Darbas karantino laikotarpiu: rekomendacijos organizacijoms
Įvedus karantiną šalyje didelė dalis įmonių ir organizacijų turėjo operatyviai peržiūrėti darbo organizavimą. Ši situacija palietė tiek tuos, kurie vis dar reguliariai eina į darbą, tiek ir pradėjusius dirbti nuotoliniu būdu. Ypač sudėtinga situacija paslaugų ir tuose sektoriuose, kur darbas karantino sąlygomis buvo sustabdytas. Apie tai, kaip tokiomis sąlygomis galima užtikrinti darbo organizavimą, kaip išlaikyti gerą organizacijos psichologinį klimatą ir kokių veiksmų turėtų imtis įmonių vadovai, kalbamės su psichologe, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesore Aukse Endriulaitiene.
Ar turėtų keistis darbo organizavimas tose įmonėse, kurių darbo karantinas nepaveikia ir jų darbuotojai tęsia įprastas veiklas?
Turime pripažinti, kad šiuo metu nėra nei vienos įmonės, kurios karantinas nepaveikė. Net jei įmonė dirba toliau, įprastu režimu, kas tikrai sunkiai įsivaizduojama, visi darbuotojai jaučiasi kitaip. Jei darbuotojas vis dar gali atlikti savo darbo veiklas įprastai, greičiausiai pasikeitė jo psichologinė savijauta, požiūris į darbą, pasikeitė galimybės bendrauti, galimybės derinti darbą ir nedarbinio gyvenimo aplinkybes, atsirado daug naujų iššūkių. Apibendrintai tai yra streso, nesaugumo ir pokyčių laikotarpis, kai organizacijoms tenka derinti savo išlikimo ir efektyvaus funkcionavimo poreikius bei kiekvieno darbuotojo gerovės poreikius. O darbuotojai šiuo krizės laikotarpiu greičiausiai jaučiasi nesaugūs, pažeidžiami ir netikri dėl savo ateities. Kiekviena organizacija yra unikali, turi unikalius darbuotojus ir atsižvelgiant į savo situaciją turi spręsti, ką daryti neįprastomis aplinkybėmis, keisti darbo organizavimą ar ne. Čia nėra vieno recepto. Svarbiausia nepersistengti – jei papildomi pokyčiai darbo organizavime nebūtini, tai gal nereikėtų jų daryti. Kiekvienas pasikeitimas rutinoje darbuotojams paprastai kelia papildomą stresą, o šiuo metu darbuotojams ir taip tų pokyčių ir nerimo visose gyvenimo srityse pakanka.
Nemaža dalis darbuotojų šiuo metu atsidūrę padidintos rizikos zonose: prekybos tinklų, vaistinių darbuotojai, medicinos darbuotojai. Todėl, pavyzdžiui, trūkstant įvairių apsaugos priemonių jie patiria gerokai didesnę riziką užsikrėsti COVID-19 virusu. Jų darbas yra gyvybiškai svarbus, tad kokių priemonių turėtų imtis darbdaviai, šių įmonių ir organizacijų vadovai, siekdami geresnės psichologinės savo darbuotojų savijautos, tolesnio darbo užtikrinimo?
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad darbas didelės rizikos ar krizės sąlygose skatina mažesnę darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą į darbą (Bader, Berg, 2013), negatyvesnį požiūrį į darbą ir darbdavį (Bader, 2015), menkesnį pasitenkinimą darbu ir lojalumą įdarbinusiai organizacijai, prastesnę darbuotojų sveikatą ir gerovę (Reade, Lee, 2012). Jūsų išskirti darbuotojai ir ne krizės sąlygomis turi didesnę riziką užsikrėsti įvairiomis sunkiomis ligomis, nes kontaktuoja su daug ir įvairių žmonių. Taip pat tyrimai atskleidžia, jog medicinos, policijos ir panašių profesijų darbuotojai patiria daugiau streso, nei kitų profesijų atstovai, todėl dažniau patiria profesinio perdegimo riziką ar kenčia pablogėjusios sveikatos sunkumus. Be to, stresas ir baimė jaučiami visuomenėje bei namuose turi pridėtinį efektą – dar padidina individualiai jaučiamas emocijas.
