Balsuokite: SMF Metų žmogaus 2018 rinkimai
Tęsiant tradiciją šiemet per VDU SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventę gruodžio 11 d. 13 val. vėl paskelbsime SMF Metų žmones – vieną darbuotoją (dėstytoją, tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Katedros ir Edukologijos institutas iškėlė kandidatus: po vieną darbuotoją (dėstytoją/tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Iki gruodžio 9 d. imtinai fakulteto bendruomenė balsuoja už patinkančius kandidatus spausdami „Patinka” fakulteto Facebook paskyroje.
2018-12-10 d. speciali komisija išrenka SMF Metų žmogų 2018 – darbuotoją ir studentą. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Komisija sudaryta iš visų katedrų/instituto, dekanato ir studentų atstovų.
2018-12-11 per Kalėdų eglutės įžiebimą skelbiamas SMF Metų žmogus 2018 (vienas darbuotojas ir vienas studentas).
„Švietimo vadybos magistrantai konferencijoje“
Gegužės 25-26 dienomis Rezeknės technologijų akademijoje (Rezekne Academy of Technologies) vyko tarptautinė konferencija „Society. Integration. Education”. Džiugu, kad konferencijos metu savo atliktus tyrimus turėjo galimybę pristatyti ir dvi Švietimo vadybos magistrantės, Jolita Ančlauskaitė ir Rasa Greenspon kartu su baigiamųjų darbų vadove doc. dr. Aušra Rutkiene. Dar prieš konferenciją, gegužės 23 dieną, merginų magistro baigiamieji darbai buvo sėkmingai apginti. Dėkojame „Mokymosi visą gyvenimą tyrimų“ ir „Daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimų” klasteriams, suteikusiems galimybę studentėms pristatyti savo tyrimus tarptautinėje erdvėje.
Japonija rodo kryptį pasauliui: išmani visuomenė ir žmogaus poreikiai
Technologijų Meka vadinama Japonija rodo naują kryptį visam pasauliui: informacinę visuomenę keičia išmani, kurioje technologijų pažanga yra nuosekliai derinama prie žmogaus ir jo poreikių. Tokioje visuomenėje išskirtinę svarbą įgyja bendradarbiavimas – ypač tarp tiksliųjų ir socialinių, humanitarinių mokslų, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos instituto mokslininkė, profesorė Vilma Žydžiūnaitė.
Išmani visuomenė (angl. Super Smart Society 5.0) yra Japonijoje sukurta sąvoka, kuria remiantis skaitmeninės transformacijos iššūkiai yra įveikiami pasitelkiant glaudų bendradarbiavimą politikos, ekonomikos ir mokslo srityse. Išmanios visuomenės dėmesio centre yra žmogus, o ekonominė pažanga joje yra derinama su socialinių problemų sprendimu, tuo pat metu integruojant internetinę erdvę su fizine. Visuomenės iššūkiai čia sprendžiami pasitelkiant daiktų internetą, didžiuosius duomenis (angl. Big Data) ir dirbtinį intelektą –neapsieinant be humanitarų, sociologų, edukologų, psichologų ir kitų indėlio.
„Lietuvai atėjo metas pasivyti pasaulį ir suvokti, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai ne tik nėra nepraktiški, bet ir turi išskirtinę svarbą: dirbdami komandose, šių mokslų atstovai dalyvauja NASA kosminiuose tyrimuose, plėtoja visa apimančias koncepcijas, kurios pakeičia pasaulį – tokias kaip darnus vystymasis“, – sakė VDU profesorė V. Žydžiūnaitė, ką tik viešėjusi Japonijoje, kur vyko švietimui skirta konferencija „Tarptautinis akademinis forumas“ („International Academic Forum“).
