Europos socialinio tyrimo posėdis Europos komisijoje
Dekanas A.Krupavičius, atstovaudamas Lietuvą, rugsėjo 13 d. dalyvauja Europos socialinio tyrimo posėdyje Europos komisijoje. Šis posėdis skiriamas nelygybės sveikatos apsaugos srityje sprendimui remiantis socialinių tyrimų rezultatais ir kitais tarpdisciplininiais tyrimais.
Kvietimas į Tarptautinę šeimos konferenciją
Spalio 3-4 dienomis VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedra organizuoja tarptautinę šeimos konferenciją „Socialinis darbas su šeima: saugios visuomenės link“.
Konferencija yra skirta analizuoti socialinio darbo su šeima problemas ir pasiekimus. Renginys siekia suburti socialinio darbo tyrėjus, praktikus, politikus, studentus ir bendruomenių narius – visus, kas dirba ir domisi socialiniu darbu su šeima įvairiose Lietuvos ir užsienio švietimo, mokslo, tyrimų bei socialinių paslaugų institucijose, pasidalinti mokslinių tyrimų rezultatais, idėjomis ir praktikos įžvalgomis.
Konferencijoje pranešimus skaitys ir savo patirtimi dalinsis Lietuvos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Lenkijos mokslininkai ir praktikai, dirbantys šeimos srityje.
Registracija vyksta internetu iki rugsėjo 15 dienos.
Daugiau informacijos teikia Julija Eidukevičiūtė (julija.eidukeviciute@vdu.lt).
Konferencijos programa
Vaikystės tyrimų išmintis: svarbu išgirsti vaiko balsą
Vaikystės fenomenas nėra naujas, tačiau visiems su ja tiesiogiai susiduriantiems – tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams, psichologams ir kt. – svarbu suprasti, kad moderni vaikystė labai pasikeitė ir būtina į ją žvelgti nauju žvilgsniu. Skaitmeninė era įneša savo korekcijas į vaiko gyvenimą ir turi tiesioginės įtakos jo socializacijai. Aptariant vaiko gerovę mokslininkų bendruomenėje jau vartojamos tokios sąvokos kaip skaitmeninė vaiko savastis, kuri yra vaiko tapatumo dalis.
Siekdami suprasti ir analizuoti pokyčius vaiko gyvenime vaikų tyrėjai iš viso pasaulio prieš 7 metus susibūrė į tarptautinę vaikų rodiklių asociaciją (International Society for Child Indicators). VDU Socialinio darbo katedros tyrėjų komanda neseniai dalyvavo tarptautinėje šios asociacijos 3 dienų konferencijoje „Children of the World: Touch of Change“, kuri vyko Tartu (Estija). Gausus mokslininkų ir praktikų būrys iš 58 pasaulio šalių dalijosi naujausiais tyrimais ir įžvalgomis, kuriomis norisi dalintis plačiau.
Vaiko balsas ir jėga
Ilgą laiką vaiką buvo bandoma suprasti per suaugusiojo perspektyvą. Atlikti vaikų gerovės tyrimai tiesiogiai rėmėsi suaugusiųjų nuomone ir įsivaizdavimu, kas yra vaiko gerovė. Tik prieš keletą metų skirtingų sričių vaikų gerovės tyrėjai priėjo bendros nuomonės, kad vaikų gerovę tinkamai suprasti ir puoselėti galima tik įtraukus į tyrimų procesą pačius vaikus. Ši nuostata remiasi tuo, kad vaikai neturi likti užribyje ir būti laikomi pasyviais, neįgaliais savo gyvenimo dalyviais, bet aktyviai būtų įtraukiami į savo gyvenimo tyrimų procesą, suteikiant jiems patiems balsą kalbėti apie save. Šalia šios bazinės vaikų įgalinimo idėjos, kuria šiandien siūloma remtis, kita ne mažiau svarbi mintis − kvietimas į vaikus žvelgti ne kaip į suaugusiųjų stebėtojus, jų elgesio imitatorius ir visada tik „mokinius“, bet matyti vaikuose ir inovatorius. Vaikai ne tik atkartoja, bet ir kuria. Anot garsaus vaikų gerovės srities mokslininko Asher Ben-Arieh iš Izraelio, „vaikystė – tai visuomenės inovatyvios energijos šaltinis“. Mokslininkai kviečia šia vaikystės vidinės laisvės ir kūrybiškumo jėga daugiau remtis kuriant šiuolaikinę visuomenę.
