Įžiebta Kalėdų eglutė ir paskelbti SMF Metų žmonės
Gruodžio 11 d. tradiciškai įžiebėme VDU Socialinių mokslų ir Teisės fakultetų Kalėdų eglutę. Metus apžvelgė SMF dekanas prof.Algis Krupavičius ir TF prodekanė Dr.Aušrinė Pasvenskienė, susirinkusius sveikino Kauno m. mero pavaduotojas Simonas Kairys. VDU kapelionas kunigas Andrius Končius kalbėjo apie gimstančią viltį – Kalėdų kūdikėlį, ir laimino susirinkusius. Katedros, institutas ir studentai tradiciškai kabino kalėdinį žaisliuką su palinkėjimais, o Teisės fakulteto atstovės ant eglutės kabino valgomus papuošimus, kuriais kvietė vaišintis sesijai besiruošiančius studentusVDU Muzikos akademijos studento Pranciškaus Macevičiaus akordeono muzika suteikė popietei šventiškumo, buvo šilta ir jauku, tad dėkojame visiems dalyvavusiems bei linkime ramaus Advento, sėkmingos sesijos bei linksmų Kalėdų!
Išrinkti SMF Metų žmonės 2018
Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu paskelbti 2018 m. VDU SMF Metų žmonės: Socialinio darbo katedros referentė Sondra Sapiegienė už ilgametį darbą Socialinio darbo katedroje, bendruomenės burimą, palaikymą, skatinimą bei kantrybę, ir Organizacinės psichologijos magistrantas Tadas Vadvilavičius – už aktyvią akademinę ir mokslinę veiklą, psichologijos bei VDU atstovavimą.
SMF Metų žmogus – darbuotojas ir studentas, yra renkamas iš bendruomenės iškeltų kandidatų, atstovaujančių skirtingus fakulteto padalinius, balsuojant bendruomenei ir komisijai, sudarytai iš visų padalinių ir studentų atstovų. Dekano padėkos buvo įteiktos visiems SMF Metų žmogaus nominantams. Sveikiname!
Ar smurtas mūsų kasdienybės norma?
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nustatyti smurto mastą sudėtinga, nes nėra žinomos efektyvios priemonės jam stabdyti. Visgi, kasmet įgyjama daugiau žinių ir patirties. Aiškėja, kad smurto galima išvengti ir rasti daug tinkamų būdų jį sumažinti, kad nekentėtų vaikai, šeimos ir bendruomenės.
Šiuo tikslu, smurto prevencijos grupės iniciatyva Kaune kelis metus organizuojama tarptautinė – mokslinė konferencija, kurioje susirinkę specialistai dalinasi gerąją patirtimi, o užsienio svečiai pristato savo veiklą ir efektyviausius darbo metodus. Šių metų konferencijos „Smurto prevencijos gerosios patirties sklaida“ metu dalyviai diskutavo apie smurto prevenciją darbe, ugdymo įstaigose, šeimoje bei savižudybių prevenciją. Pristatytos Kauno miesto partnerių iš Švedijos bei Suomijos gerosios praktikos smurto prevencijos srityje.
Daugelio dalyvių išsakytos mintys kėlė nerimą, ar smurtas mūsų kasdienybėje tapo norma, kad kartais net nepastebima žodžiais smurtaujančio kolegos, tėvai nemato poreikio įsitraukti į savo vaikų patiriančių patyčias arba jas inicijuojančių problemos sprendimą mokykloje, nepastebima šeimoje tyliai kenčiančio artimo žmogaus, toleruojama žiniasklaidos skleidžiama informacija apie nusikaltimus ir smurto protrūkius ir leidžiama šias laidas stebėti mažamečiams.
Prevencija kaip socialinė ekonomika
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo agresyvaus elgesio ir smurto šeimose kenčia apie 60 proc. Europos ir Centrinės Azijos šalyse gyvenančių vaikų ir paauglių. Kuo daugiau smurto yra šeimose, tuo daugiau nuo tos problemos kenčia visuomenė. Akivaizdu, kad smurtas yra viena svarbiausių mirties priežasčių jaunų ir darbingo amžiaus žmonių (15 – 44 m.) tarpe.
