Socialinių mokslų fakulteto ir Švietimo akademijos dėstytojos vertino tiriamuosius moksleivių darbus Tarptautinėje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Iššūkis tyrėjams“

2019 m. balandžio 18 dieną Kauno „Santaros“ gimnazijoje vyko 19-oji Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“. Konferencijos tikslas – stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas; plėtoti mokyklų bendradarbiavimą ugdant mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas; skatinti mokinius argumentuotai ir kūrybiškai spręsti problemas; padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai; stiprinti ryšius su socialiniais partneriais: aukštosiomis mokyklomis, verslo įmonėmis ir kt.

Konferencijoje dalyvavo 132 mokiniai bei mokytojai iš Latvijos Daugpilio valstybinės gimnazijos, Vilniaus krikščionių gimnazijos, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos, Utenos r. Užpalių gimnazijos, Plungės „Saulės“ gimnazijos, Alytaus Jotvingių gimnazijos, Kauno r. Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Jonavos Senamiesčio gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, Kauno „Aušros“ gimnazijos, Kauno „Saulės“ gimnazijos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Kauno „Vyturio“ gimnazijos, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Kauno Tadao Ivanausko progimnazijos, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos ir Kauno „Santaros“ gimnazijos.

Parengti 82 pranešimai lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, I STEAM Biologijos laboratorijos, II STEAM IT – Ekonomikos laboratorijos, socialinių mokslų bei kūrybos, sveikos gyvensenos sekcijose. Italijos Britų kolegijos moksleiviai ir mokytojai turėjo galimybę teletiltu stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją.

Tiriamuosius darbus sekcijose vertino dėstytojai. Socialinių mokslų sekcijoje jaunųjų mokslininkų darbus vertino VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos klinikos vadovė dr. Kristina Kovalčikienė, Sociologijos katedros lektorė dr. Rasa Indriliūnaitė bei VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto doktorantė Giedrė Tamoliūnė.

Geriausių darbų autoriai buvo paskatinti rėmėjų dovanomis, o tiriamuosius darbus vertinusiems universitetų dėstytojams įteikti padėkos raštai.

VDU startuoja savanorystės-mentorystės projektas „Kelrodė žvaigždė“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada ir Vilniaus universitetu, pradeda vykdyti studentų savanorystės-mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“. Vytauto Didžiojo universitetas – pirmoji aukštoji mokykla, kuri inicijuos šią programą Kaune. Projekto pagrindinis tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti prasčiau besimokantiems ar socialinėje atskirtyje gyvenantiems 3-6 klasių moksleiviams.

Projekto metu savanoriai studentai, dvi valandas kartą per savaitę, bendraus su jiems paskirtu moksleiviu ir padės mokytis, supažindins su universitete ar Kauno mieste esančiomis veiklomis bei kartu turiningai leis laiką. Projektas truks visus mokslo metus, nuo 2019 m. rugsėjo iki birželio mėn.

Programoje dalyvausiantys moksleiviai bus atrenkami pagal socialinio darbuotojo ir psichologo paruoštas charakteristikas. Tuo tarpu savanoriauti norintys studentai iki gegužės 5 d. gali pildyti registracijos formą.

Pasibaigus registracijos laikotarpiui projektą universitete koordinuojantis asmuo susisieks su atrinktais kandidatais ir pakvies juos į motyvacinius pokalbius. Po jų atrinkti savanoriai toliau tęs pasiruošimą projektui – rudenio pradžioje numatomi savanorių-mentorių mokymai, o po jų prasidės ir pati „Kelrodės žvaigždės“ programa.

Jeigu esi socialiai atsakingas, draugiškas, imlus bei mėgsti naujas pažintis, tuomet kviečiame pildyti registracijos anketą ir sudalyvauti projekte!

Kviečiame į VII-ąją mokslinę konferenciją. Šiuolaikinė mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija VDU magistrų darbuose

MIELI PSICHOLOGIJOS BAKALAURO IR MAGISTRO STUDIJŲ STUDENTAI, ABSOLVENTAI, DĖSTYTOJAI IR SOCIALINIAI PARTNERIAI

 2019 m. gegužės 16 d.

 kviečiame į VII-ąją mokslinę konferenciją

 Konferencijos vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas,

Jonavos g. 66, 325 aud., Kaunas

DALYVAVIMAS NEMOKAMAS

 

 

Paskutinė galimybė – papildomas „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia papildomą konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2018–2019 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2019 m. gegužės 16 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Studentams studijas baigiantiems 2019 m. birželio mėnesį tai yra paskutinis konkursas, kurio metu bus galima pateikti paraiškas vykti į absolventų praktiką.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Apie atrankos rezultatus kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2019 m. gegužės 28 d.

