Kultūra ir virtuvė
Spalio 11 d., trečiadienį pirmojo aukšto foje vyko nacionalinės virtuvės popietė.
Į jau tradiciniu tampantį bendruomenės suėjimą fakulteto dėstytojai, darbuotojai ir studentai vaišinosi įvairiais lietuviškais, kinietiškais, ukrainietiškais ir Pietų Korėjos užkandžiais. Šildėmės šaltalankio arbata ir bendryste. Šį semestrą fakultete studijuojantys studentai iš užsienio pasakojo apie savo šalies patiekalus ir studijas VDU SMF.
Sveikatos psichologijos magistro programos tarptautinio išorinio vertinimo ekspertų vizitas.
Spalio mėn. 11 d. 9:00 – 18:15 val. Psichologijos katedroje vyks Sveikatos psichologijos magistro programos tarptautinio išorinio vertinimo ekspertų vizitas.
Ekspertų grupę sudaro: prof.dr. Phil Chantal Martin Solch (grupės vadovas) – Fribūro (Universite de Fribourg – Universitat Freiburg, Šveicarija) universiteto klinikinės ir sveikatos psichologijos profesorė;
Dr. Inga Millere – Rygos Stradinio universiteto (Riga Stradins University, Latvija) Visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės fakulteto dekanė;
Prof. Vizek Vidovic Vlasta – Zagrebo edukacinių tyrimų ir vystymosi instituto vadovė (IDIZ Institut za društvena istraživanja u Zagrebu, Kroatija);
Meda Vaitonytė – Mykolo Romerio universiteto Psichologijos bakalauro studijų programos antro kurso studentė (Lietuva);
Žydrė Arlauskaitė – Lietuvos Edukologijos universiteto Vystymosi ir psichologijos katedros asistentė.
Su vizito darbotvarke galite susipažinti čia
Ar geras šeimyninis gyvenimas – klasinė privilegija? Lietuvos šeimos kaita ir nelygybių sistema
Vieša Sociologijos katedros profesorės Aušros Maslauskaitės paskaita vyks rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 10 val. Jonavos g. 66 – 105 auditorijoje.
Lietuvos šeima per praėjusius tris dešimtmečius išgyveno radikalius pokyčius, kurie savo aprėptimi ir pasekmėmis vadintini istoriniais ir prilygintini galbūt tik sukeltiems sovietinės modernizacijos. Naują erą ženklina šeimos formų ir struktūros įvairėjimas. Kohabitacija, skyrybos, vienos motinos/tėvo šeimos, pakartotinos santuokos pakeitė ilgai vyravusį konvencinį šeimos ir vaikų susilaukimo modelius. Gyvenimo kelyje individai kuria kohabitacijas, kurios išyra arba perauga į santuokas, pastarosios gali nutrūkti ir jas sekti kohabitacijos, gyvenimo be partnerio periodai, naujai kuriamos santuokos. Vaikų susilaukiama skirtingais partnerystės trajektorijos etapais, o dalis vaikų išgyvena keletą šeimos tranzicijų, kai iširus tėvų partnerystei susiformuoja naujos ar gyvenama tik su vienu iš tėvų. Šie pokyčiai esminiu būdu paveikia, kaip visuomenėje vyksta asmeninių, socialinių, finansinių resursų ir paramos kaupimas, perdavimas, užtikrinama individų gerovė. Prieš mus vykstantys šeimos pokyčiai yra socialiai stratifikuoti; jie apspręsti nelygybių, bet tuo pačiu ir pagilina nelygybes. Kas šiame procese laimėtojai, o kas pasmerktas nesėkmei?
Dekano žodis 2017-ųjų VDU Socialinių mokslų fakulteto absolventams
Mieli absolventai, šiandien toks laikas, kai galime pasidžiaugtume Jumis ir Jūsų pasiekimais. Pasidžiaukite šiomis akimirkomis patys, pasidalinkite jomis su savo draugais ir artimaisiais, dalinkitės šiomis akimirkomis su savo dėstytojais. Visi kartu padarėme daug gerų ir svarbių darbų tame kelyje, kuris vadinasi studijos universitete.