Psichologė Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė akcentuoja, kad prevencija, kaip viena pagrindinių psichologinio bei socialinio darbo veiklų, yra svarbi bei ekonomiškai naudinga tiek visuomenės, tiek individualiu lygmeniu sprendžiant Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemas.
Ar taikytinos prevencinės priemonės yra efektyvios priklauso nuo prevencinės programos pritaikymo konkrečiam žmogui ar grupei, pagal poreikius, amžių, turimus sunkumus ar ypatumus, programos vadovo socialinius ir psichologinius gebėjimus kurti šiltą autoritetiniu santykiu paremtą ryšį, kombinuoti įvairius prevencinius metodus, žinių pateikimą derinti su tarpasmeninio santykio užmezgimu bei vertybių/nuostatų keitimu. Labai svarbus prevencinių programų ilgalaikiškumas. Pvz.: jeigu vykdomas patyčių prevencijos programa mokykloje, tai ji turėtų trukti ilgiau negu vienerius metus. Tai turi būti nuolatinis procesas ir darbas tiek su mokyklose bendruomene, tiek su tėvais ir pačiais moksleiviais.
Vaikų smurto atvejai
Socialiai nepriimtinas elgesys dažnai pasireiškia kartu su kitais sunkumais ir plinta, todėl būtina ieškoti efektyvių agresyvaus elgesio apraiškų mažinimo metodų ir ugdyti nesmurtinę bendravimo kultūrą ugdymo įstaigose. Šios veiklos iš mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų reikalauja daugiau psichologinio pasirengimo, pastangų, kūrybiškumo, organizacinių sugebėjimų. Šeimos santykių instituto šeimų konsultantė Živilė Baronienė pastebi, kad dauguma vaikų smurtauja arba tyčiojasi, o aukos leidžia su jomis taip elgtis todėl, kad nežino kitų elgesio būdų. Svarbu dėmesį fokusuoti į universalias patyčių prevencijos programas, integruotas į bendrąją ugdymo programą.
Vaikams svarbu ne tik sužinoti, kaip reikėtų elgtis, tačiau suaugusiesiems padedant jie turi išmokti tinkamų elgesio būdų, suprantant tokio elgesio prasmę ir naudą. Džiugu, kad vis labiau įvertinamos prevencinės programos, skirtos vaikų socialinių įgūdžių lavinimui, emocijų atpažinimo ir tinkamos jų raiškos, vertybinių nuostatų ugdymui, pagarbių santykių šeimoje ir mokyklos bendruomenėje kūrimui. Pasak psichologės, emocinės ir socialinės kompetencijos ugdymas yra svarbi smurto prevencijos dalis.
Išeitis – tarpusavio santykių šeimoje kultūros ugdymas
Psichiatrė – psichoterapeutė Vaiva Bingelienė pabrėžia, kad norint mažinti smurto apraiškas visuomenėje, svarbu pradėti nuo tarpusavio santykių šeimoje kultūros ugdymo. Kaip nurodo V. Bingelienė, neretai artimuose santykiuose smurtinis elgesys atsiranda kaip būdas apginti savo poreikius ir norus būnant poroje ir apsaugoti savo asmenines ribas. Todėl vien smurtinio elgesio koregavimas nėra efektyvus, jeigu pora neišmoksta tinkamų būdų pasirūpinti savimi, nekuria sveikų ir pagarbių santykių.
Žvelgiant į smurto problemos paplitimo mastą iš gydytojų pozicijos, šeimos gydytojas savo kasdieniniame darbe dažnai susiduria su šeimos problemomis, o neretai ir smurtu šeimoje. Laiku nustatyta smurto problema apsaugo šeimos narius nuo fizinių ir psichinių sveikatos sutrikimų, leidžia pagerinti aukų gyvenimo kokybę, sumažinti nedarbingų dienų skaičių, padidinti darbo našumą. Pirminės sveikatos priežiūros komandos nariams dažnai tenka ieškoti pagalbos galimybių savo pacientams, išgyvenantiems krizę.
Socialinės edukacijos vaidmuo
Pasak Olgos Vasiliauskienės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytojos, kol kas Lietuvoje stokojama gairių ir patvirtintų teisės aktų, nusakančių, kada šeimos gydytojui arba bendruomenės slaugytojui būtina kreiptis į socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančias institucijas, kokios bendradarbiavimo procedūros turėtų būti taikomos sprendžiant kompleksines socialines ir sveikatos problemas.