Gyvenimo kokybė neturėtų būti matuojama BVP
Tekančios Saulės šalyje sąvoka „Išmani visuomenė 5.0“ buvo pristatyta prieš dvejus metus – taip pažymint, kad jos principai seka Vokietijos iniciatyvos „Pramonė 4.0“ pėdomis. Šiandien Japonija nuosekliai žengia naujųjų principų įgyvendinimo linkme. Švietimo ministras Yoshimasa Hayashi sako, kad ugdant ateities specialistus būtina paruošti juos staigiems pokyčiams – akcentuoti žmogiškas savybes, kurių negali pakeisti technologijos: ugdyti komunikacijos, lyderystės, žinių interpretavimo įgūdžius.
Vienas iš planuojamų radikalių pokyčių – nykstančios ribos tarp mokymosi dalykų. Pasaulyje, kuriame technologijos integruojamos į beveik visus visuomenės aspektus, nėra praktiška išlaikyti griežtą atskirtį tarp tiksliųjų ir humanitarinių, socialinių mokslų.
„Jei studijuojate fiziką, turėtumėte lankyti ir tokių dalykų paskaitas, kurių dėka galėtumėte sujungti mokslines žinias su etika – kai būsimoje karjeroje susidursite su filosofine ar etine problema, pavyzdžiui, „genetiškai sukonstruotais vaikais“ (angl. designer babies)“, – paaiškino Y. Hayashi.
Prof. V. Žydžiūnaitė patikslino, jog inovacijų kūrimas jau šiandien neapsieina be tarpdisciplininio mąstymo: antai Cukubos universiteto Dirbtinio intelekto laboratorijoje informatikai, inžinieriai, biomedikai suvienijo jėgas su psichologais bei filosofais. Jie sukūrė naujovišką vežimėlį neįgaliesiems – robotą, kuris ne stoja į žmogaus vietą, o įgalina jį.
Kita technologijų priešakyje žengianti valstybė, JAV, taip pat demonstruoja pasitikėjimą išmania visuomene. Kompiuterių industrijos gigantės IBM skyriaus „Cognitive OpenTech“ direktorius Jimas Spohreris teigė, jog Jungtinių Valstijų universitetai ir pramonės turėtų bendradarbiauti kuriant išmanias sistemas ir atsisakyti BVP kaip pagrindinio rodiklio, kuriuo matuojama gyvenimo kokybė.
„Siekdami išmanios visuomenės, turėtume gilinti mokslinius tyrimus, o industrijų ir universitetų atstovai turėtų dirbti drauge. Glaudesnis bendradarbiavimas turėtų vykti ir tarp mokslininkų, tyrinėjančių žmonių elgesį ir ekonomiką, bei inžinierių ir informatikų“, – teigė J. Spohreris.
Išsilavinimas keliose srityse – ne privalumas, o būtinybė
Pasak prof. V. Žydžiūnaitės, apibendrinant šias tendencijas, panašu, jog po keleto metų turėti dviejų ar daugiau sričių išsilavinimą bus ne privalumas, o kone būtinybė – antai, pranašaujama, kad besimokantieji vien informacinių technologijų liks be darbo, jei greta jų nestudijuos humanitarinių ar socialinių mokslų.
„Lietuvos viešojoje erdvėje vyrauja žeminantis diskursas, kad reikia mažinti stojančiuosius į filosofiją, istoriją, socialinius mokslus. O pasaulis mąsto priešingai – NASA šiandien į savo komandas jungia istorikus, sociologus, filosofus, antropologus, dėl jų gebėjimo plačiai ir kritiškai mąstyti, įvertinti kontekstą, sisteminti ir interpretuoti informaciją“, – pažymėjo edukologė.
Mokslininkė primena, kad ne veltui ekologinio mąstymo koncepcijas, darnaus vystymosi principus apibendrino ne kas kitas, o būtent humanitarinių, socialinių mokslų atstovai, dirbdami komandose kartu su gamtos, tiksliųjų mokslų tyrinėtojais. Šiandien net ir Nobelio premiją ekonomikos srityje pelno tarpdisciplininiai pasiekimai, žvelgiant į šį mokslą sandūroje su visuomene, su žmonėmis, neapsiribojant sausais skaičiais.