Jūs paliekate universitetą ir ne tik šiaip universitetą, bet Vytauto Didžiojo universitetą- vieną geriausių ir klasikinį artes liberales universitetą Lietuvoje ir Europoje. Dar daugiau mes esame tarp vos kelių procentų geriausių pasaulio universitetų.
Šiandien Jūs baigiate universitetą, o rytoj bus nauja diena ir naujas kelias. Su viltimis ir iššūkiais. Tos naujos dienos ir jos atveriamų kelių Jūs nekantriai laukiate. Mes apskritai gyvename itin didelių greičių laikais, kur pasaulis ir visa aplinka keičiasi tarsi kaleidoskope. Tad šiame takiame pasaulyje ir Jūsų vilčių bei lūkesčių išsipildymui noriu palinkėti trijų dalykų: kantrybės, atkaklumo ir sėkmės.
Mieli absolventai, Jūs esate ir kaip alumni liksite VDU bendruomenės dalimi. Tad puoselėkime ją kartu dabar ir ateityje, čia ir kur bebūtume.
Prof. Algis Krupavičius
Seime vyko diskusija apie Lietuvos demografinę situaciją
Demografinių tyrimų centro darbuotojai dalyvavo diskusijoje Lietuvos Respublikos Seime apie Lietuvos demografinę situaciją. Lapkričio 26 d., trečiadienį, Seimo Spaudos konferencijų salėje vyko diskusija „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“. Diskusiją organizavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir Seimo narė Giedrė Purvaneckienė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu. Pranešimą renginyje skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė. Diskusijoje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Aušra Maslauskaitė ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė.
Vyks III-oji sociologų ir antropologų konferencija
Balandžio 21 d. vyks VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros organizuojama III-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Šiemet konferencija skiriama sociologui, VDU garbės daktarui prof. Zygmuntui Baumanui atminti (1925-2017).
Konferencijoje dalyvaus sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip socialinė politika, politikos mokslai, komunikacija, socialinė psichologija ir kt., kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, bakalauro vyresniųjų kursų, magistrantūros ir doktorantūros studentai.
Šveicarijos Friburgo universiteto Socialinės antropologijos instituto antropologo prof. Christian Giordan seminaras
VDU Socialinės antropologijos centras kviečia į 2016/2017 m. m. pavasario semestro seminarą. Pranešimą seminare skaitys Šveicarijos Friburgo universiteto Socialinės antropologijos instituto antropologas prof. Christian Giordano „The Political Cultures of Informality: Personalized Relations, Networks and Coalitions“.
Seminaras vyks balandžio 3 d., pirmadienį, 17 val. VDU (K. Donelaičio g. 52- 211 aud., M. Gimbutienės aud.). Pranešime autorius svarstys neformalumo, kuris dažnai visuomenėje sukelia netvarką ir sutrikimą, sampratą antropologinėje perspektyvoje.
Neformalumas ir jo socialinės praktikos dažniausiai siejamos su nevakariešiškomis, iki-moderniomis visuomenėmis, nesugebančiomis organizuotis formaliais struktūriniais modeliais. Tokiu būdu atsiranda takoskyra tarp vakarietiškų visuomenių ir, vadinamųjų, besivystančių Viduržemio jūros regiono ir Balkanų šalių visuomenių. Autorius diskutuos, kaip neformalumu grįstos politinės kultūros yra socialiai organizuojamos per tarpusavio santykius, tinklus ir asmenines pasitikėjimo sąjungas.
Platesnė informacija apie seminarą ir lektorių.
Pedagogikos programos vertinimo vizitas
2017 m. balandžio 5 d. vyks Pedagogikos programos (631X10007) vertinimo ekspertų vizitas. Susitikimai vyks Socialinių ir Teisės mokslų fakultetų rūmuose Jonavos g. 66, 112 a. nuo 9 val. (darbotvarkė prisegama). Visus suinteresuotus programos partnerius, studentus, programos absolvetntus kviečiame dalyvauti.
