Prof. Algis Krupavičius – ES nepriklausomų žymių asmenų komitete

Europos Sajungos Tarybos sprendimu VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas, profesorius Algis Krupavičius paskirtas nepriklausomų žymių asmenų komiteto nariu.

Pagrindinė šio komiteto funkcija – tikrinti, ar Europos politinės partijos ir politiniai fondai laikosi pagrindinių žemyno vertybių, nustatytų ES sutarties 2 straipsnyje, taip pat – taisyklių, numatytų Europos politinių partijų ir politinių fondų statuto ir finansavimo reglamente.

ES sutarties 2 straipsnis sako, kad ES „grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“.

Tarp komiteto narių – buvusi EK Vartotojų apsaugos komisarė Meglena Kuneva, buvęs EK Teisingumo ir vidaus reikalų komisaras António Vitorino, buvusi Ispanijos konstitucinio teismo teisėja Maria Emilia Casas, , buvęs Europos Parlamento narys Carlo Casini, Kopenhagos universiteto profesorė Rebecca Adler-Nissen ir Humbolto universiteto profesorius Christoph Möllers.

Komiteto nariu prof. A. Krupavičius paskirtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo 11 straipsnio 1 dalį.

Įžiebta Kalėdų eglutė ir paskelbti SMF Metų žmonės

Gruodžio 12 d. Jonavos g. rūmų Kalėdų eglutės įžiebimo šventės metu tradiciškai paskelbti 2019 m. VDU SMF žmonės – darbuotojas ir studentas. Darbuotojo kategorijoje SMF 2019 metų žmogus – Psichologijos katedros dėstytoja dr. Loreta Zajančkauskaitė- Staskevičienė už didelio populiarumo sulaukiančios mokslinės-praktinės konferencijos „Mokiniams apie mokinius“ organizavimą. Šiemet vyko jau 10-sis renginys. Studento kategorijoje SMF 2019 metų žmogus – Sveikatos psichologijos magistrantūros studentė Jovita Janavičiūtė – už aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje.

SMF Metų žmogus – darbuotojas ir studentas, yra renkamas iš bendruomenės iškeltų kandidatų, atstovaujančių fakulteto katedras, balsuojant bendruomenei ir komisijai, sudarytai iš visų padalinių ir studentų atstovų. Dekano padėkos buvo įteiktos visiems SMF Metų žmogaus nominantams. Sveikiname!

Tarptautinės savanorių dienos metu apdovanoti VDU savanoriai – net 3 iš 7 laimėtojų SMF studentai

Gruodžio 5 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė savanorių diena. Minint šią dieną, buvo įvertinti ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) savanoriai. Antrus metus iš eilės vykstančiame šventiniame savanorių padėkos vakare, savanoriams bei mentoriams buvo įteikiamos statulėlės bei padėkos už aktyviai vykdomą veiklą.

Vakaro metu buvo paskelbtos 7 nominacijos, iš kurių net 3 laimėjo Socialinių mokslų fakulteto studentės. Pirmoji nominacija buvo susijusi su šiais metais VDU, bendradarbiaujant su Izraelio ambasada ir Vilniaus universitetu, pradėtu vykdyti studentų savanorystės-mentorystės projektu „Kelrodė žvaigždė“. Projekto tikslas – kviesti studentus tapti savanoriais ir padėti prasčiau besimokantiems ar socialinėje atskirtyje gyvenantiems 3-6 klasių moksleiviams. Nominaciją paskelbusi VDU Tarptautinių ryšių prorektorė Ineta Dabašinskienė, ją įteikė „Ryškiausiai Kelrodei žvaigždei“ – Skaistei Gaižutytei (Psichologijos bakalauro programos studentei).

„Metų mentoriaus“, apdovanojimas buvo pristatytas praėjusių metų nugalėtojos šioje kategorijoje – Neringos Barauskaitės. Apdovanojimą laimėjo Jolanda Marčiukonytė (Socialinio darbo bakalauro programos studentė), kuri atsižvelgiant į pirmakursių apklausą ir administracijos pastebėjimus, buvo pripažinta kaip iniciatyviausia ir pareigingiausia pirmakursių mentorė.

„Metų naujoko“  apdovanojimą įteikė praėjusiais metais iniciatyviausia naujoke pripažinta Indrė Baltakytė, o šiemet apdovanojimas atiteko Ievai Kulkytei (Psichologijos bakalauro programos studentei).

Juozas Augutis: Atkurkime universitetų autonomiją

Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenė kaip maža visata, sovietmečio suspausta į vieno universiteto ir kelių institutų bei akademijų branduolį, po nepriklausomybės sprogimo susiskaldė ir ėmė skrieti į visas puses.