Kita vertus, psichologijos tyrimų rezultatai nevienareikšmiški – šias profesijas jau pasirenka žmonės, kurie pasižymi didesniu psichologiniu atsparumu, jiems vertybė – padėti žmonėms, patekusiems į sunkią situaciją, o darbas didelės rizikos sąlygomis gali didinti jų savigarbą ir tikėjimą savo darbo prasmingumu ir verte. Kaip ir kitose psichologijos srityse, organizacijos psichologijos specialistai siūlo dirbti dviem kryptimis – stiprinti individualų rizikos grupių darbuotojų atsparumą stresui, mokyti juos streso įveikos metodų ir mokytis padėti sau. Iš kitos pusės, didelis vaidmuo tenka ir organizacijų vadovams – jie turi užtikrinti tinkamą ir saugią darbo aplinką, darbo ir poilsio režimą, aprūpinti tinkamomis darbo priemonėmis, labai svarbi darbuotojui ir jaučiama moralinė, emocinė parama, pasitikėjimas vadovybe.
Kai kurie užsienio mokslininkai (Perlser ir kt., 2016) siūlo šešis esminius veiksnius – gaires, į ką atkreipti dėmesį, organizacijoms, kurios gali padėti išlaikyti geresnę darbuotojų psichologinę savijautą ir darbingumą krizės sąlygomis: ramūs, matomi ir atsakomybę priimantys lyderiai; nuolatinė matoma komunikacija su darbuotojais siekiant užkirsti kelią gandams ir pateikti informaciją apie veiksmus, kurių imamasi; sąmoningas susikoncentravimas į tai, kas vyksta organizacijoje ir darbuotojo gyvenime šiuo metu, siekiant neleisti užvaldyti emocijoms; darbo sąlygų lankstumas ir rūpestis darbuotojų finansiniu saugumu; socialinis palaikymas darbuotojui.
Informacijos apie prevencines priemones nuo koronaviruso žiniasklaidoje apstu, rekomendacijos ir nurodymai, kaip tokioje situacijoje elgtis, taip pat žinomi. Deja, ne visuomet jų laikomasi. Pavyzdžiui, gali kilti konfliktinių situacijų, kuomet vienų darbuotojų neatsakingumas piktins kitus. Kaip tokioje padėtyje turėtų elgtis įmonių vadovai, kaip užtikrinti ir įtikinti kolektyvą, jog rekomendacijų būtų laikomasi?
Rekomendacijų, saugaus elgesio taisyklių ir prevencijos nurodymų laikymasis epidemijos metu savo pobūdžiu nedaug skiriasi nuo įprastų saugaus darbo taisyklių. Tiesiog jų atsiranda daugiau – gal ne tokių įprastų, bet mechanizmas tas pats. Ne visi ir ne visuomet visuomenėje laikosi nurodymų, taisyklių, tad gyvenimas organizacijoje yra ne išimtis. Darbuotojai skiriasi savo požiūriu į taisykles, saugumą, atsakingumą ir įsipareigojimus kitiems. Jei organizacijoje ir iki kritinės situacijos (tokios kaip karantinas) nebuvo paisoma saugos taisyklių ar atlaidžiau žiūrima į nepakankamas saugumo užtikrinimo pastangas, tai papildomo atsakingumo net ir krizės atveju iš darbuotojų tikėtis sunku. O jei saugaus darbo klimato užtikrinimas buvo įprasta įmonės politika ir vadovo palaikoma elgesio norma, tuomet atsakingas elgesys padidintos rizikos situacijose taip pat yra labiau tikėtinas. Taigi, geriau, kad darbuotojai suprastų, kad saugoti vieniems kitus ir save yra labai svarbu, išmoktų tokio elgesio dar iki tol, kol situacija tampa neeilinė. Susiformavusi saugios ir atsakingos organizacijos kultūra padės ir kritiniu atveju.
Vadovai pirmiausiai turi būti pavyzdžiu darbuotojams. Jei vadovas laikosi rekomendacijų ir prevencijos, darbuotojai ir be įtikinėjimo gali suprasti, kad tai tinkamas elgesys. Žinoma, kalbėjimas apie tai, kas svarbu, organizacijos parama, apsisaugojimo priemonių prieinamumo užtikrinimas taip pat gali padėti įtikinti kolektyvą laikytis rekomendacijų ir elgtis saugiau be panikos ir streso.
