuolatinį ryšį tarp universiteto dėstytojo (praktikos vadovo), studento ir mokyklos mokytojo (mentoriaus). Manome, kad tai yra vienas iš sėkmingų pedagogo parengimo veiksnių – būtent šiame procese išryškėja žmogaus polinkis į šią profesiją, dedami stipriausi pamatai rengiantis mokytojo darbui“, – teigia prof. dr. V. Salienė.
Siekiantiems aukščiausio meistriškumo – papildomos galimybės
Norintiems pasiekti aukščiausią meistriškumą, universitetas siūlo papildomas galimybes maksimaliai patobulinti savo žinias ir gebėjimus: studijuoti individualių studijų programoje „VDU Academia Cum Laude“ ir mokymų programoje „Verslumo akademija“.
„Academia Cum Laude“ yra pagal Harvardo ir Kembridžo universitetų modelius vykdomos individualios studijos su pasirinktu kuratoriumi, tarptautinio lygio ekspertu, kurios leidžia studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – gilinant žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba pasirenkant laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją – pasiekti daugiau, nei leidžia standartinės studijos.
VDU Verslo praktikų centro vykdoma mokymų programa „Verslumo akademija“ yra skirta verslumo gebėjimų tobulinimui – savęs vertinimui, veiklumui, ryšių mezgimui, darbui komandoje, problemų sprendimui, kūrybiškumui. Studentai čia įgyja itin naudingos praktinės patirties: dalyvauja tarpdisciplininėse laboratorijose, stovyklose, išvykose ir gali užmegzti kontaktus su Verslo praktikų centro partneriais, potencialiais darbdaviais – daugiau nei 60 šalies ir tarptautinių įmonių.
Išrinktas SMF Metų žmogus 2017
Pagal tradiciją SMF katedros ir Edukologijos institutas iškėlė kandidatus SMF Metų žmogaus 2017 rinkimams. SMF bendruomenė galėjo balsuoti už patinkančius kandidatus fakulteto Facebook paskyroje. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Gruodžio 7 d. per SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventę paskelbtas SMF Metų žmogus 2017:
Darbuotojo kategorijoje – Socialinio darbo katedros docentė dr. Violeta Ivanauskienė – už nuoširdų ir jautrų bendravimą su studentais, aktyvų bendradarbiavimą rengiant socialinio darbo programų savianalizę ir vadovavimą bakalauro programos komitetui.
Studento kategorijoje – Solveiga Skaisgirytė – už indėlį į socialinį katedros, fakulteto ir universiteto gyvenimą.
Svečiai Psichologijos katedroje
Group of Multiethnic People Studying About Teamwork
Šių metų lapkričio 13 d. Psichologijos katedroje lankėsi socialiniai partneriai, praktinį psichologo darbą dirbantys specialistai psichologė Dovilė Navikienė (Kauno apskrities priklausomybių ligų centras), psichologė Monika Matonytė (Dainavos jaunimo centras), psichologė Lina Ižganaitienė (Kauno Tardymo izoliatorius) bei psichologė Justina Slavinskienė (vairavimo mokykla „AutoABC“). Svečiai „Sveikatos psichologija“ dalyko paskaitos metu (dėst. L. Gustainienė ir G. Jarašiūnaitė) su pirmo kurso sveikatos psichologijos studentais pasidalijo patirtimi bei diskutavo su kokiais iššūkiais šiai dienai susiduria sveikatos/klinikiniai/medicinos psichologai, dirbantys praktikoje. Analizuoti iššūkiai ir galimybės dirbant su nemotyvuotais ir/ar priešiškai nusiteikusiais klientais, aptarti iššūkiai ir galimybės dirbant skirtingų specialistų komandoje. Psichologės pasidalijo patirtimi apie asmeninius ir profesinius iššūkius bei jų sprendimus tik pradėjus dirbti bei pagalbos šaltiniais praktikoje dirbančiam psichologui siekiant sumažinti profesinio perdegimo tikimybę (pvz., pačių iniciatyva organizuoti intervizijas).
Psichologijos katedra džiaugiasi bendradarbiavimu ir dėkoja socialiniams partneriams už skirtą laiką bei pasidalinimą įžvalgomis, mintimis ir patyrimais su jaunaisiais kolegomis.
Algis Krupavičius: Vargas be proto, arba Vėl 2,5 universiteto „ant Lietuvos“
Ruduo. Lyja, šlapia, tamsu. Šis laikas, matyt, vienas nemalonesnių, kurį iškenčiame kasmet Lietuvoje. Tokioje apniukusioje aplinkoje, matyt, protingus valdžios sprendimus suformuluoti yra dar sunkiau nei įprastai. Aukščiausioji Švietimo ir mokslo ministerija ir toliau kurpia aukštojo mokslo tinklo pertvarkos planą.