Tyrimai rodo, kad veiksmingas komandinis darbas ir aiškus atsakomybių bei pareigybių pasiskirstymas tarp įstaigų, kurios yra atsakingos už socialinės rizikos šeimų priežiūrą, yra būtinos sąlygos veiksmingam kompleksinių problemų sprendimui. Užsienio šalių patirtis byloja, kad bendradarbiavimas tarp sveikatos ir kitų sričių specialistų leidžia veiksmingai spręsti smurtą patiriančių šeimų problemas.
Tėvystės įgūdžių lavinimas gali padėti sustabdyti užburtą smurto kultūra paremto auklėjimo ratą. VDU Socialinių mokslų fakulteto, Socialinio darbo katedros dėstytojos dr. Jorūnes Vyšniauskytės-Rimkienės teigimu, tėvų vaidmuo pagarbių santykių kūrimui yra labai svarbus – privaloma stiprinti tėvus, skatinant tėvystės įgūdžių lavinimo ir paramos grupių atsiradimą šalyje, kad tėvai taptų vis daugiau sąmoningi, turėtų daugiau erdvių bendrauti tarpusavyje.
Vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys pastebi, kad darbas su vaikais turi būti nuoseklus, nefragmentiškas, mokant vaikus pažinti ir išreikšti savo emocijas, socialinius įgūdžius, įtraukiant tėvus, mokytojus. Patyčių prevencijos programos turi būti tęstinės, trunkančios ilgiau nei vienerius metus, specialistai turėtų siekti realios, o ne imitacinės patyčių prevencijos.
Diskusijų svarba
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo socialiniais klausimais Sigito Šliažo teigimu, patirties pasidalinimo susitikimų smurto prevencijos tema ateityje tik daugės. „Tiek mokytojams, tiek socialiniams darbuotojams, tiek psichologams ar policijos pareigūnams yra labai svarbu skirti laiko ir bendrauti su kolegomis apie savo patirtį kovojant su smurtu“, – teigia S. Šliažas.
Seminarai ir diskusijos svarbios ne tik savęs pažinimui, bet ir gerosios praktikos sklaidai. Konferencijos metu pritarta rezoliucijai, kuri ragina atsakingas institucijas šviesti visuomenę, slopinant agresijos ir smurto, nepagarbaus elgesio kultūrą, skatinti draugiškumą, lygiavertį, pagarbų bendravimą ir bendruomeniškumą.
Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į pozityvios tėvystės, paremtos pagarbiu ir lygiaverčiu tarpusavio santykiu, nesmurtiniais vaikų auklėjimo metodais, palankios vaiko raidai aplinkos kūrimu, skatinimą, sudarant sąlygas visiems tėvams lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes.
Nuo 2014 metų specialistų ir aktyvių savo srities profesionalų dėka, Kauno mieste pradėjo veikti smurto prevencijos grupė. 2015 metais Kauno mieste mero potvarkiu buvo oficialiai patvirtinta darbo grupė smurto prieš vaikus prevencijai organizuoti, į kurią susibūrė įvairių institucijų, organizacijų ir įstaigų atstovai. Šiai grupei priklauso ir VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojos sociologė dr. Rasa Indriliūnaitė ir socialinio darbo specialistė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė.
Vienas pagrindinių darbo grupės tikslų – plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą patyčių ir smurto prieš vaikus prevencijos srityje ir užtikrinti priemonių ir programų, susijusių su smurto prieš vaikus prevencija, pakeitimų inicijavimą vietos ir nacionaliniu lygmeniu.
PRIMINIMAS Kvietimas į SMF ir TF Kalėdų eglutės įžiebimą gruodžio 11 d. 13 val.
Mielieji,
Dekano vardu maloniai Jus kviečiame dalyvauti SMF ir TF Kalėdų eglutės įžiebimo šventėje gruodžio 11 d.
13 val. Jonavos g. 66, pirmojo a. foje ir 14:30 kavinėje „Profesorius“.
Labai prašytume apie dalyvavimą renginio antrojoje dalyje, 14:30 kavinėje „Profesorius“ ,informuoti registruojantis
iki 12 07.