Šiuo metu namuose darbuojasi didesnis skaičius žmonių nei įprastai. Kaip tokiomis sąlygomis vadovai turėtų derinti darbo našumo siekį, prisitaikymą prie naujų aplinkybių, psichologinį klimatą komandoje?
Ankstesnių tyrimų rezultatai atskleidė, jog virtualus darbas ar darbas iš namų gali būti naudingas darbuotojui – patiriama mažiau streso, jaučiamas didesnis pasitenkinimas darbu ir pasiekiamas didesnis produktyvumas. Įrodyta ir nauda organizacijai – mažesni darbo organizavimo, infrastruktūros išlaikymo kaštai, didesnis darbuotojų kūrybiškumas bei lankstumas; ir visuomenei – mažiau intensyvus eismas miestuose, mažiau taršos.
Vis dėlto naudą atsveria ir tokio darbo trūkumai – dirbant virtualiai kolektyvai jaučiasi mažiau darnesni, psichologinis klimatas ir įsitraukimas į darbą mažėja lyginant su darbu įdarbinusioje organizacijoje. Gali sumažėti darbuotojų motyvacija, jie ima jaustis vieniši ir socialiai izoliuoti. Kai organizacijos planuoja pereiti prie inovatyvių darbo formų ar iš karto funkcionuoja kaip virtualios, darbuotojai tam ruošiasi, mokosi, prisitaiko, tuomet darbo iš namų privalumai gali atsverti potencialius trūkumus. Šioje karantino situacijoje daugelis organizacijų ir darbuotojų buvo labiau netikėtai „įmesti“ į darbo namuose sąlygas ir turi prisitaikyti prie dar vienos stresą keliančios aplinkybės savo gyvenime.
Žinoma, vadovo įsitraukimas, darbuotojų skatinimas dalintis informacija, kuo daugiau bendrauti, padidina komandos kūrybiškumą, pasitikėjimą vienas kitu ir pagerina psichologinį klimatą. Tikėjimas darbuotojais, jų įgalinimas rodyti iniciatyvą, savarankiškumą leis po truputį adaptuotis prie pasikeitusios darbo formos. Taip pat darbo organizavimas, resursų darbui suteikimas, struktūros išlaikymas, aiškių nurodymų, elgesio standartų ir tikslų komunikavimas padeda nepasiduoti stresui ir siekti darbo našumo. Tačiau vadovas turėtų nepamiršti, kad prisitaikymas prie naujų darbo ir gyvenimo sąlygų, ypač šiomis itin neįprastomis sąlygomis, yra ilgalaikis procesas, tad pozityvių rezultatų greičiausiai teks palaukti.
Kaip tam tikri drastiški veiksmai (darbuotojų spaudimas eiti nemokamų atostogų, sprendimai, priimti neatsižvelgus į kolektyvo nuomonę) gali paveikti tokių organizacijų ateitį? Ar gali sutrūkinėti pasitikėjimas tarp vadovo ir jo pavaldinių? Kaip tai gali atsiliepti kolektyvo motyvacijai ateityje?
Žinoma, drastiški veiksmai paveikia santykius tarp vadovo ir jo pavaldinių. Kai darbuotojas priimamas į darbą, tarp jo ir vadovo susiformuoja vadinamasis „psichologinis kontraktas“ – abipusiai lūkesčiai vienas kitam, įsivaizdavimas, koks elgesys yra teisingas tiek iš vadovo, tiek iš darbuotojo pusės. Darbuotojų spaudimas eiti nemokamų atostogų, sprendimai, priimti neatsižvelgus į kolektyvo nuomonę, dažniausiai yra suvokiami kaip neteisingi ir pažeidžia „psichologinę sutartį“. O tai mažina pasitikėjimą ir motyvaciją net ir tų darbuotojų, kurių tiesiogiai šį kartą toks elgesys neliečia.
Algis Krupavičius: Delegitimacija, arba Europos Sąjunga atsitraukia?
Aplinkui pandemija. Jau gerokai daugiau nei 2 milijardai pasaulio gyventojų saviizoliacijoje. Pasaulis užsidaro. Nors Kinija po truputį atsidaro. Bet Europa jau užsidarė. Išskyrus gal tik Švediją. Sinusoidė.