Rytai iš Europos perima plataus išsilavinimo tradiciją
Kai kuriais atžvilgiais Japonija dar tik vejasi Europą – daugelis mūsų žemyno universitetų suteikia plataus išsilavinimo galimybę, kuri leidžia, pavyzdžiui, informatikos studentui mokytis kalbų, literatūros ir kitų dalykų. Tokia galimybė dar tik pradedama diegti Azijoje, o kol kas studentai iš Rytų vis dažniau keliauja išbandyti akademinės laisvės Europos universitetuose.
„Kita vertus, Japonijoje inicijuojamos inovatyvios magistrantūros ir doktorantūros studijos inžinerijos srityje, į kurias priimami ne vien tiksliųjų mokslų programų absolventai – taigi, toje pačioje inžinerijos programoje drauge studijuoja istorikai, geografai, slaugytojai ir kiti specialistai, taip leidžiant perprasti šį mokslą per skirtingas perspektyvas, multidiscipliniškumą“, – apibendrino prof. Vilma Žydžiūnaitė.
Lietuvoje, tuo tarpu, plataus išsilavinimo laisvę studentams suteikia Vytauto Didžiojo universitetas – pirmasis laisvųjų menų universitetas šalyje, besiremiantis Harvardo universiteto studijų sistema. Suomijos ir Švedijos mokslo institucijose studijavusi profesorė Vilma Žydžiūnaitė tikina, jog kai kurios mokslo bendruomenės Lietuvoje niekuo nenusileidžia pažangiausioms vakarų ar skandinavų tradicijoms – ypač akademinės laisvės srityje.
„Vytauto Didžiojo universitete mano mokslinė laisvė turi galimybes išsiskleisti visiškai – nes čia universitetinė kultūra yra grįsta tarpusavio bendryste, didžiule pagarba ne tik asmenybei, bet ir jos atstovaujamai kompetencijai, įdirbiui. Taip, tai nelengvai užsitarnaujamas autoritetas, bet tuo šis universitetas ir panašus į esančius Vakaruose“, – pastebi mokslininkė.
Kita vertus, kalbant apie visos šalies mokslininkų bendradarbiavimą, jis nėra skatinamas – vis dar dominuoja vienai disciplinai skirtų tyrimų užsakymai. Edukologės teigimu, siekiant didesnio proveržio, tikros intelektinės lyderystės mūsų šalyje, reikia, kad mokslo pasaulio atstovai neapsiribotų vien savo specializacija, dažniau bendradarbiautų ir matytų save kaip kūrėjus.
Mokslininkams Lietuvoje trūksta pagarbos ir laiko
Įgyvendinant „Išmanios visuomenės 5.0“ principus, itin svarbią reikšmę įgyja aukštasis mokslas. Prof. V. Žydžiūnaitės teigimu, mokslininkų veiklą apibendrina sąvoka „intelektinė lyderystė“: jai priskiriami darbai, kuriuos akademinio pasaulio atstovai atlieka ne tik kaip dėstytojai, mentoriai ar tyrėjai, bet ir kaip žinių kūrėjai, kritikai, akademiniai piliečiai, visuomenės komunikatoriai, ribų peržengėjai – ypač tų, kurios brėžiamos tarp disciplinų.
Pastaruosius ketverius metus tirdama intelektinę lyderystę, V. Žydžiūnaitė vadovavo mokslo tyrimui, kuriame pernai apie 300 šalies tyrėjų buvo apklausti apie įvairius mokslininko veiklos aspektus. Paaiškėjo, kad akademikai yra itin atsidavę aukštajam mokslui – nepaisant to, kad dažnai tenka mokslinę veiklą derinti su pedagogine ir administracine, kuri atima visą laisvalaikį, o intelektinis darbas neretai nesulaukia tinkamo įvertinimo.