Daugiau informacijos

Su Šv. Velykomis

Įvyko V-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija

2019 m. balandžio 12 dieną VDU Socialinių mokslų fakultete vyko Sociologijos katedros ir Lietuvos sociologų draugijos organizuota V-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“.

 

Konferencijos plenarinį pranešimą skaitė šiuo metu VDU Sociologijos katedroje vizituojanti ir intensyvų migracijos sociologijos ir antropologijos kursą sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentams dėstanti Esekso universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslo darbuotoja, migrantologė dr. Violetta Parutis. Pranešime „CEEYouth: The comparative study of young migrants from Poland and Lithuania in the context of Brexit // Combaning public statistics, web-surveying and asynchronous interviewing“ mokslininkė dalinosi savo vykdomų tyrimų su jaunais lietuvių ir lenkų migrantais Jungtinėje Karalystėje metodologijos ypatumais ir teorinėmis įžvalgomis.

 

Keturiose konferencijos sekcijose savo tyrimų rezultatus pristatė skirtingas socialinių mokslų sritis – sociologiją, antropologiją, psichologiją, edukologiją, komunikaciją, vadybą ir kt. – atstovaujantys jaunieji mokslininkai iš VDU ir kitų šalies universitetų ir tyrimų centrų.

 

Konferenciją užbaigė Taikomosios antropologijos asociacijos „Anthropos“ atstovių – Indros Lukošienės ir Ugnės Barboros Starkutės organizuota diskusija apie praktinius antropologijos taikymus versle ir viešajame sektoriuje. Prie šios diskusijos nuotoliniu būdu prisijungė ir Estijos taikomosios antropologijos centro atstovė Helleka Koppel, kuri pasidalino savo darbo patirtimi ir tyrėjo etikos klausimų sprendimo būdais.

 

Renginio akimirkos Jono Petronio nuotr.

Vyksta papildomas praktikos už Europos Sąjungos ribų konkursas

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2019 m. gegužės 19d.

Studentai praktikos vietą turi susirasti savarankiškai ir konkurso metu pateikti organizacijos patvirtinimą, apie galimybę atlikti joje praktiką.

Atrankos kriterijai:

  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • organizacijos patvirtinimas apie galimybę atlikti praktiką;
  • studento motyvacija;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios.

Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-06-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.

Apie atrankos rezultatus studentai bus asmeniškai informuojami el. paštu iki gegužės 24 d.

Konkurso skelbimas

Migrantologė Violetta Parutis Vytauto Didžiojo universitete

2019 m. balandžio 8-17 d. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedroje vizituos migrantologė dr. Violetta Parutis (Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė), kuri dėstys intensyvų migracijos sociologijos ir antropologijos kursą sociologijos bakalauro studijų studentams. VDU bendradarbiauja su V. Parutis jau nuo 2006 m. lietuvių migracijos tyrimams skirtuose projektuose, leidžiant žurnalą Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos.

2006 m. šiame žurnale publikuotas straipsnis ‘At home’ in migration: Construction of home by Polish and Lithuanian migrants in the UK (Nr.2, p. 9-29).

2007 m. publikuotas straipsnis „Galimybių šalis: ar gali Jungtinė Karalystė tapti lietuvių emigrrantų namais?”

2008 m. migrantologė dalyvavo VDU lietuvių išeivijos instituto vykdytame projekte „Emigracija ir šeima: vaikų ugdymo problemos ir iššūkiai“, atliekant interviu su Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais lietuviais.

2018 m. V. Parutis dalyvavo VDU Pasaulio lietuvių diskusijoje „Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimas: pokyčiai ir ateitis“.

Šiais metais, balandžio 12 d. vykstančioje Penktojoje nacionalinėje jaunųjų sociologų ir antropologų konferencijoje, V. Parutis plenarinėje sesijoje skaitys pranešimą „CEEYouth: the comparative study of young migrants from Poland and Lithuania in the context of Brexit“

V. Parutis domėjimosi sritys – migracija, etniškumas, identitetas, kokybiniai tyrimų metodai, migrantų ir etninių mažumų apklausos, apklausų metodai.

