Mokslinės išvykos kompetencijos ir tarptautiškumo stiprinimui
Trys VDU Psichologijos katedros mokslininkai 2019 metais laimėjo mokslininkų išvykų konkursą pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Šio laimėjimo dėka mokslininkai dalyvaus tarptautinėse psichologijos konferencijose, kur pristatys vykdomų tyrimų rezultatus tarptautinei mokslo bendruomenei, dalinsis patirtimi su kitų šalių psichologais.
Projekto numeris: Nr. 09.3.3-LMT-K-712-13-0209
Projekto dalyvė: dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė
Projektu siekiama kelti mokslininkės kompetenciją dalyvaujant tarptautiniame mokslo renginyje užsienyje bei viešinant atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei psichologų bendruomenei. Projekto metu bus dalyvaujama 41-oje tarptautinėje mokyklos psichologų asociacijos mokslinėje konferencijoje 41th Conference of International School Psychology Associacion „Empowering People for Lifelong Learning“ (ISPA2019), kuri vyks 2019 liepos 9-12 d. Bazelyje, Šveicarijoje. Projekto veikla bus įgyvendinta pristatant du stendinius pranešimus „Adolescents’ online self-disclosure: the opinions of generation Z” ir „Sexual harassment prevention training: increasing students knowledge and awareness“. Mokslininkė yra pasirengusi tinkamai atlikti numatytą veiklą. 2016-2018 m. ji yra dalyvavusi mokslinių projektų įgyvendinimo veiklose, prisidėjusi prie jaunųjų mokslininkų rengimo, atliktų tyrimų pagrindu skelbė mokslines publikacijas bei skaitė pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslo konferencijose. Dalyvavimas konferencijoje leis viešinti atliktų mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei psichologų bendruomenei, susipažinti su užsienio kolegų atliekamais darbais šioje srityje bei sudarys galimybes plėsti tarptautinį bendradarbiavimą.
Projekto rezultatas: trumpalaikė mokslinė išvyka dalyvauti renginyje ir pristatyti du stendiniai pranešimai tarptautinei psichologų bendruomenei.
Projekto trukmė: 4 mėnesiai.
Projekto numeris: Nr. 09.3.3-LMT-K-712-13-0320
Projekto dalyvė: dr. Rasa Markšaitytė
Šiuo projektu siekiama kelti tyrėjo mokslinę kompetenciją dalyvaujant tarptautiniame mokslo renginyje užsienyje bei viešinant atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei psichologų bendruomenei. Mokslininkės kompetencijos kėlimui planuojama dalyvauti 41-ojoje tarptautinėje mokslinėje mokyklinės psichologijos konferencijoje „Empowering People for Lifelong Learning“. Šią konferenciją kasmet organizuoja tarptautinė mokyklinės psichologijos asociacija. Tai didelis psichologijos mokslo renginys, kuriame dalyvauja iki 400 mokyklose, darželiuose su vaikais dirbančių psichologų mokslininkų ir praktikų bei pristato savo pranešimus, dalinasi naujaisiais pasiekimais ir idėjomis tyrimams bei tarptautiniam bendradarbiavimui. Reikia pastebėti, kad kito tokio lygio tarptautinio mokyklos psichologams ir vaikų psichologijai mokymosi procese nėra organizuojama. Šiame projekte rengiami du moksliniai pranešimai: 1) The comparison of academic burnout in Lithuanian and US psychology and social work students ir 2) Risky sexual behaviour in adolescence: Correlations to family structure and relations with parents atliepia mokymosi visą gyvenimą idėją, taip pat jame analizuojami ir jauniems profesionalams (dirbantiems ir su vaikais) aktualūs profesinio efektyvumo aspektai.
Projekto rezultatas: trumpalaikė mokslinė išvyka dalyvauti renginyje ir pristatyti du moksliniai pranešimai tarptautinei psichologų bendruomenei.
Projekto trukmė: 4 mėnesiai.
Projekto numeris: Nr. 09.3.3-LMT-K-712-13-0212
Projekto dalyvis: dr. Rytis Pakrosnis
Šio projekto tikslas – kelti tyrėjo mokslinę kompetenciją dalyvaujant tarptautinėje konferencijoje užsienyje bei viešinant atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus tarptautinei Į sprendimus sutelktos terapijos tyrėjų ir praktikų bendruomenei. Projekto metu tyrėjas dalyvaus kasmetinėje Europos trumpalaikės terapijos asociacijos (European Brief Therapy Association) konferencijoje „EBTA Conference 2019: As if“, vyksiančioje 2019 m. rugsėjo 20-22 d. Florencijoje (Italija). Konferencijoje bus pristatytas su bendraautore (V. Čepukiene) vykdomų kompiuterinės savi-pagalbos programos, grįstos Į sprendimus sutelktos trumpalaikės terapijos principais, daugiamečių mokslinių tyrinėjimų pagrindu parengtas žodinis pranešimas, kuriame bus pristatyta pati savi-pagalbos programa, jos vystymo etapai ir veiksmingumo tyrimų rezultatai. Be to, dalyvavimas konferencijoje leis megzti naujus ir gilinti esamus ryšius su šios srities specialistais bei dar labiau įsitraukti į konferenciją rengiančios asociacijos, kurios narys yra tyrėjas, veiklą.
