• Titulinis
• Visos naujienos

Dr. Kristina Jonutytė: metai Buriatijoje

Budizmas ir tolimųjų rytinės Rusijos regionų kasdienybė. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja dr. Kristina Jonutytė Buriatijoje praleido metus. Čia ji tyrė budistinio dovanojimo fenomeną, jo motyvus, kuriamas reikšmes ir socialinius saitus. Maxo Plancko socialinės antropologijos institute Vokietijoje apsigynusi disertaciją mokslininkė pasakoja apie buriatų kasdienį gyvenimą, identitetą bei ryšius su kitais pasaulio regionais ir jų kultūromis.

Budistinis altorius pakelėje, paskirtas pasižymėjusiam vietiniam vienuoliui Soodoi Lama (Barguzino rajonas, 2015). / Nuotrauka iš K. Jonutytės asmeninio archyvo. K. Jonutytė ©.

Pietrytiniame Sibire esančioje Buriatijoje praleidote metus. Koks buvo Jūsų kelionės tikslas?

Buriatijoje atlikau lauko tyrimą. Čia tyriau budizmą, budistinio aukojimo reiškinį ir stengiausi prisiliesti prie visiems žmonėms būdingų bendražmogiškų temų. Visą laiką praleidau su žmonėmis, stengiausi suprasti jų patirtis, pažiūras, tai, kaip jie suvokia ir aiškina pasaulį, o taip pat ir tai formuojantį socialinį, ekonominį ir politinį kontekstą.

Dosnumas ir bendruomenės pojūtis – potyriai, kuriais dalinamės visi nepriklausomai nuo lyties, socialinio statuso ar kontinento. Tačiau net ir bendražmogiški bruožai priklausomai nuo regiono, kuriame yra stebimi, įgauna netikėto savitumo. Budistinis davimas – ne išimtis. Ypač tuomet, kai jis siejamas su identiteto klausimu. Daugiatautėje ir daugiareliginėje Buriatijoje įvairus aukojimas ir savanorystė susieja budizmą praktikuojančius žmones su skirtingais istoriniais periodais ir regionais. Vieni prisideda prie šventyklų statymo savo gimtuosiuose kaimuose, taip siekdami palaikyti su jais ir tos vietovės dievybėmis ryšius, kiti – prie kontaktų su Tibeto, Mongolijos, Indijos ar net Europos budistinėmis organizacijomis ir mokytojais. Vieni telkia jėgas istorinių šventyklų atstatymui, kiti bando kurti progresyvius, į ateitį orientuotus pasauliečių mokymosi centrus. Dar kiti aukojimą priima kaip savęs vystymą ir, praktikuodami dosnumą, nori tapti geresniais budistais, artėti prie Bodhisattvos idealo ar tiesiog prisidėti prie savo bendruomenės ir palaikyti tradicijas. Tyrinėjant dosnumo praktikas galima daug išmokti apie budistų pasaulėžiūrą, siekius, tradicijų supratimą ir keitimąsi, o per šias temas toliau analizuoti socialinį gyvenimą apskritai.

XVII a. pabaigoje prie Rusijos imperijos prijungta Buriatija iki šių dienų išlieka Rusijos Federacijos sudėtine dalimi. Ką Buriatijoje atlikti tyrimai galėtų pasakyti mums apie pačią Rusiją?

Kasdienio gyvenimo tolimoje Rusijos provincijoje tyrinėjimas suteikia mums galimybę pažinti šiuolaikinę Rusiją, kuri yra daugiatautė federacija. Taip pamatome ne vien jos politinį, bet ir socialinį gyvenimą, susipažįstame, kaip Rusija priima skirtingas religijas ir gyvenimo būdus. Per kasdienybės tyrimus, galime suprasti šalį ne tik iš to, ką apie jos politinį elitą girdime spaudoje, bet ir susipažinti su kitomis perspektyvomis: religinėmis ir etninėmis mažumomis, žmonėmis, gyvenančiais šios valstybės periferijoje, ir jų identitetu, kuris gali būti itin daugiasluoksnis.

Ką galėtume atrasti žvilgsnį perkeldami atgal prie religijos, prie budizmo? Ar gali būti, kad egzistuoja tam tikri stereotipai ir šioje srityje?