Aukštasis mokslas stokoja moterų lyderystės
Aurelija Stelmokienė, psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė, prodekanė studijoms ir mokslui
Pastaruoju metu mokslininkų bendruomenėje ir viešojoje erdvėje vyksta daug diskusijų apie aukštojo mokslo ateitį, kurios kryptį nulemti gali šios srities lyderiai. Permainas išgyvenančiam aukštajam mokslui reikalingi efektyvūs XXI amžiaus vadovai – o tyrimai rodo, kad paveikiems lyderiams reikalingos savybės yra būdingesnės moterims: didesnis dėmesys santykiams, pokyčiams, sektino elgesio demonstravimas. Tad kodėl šiandien moterys aukštajame moksle sudaro vos trečdalį visų aukščiausio lygio vadovų?..
Moterys vadovės – dėmesingesnės santykiams ir rodančios paveikų pavyzdį
Remiantis moksliniais tyrimais, galima apibendrinti, jog aukštajame moksle efektyvus lyderis, kuriuo noriai seka pavaldiniai, turėtų gebėti įkvepiančiai pristatyti viziją, naujai žvelgti į kasdienius procesus ir kelti iššūkius sau bei kitiems, įgalinti, drąsinti ir remti savo darbuotojus bei būti elgesio pavyzdžiu. Kitaip tariant, išskirtinio dėmesio šiuolaikiniame aukštajame moksle susilaukia vadovo orientacija į santykius, kuri pakeičia anksčiau dominavusią tendenciją visas efektyvaus lyderio pastangas sutelkti į užduotį.
Tyrimai taip pat patvirtina, jog būtent moterys lyderės yra linkusios dažniau nei vyrai remtis transformacinio vadovavimo stiliumi – skiriant didesnę reikšmę pokyčiams, rodant elgesio pavyzdį ir individualizuotą dėmesį darbuotojams, teikiant prioritetą prosocialiems tikslams: santykių užmezgimui ir vystymui. Taigi, moterys lyderės pasižymi tomis charakteristikomis, kurių taip reikia efektyviam ir paveikiam lyderiui XXI amžiuje. Todėl jų vaidmuo aukštajame moksle turėtų įgauti vis didesnę vertę.
Vis dėlto, apžvelgus realią situaciją aukštajame moksle, moterys lyderės, kurių savybės mokslinėje literatūroje pristatomos kaip šiuolaikinio efektyvaus lyderio bruožai, yra nepakankamai reprezentuojamos aukščiausiose vadovavimo pozicijose – remiantis Lietuvos universitetų rektorių ir kolegijų direktorių konferencijų duomenimis, šalies aukštojo mokslo institucijose moterys sudaro vos trečdalį visų vadovų. Valstybiniai universitetai čia išsiskiria absoliučiu vyrų rektorių dominavimu. Ir nors prorektorių bei fakultetų dekanų lygmenyje moterų lyderių vis daugėja, strateginiai sprendimai priimami vyriškoje kompanijoje.
Stiklinės lubos ir stiklinės sienos: kelią užkerta stereotipai
Man pačiai visada buvo įdomiau ne konstatuoti faktus, tačiau ieškoti paaiškinimo, kodėl turime tai, ką turime. Atstovaudama socialiniams mokslams, psichologijai, kaip vieną iš priežasčių, kodėl moterų lyderių vis dar nepakanka aukščiausiose vadovavimo pozicijose aukštajame moksle ar kituose sektoriuose, galėčiau įvardinti stereotipinius požiūrius arba nuostatas visuomenėje. Išankstinių nuostatų reikšmė šiuolaikinėje sumanioje visuomenėje išauga, nes žmonės pritrūksta pajėgumų apdoroti gaunamus informacijos srautus ir vis dažniau juos kategorizuoja – o informacija kategorizuojama remiantis patirtimi vaikystėje, jaunystėje ir suaugystėje.
Pirmiausia pagalvokime apie tai, kokias pasakas skaitome savo vaikams. Ar apie vištytę ir gaidelį, kai gaidelis pasiekė savo tikslą iš karto ir mėgavosi riešutėliais įšokęs į medį, o vištytė niekaip negalėjo pasiekti trokštamo rezultato, nors ir kaip stengėsi, o už pastangas dar buvo ir nubausta? Ar apie liūtą karalių, patiną, paskui kurį seka visi gyvūnai, o panteros, žirafos ar antilopės, kurios ne mažiau unikalios, užima tik antraeilius vaidmenis? O gal pasakojame istorijas apie drąsias moteris kovotojas, tokias kaip Žana d‘Ark, arba įžymias mokslininkes, tokias kaip Marija Sklodovska-Kiuri? Pasakos yra tik dalis mūsų vaikystės, kurios metu taip pat mokomės įvairių vaidmenų stebėdami savo šeimos narius – mamą ir tėtį. Pasiskirstymas atsakomybėmis šeimoje formuoja vaikų įsivaizdavimą apie moters ir vyro vaidmenis visuomenėje.