Akademinės bendruomenės susiskaldymo ir nutolimo priežasčių galima būtų įvardinti bent keletą. Tačiau viena iš esminių – valdžios pastangos biurokratizuoti mokslą. Pirmasis po nepriklausomybės Mokslo ir studijų įstatymas, aiškus ir lakoniškas, įtvirtinantis universitetų ir aukštųjų mokyklų autonomiją, nubrėžiantis griežtas ribas ministerijai, buvo greitai okupuotas ir apgyvendintas biurokratų bei vidutinybių. Svarbiausias uždavinys buvo sumažinti aukštųjų mokyklų autonomiją, apriboti laisvų, kūrybiškų mokslo ir studijų formų kūrimą, o didžiausias noras – suskaldyti akademinės bendruomenės vienybę. Liūdniausia, kad tai pavyko su kaupu. Pirmoji rimta biurokratų pergalė buvo studentų krepšelių įvedimas. Iš ministerijos varpinės išdidžiai buvo paskelbta, kad pasibaigė aukštųjų mokyklų nepriklausomybės era – nuo dabar ministerija nustatys, kiek ir kokių krepšelių kuriai studijų krypčiai paskirti. Universitetai ir kolegijos dėl krepšelių pradėjo kovoti tarpusavyje. Kad ta kova būtų dar aršesnė, ministerija ėmėsi nustatinėti sąlygas studentų priėmimui į aukštąsias mokyklas, ir, galiausiai, per LAMA BPO, perėmė jį į savo rankas. Kodėl aukštosios mokyklos nepasipriešino? Ne taip viskas lengva ir paprasta. Biurokratija prieš aukštojo mokslo krepšelizaciją atliko apšaudymą sunkiąja artilerija. Universitetai ir kolegijos buvo apkaltinti nesąžiningu studentų priėmimu, kokybės mažinimu ir pradėjo kitą kampaniją su šūkiu, kad Lietuvoje – per daug žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Aukštosios mokyklos, turėdamos skirtingo populiarumo programas, būdamos skirtingo patrauklumo miestuose, pasidavė šiai provokacijai, ėmė kovoti vienos prieš kitas, kurti atskirus aljansus, menkinti vienos kitas, bandyti pelnyti tuo metu valdžioje esančių politikų ir ministrų palankumą. Tą darė visi be jokios išimties. Kare kaip kare. Antras kirtis universitetų autonomijai buvo jų valdymo funkcijų atėmimas iš senatų ir perdavimas taryboms. Pirmieji tarybų sudarymo nuostatai buvo tokie, kad pusę narių turėjo skirti ministras. Prieš tokį pasikėsinimą į universitetų autonomiją pirmasis pradėjo kovoti Vilniaus universitetas. Deja, visi kiti universitetai tylėjo ir kova buvo pralaimėta. Tarybos, nors ir švelnesne forma, universitetuose buvo įvestos.

Skaitykite daugiau

VDU kviečia akademinę bendruomenę vienytis protestui

Neprotestuoti dėl aukštojo mokslo politikos būtų amoralu – sugriauta šimtmečius kurta universitetų autonomija, o išlaidos aukštajam mokslui ir studijoms yra mažesnės nei EBPO ir ES vidurkis. Visi akademinės bendruomenės nariai privalome būti solidarūs, nes esminių pokyčių pasieksime tik būdami vieningi.

Pripažįstame, jog pastarųjų dienų administracijos performatyvios akcijos kėlė daug klausimų dėl kovos už bendrąjį gėrį: tarsi protesto nepalaikyti negalima, bet palaikyti irgi, nes pats protestas buvo uzurpuotas. Akademinei bendruomenei ir visuomenei apskritai sukėlė abejonių, ar tai iš tiesų universitetų interesų atstovavimas, ar rinkiminių žaidimų dalis. Pabrėžiame, kad esame už akademinės bendruomenės vieningumą ir priešinsimės politinės valdžios pastangoms mus skaldyti.

Tad pradedame nuo pradžios ir kviečiame jungtis visus universitetus sprendžiant esminius aukštojo mokslo politikos, autonomijos ir finansavimo klausimus bei palaikyti vykstantį Vilniaus ir kitų universitetų bendruomenių protestą.

Reikalaujame pagarbos, pasitikėjimo, orių atlyginimų, darbo santykių ir ne tik. Kviečiame atkurti pilietiškai stiprią universitetų autonomiją.