Šiuo klausimu galiu pateikti vieną banalų pavyzdį. Tarkime, eina vienuolis su telefonu ir daug kam atrodo, kad čia yra kažkas keisto. Pašaliniai gali svarstyti: kam vienuoliui telefonas, juk jie turėtų būti atsiskyrėliai, kurie gyvena kalno viršūnėje ar atokiame vienuolyne ir medituoja. Bet iš antropologinės perspektyvos įdomiau yra ne morališkai vertinti šį vienuolį ar tikrinti, kokias vienuolių kodo taisykles jis pažeidinėja, o žiūrėti į realiai egzistuojančias socialines normas ir paklausti, iš kur atsirado įsivaizdavimas, kad religija ir ekonomika turi būti atskirtos, kad tai – nesusijusios sferos arba kad religiniai veikėjai būtinai turi būti asketiški. Iš kur atsiranda šis mąstymas ir kaip jis skiriasi skirtingose šalyse, skirtingose kultūrose, visuomenėse? Buriatijos ar Kinijos budistai turės jau kitą įsivaizdavimą apie šventikus ir kitaip vertins jų elgesį nei daug kas čia tai įsivaizduotų. Vairuojantis, mėsą valgantis ar išmaniuoju telefonu besinaudojantis lama Buriatijoje retam atrodys netinkamai. Todėl, ypač pradžioje, antropologas mokosi tiek apie vietinį gyvenimą, tiek apie mąstymo tendencingumus ir stereotipus.

Kabinant vėliavėles budistinių naujųjų metų pradžioje (Ulan-Ude, 2016)./  Nuotrauka iš K. Jonutytės asmeninio archyvo. K. Jonutytė ©.

Panašu, kad antropologai geba rasti daug saitų, kurių jų neieškantys žmonės dažnai ir nepamato. Tačiau, ar kiekvienas žmogus gali tapti šios srities specialistu? O gal norint žvelgti į pasaulį antropologo akimis, privalai savyje turėti tam tikrų šiai specialybei reikalingų savybių, charakterio bruožų?

Man atrodo, kad visų pirma, antropologai yra smalsūs ir atviri žmonės. Bet daugelį žmonių antropologija pati pakeičia – ji tave „išveda“ iš įprastų mąstymo vėžių ir priverčia susimąstyti, pažvelgti į viską kitaip. Manau, kad antropologija labai praturtina žmogų, jo pasaulio suvokimą ir asmenybę. Aišku, ne kiekvienas, kuris studijuoja antropologiją, taps antropologu, bet netgi susipažinimas su tais darbais ir idėjomis, su kitomis visuomenėmis ir kultūromis, jų tyrinėjimas yra labai vertingas pasaulėžiūrai: pradedi kitaip, kompleksiškiau, matyti pasaulį, daugiau pastebėti, atkreipti dėmesį į kitų žmonių perspektyvas.

Didžiausias budistinis kompleksas Buriatijoje Ivolginsky Datsan (2015). / Nuotrauka iš K. Jonutytės asmeninio archyvo.  K. Jonutytė ©.

Kad ir kokie įdomūs šie tyrimai, kad ir kokios įdomios tyrėjų patirtys, ar visa tai, plačiąja šio žodžio prasme, praktiška? Ką antropologiją studijuojantis žmogus gali tikėtis išmokti? Kur vėliau jis tai galės taikyti?

Manau, kad antropologijos studijos yra vertingos visiems, kurie domisi socialiniais, ekonominiais, politiniais klausimais. Studijuojantys įgauna tyrimo įgūdžių, lavinamas kritinis mąstymas ir kiti „perkeliamieji įgūdžiai“ (angl. transferable skills). Daugelis baigusiųjų studijas dirba nevyriausybinėse organizacijose, kur reikia kultūrų ar regionų supratimo, taip pat valstybiniame sektoriuje, kur formuojama socialinių, religinių ir kitų klausimų politika. Gilios, visapusės antropologinės žinios ir tyrimai čia itin naudingi. Antropologai dažnai būna politiškai orientuoti. Jie domisi ir rūpinasi visuomene, kurioje gyvena, atranda sritis, kur šis priėjimas padeda – tai gali būti ir kultūros, švietimo ir kitos sritys.

