Daugiausia neblaivių darbuotojų – 9 val. ryto ir vasarą
Didelio masto Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad darbe neblaivūs kasdien pasirodo 0,33% darbuotojų. Didžiausias neblaivumas fiksuojamas vasaromis ir rytais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai išanalizavo daugiau nei 2,7 mln. blaivumo patikrų duomenis, kurie leido įvertinti neblaivių darbuotojų paplitimą Lietuvos įmonėse.
Kiekvieną dieną buvo patikrinama vidutiniškai po 5.969 darbuotojus. Pirminės duomenų analizės rezultatai rodo, kad kasdien apie 0,33% darbuotojų į darbą ateina neblaivūs. Daugiausia neblaivių darbuotojų į darbą ateina 9 val. ryto. Teigiamų testų dalis išauga vasaros mėnesiais. Ypač dideli neblaivių darbuotojų rodikliai užfiksuoti pošventinėmis dienomis, teigia tyrėjai.
Liepą ir rugpjūtį teigiamų blaivumo patikros testų dažnis išauga, palyginus su kitais metų mėnesiais. Liepą teigiami testai pasitaikė dvigubai dažniau (0,48%) nei vasario mėnesį (0,24%).
Daugiausiai neblaivumo atvejų užfiksuota ryte ir po pietų. Nors daugiausia blaivumo patikrinimų buvo atlikta 6 ir 7 val. ryto, didžiausias neblaivumo atvejų dažnis užfiksuotas 8 ir 9 val. ryto. Jų dažnis taip pat išaugo po pietų, apie 13 val.
Socialinio darbo katedra bendradarbiauja su mokykla iš Radviliškio
Šių metų vasario ir kovo mėnesį Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos pagalbos mokiniui specialistės bendradarbiaudamos su Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedra rengė respublikinį piešinių konkursą „Mano svajonė”. Šį konkursą progimnazija organizuoja jau antrus metus iš eilės ir kaskart sulaukia vis daugiau dalyvaujančių 2-7 klasių mokinių iš visos Lietuvos miestų ir miestelių: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šilutės, Telšių, Anykščių, Mažeikių, Vilkaviškio, Kėdainių, Garliavos, Kelmės, Akmenės, Panevėžio, Palangos, Šiaulių, Radviliškio. Šiais metais konkursas sulaukė net 190 mokinių piešinių! Juose mokiniai perteikė savo mažas ir dideles, vaikiškas ir nevaikiškas, iš kasdienybės ir iš pasakų pasaulio atkeliavusias svajones. Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams bei mokinius konkursui paruošusiems pedagogams.
Foto paroda (NE)SAUGI ZONA
VDU Socialinių mokslų fakulteto Jonavos g. 66 trečiojo aukšto erdvėse jaunos fotografės Mildos Gineikaitės fotografijų paroda „(NE)SAUGI ZONA“. Darbai pasakoja apie nukirstus ir vis dar egzistuojančius medžius (ne)saugiose miesto erdvėse bei klausia: „Ar šiandien sparčiai keičiantis Kauno miesto vaizdui medis vis dar yra paveldas, ar tik įprastas, savaime augantis darinys, kurį lengvai galime pašalinti ir pakeisti kitu?“
Parodoje eksponuojami medžiai – nesaugioje gamtinėje zonoje, apsemti pavasarį patvinusių Nemuno ir Neries upių. Ir esantys jiems opozicija, augantys tarsi saugioje oazėje, VDU Botanikos sode. Kur medis tampa vertybe, eksponatu, o ne trukdžiu, atsidūrusiu ne laiku ir ne vietoje.
Tai pat regime ir jau nukirstus, kurių fotografijos esti kaip dokumentas, įrodymas apie jų buvusią egzistenciją. Bei likusius nuošalėje, bet vis dar nesijaučiančius saugiai.
Kitaip nei miesto planuose, fotografijose medis ne fonas, o pagrindinis personažas. Tačiau paroda kalba ne tik apie (ne)saugiai besijaučiančius medžius, bet ir apie žmones.