Plačiau apie V. Parutis

Balandžio 4-5 dienomis vyko VDU Socialinių tyrimų centro vykdomo H2020 projekto COHSMO 5-asis partnerių susitikimas

Balandžio 4-5 dienomis vyko VDU Socialinių tyrimų centro vykdomo H2020 projekto COHSMO “Inequality, Urbanization and Territorial Cohesion: Developing the European Social Model of Economic Growth and Democratic Capacity ( „Nelygybė, urbanizacija ir teritorinė sanglauda: Europos socialinio modelio plėtra, skatinant ekonominį augimą ir demokratinius gebėjimus“, Nr. 727058) 5-asis partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo projekto koordinatoriai iš Aalborgo universiteto (Danija) ir partneriai iš Varšuvos, Harokopio (Atėnai), Milano Politecnico (Milanas), Bristolio (Didžioji Britanija) bei Vienos universitetų. Projektas skirtas į vietos (savivaldos) poreikius orientuotos ekonominės ir socialinės plėtros politikos analizei, keliant klausimus, kaip skirtingos vietovės sprendžia su gyventojų gerovės didinimu, viešųjų paslaugų gerinimu, vietos bendruomenių aktyvinimu susijusius klausimus. Susitikimo metu buvo aptariami tolimesni projekto etapai – planuojami empiriniai projekto tyrimai, sudaromi straipsnių publikavimo grafikai, aptariamos strateginių dokumentų analizės gairės, numatomos projekto rizikos ir jų valdymo galimybės. Balandžio 4 dienos vakare svečiams buvo suorganizuota ekskursija po Žemuosius Šančius, kuriuos vaizdingai pristatė vietinės bendruomenės aktyvistas Ed Carrol. Ed’as projekto komandą supažindino su Žemuosiuose Šančiuose vykstančiais urbanizacijos bei privatizacijos procesais, besikeičiančiu vietovės kraštovaizdžiu, socialiniais, ekonominiais bei infrastruktūriniais rajono pokyčiais. Ekskursijos metu padiskutavome jautriomis socialinėmis temomis, tokiomis kaip kapitalizmo poveikis vietovei, privatizacijos iššūkiai viešosioms erdvėms ir vietinių gyventojų galimybėms burtis bei bendrauti, vietovių kūrimo (angl. place-making) bei vietovių išlaikymo (angl. place-keeping) procesų skirtumai, bendruomenių galimybės ir apribojimai aktyviai dalyvauti politinėje ir socialinėje erdvėje bei atstovauti savo interesus, kuriant vietinį kraštovaizdį.

COHSMO projektą vykdo Socialinių tyrimų centro tyrėjų komanda: Artūras Tereškinas, Jurga Bučaitė-Vilkė, Aušra Maslauskaitė, Viktorija Baranauskienė ir Ieva Dryžaitė. Projektą finansuoja Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa Horizontas2020, paprogramė „Visuomenės iššūkiai“ (angl. Societal Challenges), kuri skirta visuomenei svarbių klausimų, susijusių su klimato kaita, transportu, energetika, maisto sauga, saugumu, teritorine nelygybe sprendimais. Projektas įgyvendinamas iki 2021 metų kartu su kitais 6 Europos šalių universitetais. Pagrindinis projekto konsorciumo koordinatorius yra Aalborgo universiteto Urbanistikos tyrimų institutas iš Danijos.

 

Antropologas nurodė bjaurią priežastį, kuri vėl veja lauk grįžusius emigrantus

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas neseniai grįžo iš Indijos, kur vykdė lauko tyrimą Pandžabo kaimuose. Mokslininkas pusantro mėnesio gyveno indų šeimose, betarpiškai stebėjo jų santykius, migracinį elgesį. Antropologijos profesoriaus tyrinėjimų sritis – emigracija ir grįžtamoji migracija – yra ypač aktuali tema ir Lietuvai. Masiškai emigruojantys piliečiai – vienas didžiausių mūsų valstybės skaudulių. Nepaisant to, V. Čiubrinskas nelinkęs šio proceso pernelyg dramatizuoti. Pasak jo, žmonių judėjimas vyko visais laikais. Vis dėlto, mokslininkas pabrėžė, jog norint susigrąžinti išvykusius tautiečius reikia ne tik formalaus valstybės palaikymo. „Reikėtų įsiklausyti, ką akcentuoja grįžusieji, kurie nepritampa gimtinėje ir vėl išvažiuoja. Tai – Lietuvoje patiriamas tarpusavio santykių grubumas. Kai išvažiuoji į tolimą šalį, pamatai didžiulį šilumos, gerumo vienas kitam demonstravimą. Nebūtinai ta šiluma giluminė ir labai nuoširdi, bet ji yra etikete, ji yra būtina paviršiniame kultūriniame lygyje“, – pastebėjo profesorius.

Skaitykite daugiau…