Pavyzdžiui, viena mano studijų draugė šiuo metu profesionaliai rengia dokumentinius podcast’us. Yra daug žmonių, kurie kuria dokumentinį kiną, dirba žurnalistikoje. Sričių, kuriose galima dirbti su antropologo išsilavinimu, yra daug, tad man atrodo, kad svarbiausia yra tai, ką studijos duoda Tau kaip žmogui ir kaip jos Tave bei Tavo pasaulio suvokimą praturtina. Daugelyje specialybių yra svarbus ne vien tik praktinis įgūdis, bet ir bendras išsilavinimas bei visuomenės ir pasaulio supratimas.

Sociologė Milda Ališauskienė: religijų įvairovė – mūsų turtas, o ne iššūkis

Liepos 17 d. Šakiuose vyks informacinis-edukacinis renginys „Religijų ir įsitikinimų įvairovė Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“, kuriame dalyvaus sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Milda Ališauskienė, ir bus eksponuojama fotografijų paroda „Įvairovės veidai“. Artėjant renginiui su religijos sociologe aptarėme mažųjų religinių bendruomenių nematomumo problemą Lietuvoje ir galimus jos sprendimo būdus.

Algis Krupavičius. Lietuviška aukštojo mokslo reforma kaip Stanfordo kalėjimo eksperimentas

1971 metai. Rugpjūtis. Palo Alto. Kalifornija. Stanfordo universitetas. Už lango 23–25 laipsniai pagal Celsijų. Nėra per karšta. Jokio lietaus. Vietos laikraštyje skelbimas: „Reikalingi koledžo studentai vyrai psichologinei kalėjimo gyvenimo studijai. $15 per dieną už 1–2 savaites pradedant Rugpj. 14.“

Absolventai apie mokyklinės psichologijos studijas

VDU Mokyklinės psichologijos magistrantūros studijų 2017-ųjų metų absolventė  Vilma Judenienė kartu su vyru yra įkūrusi Labdaros ir paramos fondą „Tavo svajonė”. Vilma psichologe dirba šio fondo vaikų dienos centre bei Kėdainių lopšelyje darželyje „Varpelis”, kur konsultuoja vaikus, tėvus ir pedagogus bei veda įvairius grupinius užsiėmimus, vykdo šviečiamąją veiklą. Apie studijas Vilma atsiliepia šiltai ir akcentuoja puikias galimybes įsidarbinti pagal specialybę įvairiose ugdymo įstaigose:

,,Visų pirma, esu dėkinga savo darbų vadovei, kuri nukreipė mane būtent į mokyklinės psichologijos programą. Baigdama psichologijos bakalauro studijas aš norėjau rinktis tą kryptį, kurioje bus daugiausiai informacijos apie vaikus, paauglius ir šeimas, nes vienas iš mano mokymosi  tikslų buvo padėti mažiau galimybių turintiems vaikams ir jų šeimoms. Mokyklines psichologijos programa ir yra būtent apie tai, ko man reikėjo. Gavome daug žinių apie vaikus ir šeimas. Antra, studijų programos dalykų seminarai padėjo įgauti nemažai praktinės patirties, kuri yra be galo svarbi psichologo darbe. Labai pagelbėjo vaidybiniai momentai seminaruose, kurie vėliau, kaip nebūtų keista, atsikartojo praktikoje. Na ir trečia, mokyklos psichologų trūkumas garantuoja darbo vietas ne tik mokyklose, bet ir darželiuose, vaikų dienos centruose, atvirose jaunimo erdvėse, pagalbos šeimoms centruose ir dar daug kur. Mano atveju, aš darbo net neieškojau, mane pakvietė dirbti į darželį…“

Kviečiame studijuoti VDU Mokyklinės psichologijos studijų programoje. Daugiau informacijos apie Programą rasite: https://www.vdu.lt/lt/study/program/detailed/39/

❗🎓Iki 07 11 vyksta II-ojo etapo priėmimas į VDU Socialinių mokslų fakulteto magistrantūros studijas: ⚠️Prašymai teikiami internetu https://www.vdu.lt/…/priemimas-i-magistranturos-studijas-v…/
⚠️ Galima pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas!
‼️ 😉Pasidalinkite su draugais!🤔

Socialinis darbas profesija, kuri augina mumyse Žmogų

Diana Skemundrienė (VDU socialinio darbo studijas baigė 2001) – praktikė, sukaupusi ilgametę socialinio darbo patirtį dirbdama Vaikų gerovės centre “Pastogė“. Šiuo metu Diana vadovauja Neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui Kaune.

