Informacija dėl COVID-19
Dėl COVID-19 pandemijos Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas apsaugoti visų universiteto bendruomenės narių sveikatą, nuo 2020 m. kovo 12 d. imasi šių prevencijos priemonių:
- Dėl studijų proceso organizavimo nuotoliniu būdu
Nuo kovo 13 d. (penktadienio) stabdomi visi auditoriniai užsiėmimai! Paskaitos ir seminarai vykdomi nuotoliniu būdu arba paskiriant savarankiškas užduotis studentams. Visa aktuali informacija skelbiama ir atnaujinama „Moodle“ aplinkoje.
- Dėl kelionių atšaukimo
Visos patvirtintos, bet dar neįvykusios pavasario semestro metu numatytos komandiruotės ir kiti vizitai į užsienio šalis yra atšaukiami, o tolimesnės komandiruočių paraiškos laikinai nebus tvirtinamos.
- Dėl išvykusių į užsienio vizitus
Darbuotojams ir studentams, kurie šiuo metu yra išvykę į komandiruotes ar kitus vizitus užsienyje (visos šalyse), 14 dienų nuo grįžimo bus privaloma dirbti ir studijuoti nuotoliniu būdu.
- Dėl renginių ir susirinkimų
Visi tarptautiniai ir vietiniai renginiai, užsiėmimai (konferencijos, seminarai, ekskursijos, VDU muziejų, parodų lankymas, projektų susitikimai, diskusijos, sporto varžybos, meniniai ir kultūriniai renginiai, Sporto centro veikla ir kt.), skirti ne tik VDU bendruomenei, atšaukiami iki gegužės 15 d. (informacija bus atnaujinama pasikeitus situacijai).
Detalesnę ir nuolatos atnaujinamą informaciją rasite čia.
Dėl Europoje ir Lietuvoje plintančios COVID-19 viruso (koronaviruso) grėsmės
Dėl Europoje ir Lietuvoje plintančios COVID-19 viruso (koronaviruso) grėsmės, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos sprendimo skelbti pandemiją, VDU Socialinių mokslų fakulteto, Jonavos g. 66, pastate kovo 13 d., penktadienį, skelbiama sanitarinė diena. Jame užsiėmimai nevyks.
Apie tolimesnius sprendimus universitetas informuos.
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiu!
Ekspertai rengia Lyčių lygybės planą: galimybės moterų lyderystei
Lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuva lyčių lygybės srityje šiuo metu gerokai atsilieka. Pagal ministrių moterų skaičių Lietuva yra viena paskutinių pasaulyje – nuo 2017 metų jų skaičius Vyriausybėje dramatiškai krito, o pernai neliko nė vienos. Tik po visuomenės spaudimo, Vidaus reikalų ministrės kėdę užėmė moteris. Šios išryškėjusios neigiamos tendencijos šalies politikoje rodo, jog mūsų valstybei ir pilietinei visuomenei būtina atkreipti išskirtinį dėmesį į situaciją dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo įvairiuose sektoriuose, tikina ekspertai.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, prisijungę prie „Horizon 2020“ tarptautinio projekto SPEAR, ėmėsi kurti institucinį Lyčių lygybės planą – priemones, užtikrinančias, kad organizacijose nebūtų diskriminuojama dėl lyties, būtų daugiau galimybių pasireikšti moterų lyderystei valdymo lygmenyje, tyrimuose ir studijų procese. Panašias lyčių lygybės priemones projekte taiko ir kita Lietuvos institucija – Vilniaus universitetas.
Sektini lyčių lygybės pavyzdžiai – Šiaurės šalyse
Naujajame projekte gerosiomis praktikomis dalinasi Švedijos, Danijos ir Vokietijos universitetai. Tai šalys, kuriose stebima gerokai pažangesnė situacija lyčių lygybės srityje.
Kaip parodė „Eurobarometro“ apklausa, švedų požiūris į lyčių lygybę yra vienas progresyviausių: pradedant Lietuvoje nepopuliaria pozicija, jog vyrai turėtų būti atsakingi už pusę namų ruošos darbų (tam pritarė 94 proc. švedų), ir baigiant prieštaravimu stereotipui, jog mõteris mažiau domina darbas valdžioje (tokiam požiūriui pritarė vos 22 proc. švedų). Nieko nuostabaus – juk Švedijos parlamentas pirmasis pasaulyje save pavadino feministiniu. Šioje šalyje 2017 metais net 52 procentus ministrų kabineto sudarė moterys.