„Nei visuomenė, nei politikai neiškomunikuoja pagarbos mokslininkui – nerodo poreikio suteikti jam daugiau erdvės, kuri leistų įnešti žymiai didesnį indėlį nei numatyta pareigose. Tai atsispindi tiek per gaunamą atlygį, tiek per kitus niuansus. Visuomenėje vyrauja supratimas, kad mokslininkas yra dėstytojas – neva be pedagoginės veiklos jie nieko naudingo neveikia“, – pabrėžia prof. V. Žydžiūnaitė.
Anot edukologės, didesnės pagarbos mokslininkams Lietuva galėtų pasimokyti iš Vakarų. Antai JAV seniai įrodyta, kad aukštasis mokslas turi tiesioginę vertę – ten kasmet apskaičiuojama, kiek procentaliai bendrojo vidaus produkto sukuria žmonės su aukštuoju išsilavinimu, ir rezultatai nuosekliai patvirtina, jog jie dirba efektyviau ir pasiekia daugiau.
Kaip parodė apklausa, Lietuvos mokslininkai ir patys labiausiai save tapatina tik su vienu vaidmeniu – mentorių arba studentų pagalbininkų. VDU profesorės teigimu, būtina keisti šiuos įsitikinimus, suteikti mokslininkams daugiau laisvės, laiko ir kitų reikalingų išteklių: tik tuomet galėsime tikėtis tikros intelektinės lyderystės ir eiti koja kojon su išmanios visuomenės iššūkiais.
Pasikeitimai SMF dekanate
Apsigynusi daktaro disertaciją Dr. Virginija Bortkevičienė imasi naujų pareigų VDU Studijų departamento Studijų kokybės skyriuje, o Virginijos užimtas Socialinių mokslų fakulteto Tarptautinių ryšių ir personalo koordinatorės pareigas perima Dr. Giedrė Baltrušaitytė. Dėkojame Virginijai Bortkevičienei už atliktus darbus ir sveikiname naująją SMF Tarptautinių ryšių ir personalo koordinatorę Giedrę Baltrušaitytę.
PASKELBTAS KONKURSAS „ERASMUS+“ STUDENTŲ IR ABSOLVENTŲ PRAKTIKAI 2018 / 2019 M.M.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas paskelbė antrąjį konkursą Erasmus+ studentų ir absolventų praktikai.
„Erasmus+“ atrankoje studentų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos visų kursų studentai. „Erasmus+“ atrankoje absolventų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos paskutiniųjų kursų studentai.
Studentų praktika vėliausiai gali baigtis – 2019-09-20, absolventų praktika – per metus po studijų baigimo. Praktikos trukmė – nuo 2 iki 4 mėnesių (su galimybe prasitęsti).
Atrankos dokumentus galima pateikti iki 2019 m. sausio 10 d. per VDU epasirašymo sistemą, adresu https://epasirasymas.vdu.lt/
Atkreipiame dėmesį, kad studentams baigiantiems studijas 2019 m. sausio mėnesį tai yra paskutinis konkursas pateikti paraiškas absolventų praktikai.
Daugiau informacijos čia.
SMF Metų žmogaus 2018 rinkimai /projektas/
Iki 2018-11-21 katedros ir institutas iškelia kandidatus: po vieną darbuotoją (dėstytoją/tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Kandidatai 2018-11-21 atsiunčiami prodekanei Elenai kartu su vienu pagrindžiančiu sakiniu, nurodant už ką (pvz., Už….).
Nuo 2018-11-23 iki 2018-12-09 imtinai fakulteto bendruomenė balsuoja už patinkančius kandidatus spausdami „Patinka” fakulteto Facebook paskyroje.
2018-12-10 d. speciali komisija išrenka SMF Metų žmogų 2018 – darbuotoją ir studentą. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Komisija sudaryta iš visų katedrų/instituto, dekanato ir studentų atstovų.