Socialinio darbo studijas VDU pasirinkau prieš 20 metų. Iki šiol džiaugiuosi savo pasirinkimu dėl keleto priežasčių:

 1) čia sutikau dėstytojus, kurie augino sparnus savo palaikymu ir drąsinimu, bet kartu ir „įžemino”, suteikdami galimybę teorines žinias taikyti praktikos vietose.

 2) Ilgą laiką juokavau, kad socialinio darbo praktika atėmė galimybę patirti, kas yra darbo pokalbis – mat pasirinkus man artimą socialinio darbo sritį, praktikos pagalba atsiskleidė mano stipriosios pusės. Darbdavys rinkosi mane, o ne aš darbdavį.

3) Šiandien, kai pačiai tenka rinktis į savo vadovaujamą komandą socialinius darbuotojus, visada gėriuosi VDU absolventų gebėjimu priimti visas gyvenimo spalvas, drąsa daryti pokyčius ten, kur kiti nemato prasmės ar vilties.

 4) Yra labai plačiai žinomas posakis „geras žmogus – ne profesija” . Tačiau socialinis darbas yra ta profesija, kuri augina mumyse Žmogų.

 Jei dar kartą gyvenime man reikėtų pasirinkti, ką studijuoti, ir vėl nedvejodama rinkčiausi tai, kas augina.

2 SMF studentai vykdys projektus pagal programą „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“ (II kvietimas)

SMF studentai – Jovita Janavičiūtė, vadovaujama prof. dr. Liudos Šinkariovos, ir Tadas Vadvilavičius, vadovaujamas doc. dr. Lauros Šeibokaitės, liepos-rugpjūčio mėnesiais vykdys projektus pagal LMT poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“ (II kvietimas). Jovita analizuos, kokios yra Barratt impulsyvumo skalės psichometriniai rodikliai Lietuvos gyventojų imtyje, o Tadas atliks tyrimą apie Tamsiajai triadai skirtų instrumentų psichometrinių charakteristikų vertinimą.

Sveikiname studentus ir jų vadoves laimėjus LMT paramą.

Projektai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų.

Finansuojama Europo Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Lietuvos vartotojams labiau rūpi nuolaidos, o ne socialinė atsakomybė

Lietuvos ekonomikai dar reikia nueiti didelį kelią, siekiant priartėti prie išsivysčiusių šalių Vakaruose ir pasiekti deramą valstybės ekonominės gerovės lygį. Bendrai kalbant, verslo padėtis šalyje nėra bloga, tačiau itin svarbu skatinti verslų augimą, sako sociologas, „Verslios Lietuvos“ analitikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Marius Kalanta.

Įvairiapusišką žinių bagažą sukaupęs ekspertas, šiandien darbe derinantis skirtingas disciplinas, 2015-aisiais kartu su kitais ekspertais įsteigė KOG rinkodaros ir komunikacijos institutą, taip siekdamas spręsti įsisenėjusią Lietuvos ekonomikos ir inovacijų problemą – nepakankamą mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Viena svarbiausių sričių, kuriai institutas skiria dėmesį, yra neurorinkodara – tarpdisciplininiai tyrimai, sujungiantys neurologiją ir rinkodarą, analizuojant vartotojų kūno kalbą, širdies pulsą ir kitas reakcijas, kuriant personalizuotas reklamas, reaguojant į besikeičiančius individualius poreikius.

„Neurorinkodara yra sparčiai tobulėjanti sritis, tiek dėl svarbių neuromokslinių smegenų veiklos atradimų, tiek dėl didėjančių praktinio taikymo galimybių. Jos dėka, apjungiant neuromokslo ir elgsenos ekonomikos atradimus bei tyrimo metodus, atsiveria papildomos galimybės pažinti vartotojų motyvaciją ir elgesį“, – paaiškina specialistas.

Šios novatoriškos srities metodus išnaudoja „Microsoft“, „Disney“, „Coca-Cola“, „Google“ ir daugybė kitų įmonių – pavyzdžiui, tiriant, į kurią vizualios reklamos dalį krypsta vartotojų akys, vertinant, su kokiomis emocijomis siejamos skirtingos spalvos, ir netgi magnetinio rezonanso dėka nustatant, kokia reklama iššaukia didžiausią smegenų aktyvumą bei labiausiai skatina pirkti produktą ar paslaugą.