„Nesaugią zoną“ galime suvokti ne tik kaip vietą, kurioje gresia pavojus medžiui, bet ir kaip būseną, kai jaučiamės neturintys galios kontroliuoti vykstančius procesus, kartu kurti „bendrąją zoną“ – viešąją erdvę kaip diskusijų ir bendrystės lauką.
Milda Gineikaitė (g. 1996) – Vytauto Didžiojo universiteto studentė, jaunosios kartos fotografė. Kūrybinę fotografiją autorė suvokia kaip dokumentą ir įrankį tyrinėti aplinką, gamtos ir miesto santykį. Glaudus ryšys su gamta užgimė dar vaikystėje, o medis jos fotografijose atsirado jau beveik prieš dešimtmetį, pradėjus fotografuoti šalia namų augusį ir vėliau nukirstą „Aušrų medį“.
Medžių fotografiją vadindama „miesto gamtos dienoraščiu“, M. Gineikaitė parodoje į medžius žvelgia ne tik dokumentiškai, bet ir filosofiškai. Medis čia suvokiamas kaip „saugi zona“, vienas iš mūsų kultūros simbolių bei poetinė erdvė, kurioje susipina išgirsti ir kiekvieno praeivio kuriami daugiasluoksniai pasakojimai. Istorijos, žodžio svarbą parodoje iliustruoja asmeniški autorės apmąstymai ir poezijos fragmentai, pratęsiantys fotografijas bei leidžiantys kiekvienam susikurti autentišką, individualų parodos pasakojimą.
Parodos kuratorė Agnė Taliūtė
VDU Tėvų akademijos užsiėmimai sutraukia vis daugiau tėvų
Paskutinį mėnesio ketvirtadienį VDU Socialinių mokslų fakultete vyko VDU „Tėvų akademijos“ susitikimas miesto tėvams. Šiuos nemokamus užsiėmimus miesto tėveliams jau trečius metus dovanoja VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – sociologai, psichologai, edukologai, socialinio darbo atstovai. Užsiėmimai tampa vis populiaresni ir šiemet kaskart surenka nuo keliasdešimt iki šimto dalyvių. Tai – dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos – prisidėti prie visuomenės tobulėjimo.
Kovo 28 d. VDU Tėvų akademijos susitikimą, vėl pritraukusį apie šimtą klausytojų, vedė VDU Psichologijos katedros docentas Dr. Visvaldas Legkauskas tema „Vaikų auklėjimas be mušimo“. Docentas V. Legkauskas dėsto VDU Mokyklinės psichologijos magistrantūros programoje ir vykdo mokslinius tyrimus vaikų ir paauglių psichologijos srityje. Visvaldas Legkauskas yra knygų „Socialinė psichologija“ ir „Vaiko ir paauglio psichologija“ autorius. Paskaitoje buvo kalbama kaip išvengti situacijų, kuriose dėl savitvardos praradimo kyla agresija, o taip pat kaip valdyti save patekus į tokias situacijas ir kokių auklėjimo principų naudojimas padeda sukurti vaiko raidai palankią aplinką be smurto.
Prof. Mildai Ališauskienei – Metų proveržio apdovanojimas
Kovo 28 dieną vyko šeštųjų Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų įteikimo ceremonija. Žmogaus teisių „Oskarai“ išdalinti už 2018 metais nuveiktus darbus.
„Metų proveržio“ apdovanojimas už aktyvias organizacines pastangas rengiant 2018 m. gruodžio 10 dieną įvykusį pirmąjį Nacionalinį žmogaus teisių forumą skirtas VDU Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėjai, sociologei, religijotyrininkei, Atviros Lietuvos fondo valdybos pirmininkei prof. dr. Mildai Ališauskienei. Apdovanojimą įteikė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.
„Visuotinės žmogaus teisių deklaracija pasirašyta prieš 70 metų, tačiau jos idėjos Lietuvą pasiekė tik atkūrus Nepriklausomybę. Žmogaus teisių užtikrinimas įtvirtintas LR Konstitucijoje bei kituose įstatymuose. Deja, visuomenės apklausos rodo, jog tolerancija ir nediskriminavimas vis dar išlieka siekiamybe. Kyla klausimas, ar Lietuvai pavyko sukurti atvirą ir tolerantišką visuomenę, kurioje su kiekvienu žmogumi būtų elgiamasi pripažįstant jo įgimtą orumą ir žmogiškąją vertę“, – klausia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Milda Ališauskienė, atkreipdama dėmesį į švietimo svarbą ugdant žmogaus teisių supratimą Lietuvos mokyklose.