2018-12-11 per Kalėdų eglutės įžiebimą skelbiamas SMF Metų žmogus 2018 (vienas darbuotojas ir vienas studentas).
VYKO TARPTAUTINIS SEMINARAS APIE ALKOHOLIO VARTOJIMO PASEKMES VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE
Birželio 21-23 dienomis vyko tarptautinis seminaras „Persisting Burden of Alcohol in Central and Eastern Europe: Recent Evidence and Measurement Issues“. Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centras, Makso Planko demografinių tyrimų institutas (Vokietija), Londono higienos ir tropinės medicinos mokykla, „Population Europe“ network ir Nacionalinis vėžio institutas. Seminaro organizavimą rėmė Lietuvos mokslo taryba, VDU Mokslo fondas ir Nacionalinis vėžio institutas.
Ekspertų komentarai apie alkoholio vartojimą Lietuvoje: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/geriantiems-nepatiks-siulo-recepta-kaip-atgrasyti-nuo-alkoholio.d?id=75028528
Daugiau informacijos apie renginį: http://www.vdu.lt/lt/tarptautiniai-ekspertai-aptars-alkoholio-politika/
Tarptautinis seminaras, šeimos politikos ir gimstamumo pokyčių Lietuvoje ir Baltarusijoje aptarimui
Š.m. lapkričio 19 d. Vilniuje vyks Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro
organizuojamas tarptautinis seminaras apie šeimos, šeimos politikos ir gimstamumo pokyčius
„Šeimos politika, šeima ir gimstamumas: įvairios trajektorijos – panašūs rezultatai?“
Seminaro tikslas aptarti labai aktualias Lietuvai ir kaimyninėms šalims išliekančio žemo gimstamumo
problemas prieštaringų šeimos instituto ir šeimos politikos pokyčių kontekste.
Seminare, kuris rengiamas tarptautinio projekto „Baltarusijos ir Lietuvos šiuolaikinės
demografinės problemos: variacijos, panašumai ir būdai pereiti į tvarią raidą“ (įgyvendinamas
tarpvalstybinės Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo
mokslo ir technologijų srityje programos rėmuose, remiant Lietuvos mokslų tarybai)
pranešimus skaitys mokslininkai-demografai ir viešosios politikos ekspertai iš Lietuvos,
Vokietijos ir Baltarusijos.
Tarptautinis seminaras vyks 2018 m. lapkričio 19 dieną 11:00-16:00 val. Vilniaus miesto
savivaldybės Tarybos kolegijos salėje (Konstitucijos pr. 3, 20 aukštas, LT-09601 Vilnius).
Tarptautinio seminaro organizacinis komitetas
Vadovė:
Prof. Vladislava Stankūnienė (VDU Demografinių tyrimu centras)
Nariai:
Dr. Domantas Jasilionis (VDU Demografinių tyrimu centras / Makso Planko demografinių
tyrimų institutas, Vokietija)
Dovilė Galdauskaitė (Vilniaus universitetas / VDU Demografinių tyrimu centras)
Asmuo kontaktams:
Dovilė Galdauskaitė
Tel.: +370 634 58029
El. paštas: dovile.galdauskaite@gmail.com
Doktorantūros studijos: kokie iššūkiai kyla?
Gruodžio 8 d., ketvirtadienį, 18 val. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 106 aud.) vyks VDU doktorantų klubo organizuojama atvira diskusija tema: „Pradedu doktorantūrą: kas dabar? Baigiu doktorantūrą: kas toliau?“.
Kokių lūkesčių turi būsimas doktorantas? O ko laukiama iš paties būsimo doktoranto? Kaip atpažinti žmogų, pasirengusį doktorantūros studijoms ir moksliniam darbui?