Projekto rezultatas: trumpalaikė mokslinė išvyka dalyvauti renginyje ir pristatytas mokslinis pranešimas tarptautinei Į sprendimus sutelktos terapijos tyrėjų ir specialistų bendruomenei.
Projekto trukmė: 5 mėnesiai.
Psichologijos katedros dėstytojų mokymosi vizitas Jungtinėje Karalystėje
2019 m. gegužės 13-15 d. Psichologijos katedros atstovės doc. dr. Aurelija Stelmokienė, dr. Kristina Kovalčikienė ir doktorantė Modesta Morkevičiūtė dalyvavo projekto ONDGO mokymuose Newcastle verslo mokykloje. Projekto ONDGO tikslas – remti ekonominę migrantų integraciją. Projekte dalyvauja 7 organizacijos, įsikūrusios skirtingose Europos šalyse.
Mokymuose buvo pristatoma nauja nuolatinio profesinio tobulėjimo mokymų programa, susijusi su migrantų verslumo įgūdžių tobulinimu, skirta mokymų vadovams, dirbantiems profesinio mokymo srityje. Už dalį mokymų, susijusių su emocinio intelekto ugdymu, buvo atsakingos VDU atstovės. Mokymuose įgyta patirtimi bus dalinamasi Lietuvoje siekiant skatinti profesinį mokymų vadovų bei su migrantais dirbančių specialistų tobulėjimą verslumo bei mobilaus mokymosi srityse.
Algis Krupavičius. Kuris ir kas?
Po kelių dienų Lietuva turės naują prezidentą. Po dešimties Dalios Grybauskaitės metų. Dabar iš devynių kandidatų teliko du. Pirmame rinkimų rate abu kartu surinko per 60 proc. balsų ir už abu kartu balsavo beveik 900 tūkst. rinkėjų.
Dalis socialdemokratų šalininkų jau pirmame rate rinkosi Nausėdą kaip kandidatą, kuris gali laimėti rinkimus. Antrame prie pirmųjų prisijungs likę socialdemokratų rėmėjai. „Juozaitininkai“ gana atvirai sako, kad mažesnė blogybė yra Nausėda. Vėl I. Šimonytei nėra daug vilčių sulaukti naujų balsų ir šioje stovykloje. Tomaševskiui, norint pakartoti buvusių Europos Parlamento rinkimų sėkmę, labai reikia, kad jo rinkėjai dalyvautų. Ir jiems, matyt, vėl yra artimesnis Nausėda nei Šimonytė. Beje, turiu nuvilti tuos, kurie mano, kad staiga ateis daug naujų rinkėjų. Bijau, kad bendras aktyvumo lygis tokio scenarijaus prognozuoti niekaip neleidžia. Ateis kiek mažiau nei pirmame prezidento rinkimų ture vien dėl to, kad kartu nevyks referendumas dėl dvigubos pilietybės. Susumuojant. Rinkimų aritmetika akivaizdžiai yra G. Nausėdos, o ne I. Šimonytės pusėje. Ir čia nieko asmeniška!
Algis Krupavičius. Ar pavyks referendumas dėl dvigubos pilietybės? Daugiau „ne“ nei „taip“
Kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos/informavimo kampanijas. Beje, LR Konstitucijos 9 straipsnyje primygtinai sakoma, kad „svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Kad pilietybės klausimas be išlygų vertintinas kaip vienas svarbiausių šalies gyvenime, tai užginčyti būtų sudėtinga. Tačiau visi svarbūs klausimai reikalauja adekvačios diskusijos dėl jų. Ypač tais atvejais, kai nuomonės visuomenėje yra nevienareikšmės.Laužome mitus: ar senjoras prie vairo – tikrai kliūtis eismui?
Ilgėjanti gyvenimo trukmė iš esmės keičia mūsų visuomenės veidą įvairiose sferose, taip pat ir eismo procese. Anksčiau senyvo amžiaus vairuotojai dažniausiai gatves užplūsdavo prasidėjus sodų sezonui ir, ne paslaptis, keldavo kitų eismo dalyvių nepasitenkinimą, kad jie važiuoja lėčiau, galvoja ilgiau. Pastaruoju metu senjoras prie vairo jau nieko nestebina ir, pasak kalbintų specialistų, nevertinamas kaip eismo trukdis. Atvirkščiai, senjorai skatinami vairuoti kuo ilgiau.
