Kvietimas į mokslinę-praktinę konferenciją: „Toksiškas elgesys organizacijoje“
2019 m. lapkričio 8 d. VDU psichologijos katedra, kartu su VU darbo ir organizacinės psichologijos katedra, MRU psichologijos institutu ir Lietuvos psichologų sąjunga, organizuoja jau IX-ąją organizacinės psichologijos konferencijoją „Psichologas organizacijoje”. Šiais metais organizatoriai kviečia atkreipti dėmesį į šiek tiek kitokį organizacijos realybės aspektą – nepageidaujamą elgesį organizacijoje t.y. tyčinį taisyklių, priimtų normų ir/ arba lūkesčių ignoravimą/ pažeidimą, kuris dažniausiai turi neigiamas pasekmes organizacijai ir jos nariams.
Konferencijos metu bus gilinamasi į tokias temas kaip: psichologinis smurtas, agresija, patyčios, nesąžiningumas, sąmoningai neefektyvi veikla, piktnaudžiavimas, priklausomybės darbe ir pan. Bus siekiamaatsakyti: kokios yra nepageidaujamo elgesio organizacijoje priežastys bei pasekmės (individo, komandos ir organizacijos lygmenimis) bei kokių veiksmų galimae imtis, siekiant sumažinti arba panaikinti tokio elgesio pasireiškimo tikimybę, sušvelninti jau įvykusias pasekmes.
Konferencijoje savo patirtimi ir įžvalgomis dalinsis mokslininkai, įvairių įmonių atstovai, praktikoje dirbantys psichologai, teisininkai bei kitų sričių specialistai. Taip pat vyks praktiniai užsiėmimai bei diskusijos.
Konferencijos vieta – VDU Socialinių mokslų fakultetas, 206 a, Jonavos g. 66, Kaunas.
Dalyvių registracija – ČIA.
Daugiau informacijos „Facebook“ įvykyje – ČIA.
Turintiems daugiau klausimų, prašome kreiptis – organizacine.psichologija@psichologusajunga.lt
Filmo peržiūra ir diskusija „The Mindfulness Movie“
Spalio 16 d. 16 val.
VDU Socialinių mokslų fakultetas
108 kab.
Filmo peržiūra ir diskusija
„The Mindfulness Movie“
2014 m., anglų kalba. Filmo trukmė – 69 min.
Filme pristatoma dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) koncepcija, jos mokslinis pagrįstumas ir taikymas gyvenime.
Kviečiame!
Su mokytojų diena!
🍁🍂Visus mūsų draugus ir kolegas Mokytojus sveikiname su Mokytojo diena!🍁🍂
Šių metų spalio 9 d. į VDU atvyksta žymus Mičigano universiteto neuropsichologijos mokslų profesorius Linas Bieliauskas
Šių metų spalio 9 d. į VDU atvyksta žymus Mičigano universiteto neuropsichologijos mokslų profesorius Linas Bieliauskas. Profesorius turi ilgametę mokslo ir akademinę patirti neuropsichologijos srityje, JAV neuropsichologijos asociacijos narys. Nuo 2016 m. užmezgus bendradarbiavimą tarp VDU ir Mičigano universiteto, kartą per mėnesį vyksta videokonferencijos , kuriose pristatomi klinikiniai atvejai.
Psichologijos katedros dėstytojus, doktorantus bei studentus kviečiame į diskusiją su žymiu mokslininku. Tai unikali galimybė praplėsti ir pagilinti žinias neuromokslų srityje, padiskutuoti, užduoti rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, kuo neuropsichologija skiriasi nuo tradicinės psichologijos, kokie šios mokslo srities pagrindiniai tyrimo objektai, uždaviniai, sprendžiami klausimai? Kam psichologams reikia biologinių žinių? Ar apskritai Lietuvai yra reikalingi neuropsichologai?
14.00 – Susitikimas ir diskusija su prof. Linu Bieliausku
15.00 – Tarptautinė videokonferencija, kurios metu Mičigano universiteto mokslininkai pristatys atvejo analizę.
Visus kviečiame aktyviai dalyvauti. Susitikime VDU SMF (Jonavos g. 66, Kaunas), 204 aud.!