Pavogta vaikystė
Ar vaikas turi teisę į vaikystę? Ne vienam tikriausiai kyla nuostaba dėl šio klausimo logikos. Šį klausimą, anot vaikų gerovės tyrėjų, būtina garsiai užduoti, nes, deja, ne visi vaikai šią teisę turi. Kartais iš jų ši teisė būna atimta. Tai vadinama pavogta vaikyste. Pavogta vaikystė – tai traumos pasekmė, kai vaikas patiria vienkartinę ar daugybines traumas savo gyvenime. Trauma vaikui – tai pirmiausia savo artimųjų netektis (mirtis, skyrybos, tėvų gyvenimas užsieny toli nuo vaikų, ilgalaikis hospitalizavimas, gyvenimas globoje ir t. t.) bei tiesiogiai patirtas ar stebėtas visų rūšių smurtas. Taip pat vaiko auklėjimui taikomas žeminimas, tėvų tarpusavio santykių konfliktai mažamečiui gali būti labai traumuojantys. Trauma gali būti patirta ne tik namie, bet ir kitoje erdvėje už namų ribų. Konferencijos metu ypač akcentuotas mokyklos vaidmuo vaiko gyvenime. Pavyzdžiui, ne vienas renginyje pristatytas tyrimas atskleidė, kad bendraamžių patyčių poveikis ilgalaikėje perspektyvoje turi labai stiprias neigiamas pasekmes suaugusiojo psichologinei gerovei. Visgi tyrimai, kurie buvo paremti pačių vaikų nuomone ir analizavo kaip padėti smurtą patyrusiam vaikui, atskleidė, jog pagrindinė pagalba vaikui yra galimybė kalbėtis, būti išklausytam ir rimtai suaugusiųjų priimtam.
Prevencija – geriausia investiciją į vaiką
Suprantama, kad suaugusiųjų vaidmuo yra užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų teisę į vaikystę. Tačiau kalbant apie vaiko gerovę ne vieno tyrimo rezultatai patvirtino, jog reikia ne telktis į problemas ir jų pasekmes vaiko aplinkai, o siekti, kad traumų vaiko gyvenime nebūtų. Prevencija yra pagrindinė vaikų gerovės užtikrinimo sąlyga. Kitaip sakant – svarbu sustabdyti į trūkumus orientuotą modelį. Tyrėjai ir praktikai vienareikšmiškai pritarė, kad valstybės pareiga yra užtikrinti, jog prevencinės paslaugos pasiektų kiekvieną vaiką. Daug kalbėta ir apie prevencinių paslaugų kokybę. Dėl šios priežasties svarbu pabrėžti, kad vaikui būtų teikiamos ne siauro pobūdžio, bet universalios, visas jo gyvenimo sritis apimančios paslaugos. Bendra mokslinių tyrimų išvada: mažiausiai kainuojančios paslaugos nebūtinai yra geriausios kokybės. Manome, kad visiems paslaugų teikėjams, ypač paslaugas vaikams finansuojančioms ministerijoms, yra apie ką pamąstyti.
Suaugusiems labai svarbu suprasti, kad vaikui vaikystė yra dabar, o galvojimas apie vaiko ateitį kaip „kažkada kažkas bus“ mus užmaršina, „pametant“ šio momento svarbą. Dėl šios priežasties suaugusiems labai svarbu klausytis, girdėti, ką vaikas sako, ir remiantis jo žinojimu puoselėti vaiko gerovę dabar, o ne sutelkti dėmesį į ateitį, kai kažkada žmogus užaugs.