Kokios funkcijos yra svarbiausios vairuojant Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, sunku būtų paneigti, kad su amžiumi daugybė mūsų kognityvinių ir motorinių funkcijų prastėja. „Kalbant apie funkcijas, kurios labiausiai svarbios vairavimui, dažniausiai minimas dėmesys ir jo paskirstymas. Vairuodami savo dėmesiu turime apimti daug įvairių objektų. Pavyzdžiui, kelio ženklai yra nejudantys objektai ir dažnai jie patenka į nedėmesingumo zoną, ypač jeigu važinėjame pažįstamais keliais. Dažnai akcentuojamas ir reakcijos laikas, bet, manau, esame linkę pervertinti šią funkciją. Senyvo amžiaus žmonių reakcijos laikas yra tikrai lėtesnis, bet nuo to jie netampa blogesni vairuotojai: sulėtėjusią reakciją jie kompensuoja patirtimi, pavyzdžiui, geriau numato pavojingas situacijas“, – aiškino pašnekovė.
Respublikinis integruotas lietuvių kalbos, dailės, informacinių technologijų konkursas „Džiaugsmo akimirkos“.
2019 metų balandžio mėnesį Kauno rajono Zapyškio pagrindinė mokykla, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultetu bei Kauno Juozo Grušo meno gimnazija, organizavo 5-10 klasių respublikinį integruotą lietuvių kalbos, dailės, informacinių technologijų konkursą „Džiaugsmo akimirkos“. Moksleiviai sukūrė gausybę įspūdingų kūrinių (miniatiūrų bei piešinių), kupinų džiaugsmo akimirkų, jautrumo, išminties. Konkurso nugalėtojais paskelbti trijų amžiaus grupių mokiniai.
Vienu iš darbų prizininkų Socialinių mokslų fakulteto administracija norėtų pasidalinti su bendruomenės nariais, linkėdama baigiamųjų semestro darbų sūkuryje nepamiršti įkvepiančio pavasario žavesio:
Teodora Stankevičiūtė, 7a klasė
Vilniaus „Ryto“ progimnazija
Apie (savi)cenzūrą arba ko galima laukti referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo?
Viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais galima pastebėti įdomią tendenciją. Įprastai joje itin aktyviai yra aptariami kandidatų į prezidentus reitingai. Kiek mažiau svarstomos partijų ir visuomeninių judėjimų galimybės Europos parlamento rinkimuose, bet vis vien šiek tiek svarstomos. Tačiau jokių visuomenės tyrimų įžvalgų nėra skelbiama apie galimus dviejų lygiagrečiai su prezidento rinkimais vykstančių referendumų- dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir dvigubos pilietybės- rezultatus. Tiesa, prieš kurį laiką probėgšmais buvo žiniasklaidoje pasakyta, kad dvigubos pilietybės referendume ketina dalyvauti apie 65 proc. apklaustųjų. Bet tik tiek. Ir jausmas toks, kad lyg sugrįžome į (savi)cenzūros laikus, nes referendumų temomis nėra jokių viešų prognozių. Gal nėra daroma čia jokių tyrimų. Vargu.
Tačiau mokslininkai šalia asmeninio savo kaip tyrėjų smalsumo turi pareigą informuoti tą pačią visuomenę kas joje vyksta ar gali įvykti. Tad šį kartą trumpai apie visuomenės nuotaikas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo.
Ankstesnė apklausa šiuo klausimu buvo daryta 2018 m. vasaros pabaigoje, tačiau visuomenės nuotaikos nuo to laiko nepasikeitė (žr. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algis-krupavicius-seimo-nariu-skaiciaus-sumazinimas-buti-ar-nebuti.d?id=78974093). Tada ir dabar daugiau nei keturi penktadaliai (82,3 proc. 2019 m. balandžio mėn.) respondentų visiškai pritaria ar pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui.
1 pav. Pasakykite apie kiekvieną iš šių teiginių, ar jūs jiems pritariate ar nepritariate? Seimo narių skaičius turėtų būti sumažintas nuo 141 iki 121
Ne vienas ir ne du dabartiniai svarbiausių Lietuvos partijų lyderiai kritikavo Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvą. Bet partiniam elitui, ko gero vertėtų būti nuosaikesniu ir mažiau kritišku, nes net lojalūs partijų šalininkai gali pradėti išsivaikščioti, jei partijų elitas akivaizdžiai ignoruos savo elektoratų lūkesčius.