Artūras Tereškinas. Lakštingalos negali nečiulbėti: apie kerštingą pagiežą
Socialiniuose tinkluose daug lakštingalų, tik jos ne poetės. Tarp jų yra ir dešiniųjų, ir kairiųjų, ir jaunų, ir vidutinio amžiaus. Įdomiausios yra ultranacionalistinių pažiūrų „influencerės“ ir šiaip socialinių tinklų pažibos, turinčios nuo kelių iki keliolikos tūkstančių sekėjų. Jas vadinu ultranacionalistų mūzomis, nes jos savo čiulbesiu įkvepia radikalus. Pandemijos metu jų poetinis ir socialinis talentas pražydo kaip pavasarinės žibutės. Jos negali nečiulbėti.
Sociologas apie kovą su epidemijomis: didžiausia problema – pavėluota reakcija
Mičigano-Dirborno universiteto Jungtinėse Valstijose mokslininkas prof. Paulas Drausas teigia, kad miesto planavimas turi įtaką ne tik ekonominei ar socialinei skirčiai, bet ir gali lemti atsparumą pandemijų atveju. Tuberkuliozės krizę Niujorke, Čikagoje ir Detroite 1990-aisiais sekęs P. Drausas pastebi, kad didžiausia problema būna pavėluota reakcija ir nepakankami resursai. Vėlesnėse ligos plitimo stadijose – neužtikrintas tęstinumas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kvietimu Lietuvoje lankęsis profesorius ne tik skaitė paskaitas apie procesus po didžiulės krizės atsinaujinančiame Detroito mieste, bet ir dalyvavo sociologijai skirtoje konferencijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tuberkuliozės krizę Niujorke, Čikagoje ir Detroite 1990-aisiais sekęs P.Drausas pastebi, kad didžiausia problema būna pavėluota reakcija ir nepakankami resursai. Vėlesnėse ligos plitimo stadijose – neužtikrintas tęstinumas.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/sociologas-apie-kova-su-epidemijomis-didziausia-problema-paveluota-reakcija.d?id=83829433
Nuotolinės studijos: kaip mums sekasi?
Jau antra savaitė Vytauto Didžiojo universitetas ir Socialinių mokslų fakultetas studijas ir visas kitas veiklas vykdo išimtinai nuotolinėje aplinkoje. Nors VDU nuotolinės studijos yra gerokai pažengusios ir, ko gero, nėra nei vieno dalyko universitete, kuris iki šiol neturėjo nuotolinio elemento, bet išskirtinai dirbti tik nuotoliniu būdu vis vien yra kiek neįprasta.
Tad kaip sekasi nuotolinėse studijose? Kad greitai išsiaiškintų studentų ir dėstytojų patirtis, Socialinių mokslų fakultetas surengė dvi trumpąsias apklausas su iš esmės dviem klausimais: ar susidūrė su problemomis nuotolinėse studijose ir, jei taip, tai kokių jų būta?
36 proc. studentų visai neturėjo problemų, 26 proc. teigė, kad buvo problemų, bet jos išspręstos. Tad bendrai beveik du trečdaliai studentų atsakė, kad jei ir problemų būta, tai jos sėkmingai įveiktos. Kita vertus, 26 proc. atsakiusiųjų rinkosi atsakymus „buvo problemų, bet dauguma jų neišspręstos” ar „iškilo daug problemų”. Dar 12 proc. neturėjo aiškios nuomonės. Beje, viešosios nuomonės tyrimuose atsakymas „sunku pasakyti“ ar „nežinau“ yra vertinamas kaip bene sąžiningiausias. Bet šis pastebėjimas šiek tiek nerimtai.
Lentelė 1. Studentų vertinimai: ar susidūrėte su problemomis nuotolinėse studijose praėjusią savaitę?