Pakeista foto paroda „San Francisko portretai“
VDU Socialinių mokslų fakulteto pirmojo aukšto foje pakeista paroda ir eksponuojami nauji ir mums dar nematyti fotomenininko Leonardo Surgailos darbai. Leonardas Surgaila gimė ir augo Kauno senamiestyje, nuo mažens mėgo miesto kiemus, miestą. Tėvas buvo fotografas, tad Leonardas fotografuoja nuo 15 metų. Leonardo veiklos susiję su kūryba, mokėsti piešti ir tapyti, kūrė kino filmus – V. Landsbergio filmas „Vilius Orvydas” gimė Leonardo Surgailos iniciatyva, filme daug jo filmuotos medziagos. Nuo 1996 m. gyvena JAV – pradžioje Niujorke, vėliau – Čikagoje, o dabar – San Franciske, kur ir gimė eksponuojami darbai. Savo fotografijas Leonardas Surgaila vadina „vizualine antropologija”, autorius siekia pavaizduoti šiandieninį pasaulio veidą.
Leonardas Surgaila:
disleo@yahoo.com,
foto internete : www.flickr.com/photos/surgaila
Artūras Tereškinas: Getas, getui, getą
Ne – vaikų globos namams prestižinėje Biržų gatvėje! Miestas – pagundų ir nuodėmių vieta, todėl iškelkime vaikus į kaimą, tegu jie patys pasirūpina savimi! Neleisime neįgaliesiems įsikurti mūsų kaimynystėje, nes mūsų atžaloms bus baisu į juos žiūrėti! Tai atgarsiai iš neseniai vykusių dramų Biržuose ir Žiežmariuose. Kai kurie biržiečiai aktyviai priešinosi jų gatvėje planuojamiems bendruomeniniams globos namams, kuriuose būtų apgyvendinti mažamečiai vaikai. Žiežmarių miestelio Lauko gatvės gyventojai buvo pasiryžę žūtbūtinei kovai, nukreiptai prieš protinę negalią turinčius žmones. Tai, kas dabar vyksta kasdienėje, visai nešventiškoje Lietuvoje, galima vadinti getoizacija arba vis stipresniu noru suvaryti bejėgius ir varginguosius į jiems skirtus getus. Atsiranda vis daugiau politikų ir viduramžio krizę išgyvenančių politikos komentatorių-partinių padlaižūnų, kurie ima svaičioti apie „dvasinių getų steigėjus“, nors iš esmės jie patys ir yra tie steigėjai. Kiekvienam varguoliui – po getą! Paradoksalu, kad dėl getoizacijos šie vyriškiai kaip tik kaltina įvairias mažumas, kurios kone kasdien patiria smurtą, išnaudojimą ir patyčias. Bet tokia jau getų kūrėjų logika – purvinti ir stigmatizuoti tuos, kuriems sunku apsiginti.
Skaitykite daugiau…
Dekano Mokslo metų pradžios sveikinimas
Mieli kolegos, studentai, visa bendruomene,
Sveiki sugrįžę po atostogų – viliuosi, kad pavyko pagriebti vasariško vėjo, saulės ir šilumos, atgauti jėgas ir pasirengti naujiems Mokslo metams!
Ypatingas sveikinimas – pirmakursiams: sveiki atvykę į Vytauto Didžiojo universitetą! Sveiki atvykę į Socialinių mokslų fakultetą! VDU ir SMF yra geras ir teisingas Jūsų pasirinkimas net ir šių dienų pirmakursių kartai, kuri yra vadinama dinamiška ir spalvinga Instagramo karta. Neabejoju, kad Jūs jau nemažai žinote apie universitetą ir fakultetą. Bet vis vien keli žodžiai apie mus.