Nors į universitetą atėję jaunuoliai jau dažnai būna išaugę iš pasakų pasaulio ir nebeklauso savo tėvų, tačiau apklausose jie deklaruoja stereotipines nuostatas dėl tradiciškai vyriškų ir moteriškų darbų, o vertindami paaukštinimo galimybes vyrus išskiria kaip turinčius daugiau šansų užimti aukštesnes vadovavimo pozicijas. Be to, tie studentai, kurie turi stipriau išreikštą stereotipinį požiūrį į darbų segregaciją, renkasi tradicinę savo lyčiai profesiją. Kitaip tariant, jie stato stiklines lubas (vertikali segregacija) ir stiklines sienas (horizontali segregacija) ne tik kitiems, bet ir sau patiems. Stiklinės sienos ir lubos neleidžia išnaudoti viso turimo potencialo bei stabdo tobulėjimo procesą.
Vadoves nuvertina ir moterys darbuotojos
Tyrimai darbo rinkoje taip pat atskleidžia darbuotojų stereotipines nuostatas, kurios nuvertina moterų lyderių gebėjimus efektyviai vadovauti. Todėl moterys vadovės, siekdamos pripažinimo iš savo pavaldinių, turi stengtis dvigubai daugiau palyginus su vadovais vyrais. Įdomu tai, jog būtent pavaldinės moterys yra griežtesnės vertindamos moterų vadovavimo efektyvumą, lyginant jį su vyrų vadovų efektyvumu.
Mūsų nuostatos, susiformavusios per patirtį, veikia sprendimus ir elgesį, o tai reiškia, jog dažnai mes nesudarome lygių galimybių tiek vyrams, tiek moterims parodyti savo individualias stiprybes. Todėl įvairovės valdymas organizacijose turėtų būti paremtas ne mechaniniu bandymu (nustatant lyčių reprezentavimo procentus) sulyginti vyrų ir moterų galimybes, o individualių stiprybių paieška.
Labai svarbu, jog moterys ir vyrai išdrįstų kandidatuoti į aukščiausias vadovavimo pozicijas, o vertintojai išdrįstų pasirinkti kandidatą pagal individualias, o ne grupines (pavyzdžiui, lyties) charakteristikas. Kartais neišdrįsdami mes rizikuojame labiau nei rodydami drąsą. Pokyčiai aukštajame moksle reikalauja drąsių sprendimų, kuriuos turėtų priimti ir skleisti paveikūs lyderiai, pasižymintys išskirtinėmis individualiomis charakteristikomis. Neatmeskime minties, jog tarp jų gali būti ir vyrai, ir moterys.
SMF atstovai iškilmingame Senato posėdyje vasario 15 d.
Vasario 15 d., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkūrimo 95-ąją sukaktį, iškilmingo Senato posėdžio metu Socialinių mokslų daktaro diplomai įteikti: psichologijos srityje – Š.Magelinskaitei-Legkauskienei ir B. Miežienei, sociologijos – K. Garalytei, edukologijos – R. Bulotai, S. Lengvinienei, D.Abromavičienei, A.Balčiūnaitienei ir E.Stancikui. Trims Socialinių mokslų fakulteto mokslininkams suteikti profesoriaus pedagoginiai vardai: Auksei Endriulaitienei, Natalijai Mažeikienei ir Jonui Ruškui, o Jūratei Imbrasaitei suteiktas docento pedagoginis vardas. Trys SMF doktorantai – Giedrė Tamoliūnė, Ramunė Bagdonaitė-Stelmokienė ir Andrius Šmitas apdovanoti vienkartinėmis VDU Mokslo fondo stipendijomis už mokslinius pasiekimus.