Nuo švedų mažai teatsilieka Vokietija (46 proc.) ir Danija (41 proc.). Vieną iš įdomesnių pasiekimų įtvirtinant moterų lyderystę politikoje pademonstravo Suomija – 2019 metais jos vyriausybei pradėjo vadovauti jauniausia, vos 34-erių, ministrė pirmininkė. Šios šalies vyriausybėje yra net keturios moterys, kurių amžius – iki 40 metų.
Vis dėlto, projekto tyrėja ir koordinatorė, VDU Socialinio darbo katedros profesorė Natalija Mažeikienė pažymi, jog Lietuva irgi jau žengė tam tikrus žingsnius, siekiant teigiamų pokyčių institucinio lyčių lygybės įtvirtinimo politikoje. Naujoje LR Darbo kodekso redakcijoje yra numatyta būtinybė sudaryti lygių galimybių politikos ir jos vykdymo priemones – bent jau tose organizacijose, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų.
Anot profesorės N. Mažeikienės, per pastaruosius metus lyčių lygybės padėtis Lietuvos universitetuose šiek tiek pagerėjo. Šiandien keliems iš jų vadovauja moterys – Vilniaus dailės akademijai, Lietuvos sporto universitetui, Romerio universitetui, LCC tarptautiniam universitetui Klaipėdoje. Sektinu pavyzdžiu siekia būti ir Vytauto Didžiojo universitetas, kurio visos trys prorektorės, Senato pirmininkė ir apie pusė dekanių bei departamentų direktorių yra moterys. Vis dėlto, siekiant užtikrinti lyčių lygybės politiką ir praktikas Lietuvos universitetuose, dar laukia nemažai darbų.
Nepaisant skirtingo valstybių kultūrinio ir politinio konteksto, tam tikras gerąsias danų, švedų, austrų ir vokiečių praktikas galima perimti ir pritaikyti Lietuvoje, pradedant, pavyzdžiui, nuo specialių padalinių steigimo, kurie dirbtų lyčių lygybės srityje ir vykdytų ne tik formaliąją lyčių lygybės politiką, bet ir skatintų bendrą darbuotojų sąmoningumą. Konkrečios tokio padalinio priemonės galėtų apimti ir lyčių lygybės politikos įtraukimą į strateginius dokumentus (Strateginį planą, Etikos kodeksą), Įvairovės strategijos vystymą, lyčių indikatoriaus įtraukimą į institucinių duomenų rinkimą, analizę ir sklaidą.
Kaip ir bet kurioje kitoje organizacijoje, ypač svarbus uždavinys yra plėtoti kandidatų atrankos strategijas, skaidrią įdarbinimo politiką ir procedūras, kurios būtų nešališkos lyties atžvilgiu. Tuo tarpu įsidarbinus turėtų būti siekiama užtikrinti skaidrias karjeros trajektorijas, numatant moterų karjeros skatinimo priemones ir lygias karjeros galimybes. Pasak prof. N. Mažeikienės, nors šios lyčių lygybės skatinimo priemonės, sėkmingai pritaikytos užsienio universitetuose, yra puikios gairės Lietuvos universitetams, vis dėlto svarbu ne tiesiog nusižiūrėti, kaip tai daroma užsienyje, o adaptuoti gerąsias praktikas vietiniam kontekstui.
Moterims – dviguba atsakomybės našta
Bendra statistika rodo, jog universitetuose, kaip ir kitose srityse, vyrauja vertikali segregacija: kitaip tariant, kuo aukštesnės pareigos, tuo jose mažiau moterų. Čia vertėtų kalbėti apie bendrąją lyčių diskriminaciją, kuri taip pat būdinga ir akademiniam pasauliui – spaudimą rūpintis šeima ir ypatingus sunkumus bandant suderinti motinystę su karjera.
„Viena iš priežasčių, kodėl aukštesnėse universiteto hierarchijos pakopose moterų vis dar mažiau nei žemesnėse, yra ta, kad moterims tenka dviguba atsakomybė: rūpintis šeima ir tuo pačiu daryti akademinę karjerą. O akademinėje srityje, kuo sudėtingesnė mokslinė veikla – tuo moterims sunkiau ją pilnai vykdyti dėl ribotų galimybių derinti akademinę veiklą su įsipareigojimais šeimai. Todėl viena iš SPEAR projekto prioritetinių sričių yra užtikrinti kuo lankstesnes ir palankesnes darbo sąlygas moterims akademikėms, auginančioms vaikus“, – paaiškino VDU Socialinio darbo katedros profesorė N. Mažeikienė. Projekto metu bus planuojamos ir įgyvendinamos įvairios priemonės, padėsiančios pašalinti kliūtis moterų karjeros realizavimui universitete bei pagerinti šeimos ir karjeros suderinamumą.