AGNĖS KUDARAUSKIENĖS daktaro disertacijos gynimas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS
praneša, kad 2018 m. gruodžio 14 d. 13.00 val.
Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje Auloje,
(Gimnazijos g. 7, Kaunas)
bus ginama AGNĖS KUDARAUSKIENĖS daktaro disertacija tema:
„Universiteto mokslininko akademinės veiklos
Fenomenologinės dimensijos“
(socialinių mokslų sritis, edukologija 07 S)
Disertacijos gynimo taryba
Pirmininkė:
prof. dr. Liudmila Rupšienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Klaipėdos universitetas.
Nariai:
doc. dr. Ilona Tandzegolskienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Vytauto Didžiojo universitetas,
prof. dr. Natalija Mažeikienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Vytauto Didžiojo universitetas,
prof. dr. Rūta Girdzijauskienė,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Klaipėdos universitetas,
prof. dr. Larissa Jõgi,
socialiniai mokslai, edukologija 07 S,
Talino universitetas.
Su daktaro disertacija galima susipažinti:
Klaipėdos universiteto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo,
Mykolo Romerio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto
bibliotekose.
Rektorius
Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai
Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.
Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo?
Jūs taikliai įvardijote mūsuose vyraujantį suvokimą, – sako prof. Dr. Aušra Maslauskaitė, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu – tai kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą ir veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata ir liga, viltys ir fantazijos – viskas yra ar gali tapti sociologijos objektu. Sociologija savo supratimą grindžia moksliniais metodais, tad jos atsakymai skiriasi nuo „gatvės žmogaus“ ir yra ypatingai svarbūs priimant viešosios politikos sprendimus, o ir pačiai visuomenei susivokiant, kokia ji bei kur juda. Kuo mažesnis ir labiau apmūsijęs sociologinis veidrodis, tuo liguistesnė labiau liguista visuomenė.
Sociologinio darbo pagrindas – tyrimai. Tad kokius tyrimus atlieka sociologai?
Sociologinių tyrimų labai daug, todėl įmanoma aprėpti tik vienos ar kelių sociologijos sričių darbus, kurių daugybė pasirodo kasmet, – sako prof. dr. Artūras Tereškinas. Tik čia, Lietuvoje, turime gana ribotas tyrėjų pajėgas, todėl gali atrodyti, kad sociologija nelabai matoma viešumoje arba dažnai laikoma tik visuomenės apklausų analize. Sociologija – tai mokslas, kuris privalo gana operatyviai reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, todėl kasmet sociologiniuose tyrimuose galima pastebėti naujų krypčių, madų, idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu vis intensyviau domimasi reprodukcinėmis technologijomis, genų inžinerija, socialiniu „įsitinklinimu“, vis didėjančiais piliečių sekimo ir socialinės kontrolės mastais, pabėgėliais, emocine sveikata, pornografija, romantine meile ir kitomis temomis. Sociologija apmąsto tai, kas vyksta atskirose visuomenėse, todėl jos vaidmenį sunku pervertinti. Mano manymu, jos reikšmė tik didės.
Jei sociologijos žvilgsnis toks skvarbus, o jos siūlomi atsakymai – svarbūs, kodėl Lietuvoje vis dar vyrauja neadekvatus supratimas apie šį mokslą ir profesiją?
Yra keletas priežasčių, sako prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Pirma – sociologijos žinios nėra mokyklinės programos dalis, nors be jų neįmanoma paaiškinti procesų, kurie išsivysčiusiame pasaulyje vyksta pastaruosius maždaug du šimtus metų. Todėl istorinių įvykių datos, juos apibūdinantys požymiai nesugula į proceso visumą. Egzistuoja daugybė faktų, bet nėra kritinio jų suvokimo. Antra, kaip jau minėta, kol kas neturime kritinės masės sociologų, kurie reaguotų į aktualijas, tad ši nišą geriausiu atveju užpildo gretutinių socialinių mokslų žmonės, o blogiausiu –autoritetai su ribotu ekspertiniu žinojimu. Trečia, mūsų visuomenei būdinga tai, ką įvardinčiau kaip žiniomis grįstos politikos poreikio imitacija. Iš esmės šiuolaikinėje viešojoje politikoje būtinos sociologinės žinios – tiek nustatant problemą, priimant sprendimą, sekant jo įgyvendinimą, jį koreguojant. Tačiau jei pas mus sociologinėmis žinios naudojamasi kažkuriame iš šių etapų, tai ne todėl, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tik tam, kad būtų išpildyti procedūriniai reikalavimai imituojant žiniomis grįstą politiką. Stinga ir pasitikėjimo mokslu, bet čia jau bendresnė problema, atvedanti ir prie „fake news“ reiškinio.