Forume visuomenė diskutavo apie žmogaus teises ir tai, ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių žmonėms. VDU profesorės Mildos Ališauskienės pastangų dėka, renginys sutelkė valstybines, nevyriausybines ir verslo organizacijas bei tarptautinę bendruomenę, jį aplankė daugiau nei 500 dalyvių. Renginys buvo skirtas 70-osioms Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos pasirašymo metinėms.
Nuotraukos: Luko Balandžio, 15 min.lt ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
Kvietimas į V-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją (Pratęstas pranešimų santraukų pateikimo laikas)
Balandžio 12 d., penktadienį, VDU Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia į V-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“, kuri vyks VDU Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, Kaune).
Konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių studijų pakopų sociologijos, antropologijos ir giminingų disciplinų, tokių kaip socialinė politika, politikos mokslai, komunikacija, kūrybinės industrijos, socialinė psichologija ir kt., kuriose taikomi socialinių tyrimų metodai, studentus ir jaunuosius mokslininkus.
Kviečiame teikti teorinio ir empirinio pobūdžio pranešimus. Pranešimų forma – žodiniai arba stendiniai. Konferencijos kalbos – lietuvių ir anglų.
Pranešimų santraukas (iki 200 žodžių) prašome teikti užpildant registracijos formą: iki balandžio 1 d.
Konferencijos programą numatoma paskelbti balandžio 1 d.
Renginio informacija socialiniame tinkle „Facebook“
Konferencijos koordinatorė – dr. Rasa Indriliūnaitė, el. p. rasa.indriliunaite@vdu.lt
Diskusijų forumas „Socialinis darbas – žmonių tarpusavio santykių profesija?!“
Kovo 19 d. VDU Socialinių mokslų fakultete vyko diskusijų forumas „Socialinis darbas – žmonių tarpusavio santykių profesija?!”, skirtas paminėti Pasaulinę socialinio darbo dieną. Diskusijos metu buvo keliami visiems svarbūs klausimai apie santykį su savimi, su klientu, su kolega, su vadovu, žiniasklaida ir daug kitų aktualių profesinių temų. Kiek santykio kūrimui ir buvimui jame svarbi asmenybė, kiek profesinės kompetencijos? Koks profesinių vertybių, žmogaus teisių, profesinių organizacijų vaidmuo? Vieni klausimai kėlė kitus, pagrįsdami diskusijos apie santykius reikšmingumą ir santykių svarbą socialinio darbo profesinės tapatybės paieškose.
Pranešėja dr. Laura Varžinskienė (VDU), diskutantai: Jūratė Tamašauskienė (Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos pirmininkė), Guoda Vaičekauskaitė (LR SADM) ir Kęstutis Vaišnora (Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas), diskusijos moderatorė doc. dr. Rasai Naujanienei (VDU). Diskusijoje dalyvavo gausi socialinių darbuotojų bendruomenė, vos tilpusi Jonavos g. 66 rūmų salėje.
Mokyklos psichologui tobulėti padeda ir pomėgiai: studentiška Erasmus+ patirtis
Mokyklinės psichologijos magistrantūros studijų programos studentė Indrė Steponavičiūtė-Kupčinskė 2018 metų birželio mėnesį pasinaudojo galimybe dalyvauti Erasmus+ vasaros stovykloje Kroatijoje. Indrė sutiko pasidalinti savo patirtimi ir paskatinti kitus nepraleisti savo progų.