Siekiame, kad būtų:

  • Peržiūrėtas Mokslo ir studijų įstatymas siūlant pakeitimus, kurie grąžintų realią, o ne deklaratyvią universitetų autonomiją.
  • Peržiūrėtas valstybės finansuojamų studijų modelis.
  • Užtikrinta tvari mokslo ir meno finansavimo politika ir kad finansavimas iki 2025 m. pasiektų 1 proc. nuo BVP. Tyrimai ir inovacijos yra esminė universitetų tarptautinio konkurencingumo ir kokybiškų studijų prielaida. Nors Lietuvos valstybės biudžeto pajamos 2018 m. augo, MTEP finansavimas Lietuvoje mažėjo – šiandien jis siekia vos 0,33 proc. nuo BVP. ES vidurkis – 0,65 proc., Estijoje – 0,69 proc.
  • Peržiūrėta skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarka ir jos nuosekliai didinamos kiekvienais metais. Išlaidomis vidutiniškai vienam studentui per pusę atsiliekame nuo EBPO šalių vidurkio ir siekiame tik 60 proc. atitinkamo Estijos rodiklio.
  • Užtikrintas pažado vykdymas ir patvirtintas biudžetas, kuriame būtų numatytos lėšos dėstytojų atlyginimams pakelti 10 proc. Nuosekliai didinti akademinio ir neakademinio personalo atlyginimus, kad jie būtų konkurencingi ir atitiktų ES vidurkį.

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia visus Lietuvos universitetus suformuoti apvalųjį stalą dėl aukštojo mokslo ateities politikos.

Diskutuokime: info@vdu.lt

Nacionalinis žmogaus teisių forumas

Gruodžio 10 d., antradienį, Vilniuje LNB vyks antrasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas, kuriame dalyvauja VDU rektorius ir Socialinių mokslų fakulteto profesoriai: Milda Ališauskienė, Artūras Tereškinas, Aušra Maslauskaitė, Jonas Ruškus.

Nacionalinis žmogaus teisių forumas kasmet kviečia visuomenę aptarti žmogaus teisių situaciją mūsų šalyje – kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms. Šių metų forumas neatsitiktinai bus skirtas vaiko teisių klausimų aptarimui – Lietuva yra išrinkta JT Vaikų fondo (UNICEF) valdybos nare 2019–2021 metų laikotarpiui. Taip pat vyks diskusijos apie globos įstaigas, žiniasklaidos politiką, technologijų teisę, saugios darbo aplinkos užtikrinimą, jaunimo pilietinį aktyvizmą, sąlygas Lietuvos kalėjimuose ir daug kitų.

Visa informacija apie renginį ir programa lietuvių bei anglų kalbomis – https://nztf.lt/

Nuoroda į Facebook renginį- https://www.facebook.com/events/1739394089526571/
pranešimas spaudai: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1121387/nacionalinis-zmogaus-teisiu-forumas-jaunimo-ideju-sklaidai

Balsuokite: SMF Metų žmogaus 2019 rinkimai

Tęsiant tradiciją šiemet per VDU SMF Kalėdų eglutės įžiebimo šventę gruodžio 12 d. 12 val. vėl paskelbsime SMF Metų žmones – vieną darbuotoją (dėstytoją, tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą. Katedros iškėlė kandidatus – po vieną darbuotoją (dėstytoją/tyrėją ar administratorių) ir vieną studentą:

Psichologijos katedros dėstytoja Dr. Loreta Zajančkauskaitė- Staskevičienė už didelio populiarumo sulaukiančios mokslinės-praktinės konferencijos „Mokiniams apie mokinius“ organizavimą. Šiemet vyks jau 10-sis renginys.

Sveikatos psichologijos magistrantė Jovita Janavičiūtė – už aktyvų dalyvavimą mokslinėje veikloje.

Socialinio darbo katedros vedėja Doc.Dr. Rasa Naujanienė – už buvimą tarptautinio lygmens ekspertu, laimėtus mokslinius projektus, už vaiko ir šeimos tyrimų plėtojimą Lietuvoje, už vieną iš pagrindinių vaidmenų organizuojant tarptautines mokslines konferencijas,  už neformalaus suaugusiųjų švietimo programų inicijavimą, už aktyvią veiklą didinant socialinio darbo profesijos ir VDU socialinio darbo mokyklos prestižą ir už socialinio darbo profesijos atstovavimą ne tik universitete bet ir nacionaliniu lygmeniu.