Kad būtų lengviau kontroliuoti dalyvių skaičių prašome užsiregistruoti https://forms.gle/PNCqAmthvQf29gct6
Praktinis seminaras apie savanorystės vaidmenį migrantų ir pabėgėlių integracijos procese
Spalio 3 d. 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66), 208 aud. vyks praktinis seminaras „Savanorystės vaidmuo migrantų ir pabėgėlių integracijos procese“, skirtas globalinės migracijos, pabėgėlių Lietuvoje situacijos, integracijos studijų bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos veiklos ir savanorystės šioje organizacijoje poreikiui bei savanorių profiliams aptarti.
Seminarą ves Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos integracijos kuratorė Gintarė Kazakevičienė.
Registracijos nėra. Kviečiame užsukti!
DOVILĖS DAUGĖLIENĖS daktaro disertacijos gynimas
Rugsėjo 27 d., penktadienį, 10.00 val. Vytauto Didžiojo universitete, Mažojoje salėje, (S. Daukanto g. 28, II aukštas, Kaunas) bus ginama DOVILĖS DAUGĖLIENĖS daktaro disertacija tema: „Vyresnio amžiaus asmenų įsitraukimas į savarankišką lėtinių ligų valdymo procesą“ (socialiniai mokslai, sociologija S 005).
Seminaras – diskusija. Europos socialinio tyrimo metodologija
Europos socialinis tyrimas (EST) yra mokslininkų inicijuota ir nuo 2001 m. Europos šalyse kas dvejus metus atliekama tarptautinė socialinė apklausa, skirta ištirti europiečių nuostatas, vertybes ir elgseną. Tai aukščiausios kokybės ženklą turinti socialinių tyrimų infrastruktūra ir pagrindinis socialinių, ekonominių, ideologinių ir kitų problemų suvokimo instrumentas, taikomas daugiau nei trisdešimtyje šalių. Daugiau informacijos apie EST galite rasti čia: http://www.europeansocialsurvey.org/ . Vytauto Didžiojo universiteto
mokslininkai yra atsakingi už 9 –osios ir 10-osios tyrimo bangos įgyvendinimą Lietuvoje bei informacijos apie šią infrastruktūrą sklaidą. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Dėstytojus, studentus, mokslo darbuotojus ir kitus akademinės bendruomenės narius kviečiame dalyvauti seminare-diskusijoje “Europos socialinis tyrimas: aukščiausius standartus atitinkanti Europos socialinių tyrimų metodologija”, kurios metu bus pristatytas Europos socialinis
tyrimas – jo metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės. Seminarą ves Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai dr. A. Žilys ir dr. G. Jarašiūnaitė-Fedosejeva.
DALYVAVIMAS NEMOKAMAS!
Seminaro vieta: VDU Socialinių Mokslų fakultetas (Jonavos g. 66, Kaunas), 109 auditorija.
Planuojama trukmė – 1 ak.val.
Kaip pralaužti priklausomybės ratą? Interviu apie tyrimą reabilitacinėje bendruomenėje
Vasaros pradžioje VDU Socialinės antropologijos magistro programos absolventė sesuo JUOZAPA ŽIVILĖ MIELIAUSKAITĖ SF pristatė tyrimo priklausomų asmenų bendruomenėje rezultatus. Praleidusi keletą savaičių vienoje iš reabilitacijos bendruomenių vienuolė dalijasi įžvalgomis, padedančiomis geriau suprasti priklausomybės reiškinį: ligos bruožus ir sveikimo sąlygas.
Kodėl studijuodama socialinę antropologiją pasirinkai priklausomybės temą?
Norėjau tirti religinę sritį, išsiaiškinti, kaip asmenys įtiki ir kaip ši jų patirtis vystosi gyvenime. Iš kokios patirties pasirenkama tikėti? Antropologinė prieiga remiasi lauko tyrimu, glaudžia patirtimi konkrečioje terpėje. Pamažu išryškėjo, kad reabilitacijos institucija galėtų būti tinkamas laukas.
Pradėjusi gilintis, supratau, kad apie priklausomybę apskritai nieko nežinau. Mes labai mažai apie ją žinome, esame pilni baimių, įsivaizdavimų, iliuzijų.
Priklausomybė yra psichikos liga, kai asmuo patiria labai stiprų potraukį vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba procesus ir turi labai ribotas galimybes jį valdyti. Ši liga yra didžiulė socialinė problema, paliečianti vis daugiau žmonių. Visi esame susiję, todėl reikia kuo daugiau aiškumo, kaip liga vyksta ir kaip iš jos sveikstama.