Indrė teigia, kad 2018 metų birželį turėta patirtis su Erasmus+ programa jai leido praplėsti akiratį, įgyti naujos patirties ir paaugti kaip būsimai Mokyklinės psichologijos srities specialistei. Vos pasibaigus pavasario semestrui iš Facebook puslapio “Call for participants from Lithuania” (nuoroda į puslapį) mergina sužinojo, jog vyksta atranka į Kroatiją, projektą skirtą praplėsti žinias apie saviraišką per šokį ir feminizmo tematiką. Kadangi nuo pirmo magistro kurso Indrė lankė menų kolektyvą “VDU Solo latino” ir buvo dalyvavusi konkursuose, nedvejodama paskutinėmis minutėmis užpildė kandidato anketą su motyvaciniu laišku bei nusiuntė šokių įrašus. Indrė dalinasi, kad nekantriai laukė atsakymo, o sulaukusi teigiamo buvo be galo pakylėta.
Projekte dalyvavo keturiose šalyse (Lietuva, Bulgarija, Kroatija ir Turkija) gyvenantys jaunuoliai iki 27 metų. Per 11 dienų visa grupė, 28 žmonės, turėjo parengti šokį, kuris atskleistų toleranciją, lygias teises bei vienas kito priėmimą.
Štai ką Indrė pasakoja apie savo patirtį: ,,Tai buvo išties didelis iššūkis, dienos prasidėdavo nuo ankstyvo ryto, o baigdavosi vėlų vakarą. Visas jas leisdavome nagrinėdami jau pastatytus šokius, interpretuodami juos, diskutuodami apie saviraiškos galimybes ir po truputį statydavome savo baigiamąjį šokį. Viso projekto metu bendraudami vieni su kitais pažinome skirtingas kultūras, pristatėme savo šalių tradicijas, virtuvę, dalinomės ir diskutavome apie aktualias temas bei požiūrių skirtumus. Kaip viena komanda turėjome labai aiškų tikslą – pastatyti šokį ir jį sušokti Kroatijos sostinės pagrindinėje aikštėje, tačiau šio projekto metu pasiekėme daug didesnių ir svarbesnių tikslų: mokėmės kantrumo, vienas kito išklausymo, savianalizės, kritinio mąstymo, ryžto, gebėjimo dirbti komandoje. Man, kaip mokyklinės psichologijos studentei, šis projektas leido geriau pažinti save, suprasti, kaip padėti kitiems pažinti save, motyvuoti veiklai, apie saviraiškos galimybes per šokį, kurias lengva pritaikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Taip pat šiame projekte buvo ypač ugdomas kūrybinis mąstymas, kuris yra svarbus dirbant su vaikais, stengiantis su jais užmegzti kontaktą, sudominti, ieškant būdų kaip padėti.“
Pasibaigus projektui Indrė gavo individualų “YouthPass”, t.y. dokumentą, įrodantį jos dalyvavimą projekte, kuris gali būti pateikiamas gyvenimo aprašyme kaip vertinga patirtis einant profesijos link.
Pasižiūrėti Indrės ir jos draugų sukurtą šokį, kurį jie sušoko Zagrebo pagrindinėje aikštėje galima paspaudus šią nuorodą: https://www.youtube.com/watch?v=RqH7S2T9vRE&fbclid=IwAR2e4BLvJ9JyfskeIUke_DmeYbFWNXOmEOgMjcODKlFm06DslW5AZpXd40I
Jonas Ruškus išrinktas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininku
Kovo 11 d. Ženevoje (Šveicarija) prasidėjusioje Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių komiteto sesijoje antrąją kadenciją pradėjęs Lietuvos atstovas Jonas Ruškus išrinktas vienu iš trijų komiteto vicepirmininkų. J. Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Kauno „Arkos“ bendruomenės narys. JT Neįgaliųjų teisių komiteto pirmininko pareigos patikėtos Danlami Basharu iš Nigerijos, vicepirmininkais kartu su J. Ruškumi išrinkti Junas Ishikawa iš Japonijos ir Rosemary Kayess iš Australijos, komiteto pranešėja tapo Meksikos atstovė Amalia Eva Gamio.Visą straipsnį galite rasti čia
Algis Krupavičius. Po savivaldos rinkimų: keli skaičiai ir kelios projekcijos
Banalu, bet tai yra akivaizdus faktas, kad po kiekvienų rinkimų galime pasitikrinti politinių nuotaikų ir pasirinkimų peizažą šalyje.