Kita lyčių nelygybės priežastis yra visuomenėje ir akademijoje įsitvirtinusios nepalankios nuostatos į moterų lyderystę. „Tradiciškai aukščiausi pasiekimai ir pozicijos moksle bei universitetų valdyme nėra tapatinami ir siejami su moterimis. Šios reprezentacijos vis dar remiasi vyrų vaizdiniais, ir tai yra viena priežasčių, kodėl moterų atstovavimas vadovaujant mokslo projektams, padaliniams ir universitetams yra gana žemas. Tai tiesiogiai paveikia ir menkesnį moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo lygmenyje, ką be jokios abejonės būtina keisti, gerinant lyčių balansą“, – pasakojo profesorė.
Ypatingas dėmesys – komunikacijai ir vidinei kultūrai
Mokslininkė tikina, jog problemų yra ir horizontalioje plotmėje – kitaip tariant, diskriminacija egzistuoja atskirose mokslo srityse. Pavyzdžiui, tiksliuosiuose ir techniškuosiuose moksluose dirba žymiai daugiau vyrų. Derėtų įvertinti, kiek prie to prisideda visuomenėje susiformavęs šių profesijų ir veiklos įvaizdis bei vis dar vyraujantys lyčių stereotipai.
„Organizacijų komunikacijos politika čia turi didelę reikšmę. Kaip spaudoje ar internete universitetai reprezentuoja savo biologus, informatikus, matematikus? Ar tai yra vyrai, ar moterys? Simboliai ir vaizdiniai čia yra labai svarbūs – kaip mes mąstome, kokius vaizdinius ar mąstymo schemas atsinešame iš vaikystės, ką esame patyrę. Tai dar viena priežastis, kodėl moterims gali būti sunkiau tapti lyderėmis. Mūsų kultūrinėje atmintyje ir dabartiniame viešame diskurse tokių atvejų dar nėra daug, todėl neturime tvirtai susiformavusių moterų universitetuose ir moksle vaizdinių, o pačios moterys neturi vaidmeninių modelių (moterų mokslininkių, vadovių universitetuose), kuriais galėtų sekti“, – tikina prof. N. Mažeikienė.
Ekspertės teigimu, komunikacija šiuo atveju yra viena svarbiausių Lyčių lygybės plano dalių – būtina permąstyti, kaip organizacijos save pristato, kokią reprezentacijų politiką propaguoja. Be galo svarbu įvairiomis priemonėmis stiprinti moterų lyderystę tyrimo komandose, skatinti jaunų tyrėjų moterų karjeras ir pozityvią reprezentaciją. Šalia tiesioginės išorinės komunikacijos paminėtinas ir lyčių lygybės dimensijos stiprinimas studijose, įtraukiant lyčių tematiką į studijų programas, tyrimų projektus bei publikacijas.
Profesorė pabrėžia, jog lyčių lygybės planas apima daugiau, nei tik formalius dokumentus ar nutarimus. Būtina analizuoti organizacinę kultūrą, socialinį ir psichologinį klimatą, vyraujančią elgseną, bendravimo ir sąveikos įpročius bei skatinti teigiamus pokyčius. Tai – taip vadinamos „minkštos“ priemonės, skatinant pokyčius iš apačios į viršų, o ne atvirkščiai – nuleidžiant nurodymus „iš viršaus“.
„Kuo organizacija pažangesnė, tuo labiau ji vertina vidinės kultūros svarbą – kad organizacijos gerovę lemia tai, kaip žmonės jaučiasi joje, kaip jie bendrauja, kaip vyksta renginiai ir posėdžiai, kas ir kiek juose kalba. Taip pat svarbus ir simbolinis vaizdavimas: kas figūruoja organizacijos nuotraukose, kas jų centre, o ko iš viso jose nėra. Taip, Lietuvoje turime Darbo kodekso nuostatą, raginančią parengti lyčių lygybės planus, tačiau į ją galima pažiūrėti labai formaliai. Tuo tarpu organizacinės kultūros dalykus būtina atpažinti ir nuodugniai analizuoti, tik tai atlikus galima juos keisti. Tik taip galime tobulėti“, – tikina mokslininkė.
Projekto metu svarstomos įvairios priemonės saugios ir malonios darbo ir studijų aplinkos užtikrinimui. Tai – ir seksualinio priekabiavimo prevencija, ir sąmoningumą apie lyčių lygybę bei antidiskriminacinę politiką kėlimas, ir bendros organizacinės kultūros gerinimas, didinant įtraukumą ir dalyvavimą. Projekto vadovė N. Mažeikienė tikisi, jog savo patirtimi įveikiant šiuos ir kitus iššūkius ir toliau dalinsis projekte dalyvaujantys ekspertai.