Kaip manote, kokia tema Lietuvoje šiuo metu yra aktualiausia? Gal kuri nors sociologijos tyrimų kryptis yra verčiausia lietuvių mokslininkų dėmesio?
Kiekvienam mokslininkui aktualiausia ta tema, kurią jis tiria, tvirtina prof. dr. Artūras Tereškinas. Man labai aktuali atrodo sociologinė neigiamų emocijų – nusivylimo, gėdos, baimės, nerimo, pykčio, pavydo, neapykantos – analizė, kurios Lietuvoje beveik nėra. Tai daryti svarbu dėl to, kad gyvename šių neigiamų emocijų perpildytoje visuomenėje. Trūksta ir įvairiapusiškesnių lietuviško politinio, ekonominio ir kultūrinio elito, kuris užsiima nuolatiniu mūsų gėdinimu ir žeminimu, neapykantos ir baimės sklaida, tyrimų. Būtų įdomu tirti ne tik tai, kas priklauso šiam elitui, bet ir tai, kodėl tie asmenys jam priklauso ir kokiais emociniais mechanizmais jie vadovaujasi siekdami mus kontroliuoti ir demonstruoti savo galią. Be abejo, įdomi būtų ir lietuviškos socialinės vaizduotės ar vaizduočių skurdumo priežasčių analizė. Mano kolegos VDU Sociologijos katedroje gilinasi į nelygybių ir socialinės atskirties, šeimos gyvenimo, sveikatos, migracijos, demografinių procesų tyrimus. Kaip jau sakiau, svarbių ir įdomių temų tikrai daug, tik jas tirti trūksta ir žmogiškų, ir laiko išteklių.
Sociologijos studijos, kitaip nei pavyzdžiui medicinos ar teisės, jas besirenkančiam savaime nepadiktuoja ateities darbo galimybių?
Tikrai taip, sociologijos studijos jūsų savaime nepasodina į konkrečią darbo kėdę, tačiau suteikia išsilavinimą ir gebėjimus, kurie sėkmingai pritaikomi įvairiose profesinėse srityse. Kai ką tai gali gąsdinti, nes vis dar gana schematiškai mąstome apie išsilavinimą ir darbą. Tačiau šiandieninėje darbo rinkoje yra didžiulis poreikis specialistų, kurie geba analizuoti, yra pasirengę atlikti tyrimus, moka dirbti su dideliais duomenų masyvais, atskleidžiančiais žmonių nuomones ir pasirinkimus. Ši profesinė ekipuotė yra saugus pasirinkimas, nes ji reikalinga viešojo valdymo, medijų, marketingo, komunikacijos ir kitose srityse. Dar daugiau – ji suteikia galimybę kūrybingai formuoti savo profesinę biografiją, gyvenime judant tarp skirtingų veiklų. Sociologijos bakalauro studijų programa Lietuvoje yra tikrai išskirtinė, nes ji jau beveik tris dešimtmečius be pertrūkio įgyvendinama tik dviejuose universitetuose, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. Stojantiesiems siūlytume atidžiai pažvelgti į kiekvieno universiteto Sociologijos katedrose dirbančių mokslininkų tyrimų profilį, t.y. kas yra jų tyrimų objektas, kiek jų tyrimai žinomi užsienyje, kokie yra studijuojančių atsiliepimai.
Konferencija “Suaugusiųjų švietėjai ir socialiniai pokyčiai“ Taline
VDU Edukologijos instituto dėstytojos Prof. Margarita Teresevičienė ir Doc. Elena Trepulė bei doktorantė Ramunė Bagdonaitė-Stelmokienė spalio 18-20 d. dalyvavo ir pranešimus skaitė ESREA (European Society for on the education of adults) tinkle konferencijoje Talino universitete. Dalyviai iš 14 šalių diskutavo apie suaugusiųjų švietėjų profesionalizaciją, tapatybę ir vaidmenį bendruomenės augimui ir mokymuisi visa gyvenimą. Konferencijos veiklos buvo pagrįstos suaugusiųjų mokymosi principais, aktyviu dialogiškumu, dalyvavimu ir diskusijomis prie apvalaus stalo.