Ekologija ir žmogaus teisės lietuviams rūpi mažiau

Savaime suprantama, rinkodaros tyrimų dėmesio centre yra vartotojas – jo elgesio ar įpročių tyrinėjimas. Paklaustas, ar Lietuvos vartotojai turi savybių, kurios išskiria juos iš kitų, Marius Kalanta teigia, jog mūsų šalies gyventojams būdingos materialios, į išgyvenimą orientuotos vertybės, kurios labai skiriasi nuo Vakarų europiečių – pastarieji labiau vertina savirealizaciją.

„Lietuviškas vartotojas į išgyvenimą orientuotas vertybes realizuoja per „daugiau už pigiau“ nuostatas ir pirkimo bei vartojimo praktikas. Tai leidžia paaiškinti nuolaidų ir akcijų pamėgimą – daugelis prekių apskritai perkamos tik akcijų metu. Pardavėjai tuo neretai manipuliuoja, kilnodami ir mažindami kainas ar kitais būdais komunikuodami, kad kaina „gera“, – įžvalgomis dalinasi KOG instituto ekspertas.

Anot jo, neskaitant nedidelių jaunimo grupių didmiesčiuose, Lietuvos vartotojams dar mažai rūpi ekologiškas vartojimas, prekių ženklai, kurie gerbia gyvūnų ar žmogaus teises, įmonių socialinė atsakomybė ir panašūs pasirinkimo motyvai, kurie yra įprasti Vakaruose. Galiausiai, išsiskiriame dar ir tuo, jog iki šiol esame televiziniai vartotojai – daugeliui žmonių televizija vis dar yra pagrindinė žiniasklaidos priemonė, jos populiarumas krenta tik nežymiai, tuo tarpu spausdinta žiniasklaida išgyvena didelį nuosmukį.

Iššūkis pradedančioms įmonėms – verslo augimas

Nuo 2018-ųjų Marius Kalanta yra ir verslą skatinančios organizacijos „Verslo Lietuva“ vyriausiasis analitikas. Vertindamas dabartinę verslo padėtį šalyje, jis tikina, jog ji nėra nei labai gera, nei labai bloga – viena vertus, įmonių pajamos sparčiai auga, išgyvenamas vidaus vartojimo ir eksporto bumas. Tačiau, kita vertus, įmonių našumas vis dar smarkiai atsilieka nuo Vakarų, vyrauja žemos pridėtinės vertės ir technologinio intensyvumo gamyba.

„Esama nemažai požymių, kad įmonių investicijos į įrenginius, technologijas, inovacijas ir žmogiškuosius išteklius yra nepakankamos – tą lemia darbo rinkos, švietimo bei finansų sistemų ir įmonių valdymo tam tikras nesuderinamumas. Tad konvergencijos perspektyvos nėra labai šviesios: Lietuvos kelias į aukštų pajamų kapitalistinių valstybių gretas nebus lengvas“, – komentuoja analitikas.

Apibendrindamas savo mintis apie pradedančius verslus Lietuvoje, M. Kalanta sako, jog pagrindinė problema yra ne jų steigimas, o verslo auginimas – dauguma naujų įmonių išlieka mažos, su 1-3 darbuotojais. Tokių įmonių našumas ryškiai atsilieka nuo didesniųjų, jų darbuotojams mokamas ženkliai mažesnis atlyginimas. Ateityje tokių įmonių augimas bus vienas svarbiausių prioritetų mūsų šalies ekonominėje politikoje.

Karjerai pasitarnavo platus išsilavinimas

Pašnekovas tvirtina, jog siekiant įvairiapusiškos karjeros jam pasitarnavo Vytauto Didžiojo universitete įgytas laisvųjų menų išsilavinimas – platus įvairių sričių išmanymas, nebūtinai tiesiogiai susijęs su pasirinkta specialybe. „Galimybė laisvai rinktis studijų dalykus leido patenkinti užgimusį smalsumą: nors studijavau verslo vadybą, išklausiau ir nemažai sociologijos, filosofijos, religijotyros, istorijos dalykų. Tai man iki šiol leidžia turėti supratimą pačiais įvairiausiais klausimais“, – sako M. Kalanta.