Beje, tarp skirtingų partijų šalininkų turime vienareikšmį sutarimą dėl Seimo narių sumažinimo. Jam labiausiai pritaria Darbo partijos (96 proc.) ir socialdarbiečių (96.3 proc.) rėmėjai. Kiek mažiau Seimo dydžio sumažinimą remia Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų šalininkai, nors ir tarp jų 71 proc. yra daugiau nei įtikinanti dauguma. Tarp tų respondentų, kurie nejaučia artumo konkrečiai partijai daugiau nei 78 proc. yra už Seimo narių skaičiaus sumažinimą.
Toks tarppartinis ir nepartinis konsensusas tarp rinkėjų yra ženklas, kad nei viena partija negali ir neturi teisės „privatizuoti“ Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvos. Tas sutarimas yra savotiškas šių laikų zeitgeist. Galiausiai visa tai yra visuomenės sukilimo prieš partinius elitus simptomas.
2 pav. Artumas politinei partijai ir Seimo narių skaičiaus sumažinimas nuo 141 iki 121: visiškai pritariu/ pritariu
Lietuvos piliečiai turi teisę pasirinkti ir nuspręsti. Referendumuose ir rinkimuose. Net jei politikai kartais ir parodo ženklus, kad kai kuriuose yra geriau nedalyvauti. Vis viena geriau spręsti dalyvaujant, nei nedalyvaujant.
Partiniams elitams, nors jau pavėluotai, ko gero, verta pripažinti, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimas beveik neišvengiamybė. Nors, ypač, politikoje neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Bet visais atvejais visuomenės nuotaikos yra itin vienakryptės šiuo klausimu.
Prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universitetas
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Gražioji epocha vartojimo mekoje
Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė savo disertacinėje monografijoje „Gražiosios epochos stilistika: XX amžiaus pradžios literatūriniai žaidimai” rašo, kad estetika prieš šimtmetį bylojo jaunystę, kūrybinę drąsą ir gyvybingumą. Mūsų laikais Vilniaus Gedimino prospekte matomi pasipuošę ir akivaizdžiai grožiu susirūpinę žmonės savąja laikysena teigia, kad estetika šiais laikais tėra galios ir pinigų turėjimo ženklas.Foto paroda „Paslapties veidas“
Jonavos g. 66 rūmų trečiojo aukšto sienas puošia nauja Kauno Fotoklubo foto menininkės Jolantos Rimšelienės pirmoji paroda „Paslapties veidas“. Ši paroda eksponuojama jau penktoje erdvėje – anksčiau darbai kabėjo V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Palemono bibliotekoje, Kauno akušerijos ir ginekologijos klinikoje, PC Akropolyje.
Jolanta Rimšelienė, gimusi ir augusi Kaune, fotografuoti pradėjo brandžiame amžiuje. „XX a. pradžia – modernusis menas, architektūra, dizainas, mada, senoji fotografija, nebyliojo kino estetika – tai, kas mane įkvepia ir žavi. Mano moteris – šiuolaikinė, gyvenanti dabartyje, šalia manęs, greta Jūsų. Tačiau norėjau pažvelgti į šią moterį giliau, įsiskverbti į jos sielą bei patirti, kokia galėjo ji būti 20 a. pradžioje. Vyraujant ano meto spalvoms, formoms, estetikai. Fotografuojant moteris, regėjau jų eleganciją, mačiau santūrumą ir išmintį, drovumą ir aistrą, jutau jų ramybę ir liūdesį, pridengtą paslapties skraiste. Paslaptis iš praeities atveda į dabartį, o gal dar toliau – į ateitį…“, teigia darbų autorė.
Sociologijos katedros docentė Jūratė Imbrasaitė skaitė paskaitas Mičigano – Dirbono universitete
(University of Michigan –Dearborn), kuriose pasidalino savo mintimis ir mokslinių tyrimų rezultatais apie pokomunistinę transformaciją ir piliečių dalyvavimą Baltijos šalyse. Doc.drJ.Imbrasaitės paskaitos sulaukė išskirtinio Mičigano –Dirbono universiteto studentų ir profesorių susidomėjimo – po kiekvienos paskaitos vykdavo diskusijos apie šiuolaikines transformacijas ir jų keliamus iššūkius demokratijoms globaliame pasaulyje. Auganti ekonominė nelygybė, politinė atskirtis, populizmas, galimybės naudotis socialinėmis medijomis turi svarų poveikį demokratijos kokybei ir piliečių dalyvavimui nacionaliniame ir vietiniame lygmenyse. „Mano auditorija buvo pakankamai įvairi: pradedant sociologijos ir politikos mokslų, baigiant globalizacijos ir komunikacijos studijų studentais bei profesoriais, – sakė Doc. Dr. J.Imbrasaitė – Maloniai nustebino JAV studentų žinios ir susidomėjimas Baltijos šalimis. Daugiakultūrinė patirtis ir produktyvios intelektualinės diskusijos tikrai pranoko mano lūkesčius“.