SKELBIAMAS STUDENTŲ PRAKTIKOS KONKURSAS NE ES/EEE ŠALYSE
Jeigu turi svajonę aplankyti tolimus kraštus, ši galimybė yra skirta Tau!
Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2018 m. gruodžio 16 d. Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-01-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.
Atrinktiems studentams skiriama „Erasmus+“ arba VDU mobilumo stipendija. Šalių sąrašas, stipendijų dydis ir skaičius:
ERASMUS+ STIPENDIJA
| ERASMUS+ STIPENDIJA Šalis | Praktikos trukmė | Stipendijų skaičius | Stipendijos ir kelionės išmokos dydis |
| Bosnija ir Hercegovina | 2 – 4 mėn. | 3 | 700 Eur/mėn. + 275 Eur |
| Izraelis | 2 – 4 mėn. | 2 | 700 Eur/mėn. + 360 Eur |
| Rusija | 2 – 4 mėn. | 2 | 700 Eur/mėn. + 275 Eur |
VDU MOBILUMO STIPENDIJA
| Šalių grupė | Praktikos trukmė | Stipendijų skaičius | Stipendijos ir kelionės išmokos dydis |
| Šalys priklausančios Pietų Azijai, Rytų Azijai, Ramiojo vandenyno regionui, Vidurio rytams, Šiaurės Amerikai, Lotynų Amerikai ir Karibams | 1-3 mėn. | 8 | 650 Eur/mėn. |
| Šalys, priklausančios Europai (išskyrus ES ir EEE šalis, Turkiją, Makedoniją, Serbiją), Centrinei Azijai ir Afrikai. | 1-3 mėn. | 8 | 550 Eur/mėn. |
Daugiau informacijos suteiks: Tomas Mickevičius
Tarptautinių ryšių departamentas
El. paštas: tomas.mickevicius@vdu.lt
Tel. nr.: 8 37 327 978
Adresas: V. Putvinskio g. 23, 207, Kaunas
Mokslo potencialas: kaip vyriausybei nepridurniuoti?
Prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Aukštojo mokslo tarybos narys
Naujoji valdančioji dauguma, pirmiausia valstiečių ir žaliųjų sąjungos asmenyje, daug kartų kartojo, kad vienu svarbiausių jos prioritetų bus švietimo ir mokslo politika. Tačiau ką nors darant bet kurioje srityje, būtina įvertinti tai, kas yra gerai, ką reikia pataisyti, ir galiausiai, ko reikia, galbūt, atsisakyti. Visais atvejais pradžioje pirmasis žingsnis yra esamos situacijos analizė. Ji turi būti objektyvi, nešališka, detali ir patikima.
Tiesą sakant, ir A. Butkevičiaus vyriausybė nuo 2016 m. pradžios svarstė mokslo ir studijų kokybės gerinimo, mokslo ir studijų institucijų išteklių konsolidavimo koncepcijas. Buvusios kadencijos Seimas rugsėjo mėnesį dar suspėjo patvirtinti Lietuvos mokslo politikos ir inovacijų politikos kaitos gaires, kur numatyta konsoliduoti mokslo ir studijų institucijų potencialą. Tik prieš ką nors konsoliduojant labai vertinga žinoti – kas ir kaip yra konsoliduotina?
Tam šiais laikais reikia duomenimis ir įrodymais pagrįstos analizės. O ir madinga tokią turėti. Ar tokios turime? Bent pretendentų į ją yra. 2014- 2015 m. buvo atliekamas palyginamasis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų potencialo tyrimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) pasitelkus net tarptautinius ekspertus. Iš jo 2016 m. atsirado MOSTA mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė. Dabar šio tyrimo rezultatai dažnai pristatomi kaip pagrindas galimiems/būsimiems mokslo ir studijų politikos sprendimams.