Nors studentų komentaruose apie problemas ne vieną kartą buvo pasakyta, kad „nebuvo“ ar „nesusidūriau“, visgi yra keletas dalykų, apie ką reikia pagalvoti mums visiems, o kai kur ir surasti operatyviai sprendimus. Studentų atsakymuose būta pastebėjimų, kad ši karantino situacija pirmiausia ir bendrai sukelia tam tikrą psichologinį stresą. Kitas problemas galima suskirstyti į kelias grupes: technines, įgūdžių ir žinių, darbo organizavimo. Kai kas konkrečiau. Keliolika kartų studentai pastebėjo, kad pasitaiko techninių problemų vaizdo paskaitose, tokių kaip garso, vaizdo, ryšio ir panašūs trikdžiai. Kai kuriais atvejais tiek dėstytojams, tiek studentams trūksta įgūdžių dirbti su naujomis vaizdo programomis. Bet čia visi greitai mokosi. Darbo organizavimo srityje kartais užmirštama, kad studijų tvarkaraštis nėra pasikeitęs ir virtualūs užsiėmimai vyksta tuo pačiu ankstesnių realių užsiėmimų laiku. Adaptacija nuotolinėse studijose reikalauja papildomų pastangų iš visų, tad studentai pageidauja, kad skaitinių ir kitų naujų darbų krūvis dėl perėjimo į kitą studijų būdą nedidėtų. Taip pat yra abejonių dėl atsiskaitymų organizavimo. Atskiras klausimas yra sustabdytos praktikos, nors joms sprendimų jau ieško visos studijų programos. Tad atsakymai ir čia bus. Vienas jų yra labai aiškus. Kai praktikos organizacijos jas sutinka tęsti virtualiu būdu, tai reikia taip daryti.
Šalia problemų yra nemažai optimistinių komentarų, tokių kaip „visi dėstytojai pakankamai gerai pasiruošę dėstymui, pateikia nurodymus, kada ir ką pasidaryti“, „nuotolinės studijos, mano manymu, yra labai geras dalykas“ ir panašiai.
Trumpai apibendrinant dėstytojų patirtis, reikia pastebėti, kad 76 proc. jų neturėjo ženklesnių problemų, nors 16 proc. mano, kad jų tikrai yra.
Lentelė 2. Dėstytojų vertinimai: ar susidūrėte su problemomis nuotolinėse studijose praėjusią savaitę?
Dėstytojų komentaruose apie problemas akivaizdžiai pirmauja vadinamosios „techninės“, tokios kaip programinės įrangos trikdžiai ir panašiai, nors savikritiškai pastebi, kad ir naujų įgūdžių reikia įgyti nuotolinėms studijoms. Beje, SMF dėstytojai pastaruoju metu galėjo dalyvauti darbo nuotolinėje aplinkoje mokymuose.
Pabaigai vienas praktinis patarimas mums visiems – jei kyla klausimų ar neaiškumų ne tik nuotolinėse studijose, bet ir visais „karantininio“ gyvenimo klausimais, tuomet reikia nelaukti, o klausti ir pirmiausia tų, kurie yra arčiausiai Jūsų: kolegų, dėstytojų, padalinių darbuotojų. Ir būkime saugūs!
Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius
VDU prof. A.Perminas: jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti
Akistata su COVID-19 ir karantinas Lietuvoje atnešė nemažai pokyčių į kasdienį gyvenimą, tuo pačiu keldami stresą bei sėdami nerimą, o kas bus toliau. Kaip įveikti tą nerimą, pataria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto profesorius Aidas Perminas.
„Ši situacija visiems mums nauja, ir įprastos iššūkių įveikimo taktikos, kurių kiekvienas turime ir taikome, dabar nelabai tinka. Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia ją suprasti ir ramiai pagalvoti, su kuo susidūrėme. Tikslinga įvertinti visus galimus būdus šiai problemai spręsti, pasverti jų efektyvumą (naudą bei sąnaudas), pasirinkti geriausią sprendimo būdą ir nuosekliai jį įgyvendinti. Į emocijas orientuotas problemos įveikimo būdas yra nukreiptas į emocinės įtampos sumažinimą, kai nesiimama konkrečių veiksmų problemai spręsti. Problema išlieka, bet žmogus nusiramina. Tam gali padėti bet kokia raminanti veikla – filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas, fizinis aktyvumas, įvairios relaksacijos technikos. Kiekvienas žmogus naudoja abu streso įveikimo būdus, ir jų naudingumas priklauso nuo aplinkybių. Jei įmanoma ką nors situacijoje pakeisti, verta dėti pastangas ir siekti, kad problema išsispręstų. Jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti“, – sako profesorius.
SMF dėstytojai tobulinasi darbui nuotoliniu būdu
Visam Vytauto Didžiojo universitetui perėjus į nuotolinio darbo formą Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai (2020-03-20 ir 2020-03-23) tobulinasi nuotolinių video konferencijų naudojime taikant Adobe Connect ir Big Blue Button programas. VDU nuotolinės ir pusiau nuotolinės studijos vyksta jau ne pirmus metus, tačiau esamas laikotarpis metė naują iššūkį absoliučiai visą paskaitų vedimą perkelti į nuotolinę formą. VDU yra tam pasiruošęs, ir studentams teikiama ne tik pasyvi nuotolinė medžiaga, bet ir realaus laiko video konferencinės paskaitos su dėstytojais.