Valstybė neturėtų būti tėviška ranka vietos gyventojams
Etniškumas ir tapatybė yra dažnai emocijomis apipinti klausimai, tačiau svarbu, kad bendruomenės pačios galėtų dėl jų apsispręsti – be valstybės įsikišimo, tikina Ugnė Barbora Starkutė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinės antropologijos magistrė ir viena iš taikomosios antropologijos asociacijos „Anthropos“ įkūrėjų, kuri savo tyrinėjimus sutelkė ties Suomijos vietiniais gyventojais (autochtonais) – samiais.
„Vietos gyventojų klausimai yra visą laiką siejami su galia. Valstybė neturėtų būti ta „tėviška ranka“, kuri nusprendžia, kas galima, kas ne – pačioms bendruomenėms turėtų būti perduota galia rinktis, valdyti, kas vyksta jų viduje“, – sako U. Starkutė.
Antropologės dėmesio centre atsidūrę samiai – tai apie 100 tūkst. gyventojų tauta, įsikūrusi Šiaurės Europoje, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos užpoliarėje. Samiai gyvena geografiškai ir teisiškai apibrėžtoje teritorijoje Sápmi, turinčioje kultūrinę autonomiją, kiekvienoje šalyje jie turi savus parlamentus ir glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje.
Kaip susidomėjote autochtonų samių etninės tapatybės klausimais?
Dar mokydamasi mokykloje domėjausi Suomija, bandžiau savarankiškai mokytis suomių kalbos. Vėliau įstojau į VDU Baltijos regiono kultūrų specialybę, kur toliau domėjausi suomių kultūra. Studijuodama mainais Helsinkio universitete susipažinau su autochtonų iššūkiais šiandieniniame pasaulyje – taip į mano akiratį pakliuvo ir samiai, gyvenantys Suomijos, Norvegijos, Švedijos ir Rusijos šiaurėje. Patraukė šiaurė – toli, savotiška romantika…
Didžiąją dalį medžiagos magistriniam tyrimui surinkote antropologinio lauko tyrimo metu. Suomijos Laplandijoje (Sápmi) stebėjote, analizavote ir patyrėte vietinių žmonių gyvenimą bei jo užkulisius. Kaip geriau sužinoti apie žmonių gyvenimo niuansus, jei ne bendraujant ir gyvenant kartu su jais? Koks buvo Jūsų kelias?
Tyrimą įvykdžiau per keletą vizitų, kuriuos pavyko surengti 2016-2018 metais. 2016-aisiais, kai baigiau bakalauro studijas, dalyvaudama „Erasmus+“ absolventų praktikos programoje radau vietą Samių archyve, Nacionalinių Suomijos archyvų padalinyje Inari kaimelyje. Čia praleidau daugiau nei keturis mėnesius.
Po metų, žiemą, ir vėl nuvykau aplankyti draugų bei apsilankyti kasmetiniame autochtonų filmų festivalyje „Skábmagovat“, kur dalyvauja įvairūs autochtonų kūrėjų sukurti filmai iš viso pasaulio. Čia filmai rodomi ir salėse, ir lauke, nepaisant to, kad žiemą tikrai šalta. Sausį buvo iki -32 laipsnių Celsijaus.
Trečią kartą nuvykusi dirbau gide Samių kultūros centre SAJOS, kur turistams vesdavau ekskursijas. Kitu laiku, kaip ir ankstesniais kartais, tęsiau savo lauko tyrimą. Vasara – puikus metas tam, ypač dėl įvairių samių renginių gausos, pavyzdžiui, muzikos festivalių „Ijahis Idja“ Inari kaimelyje arba „Riddu Riđđu“ Norvegijos šiaurėje. Žmonės bando atsidžiaugti vasarišku oru ir nenusileidžiančia užpoliarės saule.
Iš esmės visą laiką dirbau, gyvenau ir leidau laisvalaikį tarp vietos žmonių. Visus kartus gyvenau pas šeimas, kurios tapo man labai artimos ir išliko iki šiol. Jų dėka teko ir sudalyvauti elnių sugynime, ir pakeliauti, daug išgirsti ir susipažinti.