Ekspertas teigia, kad įgytas išsilavinimas neabejotinai prisidėjo prie jo karjeros pasirinkimų – darbų, kuriuose reikalingos politikos, ekonomikos, socialinių mokslų, rinkodaros žinios. Dar 1994-aisiais jis įstojo į VDU verslo vadybos bakalauro studijas, o po jų ten pat įgijo Taikomosios sociologijos magistro ir daktaro laipsnius.

„Studijuoti į VDU mane tėvai išsiuntė dėl to, jog manė jį esant vakarietišku ir sovietinės praeities neturinčiu universitetu, priešingai nei kiti to meto universitetai. Tuomet tikrai taip ir atrodė – darė įspūdį profesoriavę Amerikos lietuviai, didelis dėmesys anglų kalbai, galimybė laisvai rinktis studijų dalykus“, – prisimena analitikas.

Svarbiausia pamoka – nuolat mokytis

Nors Lietuvoje socialiniai ir humanitariniai mokslai neretai kritikuojami, tačiau M. Kalanta sutinka, jog kokybiškas šių sričių išsilavinimas yra itin vertingas šiandieniniame pasaulyje. Antai korporacijos „Mozilla“ vadovė Mitchell Baker argumentuoja, jog technologijų srityje dirbantiems žmonėms yra būtinos sociologijos, psichologijos ir kitų mokslų žinios – tam, kad jie galėtų geriau suprasti technologijų daromą poveikį žmonėms.

„Naujos technologijos plinta tokiu greičiu, kokiu jos yra socialiai patvirtinamos. Jos sukelia ne tik akivaizdžius, bet ir nenumatytus, paslėptus padarinius, be to, dažnai yra susijusios su kalbos naudojimu ir reikšmių kūrimu – tad čia socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo yra didžiulis“, – pritaria „Verslios Lietuvos“ analitikas.

Anot jo, čia kaip pavyzdį galima pateikti socialinį tinklą „Facebook“, kurį sukūrė socialinių mokslų specialistai, praktiškai pritaikę psichologijos, ekonomikos ir kitų disciplinų žinias. „Facebook“ turi viską: ir aukštą intuityvumą bei gebėjimą nuspėti vartotojų reakcijas ar elgesį; ir gebėjimą tenkinti milijardinės vartotojų grupės tam tikrus socialinius poreikius bei siekti pripažinimo, ir fake news, ir politines manipuliacijas informacija bei privatumo pažeidimus, ir ekonominę sėkmę, ir taip toliau“, – vardija M. Kalanta.

Vis dėlto, pašnekovas tikina, kad svarbiausia jo išmokta pamoka – tai supratimas, kad universitete įgytos žinios nėra baigtinės. Gebėjimas nuolat mokytis, kaupti naujas žinias ir jas taikyti – tai esminė geros karjeros prielaida, todėl ekspertas pataria nenustoti mokytis ir baigus studijas, nuolat skaityti profesinę savo srities literatūrą.

Socialinio darbo programos dėstytojos kelia kvalifikaciją Austrijoje

Birželio 3-7 dienomis, Linze (Austrija) Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universitete vyko tarptautinė vasaros mokykla „Socialinio darbo kryžkelės. Ar galėtume išsilaisvinti iš baimės ir apribojimų?“ Vasaros mokykloje dalyvauja socialinio darbo studentai ir dėstytojai iš JAV, Kanados, Vokietijos, Olandijos, Armėnijos, Kosovo, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Japonijos, Indijos, Honkongo, Austrijos ir Lietuvos. Lietuvą atstovavo VDU socialinio darbo katedros dėstytojos Rasa Naujanienė ir Julija Eidukevičiūtė.

Socialinio darbo katedros dėstytojos lankėsi Aukštutinės Austrijos vaikų ir jaunimo gerovės tarnyboje, kuri Lietuvoje atitinka ir vykdo funkcijas, kurias Lietuvoje atlieka Valstybinės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius bei savivaldybės socialinių paslaugų ir paramos centras. Tarnyba įkurta prieš maždaug 100 metų ir jos tikslas tuo metu – mažinti kūdikių mirtingumą, o šiuo metu užtikrina vaikų teises ir teikia paramą šeimai, kad ši pasirūpintų savo vaikais. Vienas iš šios įstaigos principų – subsidiarumas, siekiama, kad intervencijos į šeimą nebūtų tokios dramatiškos, nes paprastai tėvai savo vaikais pasirūpina geriausiai, o kai tėvams nepavyksta užtikrinti bazinių vaiko poreikių – teikiama privaloma pagalba.