Aktuali informacija karantino laikotarpiu
Pastarosios savaitės kelia mums nemažai iššūkių. Turime pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, ieškoti naujų darbo organizavimo būdų ir formų. Žemiau pateikiame keletą naudingų nuorodų, kuriomis dalinasi Lietuvos psichologų sąjunga (LPS):
VšĮ „Nerimo klinika“ parengtos gairės.
EMDR Europe psichologinės savipagalbos gairės viruso COVID-19 plitimo situacijoje.
Pastabos apie psichinę sveikatą ir psichosiocialinius veiksnius COVID-19 protrūkio metu.
P. Skruibio komentaras.
COVID-19 sukelto streso valdymas, parengė psichologė U. Kabelkaitė.
Psichologinės rekomendacijos darbui namuose, parengė psichologės L. Raškevičienė, V. Venskūnienė, A. Steponavičiūtė, G. Ilgūnaitė, U. Kabelkaitė.
Karantino metu psichologinė pagalba bus teikiama nuotoliniu būdu: plačiau..
Įvyko VI-oji nacionalinė jaunųjų sociologų ir antropologų konferencija „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ bei seminaras „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“
2020 m. kovo 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra surengė mokslinį-praktinį seminarą „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“ miesto valdžios ir vietos bendruomenių santykių bei sociologo ir antropologo, kaip potencialaus tarpininko tarp miesto valdžios ir bendruomenės, vaidmens aptarimui.
Klaipėdos universiteto docentas sociologas Liutauras Kraniauskas seminare kvietė diskutuoti, kam priklauso miestas, kam sudaromos sąlygos apie jį kalbėti? L. Kraniauskas svarstė, kad, ko gero, pats svarbiausias sociologo vaidmuo miesto gyvenime yra kuriant miesto tapatumo klausimus santykyje su įvairiomis miesto bendruomenėmis. Vis tik šiame procese miesto sociologui taip pat labai svarbu įvertinti potencialius pavojus pradėti reprodukuoti tam tikras, naudingas įvairioms interesų grupėms, ideologijas ar pernelyg nukrypti į kritiką, tampant nemėgstamu miesto personažu.
Seminaro pranešėjas Mičigano-Dearborno universiteto (JAV) sociologijos profesorius Paulas Drausas, sociologinę kelionę pradėjęs dirbdamas su benamiais, vėliau darbus tęsęs sveikatos srityje, analizuodamas tuberkulioze sergančių pacientų patirtis, pastebėjo, kad kartais ne tiek pačios infekcijos ar kitos tragedijos yra gąsdinančios, kiek žmonių atsakas į jas. Dabar tai matome ir COVID-19 viruso kontekste. Profesorius į apleistas miesto teritorijas, vadinamąsias miesto traumas, kvietė žvelgti ne kaip į pavienį įvykį, bet kaip į procesą, kuris nulemia tolimesnių įvykių seką, kurie atitinkamai gali gilinti trauminę patirtį arba ją mažinti, sukuriant galimybes ją išreikšti.
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentė ir projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė Jūratė Tutlytė pristatė minėtą iniciatyvą pažymėdama, kad pagrindinis jos tikslas yra sukurti tokį miestą, kuriame būtų gera visiems. Šiame procese ypatingai svarbu keisti dominuojantį mąstymą, kuris gali būti apibūdinamas „nelaimės dizaino“ terminu, kadangi jo pasekmėje mieste yra kuriami įvairūs fiziniai ir socialiniai barjerai, o ne universali ir visiems patogi aplinka. Taigi itin svarbu pamažu pereiti prie „laimės dizaino“ įgalinimo kuriant visiems patogų miestą.
Austėja Bliumkytė-Padgurskienė – KultūrBendruomeniškųMeniškų projektų kuratorė ir Kauno miesto Šančių bendruomenės aktyvistė pristatė Šančių mikrorajono istoriją ir bendruomenės aktyvisto darbą bei šios atgyjančios Kauno miesto vietos aktualijas.
Antroji seminaro dalis buvo skirta darbui grupėse ir praktinėms diskusijoms, į kurias įsijungė studentai, bendruomenių aktyvistai, miesto tyrėjai ir pirmosios seminaro dalies pranešėjai.