Savo studijoms pasirinkote VDU Socialinės antropologijos magistro programą. Kokių įgūdžių ir žinių joje gavote?
VDU Socialinės antropologijos programoje reikia nusiteikti rimtoms ir iššūkių pilnoms studijoms. Magistrinio darbo tyrimo paieškos ir rengimasis taip vadinamam „laukui“ (tyrimo vietai) prasideda nuo pat pradžių. Tai niekada nebūna paprasta ir tiesiog įdomi veikla, o daug emocinio, psichologinio ryžto ir pastangų kainuojantis procesas. Ką jau bekalbėti apie reikalingą stiprų metodologinį ir etinį pasirengimą. Šios studijos skirtos tiems, kurie nebijo iššūkių ir neieško lengvo kelio. Gal skamba kartais kiek gąsdinančiai, tačiau tai labai daug išmoko tiek profesine prasme, tiek gyvenimiškai bei asmeniškai.
Kokie buvo svarbiausi Jūsų tyrimo atradimai?
Samiai dar tik neseniai tapo vientisa tauta, apimančia keturias skirtingas šalis; jie patys tai įvardija kaip naują darinį. Seniau samiai buvo pusiau klajokliai, gyvenantys šeimomis ir išplėstinėmis šeimomis kaimeliuose. Čia formavosi skirtingos samių kalbos, tradicijos.
Pavyzdžiui, Suomijoje yra trys skirtingos samių grupės – šiaurės, inari ir skolt samiai, su skirtingomis kalbomis. Antai skolt samiai turi išskirtinę savivaldą, paprotinį valdymo būdą. Kita vertus, yra bendras Suomijos samių parlamentas. Taigi, daugiakultūriškumas viduje yra didelis, bandoma jį išlaikyti.
Tačiau, siekiant, kad jie taptų įstatymiškai apibrėžta grupe – tauta arba autochtonų etnine grupe – reikia nustatyti, kas yra grupės narys. Mane domina suprasti, kaip žmonės ir institucijos nustato, kas yra samis, ir ką tai gali mums pasakyti.
Iš tikrųjų, pačioje bendruomenėje yra labai daug klausimų. Kodėl vieniems leidžiama būti samiais, o kitiems – ne, ir kodėl žmonės nori būti jais. Kodėl parlamentas yra etninis, ir balsuotojai gali neturėti kažkokio, pavyzdžiui, natūralizacijos proceso. Tokie klausimai dažnai apipinti įvairiomis emocijomis, nes etniškumas bei tapatybė turi labai reikšmingus emocinius aspektus, kai dėl įvairių priežasčių jaučiamasi pakankamai ar nepakankamai samiu. Kai kurie net nelabai nori kalbėti apie šią identitetų politiką, bando atsiriboti nuo jos, kitiems pikta, kiti tampa dideliais aktyvistais.
Kas yra samių identiteto ašis?
Jie, visų pirma, visada pabrėš, kad samiai yra autochtonai. Parlamentų svetainėse bus parašyta, kad jie yra kitokie negu imigrantų grupės, nes jie čia pirmi gyveno, pirmesni negu švedai, norvegai, suomiai ar rusai, todėl jie nėra tiesiog kultūrinė mažuma, bet autochtonai su išskirtinėmis teisėmis. Jiems teisėtai priklauso tos žemės ir autonomija puoselėti savo vietinę kultūrą.
Tai labiausiai susiję su tuo, kad paprastai ši grupė visą laiką patiria didelius pavojus. Šiaurėje vyksta kasybos projektai, miškų kirtimai, dabar ten planuojamas ir naujas transporto projektas – Arkties geležinkelis. Visa tai daro įtaką tradicinei gyvensenai ir kultūrai. Tai yra kapitalo, valstybės ir kultūrinės mažumos (tiksliau, autochtonų bendruomenės) interesų susikirtimas.
Žinoma, samiai nori turėti didesnį žodį. Su jais turėtų būti konsultuojamasi, nes juos gina tarptautinė teisė, yra įsipareigojimai. Tačiau praktikoje taip nelabai vyksta. Taigi, man atrodo, toks ir yra pagrindinis leitmotyvas – autonomijos ir teisių klausimas, nes nuo to ir prasidėjo samių atgimimas ir judėjimai aštuntajame dešimtmetyje.