Kaip teigia šio tyrimo vykdytojai, atskiro universiteto vertinimui naudoti net 128 rodikliai iš 11 šaltinių. Bendrai konkretaus universiteto vykdomoms studijų sritims priskirtos spalvos pagal potencialo lygį, t.y. jei buvo surenkama mažiau nei 45 proc. galimų balų – raudona, 45-65 – geltona, 65 ir daugiau – žalia. Toliau paskaičiuotas bendras universiteto balas kaip svertinis sričių balų (pagal studentų skaičių) ir bendrųjų universiteto balų vidurkis. Tad potencialo analizės metodika buvo daugiakriterinė, lyg ir visapusiška. Bent iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau įdėmiau pažvelkime į šios mokslo ir studijų institucijų potencialo analizės rezultatus.
Pagal ją aukščiausio lygio ir didžiausią potencialą Lietuvoje turi ir pati žaliausia spalva dega Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (jo bendras balas- 69). Jei pagal sveiką protą manėte, kad turėtų pirmauti Vilniaus universitetas, tai galvokite iš naujo. Nors dar Volteras yra pastebėjęs, kad sveikas protas nėra toks dažnas [dalykas] (angl. common sense is not so common).
Vilniaus universitetas su 62 balais dalijasi antra ir trečia vieta su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu. Sulyginti VU ir ISM , kai pirmasis yra klasikinis ir, ko gero, labiausiai Lietuvoje studijas mokslu grindžiantis universitetas, su ISM, kuris yra siaurai specializuota verslo mokykla su daugiau nei 10 kartų mažesniu studentų skaičiumi nei VU, nors neabejotinai geriausia privati aukštoji mokykla, yra šiek tiek per daug. Jei jau lyginame, tai objektai turėtų būti tarpusavyje palyginami. VU ir ISM paprasčiausiai priklauso skirtingoms universitetų klasėms: pirmas yra klasikinis, o antrasis – studijų universitetas. Jau minėtas LSMU taip pat dėl to, kad jis specializuotas universitetas, neturėtų būti lyginamas su daug įvairesniais pagal studijų sričių skaičių Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Klaipėdos ar Šiaulių universitetais, kur galima rasti net 5 studijų kryptis: socialiniai, humanitariniai, technologiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai. Ir LSMU nelyginamas net su Mykolo Riomerio, Lietuvos edukologijos universitetais, nes juose yra 3- 4 studijų sritys.
Tolesnes vietas bet jau su geltona spalva, manykite, kad mažiau konkurencingi, užima VGTU (58 balai), KTU (52), ASU (51) ir privatus su vos apie 500 studentų LCC tarptautinis universitetas (iš esmės turintis tik socialinių mokslų programas ir jokių rimtesnių tyrimų nevykdantis), toliau Lietuvos sporto universitetas (49) ir VDU (46). Tačiau čia vėl labai skirtingi universitetai ir pagal studijų kryptis, jų skaičių, savo dydį. Galima būti dar vardinti tuos universitetus, kuriems dega raudona šviesa. Anie tai aiškiai be potencialo…. Bet esmė, kad toje mokslo ir studijų potencialo analizėje lyginami sunkiai palyginami dalykai, o jos rezultatai daugiau nei keisti.
Dar „įdomesnių“ atradimų yra, kai universitetų potencialas matuojamas pagal penkias studijų kryptis: socialiniai, humanitariniai, technologiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai.
Socialiniuose moksluose lyderiais tampa (net intrigos nebėra!) ISM ir VGTU – kiekvienas su 62 balais, VU gauna 56 potencialo balus, t.y. beveik tiek, kiek LCC su 53 balais. Humanitarinių mokslų ir studijų srityje lyg ir turime sveiko proto blyksnį, nes pirmauja VU su 49 balais, bet toliau vėl „netikėtumas“ yra VGTU kaip antras humanitarinio potencialo universitetas su 41 balu. Technologinių mokslų srityje siurprizai tęsiasi. Juose, pasirodo, aiškiai pirmauja Vilniaus universitetas (77 balai), o KTU (59) ir VGTU (58) ženkliai atsilikę.