Universitetai turi rodyti pavyzdį
Prof. N. Mažeikienė pažymi, jog versle nemažai moterų vadovauja įmonėms, tačiau aukštojo mokslo sektoriuje padėtis gerokai prastesnė. Verslas yra žymiai labiau orientuotas į rezultatus, todėl vis daugiau orientuojamasi į kompetenciją: kvalifikuotos moterys gali sėkmingai dirbti ir įrodyti savo pranašumą. Dabar, kai orientaciją į rezultatus ir institucinius pasiekimus plėtojant tarptautiškumą, pritraukiant išorinį finansavimą aktyviau propaguoja ir universitetai, moterų jų valdžioje taip pat padaugėjo.
„Universitetams reikia parodyti rezultatus, plėtoti tarptautiškumą, pritraukti studentus ir lėšas iš išorinių rėmėjų – įvairių fondų, programų ir verslo. Vadinasi, reikia žmonių, kurie tiesiog gali sėkmingai dirbti – reikia gabių profesionalų ir talentų. Susitarimai ir hierarchijos vis labiau netenka galios, nes ieškomi žmonės, turintys tinkamą kompetenciją“, – teigia profesorė. Be to, anot jos, universitetas yra institucija, kuri rengia būsimus specialistus, mokytojus, dėstytojus, lavina piliečius, todėl turi rodyti pavyzdį visai demokratinei visuomenei. Per studentų ugdymą ir mokslą, visuomenės švietimą ir organizacijos vidinę kultūrą universitetas privalo įgyvendinti ir propaguoti atsakingų darbdavių, etiškų santykių ir bendruomenės be diskriminacijos principus.
Tarptautinis mokslinis projektas „Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research“ (SPEAR) siekia įgyvendinti lyčių lygybės planus ir inicijuoti pokyčius akademinėse institucijose. Sausį startavusiame ES programos „Horizon 2020“ projekte dalyvauja 11 partnerių iš 9 Europos valstybių, tarp jų – ir Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetai. Projekte SPEAR dalyvauja Danijos, Švedijos, Vokietijos, Vengrijos, Austrijos, Bulgarijos, Portugalijos, Kroatijos ir Lietuvos mokslo institucijos, kurioms aktyviai bendradarbiaujant rengiami lyčių lygybės planai, apimantys personalo valdymo, priėmimo į darbą, karjeros, lyčių lygybės reprezentacijos, ugdymo turinio ir kitus svarbius klausimus. Projektas bus vykdomas ketverius metus iki 2022-ųjų.
Visos VDU Socialinių mokslų fakulteto BA programos – tarp Lietuvos kokybiškiausių socialinių mokslų programų
Visos VDU Socialinių mokslų fakulteto BA programos – tarp Lietuvos kokybiškiausių socialinių mokslų programų
Studijų kokybės centro nepriklausomų tarptautinių ekspertų vertinimu, visos VDU Socialinių mokslų fakulteto bakalauro studijų (BA) programos – Psichologijos, Socialinio darbo bei Sociologijos ir antropologijos (Socialinės politikos programa yra tapusi šios programos specializacija) yra geriausiųjų Lietuvos BA programų penkioliktuke, o VDU Psichologijos ir Socialinio darbo studijų programos užima pirmą vietą savo kryptyse, surinkusios aukščiausius balus tarptautinių ekspertų, vertinusių visas šių krypčių studijų programas Lietuvoje.
Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt) skatindamas Lietuvos aukštąsias mokyklas gerinti aukštojo mokslo kokybę nuolat atlieka visų šalies universitetų vykdomų studijų programų kokybės vertinimą. Vertinimo komisijas sudaro kruopščiai atrinkti užsienio ekspertai, pripažinti srities akademiniai žinovai ir specialistai. Ilga ir sudėtinga studijų kokybės vertinimo procedūra būna vainikuojama tarptautinių ekspertų sprendimu akredituoti studijų programą 3 metams arba esant puikiai kokybei – 6 metams, o neatitinkant būtinų kokybės kriterijų gali būti rekomenduojama studijų programą ir visai uždaryti.
Kokybiškiausių Lietuvos bakalauro studijų programų socialiniuose moksluose dešimtukas (šaltinis: www.skvc.lt)
Kiek demokratijos mūsų kasdienybėje?