Ar daug kūrybiškumo mokslininko gyvenime? O laisvės? O laiko? Mokslinis darbas ir kiti darbai, mokslinis darbas ir šeima, mokslinis darbas ir atostogos, mokslinis darbas ir laisvalaikis – ar tai suderinama? Ar derinimo klausimas nuolatinis?
Jeigu ne mokslininkas, tuomet kas? Kokios jauno mokslo daktaro karjeros galimybės Lietuvoje? O tarptautinėje erdvėje? Kur ir kaip save pozicionuoti?
Doktorantai keičiasi, o klausimai išlieka tie patys. Doktorantai tampa mokslo daktarais, o klausimų nemažėja.
Diskusijos metu atsakymų į klausimus doktorantams, mokslininkams padės ieškoti VDU docentė socialinių mokslų daktarė Milda Ališauskienė. Sociologė yra prestižinės „Fulbright“ stipendijos laimėtoja, aktyviai vykdo mokslinę veiklą ir turi aiškią poziciją apie mokslo padėtį bei perspektyvas Lietuvoje.
Kviečia doktorantai, laukiami visi – nuo doktorantūrą pradėjusiųjų iki mokslo daktarų. Diskusija siekiama, kad atsakymai į rūpimus klausimus laiku pasiektų pirmų metų doktorantus, kad su jais savo patirtimi, problemų sprendimais galėtų pasidalyti vyresnieji kolegos ir tie, kuriems doktorantūros procesas jau baigtas.
Daugiau informacijos el. paštu
Konferencijoje – eismo psichologų įtaka pažeidimų mažėjimui keliuose
Lapkričio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks Tarptautinė eismo psichologų konferencija. Jos metu bus skirtingais aspektais apžvelgta eismo saugumo situacija Lietuvoje: pristatoma tiek jo padėtis atskiruose Lietuvos miestuose, tiek būsimų vairuotojų parengimo bei įvertinimo situacija mūsų šalyje. Konferencijoje užsienio šalių ekspertai, eismo psichologai dalinsis savo patirtimi dirbant su kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Bus aptarti greičio viršijimo aspektai, išgėrusių vairuotojų ir pakartotinių pažeidėjų situacijos.
Renginyje taip pat bus apžvelgtos eismo psichologo kompetencijos bei aptariamos galimybės eismo psichologams aktyviau dalyvauti politiniuose sprendimuose, susijusiuose su eismo saugumo didinimu. „Psichologai gali prisidėti prie mirčių ir sužeidimų keliuose mažėjimo. Atėjo laikas eismo psichologų idėjas išgirsti ir Lietuvoje“, – pasakoja VDU Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė.
Konferencijoje kviečiami dalyvauti psichologai, vairavimo instruktoriai, politikai, kurie domisi eismo saugumu mūsų šalyje ir aktyviai dalyvauja eismo dalyvių rengimo procese. Prie susirinkusiųjų prisijungs VDU Rektorato, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų atstovai.
Eismo psichologai visame pasaulyje siekia įvairiais būdais prisidėti prie saugesnio žmonių keliavimo. Jie dalyvauja būsimų vairuotojų rengime, konsultuoja prasižengusius ir teisės vairuoti netekusius asmenis, įvertina asmenų galimybes tapti ar išlikti vairuotojais, padeda kelių infrastruktūros inžinieriams priimti geresnius sprendimus, konsultuoja sprendimus priimančias institucijas dėl eismo dalyvių elgesio, atlieka mokslinius tyrimus, leidžiančius nustatyti eismo dalyvių elgesį ir jo priežastis. Lietuvoje žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius vis dar yra didelis, viršijantis daugelio Europos šalių statistinius rodiklius – galima manyti, kad eismo psichologų potencialas mūsų šalyje yra neišnaudojamas.
Daugiau informacijos apie šį renginį ir kontaktas žiniasklaidai: VDU Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė, el. paštas: laura.seibokaite@vdu.lt arba Psichologijos katedros tel.: +37037327824.