Kovo 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija pakvietė į VI-ąją nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“. Šiemet jau šeštąjį kartą vykęs renginys sulaukė labai plataus skirtingas institucijas atstovaujančių pranešėjų ir dalyvių rato.
Plenarinį pranešimą konferencijoje skaitė sociologijos profesorius Paulas Drausas iš Mičigano-Dearborno universiteto (JAV). Aptardamas tyrėjų vaidmenį sprendžiant įvairias socialines problemas, pranešėjas pastebėjo, kad mokslininkai vykstančius socialinius procesus dažniausiai renkasi stebėti ir analizuoti iš šalies, tačiau tik gana nedidelė jų dalis tampa vadinamaisiais praktinio lauko „žaidėjais“, savo įžvalgas stengdamiesi taikyti praktikoje, siekti pokyčių. Šie tyrėjai, anot P. Drauso rizikuoja prarasti turimos „teorijos” grynumą, leisdamiesi būti „įmesti“ į kasdienybės chaosą, kuriame teorijos veikia tik iš dalies, o kartais ir visai neveikia. Save profesorius priskiria prie stebinčiųjų, tačiau vis labiau stengiasi įsitraukti į praktines veiklas šiuolaikiniame Detroite, kurio gyventojai yra patyrę įvairių trauminių patirčių, todėl vienas iš jo darbo tikslų yra būdų, kaip atstatyti teisingumą ir padėti visuomenei gyti, paieška.
Vėliau konferencijos darbas persikėlė į keturias paralelines sesijas, kuriose savo tyrimų rezultatus pristatė 19 skirtingas socialinių ir humanitarinių mokslų sritis – sociologiją, socialinę antropologiją, politologiją, istoriją, filosofiją – atstovaujančių jaunųjų mokslininkų ir susijusiose srityse dirbančių praktikų. Sekcijose diskutuoti visuomenės pasitikėjimo, miesto, švietimo, sveikatos sociologijos, taip pat – antropologiniai atminties, tapatybių bei kiti klausimai.
Seminaro ir konferencijos temos ir turinys pritraukė daug studentų, jaunųjų tyrėjų ir praktikų. Vertindami renginius 55 proc. dalyvių pažymėjo, kad seminaro ir konferencijos pranešimai jiems buvo naudingi, o 30 proc. juos įvardijo, kaip labai naudingus. 43 procentai dalyvių atsakė, kad pranešimai jiems buvo įdomūs, o labai įdomiais pranešimus įvardijo net 54 procentai atsakiusiųjų.
Organizatoriams taip pat buvo aktualu įvertinti informacijos apie renginius sklaidos kanalų veiksmingumą. Vienu pagrindinių sklaidos kanalų įvardintas socialinis tinklas „Facebook“ – 39 proc. dalyvių pažymėjo, kad pirmoji žinutė apie renginius juos pasiekė per jį. 26 proc. dalyvių informaciją apie renginius gavo iš draugų ir pažįstamų, po 13 procentų dalyvių žinia pasiekė iš VDU Socialinių mokslų fakulteto ir universiteto internetinių puslapių, 10 procentų nurodė informaciją gavę iš kitų šaltinių (informacijos naujienų portaluose, kitų universitetų naujienlaiškių, dėstytojų kvietimų).
Šių metų nacionalinę jaunųjų sociologų ir antropologų konferenciją „Aktualūs sociologijos ir antropologijos tyrimai: problemos ir kontekstai“ bei mokslinį-praktinį seminarą „Sociologija, miestas ir tvarus bendruomenės dalyvavimas“ parėmė Baltijos-Amerikos laisvės fondas.
Ši programa įgyvendinta gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą. Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą rasite apsilankę interneto svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org
Jono Petronio nuotr.
Sveikatos psichologija Lietuvoje: kur atėjome ir kur einame
Gerbiami, kolegos,
Pranešame, kad dėl Europoje ir Lietuvoje plintančios COVID-19 viruso (koronaviruso) grėsmės konferencija Sveikatos psichologija Lietuvoje: kur atėjome ir kur einame?, kuri buvo planuota 2020 m kovo 26 d., yra nukeliama vėlesniam laikui.
Apie renginio datą bus pranešama vėliau.
Konferencijos organizacinis komitetas