 Ši tarnyba įsikūrusi administraciniame Aukštutinės Austrijos pastate, kuriame viso dirba apie 1000 darbuotojų. Įstaiga teikia trejopo lygmens paslaugas. Pirmiausiai prevencinės paslaugos, kurios šeimoms yra nemokamos ir jose gali dalyvauti kiekvienas norintis. Tada šioje įstaigoje taip pat teikiama teisinė parama, kuria dažniausiai pasinaudoja skyrybas išgyvenančios šeimos. Galiausiai, čia teikiamos ir vaiko apsaugos paslaugos (vidutiniškai per metus apie 4000 atvejų), kurios kaip ir visur gali būti šeimos patiriamos kaip prievartinės, nes vaiko baziniai poreikiai nepatenkinami, o tėvai dėl įvairių priežasčių atsisako priimti pagalbą. Tačiau kaip pašnekovės pastebėjo pagalbos proceso eigoje apie 50% visų šeimų galiausiai priima teikiamą pagalbą.

Viso Aukštutinėje Austrijoje yra 160 000 vaikų iki 18 metų amžiaus. Valstybės tarnyboje, kurioje lankėmės dirba 250 socialinių darbuotojų, kurie dirbant su vaiko atvejais. Aukštutinės Austrijos vaikų ir jaunimo gerovės tarnyboje kreikiasi ir perka paslaugas iš 70 privačių organizacijų, kuriose dirba apie 1000 profesionalių darbuotojų. Labiausiai nustebino, kad neatsisakyta nei budinčių globėjų (jų regione yra apie 30), nei globėjų (jų regione 400 globėjų, kurių šeimose gyvena 700 vaikų), nei globos namų, kuriuose yra 780 vietų. Pašnekovės pastebėjo, kad daugėja vaikų, kuriems grupinė aplinka nėra tinkama. Tad kaip Lietuva, taip ir  Aukštutinė Austrija patiria norinčiųjų globoti trūkumą.

Ko Lietuvoje nėra, bet šioje įstaigoje vykdoma – darbas su gatvės vaikais. Su šia specifine grupe dirba kiekvienoje savivaldybėje vienas specialistas, be to, yra įsteigti ir nakvynės namai, kuriuose gatvėje gyvenantis jaunimas gali pernakvoti.

 Kadangi mokyklose dirbantys socialiniai darbuotojai negali vykti į šeimas, šios tarnybos darbuotojai kartą per savaitę lankosi  mokykloje ir su mokyklos bendruomenė konsultuojasi ir derina veiksmus siekdami apsaugoti vaiką ir užtikrinti, kad jam ar jai būtų sudarytos tinkamos sąlygos namuose. Aukštutinėje Austrijoje yra 60 mokyklos socialinių darbuotojų, kurie konsultuoja vaikus, tėvus ir mokytojus 240 mokyklų. Tad vienam socialiniam darbuotojui tenka keturios mokyklos.

Algis Krupavičius. Dabartinė valdžia ir reformos: visuomenės verdiktas

Bene dažniausia pastarųjų poros metų valstiečių ir žaliųjų valdžios mantra yra tokia: 27 metus Lietuvoje nieko gero neįvyko ir tik dabartiniai valdantieji ėmėsi tautai ir valstybei reikalingų reformų. Ir dar prideda, kad geriau reformas įgyvendinančios valdžios Lietuva nėra turėjusi per visą šių laikų istoriją…

Diplomų teikimas 2019 – FOTO

Prisiminkime džiugias akimirkas iš 2019 m. VDU SMF Diplomų teikimo šventės. Foto  prašome atsisiųsti, nes nuoroda veiks ribotą laiką. Gražios vasaros!

• Centrai
• Fakulteto vadovai
• Pradžia
• Priėmimas
• Sociologija ir antropologija (Visuomenės, kultūros ir komunikacijos specializacija (anglų k.))
• SOCLAB’AS: seku
• Studentams
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Fakultetas
• Istorija
• Tyrimai
• Katedros
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Absolventai
• Kontaktai