Laikas sustoti, nes „įrodymų“ arba rašymo šakėmis ant vandens apie mokslo ir studijų potencialą minėtame tyrime daugiau nei reikia (pagaliau skaitytojai patys gali analizuoti pridėtą paveikslą). Apibendrinimas elementarus: tokia analizė yra klystkelis tik su dabar populiaria pretenzija į profesionalumą. Svarbiau yra kita, kad pagal tokio „tyrimo“ rezultatus jokių duomenimis pagrįstų sprendimų priimti negalima.
Kaip rasti kelią iš šios iškreiptų veidrodžių karalystės? Vienas būdas yra atlikti naują ir pilnavertį mokslo ir studijų institucijų potencialo tyrimą. Kitas kelias – tai pasinaudoti jau esamais labiau patikimais duomenims potencialo vertinimui, nes sprendimai nelaukia. Apie ką kalbama? Apie Lietuvos mokslo tarybos kas trejus metus atliekamą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo ir meno darbų bei tyrimų projektų vertinimą. Paskutinis toks vertinimas apėmė 2012- 2014 metus. Kad šis mokslo potencialo vertinimas daug geriau atspindi tikrovę ir yra aiškiai objektyvesnis, galima iliustruoti 2012- 2014 metų rezultatais humanitariniuose ir socialiniuose moksluose.
Humanitarinių mokslų srityje aukščiausi mokslingumo rodikliai buvo Vilniaus universitete, o antroje vietoje yra Vytauto Didžiojo universitetas. Toliau rikiavosi, bet stipriai konkuruodami tarpusavyje, Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetai, o nuo jų nedaug atsiliko Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Socialiniuose moksluose pagal kiekybinius mokslo darbų rodiklius pirmoje vietoje buvo tai Vilniaus, tai Mykolo Riomerio universitetas, bet pagal kokybinį mokslingumo vertinimą pirmavo Vilniaus universitetas. Pirmajame trejete yra VDU, bet su juo varžėsi dar keli universitetai- Kauno technologijos, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, o Šiaulių lenkė Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Beje, VGTU, kuris pirmauja socialiniuose moksluose pagal MOSTA, yra netoli pirmo dešimtuko pabaigos pagal gaunamą vadinamų mokslo taškų skaičių, o ISM atsiduria antro dešimtuko viduryje. Irgi logiška.
Tie, kas (politikų tarp tokių yra mažai) bent kiek giliau žino Lietuvos mokslo ir studijų būklę, vienareikšmiškai labiau pasitikės Lietuvos mokslo tarybos atliktais mokslingumo vertinimais. Jie iš esmės parodo, kas yra kas Lietuvos mokslo ir studijų pasaulyje. Gal su tam tikrais trūkumais, bet kaip atskaitos taškas net itin svarbiems sprendimams gali būti naudojami. Beje, pagal juos ir dabar mokslo ir studijų institucijoms yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Jei šių vertinimų neužtenka, tai dar palyginkime Lietuvos mokslo ir studijų institucijas pagal gebėjimus laimėti nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus. Tuomet bendras mokslo potencialo vaizdas bus dar tikslesnis ir rodys tai, kas yra iš tikrųjų.
Antai prieš kelias dienas prof. Alfredas Bumblauskas nerimavo, kad vyriausybė nepridurniuotų…. Jei vyriausybė bandys pagrįsti savo sprendimus minėtomis tegul ir gražiai skambančiomis, dar gi tarptautinėmis analizėmis, tai garantuotai pridurniuos… mokslo ir studijų politikoje.
1 pav. Mokslo ir studijų institucijų potencialas pagal MOSTA
Baltojo kaspino festivalis
Mūsų socialiniai partneriai fondas „Frida“ kviečia lankytis „Baltojo kaspino“ festivalio renginiuose, dalytis jais savo aplinkoje ir skleisti žinutę „Nulis tolerancijos smurtui” kartu su Festivalio organizatoriais.
Fondas turi ir ypatingą pasiūlymą – prašymą paremti Festivalį. Net ir labai gerų darbų nepadarysi be pingų, todėl su mūsų bičiuliais – restoranu „Ieti“ kviečia į labdaringą vakarienę, kurioje ne tik puikiai praleisite laiką, degustuosite ypatingus patiekalus („Iečio“ šefė yra pasaulio geriausių šefų šešioliktuke), bet Per vakarienę surinktos lėšos bus panaudotos „Baltojo kaspino“ festivaliui ir kitoms smurto prevencijai skirtoms veikloms organizuoti.