3 kurso Socialinio darbo bakalauro studijų programos studentas Jonas Ratkevičius už aktyvų dalyvavimą projektuose, pilietiškumą, sąmoningumą, iniciatyvumą, už norą būti išgirstam, rodant pavyzdį, kad pasaulį galima keisti pradedant nuo savęs, skatinant kitų įsitraukimą.

Sociologijos katedros vedėja Prof. dr. Milda Ališauskienė – už socialinį aktyvumą viešajame diskurse.

Taikomosios antropologijos studentų asociacija „Anthropos“ – už antropologijos viešinimą visuomenėje ir socialinę entreprenerystę.

Iki gruodžio 10 d. imtinai fakulteto bendruomenė balsuoja už patinkančius kandidatus spausdami „Patinka” fakulteto Facebook paskyroje.
2019-12-11 d. speciali komisija išrenka SMF Metų žmogų 2019 – 1 darbuotoją ir 1 studentą. SMF Metų žmogus renkamas 50% balsavimu Facebook paskyroje ir 50% specialiai sudarytos komisijos balsavimu. Komisija sudaryta iš visų katedrų, dekanato ir studentų atstovų.
2019-12-12 per Kalėdų eglutės įžiebimą skelbiamas SMF Metų žmogus 2019 (vienas darbuotojas ir vienas studentas).

EST PIKNIKAS

Norite Tarptautinę Žmogaus teisių dieną paminėti netradiciškai? Kviečiame Jus papiknikauti klausantis Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis paremtų mokslinių pranešimų. Renginio metu turėsite galimybę išgirsti įdomių faktų apie kokybiškiausiame socialiniame tyrime Europoje dalyvaujančių šalių (tame tarpe ir Lietuvos) gyventojų nuomonę bei paskanauti nacionalinių Europos šalių virtuvių patiekalų. Užsiregistruoti į renginį galite paspaudus nuorodą: https://forms.gle/f46NeF23czitMo9bA

Geriausių magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursas

Europos socialinį tyrimą (toliau – EST, angl. European Social Survey (ESS)) Lietuvoje

įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė skelbia studentų geriausių magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursą įvairiose socialinių mokslų srityse.

Plačiau…

Politologas apie Kauno ir Kauno rajono kovą: „V.Matijošaitis kiša sau pagalius į ratus“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Kauno ir Kauno rajono savivaldybių nesutarimai vis labiau primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų kovas tarp kunigaikščių. Kad politikas kovotų prieš politiką – įprasta, bet kad institucija prieš instituciją? Negana to, naudojami ir abejotini „ginklai“ – už mokesčių mokėtojų pinigus leidžiami lankstinukai, perkami straipsniai. Apie šią analogų neturinčią situaciją – 15min pokalbis su politologu Algiu Krupavičiumi. Kai su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanu A.Krupavičiumi, aptardami būsimų savivaldos rinkimų situaciją Kauno apskrityje, kalbėjomės praėjusių metų gegužę, jis Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį pavadino XXI a. pradžios Algirdu Mykolu Brazausku, priskyrė jį ūkininkų šeimininkų archetipui. Mokslininkas nematė, kas rinkimuose jam gali pasipriešinti. Nematė ir to, kad V.Matijošaitį veiktų kokios nors vietinės reikšmės krizės, tokios kaip visuomenę supriešinęs tuometis medžių kirtimas.

Vėliau tų krizių būta ir daugiau: abejonių keliantys interesai Vičiūnų vandenvietėje, kelio tiesimo Šančiuose sumanymas, šimtametės mokyklos uždarymas, grasinimai mokytojai, galiausiai viename merų susirinkime nuskambėjusi frazė apie galimas nupirkti žmonių apklausas ir pastaroji, vis dar itin karšta, – dalies Kauno rajono teritorijos prijungimo prie miesto. Dažniausiai į V.Matijošaitį stringa kaltinimų strėlės dėl to, kad jis nepaiso bendruomenių nuomonės ir savo planus, pasinaudodamas absoliučia dauguma taryboje, neva „prastumia“ buldozeriu. „Prieš rinkimus tikrai nebuvo jokios jėgos ar galimybių sustabdyti V.Matijošaitį. O dabar pats jis kiša sau pagalius į vežimo ratus. Tai, kas vyksta, sunku protu suvokti. Reitingai jau dabar sumažėję. Ženkliai krito. Juk vienu metu V.Matijošaitis buvo pirmas pagal pasitikėjimo reitingą „Vilmorus“ apklausose. Lenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Daugiau nei 80 proc. parama pirmajame rinkimų ture. Šis rodiklis – išskirtinis. Nepamenu tokių rodiklių. Vienetiniai“, – teigė A.Krupavičius.

Skaitykite daugiau…