Nuo pat atkūrimo prieš 30 metų – beje, VDU buvo atkurtas dar prieš Baltijos kelią, kurio jubiliejų ką tik minėjome – yra pagrįstas artes liberales arba liberaliųjų studijų sistema, kur ką studijuoti pirmiausia renkasi pats studentas. Studentas konstruoja, renkasi savo studijų kelią, o jis nėra primetamas iš viršaus. Artes liberales sistema VDU yra tokia kaip Harvarde ar Yale, ar kitame geriausiame pasaulio universitete. Ji leidžia įgyti 360 laipsnių arba visaapimantį išsilavinimą. Tad beveik viskas yra Jūsų rankose.
Taip pat pakalbėkime apie studijų kokybę. Nepriklausomi užsienio ekspertai Psichologijos, Sociologijos ir Socialinio darbo krypties programas (bakalauro ir magistro) įvertino labai aukštais balais (daugiau nei 20 iš 24 galimų) ir akreditavo maksimaliam 6 metų laikotarpiui. Šie vertinimai sako, kad fakultete turime itin kompetentingus dėstytojus ir profesorius. Studijų srityje VDU išskirtinumais yra daugiakalbystė, kur studentai gali rinktis papildomai studijuoti iš daugiau nei trisdešimties užsienio kalbų, taip pat galimybės įgyti gretutinę specialybę iš kelių dešimčių siūlomų.
Tarptautiškumas. Universitetų reitinguose VDU yra ekspertų vertinamas kaip viena tarptautiškiausių aukštųjų mokyklų Baltijos šalyse. Erasmus ir Erasmus plius programos leidžia siekti tikslo, kad beveik kiekvienas studentas galėtų per savo studijų laikotarpį bent semestrą praleisti studijuodamas ar atlikdamas praktiką užsienio šalyje. Globaliame pasaulyje visa tai yra būtina patirtis. Išskirtinė VDU tarptautiškumo dedamoji yra tai, kad VDU yra pasaulio lietuvių universitetas. Tam pagrindus padėjo lietuvių išeivija, įskaitant prezidentą V. Adamkų, pirmąjį VDU rektorių A. Avižienį, padėdama atkurti VDU 1989- aisiais.
Tradicija. Šalia šiuolaikiškumo VDU yra svarbios tradicijos, nes VDU yra pirmas lietuviškas universitetas. Jis simboliškai įkurtas 1922 m. vasario 16-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dieną. Tarpukario Lietuvoje universitetas buvo iš esmės nacionalinė aukštoji mokykla. Vėliau jo profesoriai ženkliai padėjo sulietuvinti Vilniaus universitetą.
Bendruomeniškumas. Šis bruožas yra viena iš akivaizdžiausių universiteto stiprybių. VDU bendruomenė yra laisva, jungianti ir įgalinanti. O SMF šūkis yra: Atraskime ir Veikime Drauge (Let‘s Discover and Act Together), kuris itin pabrėžia bendruomeniškumą ir bendrystę. Mieli pirmakursiai, Jūs esate didelės mūsų bendruomenės dalimi ir galite tvirtai tarti: #ašesuVDU
Turiningų ir sėkmingų naujųjų mokslo metų!
Jau ketvirtus metus iš eilės Prezidento Algirdo Brazausko stipendija skiriama VDU Socialinių mokslų fakulteto studentams!
2019-2020 studijų metams Prezidento Algirdo Brazausko (socialinių mokslų studijų krypčių ir ugdymo mokslų krypčių, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupės) stipendija skiriama TADUI VADVILAVIČIUI – VDU Socialinių mokslų fakulteto magistrantūros nuolatinių studijų Organizacinės psichologijos studijų programos II kurso studentui.