Mokslas į politiką pirmiausia turi atnešti sveiką protą ir kritinį mąstymą
LRT “Projekto Pi” laidoje apie mokslo ir politikos sąveiką kalba: Prof. Algis Krupavičius, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Europos mokslų tarybos ekspertas, Prof. dr. Jūratė Novagrockienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja, Dr. Aleksandras Abišala, Kovo 11-osios akto signataras, vadybos konsultantas, Prof. Ramūnas Vilpišauskas, VU TSMPI direktorius, Marius Skuodis, VU TSMPI doktorantas, Lietuvos banko tarptautinių ryšių departamento direktorius. TV laidą žiūrėkite: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013673503/projektas_pi
Pasak „Projekto PI“ laidų ciklo kūrėjų, mūsų mokslo tyrėjams viešojoje erdvėje skiriama nepelnytai mažai dėmesio, tad laida siekia užpildyti šią spragą. „Mokslo naujienas“ mūsų šalyje dažnai atstoja pranešimai apie šveicarų, britų ir rumunų mokslininkų „išradimus“, – ironizuoja Rytis Zemkauskas. Šie „mokslininkai“ dažniausiai tiria tokias keistenybes kaip konjako įtaka atminčiai, šviesiaplaukių kilmę iš Čingischano, bei čiupakabrų populiaciją Meksikoje. Kas ir kokiose redakcijose kuria šias mokslo „naujienas“, nėra taip svarbu, labiau svarbu, kad šios „naujienos“ užgožia tikrą informaciją apie mokslą.“
Labai panašiai, anot R. Zemkausko, ją užgožia ir vaikiški televiziniai projektai, kur mokslas yra pateikiamas kaip smagus žaidimas – ten nuolat sprogdinama, laužoma ir griaunama, pakeliui įspėjant to nedaryti namie. Yra ir trečioji mokslo naujienų rūšis – didieji projektai ištolimų zondų, Nobelio laureatų laboratorijų ir juodųjų skylių. „Visa tai gerai ir įdomu, tačiau neretai susižavėję vandeniu Marse ar dar vienos paralelinės visatos galimybe mes pamirštame arba tiesiog nebeturime laiko pasidomėti, ką ir kokiomis sąlygomis ištiesų kasdien tiria mūsų šalies mokslininkai“, – svarsto laidos autorius.
„Būtent todėl „Projektas PI“ nusprendė visą šį informacinį „kosmosą“ nuleisti į žemę ir pakalbėti apie mūsų tyrėjų kasdienybę. “Projekto PI” laidose apie Lietuvos mokslo problemas ir vykdomus tyrimus kalba įvairių kartų ir sričių tyrėjai: nuo akademikų iki doktorantų Vilniuje ir Londone, nuo mokslo politikos formuotojų iki Vilniaus gatvę kasinėjančių archeologų.
Projektą kuria žinomi televizijos „tyrėjai“: prodiuseris, VDU docentas Rytis Zemkauskas, socialinių mokslų daktarė Sigita Trainauskienė, operatorius Gvidas Kovėra, režisierius Ričardas Rickevičius.
„Projektas PI“ – trečiadieniais 19 val. per LRT KULTŪRĄ.
Magistrantūros programa: mokyklinė psichologija
Jei jus domina psichologo darbas ugdymo įstaigose, esate pasirengę gilinti teorines žinias ir praktinius įgūdžius, susijusius su ugdymo proceso psichologiniais aspektais, kviečiame jus studijuoti mokyklinės psichologijos magistrantūros studijose VDU.
Šioje studijų programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
- Mokytis teikti ugdymo proceso dalyviams (mokiniams, tėvams, mokykloje dirbantiems specialistams) psichologinę pagalbą.
- Gebėti pritaikyti prevencijos bei korekcijos programas, nukreiptas į ugdytinių mokymosi įgūdžių plėtojimą, psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos gerinimą.
- Atliekant minėtus procesus mokoma laikytis etinių ir teisinių normų.
Baigę mokyklinės psichologijos magistrantūros studijas aiškios tolimesnės karjeros galimybės!
Galėsite dirbti:
- Švietimo sistemos įstaigose.
- Socialinės rūpybos bei kitose institucijose, kuriose vyksta ugdymo procesas (pvz., specialiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, vaiko raidos, specialaus ugdymo, reabilitacijos centruose ir kt.).
- Įvairiose institucijose psichologinio konsultavimo srityje.
- Tęsti studijas doktorantūroje.
Taigi, nepraleiskite progos ir pasinaudokite galimybe studijuoti tarptautinių ekspertų labai gerai įvertintoje mokyklinės psichologijos magistrantūroje Vytauto Didžiojo universitete.
Plačiau apie studijų programą skaitykite:
http://smf.vdu.lt/studijos/studiju-programos/?/lt/study/program/show/39
Posocialistinės lyčių nesėkmės ir toksiškas optimizmas
Gegužės 17 d. 15 val. Lietuvos mokslo premijos laureatas sociologas prof. Dr. Artūras Tereškinas skaitys viešą paskaitą „Posocialistinės lyčių nesėkmės ir toksiškas optimizmas”. Paskaita vyks VDU Socialinių mokslų fakultete, Jonavos g. 66-209. Maloniai prašome trumpai registruotis.
Artūras Tereškinas yra sociologas, kultūros tyrinėtojas, poetas, VDU Sociologijos katedros profesorius, Socialinių tyrimų centro vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Mokslinę veiklą profesorius skiria kultūros sociologijai, lyčių sociologijai, vyrų, popkultūros, socialinės atskirties, mažumų grupių studijoms. Harvardo universitete magistro ir daktaro laipsnius įgijęs sociologas sukaupė daug patirties vykdant mokslinius darbus ne tik Lietuvoje, bet ir JAV (Emersono kolegijoje, Harvardo universiteto Davis rusų studijų centre).
Savo monografijose, knygose ir nuolat skelbiamuose straipsniuose A. Tereškinas tyrinėja seksualumą, lytis, nacionalizmą, populiariąją kultūrą. Jo tekstai skelbiami JAV, Švedijoje, Olandijoje ir kitose šalyse.
A. Tereškino indėlis į sociologiją 2016 m. buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija.