Pastaraisiais metais daugelyje pasaulio šalių yra pastebimas sumažėjęs piliečių pasitikėjimas politinėmis institucijomis ir dalyvavimas politiniuose veiksmuose. Lietuvių, ypač jaunų, susidomėjimas šia sritimi dar mažesnis, todėl save laikyti solidaria pilietine visuomene negalėtume”, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė Jūratė Imbrasaitė. Mažai domisi politika „Politika apskritai yra mažai svarbi jaunų žmonių gyvenime”, – pastebi doc. J.Imbrasaitė. Europos vertybių tyrimo duomenimis, 2017-aisiais tik 17,6 proc. jaunimo Lietuvoje nurodė, kad politika jų gyvenime yra svarbi arba labai svarbi. Prieš devynetą metų tokių jaunuolių buvo dar mažiau – vos 13,7 proc. Jaunimas visose šalyse politika domisi mažiau negu vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonės. Docentės teigimu, jaunesniems aktualūs kiti dalykai: įsitvirtinimas darbo rinkoje, laisvalaikis ir pramogos, šeimos kūrimas. Politika artimesnė vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu aktualesnėmis tampa valstybės teikiamos viešosios paslaugos bei socialinės garantijos. „Kalbame, kad dalyvavimas rinkimuose ir domėjimasis politika auga, tačiau įsitraukimas į organizacijas ir kolektyvinius protesto veiksmus išlieka beveik nepakitęs”, – pastebi J.Imbrasaitė ir patikslina, kad 2008 m. domėjimasis politika tesiekė 16,1 proc., o prieš trejus metus jis buvo paaugęs iki 25,4 proc. Europos vertybių tyrimas rodo, kad pasitikėjimas politinėmis institucijomis Lietuvoje yra padidėjęs: jauni žmonės gana pasitiki Vyriausybe – 47,1 proc. (2017 m.), lyginant su 27,2 proc. (2008 m.), parlamentu – 26,7 proc. (2017 m.), o buvo 19 proc. (2008 m.). Pasitikėjimas politinėmis partijomis išaugo 11,5 proc. (2008 m. skaičiai tesiekė 9,7 proc., o 2017 m. – 21,2 proc.).
Ekspertė apie internetines patyčias: net savo kambaryje vaikas nėra saugus
„Siūlau pirmiausia mums, suaugusiesiems, pasižiūrėti į save – ar kritikuodami, kaltindami, priekaištaudami neskaudiname namiškių?“ – apie patyčias kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Apie patyčių priežastis, padarinius ir sprendimo būdus taip pat kalbėjomės su „Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatore Egle Balčiūte.
Socialinio darbo studentų klubo Vesta projektas laimėjo VDU finansavimą
Vytauto Didžiojo universitetas, realizuodamas socialiai atsakingo universiteto modelį, kasmet savo biudžete numato ir konkurso būdu skiria finansinę paramą VDU studentiškų organizacijų projektinėms idėjoms skatinti ir jas įgyvendinti.
Iš keturiolikos 2020 m. pateiktų paraiškų buvo atrinkta ir paskirtas finansavimas dešimčiai, tarp kurių pateko ir VDU Socialinio darbo studentų klubo „Vesta“ projektas NENURAŠYK ŽMOGAUS – bendrystė nepilnamečių pataisos namuose.
Sveikiname su sėkminga paraiška ir linkime sklandaus projekto įgyvendinimo bei vertingų patirčių.
Daugiau skaitykite čia
Į Lietuvą atvyksta nykstančių miestų tyrėjas: Lietuvos ateitis ne tokia liūdna kaip JAV
Lietuvoje netrūksta nerimo dėl migracijos, tačiau vargu ar mūsų šalies miestus galėtų greitai ištikti toks likimas, koks ištiko Detroitą JAV, ramina nykstančius miestus tyrinėjantis sociologas, Mičigano-Dirborno universiteto mokslininkas Paulas Drausas, kuris šią savaitę Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dalyvaus miesto sociologijai skirtame seminare ir konferencijoje, – rašoma pranešime spaudai.
Fotografijų paroda „MIESTO RITMU“ pirmame aukšte
Pirmajame rūmų aukšte eksponuojama Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokinių fotografijų paroda „MIESTO RITMU“.
Šiuo laikmečiu savo būties neįsivaizduojame be miesto. Dažnai jame verdantis gyvenimas įtraukia mus į savo sūkurį, pasiduodame jo greitam ritmui. O tuomet pavargę ieškome jaukumo ir ramybės, kurią atrandame jaukiose gatvelėse ar miesto žaliosiose erdvėse.