Sveikiname ir didžiuojamės
Daugiau informacijos https://www.vdu.lt/lt/vdu-studentams-skirtos-lr-prezidentu-stipendijos/
Algis Krupavičius. Apie tabu… ir apie 2,5 proc. šalies gynybai
Šį kartą apie pusantros temos vienu metu. Pirmiausia apie tabu ar/ ir savicenzūrą viešojoje erdvėje, o toliau apie šių tabu iliustraciją, kur oficialus diskursas yra vienas, o visuomenės nuomonės gerokai kitokios.
Lietuviškoje viešojoje erdvėje yra ne vienas ir ne du tabu… Nors LR Konstitucijos 25 straipsnyje teigiama, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“.
Ilga citata. Bet tik tam, kad pabrėžtų visų mūsų teisę į įsitikinimų ir žodžio laisvę. Taip ir turėtų būti laisvoje visuomenėje ir demokratinėje valstybėje. Tik nebūtinai taip yra. O kad taip nebūtų, tam dažnai prisidengiama politiniu korektiškumu.
Sociologija – tai, ko jūsų nemokė mokykloje
Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai – Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau šios srities studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.
– Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo? A.Maslauskaitė: Jūs taikliai įvardijote visuomenėje vyraujantį suvokimą, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu yra bemaž tas pats, kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą bei veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata ir liga, viltys ir fantazijos – viskas yra arba gali tapti sociologijos objektu. Sociologija savo supratimą grindžia moksliniais metodais, tad jos atsakymai skiriasi nuo „gatvės žmogaus“ ir yra ypač svarbūs priimant viešosios politikos sprendimus, o ir pačiai visuomenei susivokiant, kokia ji bei kur juda. Kuo mažesnis ir labiau apmūsijęs sociologinis veidrodis, tuo labiau liguista visuomenė.
– Sociologinio darbo pagrindas – tyrimai. Tad kokius tyrimus atlieka sociologai? A.Tereškinas: Sociologinių tyrimų labai daug, todėl įmanoma aprėpti tik vienos ar kelių sociologijos sričių darbus, kurių daugybė pasirodo kasmet. Tik čia, Lietuvoje, turime gana ribotas tyrėjų pajėgas, todėl gali atrodyti, kad sociologija nelabai matoma viešumoje arba dažnai laikoma tik visuomenės apklausų analize. Sociologija – tai mokslas, kuris privalo gana operatyviai reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, todėl kasmet sociologiniuose tyrimuose galima pastebėti naujų krypčių, madų, idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu vis intensyviau domimasi reprodukcinėmis technologijomis, genų inžinerija, socialiniu įsitinklinimu, vis didėjančiais piliečių sekimo ir socialinės kontrolės mastais, pabėgėliais, emocine sveikata, pornografija, romantine meile ir kitomis temomis. Sociologija apmąsto tai, kas vyksta atskirose visuomenėse, todėl jos vaidmenį sunku pervertinti. Mano manymu, jos reikšmė tik didės.
Skaitykite daugiau…
Pasmerkė Seimo sprendimą nepripažinti „Romuvos“: žmonės, kurie nėra krikščionys, Lietuvoje praranda teises
Apeigos / BNS nuotr.
Sprendimas nepripažinti senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ buvo politizuotas ir pažeidė Konstituciją. Taip sako LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti pašnekovai. „Žmonės, kurie nėra krikščionys, šioje valstybėje praranda savo, kaip piliečių, teises“, – priduria profesorė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė.
Nors Lietuvos Konstitucija garantuoja religijos laisvę, o Teisingumo ministerija pripažino, kad „Romuva“ yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis, Seimas atsisakė suteikti valstybės pripažinimą šiai senovės baltų religinei bendrijai.
Už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta valstybės, pasisakė abu projektą svarstę Seimo komitetai: Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos.
Už „Romuvos“ pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31, susilaikė vienas parlamentaras. Šis balsavimas salėje sutiktas dalies parlamentarų plojimais.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai draudžiami socialiniu draudimu, o santuokos – pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Skaitykite plačiau…