Ką tokios vietinių žmonių situacijos, judėjimai mums sako?
Labai svarbu šiek tiek suprasti tas pasaulio vietinių žmonių problemas, kurios daug pasako apie sistemas, kuriose gyvename ir galių pasiskirstymus. Kodėl valstybė negali užtikrinti, kad žmonės galėtų gyventi taip, kaip nori, kad jie patys galėtų pasirinkti, kad neateitų kažkoks kapitalas ir ekonominis interesas, norintis naudotis vietos resursais? Taip pat – ką reiškia atiduoti apsisprendimą patiems vietos žmonėms, pagal tai, kaip tie žmonės nori spręsti savo vidinius klausimus? Tai dažnai kertasi tiek su ekonominiu nacionalinės valstybės interesu, tiek su kapitalo interesu.
Šiuos klausimus galima pritaikyti bet kam, tam nereikia būti autochtonu. Gali būti kokio kaimelio gyventojas, kurio apylinkėse pradedami dideli išteklių kasybos projektai, arba gali būti kertami miškai, žiūrima, kaip vyksta sprendimo priėmimas ar konsultavimasis su vietos bendruomene. Autochtonų atveju, prasidėjo judėjimai, skirti atkreipti dėmesį į jų kaip vietos gyventojų teises ir interesus, nes kitu atveju vietos kultūros išnyktų.
Man atrodo, kad autochtonų klausimai, tarp jų ir samių, visą laiką kalba apie galios klausimus. Valstybė neturėtų būti ta „tėviška ranka“, kuri nusprendžia, kas galima, kas ne – pačioms bendruomenėms turėtų būti perduota galia rinktis, valdyti, kas vyksta jų viduje.
Na, o man vykdant tyrimą buvo svarbu suprasti, kaip samių bendruomenė formuojasi, kas tampa šios grupės dalimi ir kas ne. Tapatybės ir etniškumai visada lemia, kad kažkas yra priimamas į grupę, o kažkas – atskiriamas nuo jos, tačiau kiekvieną kartą įdomu, kaip ir kodėl tai įvyksta. Be to, visa tai labai svarbu suprasti aptartame galios ir autonomijos kontekste.
Kalbino Paulius Juodis
Seminare aptars demografinių pokyčių stebėseną Lietuvoje ir užsienyje
Rugsėjo 17 d., antradienį, 10–17.30 val., viešbučio „Novotel“ konferencijų salėje (Gedimino pr. 16, Vilnius) vyks VDU Demografinių tyrimų centro organizuojamas tarptautinis seminaras „Šiuolaikinių demografinių pokyčių stebėsena Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse: iššūkiai ir veiksniai“.
Seminaro tikslas – aptarti aktualiausius Lietuvai ir kaimyninėms šalims demografinius pokyčius bei jų veiksnius.
Tarptautiniame seminare, kuris rengiamas Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto ,,Lietuvos demografinis nuosmukis ir nelygybės: modeliai ir mechanizmai kartų kaitos kontekste“ rėmuose, pranešimus skaitys mokslininkai-demografai ir viešosios politikos ekspertai iš Vidurio ir Rytų Europos regiono (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos) bei Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto.
Seminaras vyks anglų kalba.
Prieš prasidedant seminarui, 9.00-9.45 val., vyks projekto rezultatų pristatymas Lietuvos viešosios politikos atstovams (lietuvių k.). Kviečiame registruotis dalyvavimui renginyje iki rugsėjo 16 d. Registruojantis prašome nurodyti:
- dalyvausiu projekto rezultatų pristatyme (lietuvių k.) ir tarptautiniame seminare.
- dalyvausiu tik projekto rezultatų pristatyme (lietuvių k.).
- dalyvausiu tik tarptautiniame seminare.
El. paštas registracijai ir kontaktams: jasilionis@demogr.mpg.de. Tel.: +370 694 49405.
Tarptautinio seminaro organizacinis komitetas:
- Prof. dr. Domantas Jasilionis (VDU Demografinių tyrimų centras / Makso Planko demografinių tyrimų institutas, Vokietija)
- Prof. habil. dr. Vladislava Stankūnienė (VDU Demografinių tyrimų centras)
- Dr. Daumantas Stumbrys (VDU Demografinių tyrimų centras)
