Psichologijos klinika organizuoja seminarą VDU studentams

Seminaras VDU studentams apie nerimą ir stresą dėl COVID-19 pandemijos ir užsitęsusio karantino

Seminaras vyks gegužės 13 d., 17 val. Visa informacija – Kvietime

 

Algis Krupavičius. Jo Didenybė Reitingas

Karantinas traukiasi. Palaipsniui. Horizonte matosi jo pabaiga. Viešasis diskursas irgi po truputį keičiasi. Į jį grįžta senos temos. Atsiranda viena kita pokarantininė, nauja. Tarp senųjų grįžtančių temų yra neišvengiamai artėjantys Seimo rinkimai. Ir ore tvyrantys klausimai – kas ir kiek juose laimės, kiek gaus balsų valdantieji ir opozicijos partijos, kiek jų teks senoms ir naujoms partijoms? Ir taip toliau.

Panacėja atsakymams į beveik visus tuos klausimus yra partijų ir politikų Jo Didenybė Reitingas. Kitaip tariant, kas ir kokiame reitingų laiptelyje stovi dabar ir kur galbūt bus rytoj yra beveik visų rinkimų įžvalgų alfa ir omega. Tiesiog jų pradžia ir pabaiga. Ir tokio reitingų fetišizmo, koks yra Lietuvoje, būtų sunku rasti kitose demokratijose aplink mus. Taip, tie reitingai yra svarbi visuomenės nuotaikų ir savijautos fotografija. Bet ji momentinė. Sudėjus kelias fotografijas per tam tikrą laiką galima pamatyti kai kurias tendencijas. Bet kai demokratinių ir konkurencinių rinkimų diskursas yra pakeičiamas konstatacijomis, kokia partija ir kuris politikas kokį reitingą turi, tai žymi tik visišką viešojo diskurso skurdą.

Skaitykite daugiau…

Algis Krupavičius: Seimo rinkimai 2020: būti ar nebūti i-balsavimui?

Demokratiniai rinkimai turi tenkinti bent dvi sąlygas. Jie turi būti laisvi ir sąžiningi. Būsimi Seimo rinkimai turės vieną kitokį išskirtinumą. Jie bus popandeminiai su viena sąlyga, kad rinkimų laiku, t.y. spalio mėnesį, nebus naujos susirgimų bangos. Jei ji būtų, tai rinkimai bus pandeminiai. Abiem atvejais šalia minėtų laisvų ir sąžiningų rinkimų, dar turės prisidėti saugių rinkimų sąlyga. Ji reiškia pirmiausia tai, kad balsavimo vietos neturi tapti užkrato vietomis.

Svarbiausias saugių rinkimų elementas yra saugaus balsavimo užtikrinimas. Balsavimai vyksta Lietuvoje keliais etapais ir keliose vietose: iš anksto savivaldybėse, specialiuose punktuose (ligoninės, globos įstaigos, kariuomenė ir panašiai), namuose ir galiausiai rinkimų dieną rinkimų apylinkėse. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra atsakinga už rinkimų vadybą ir balsavimo organizavimą. Ji kosmetinėmis, bet anksčiau nebūdingomis, Seimo rinkimams naujovėmis, tokiomis kaip pirštinės, medicininės kaukės, socialinė distancija, dezinfekcija ir patalpų vėdinimas, gal rinkimų komisijų narių slenkantis darbo grafikas ir panašiais dalykais turės pasirūpinti. Tik būtų gerai, kad nesklandumų čia pavyktų išvengti, nes kartais rinkimų organizacija lygioje vietoje ima ir sušlubuoja. O šį kartą bus ir neeilinių dalykų, kuriuos reikės padaryti. Ko nors daugiau tikėtis iš VRK nereikia, nes kiti su balsavimu susiję dalykai nėra jos kompetencijoje pakeisti. Net jei ji ir galėtų, tai, vargu, ar norėtų, nes VRK veiklų sąrašas šių metų Seimo rinkimams ir taip išsiplės.

Skaitykite daugiau…

Milda Ališauskienė. „Aš dirbu, tu dirbi, mes dirbame“, arba kelios mintys apie Darbo dienos šventę

Socialinės medijos kartais atlieka pozityvią funkciją – priverčia susimąstyti ir savo mintis surašyti. Šiandien viena mokytoja pasidalino mintimis, kad kiekvienais metais balandžio 30 d. nežino, ką pasakyti mokiniams apie gegužės 1 dienos šventę. Susimąsčiau. Kodėl gi nežinome, ką švenčiame gegužės 1 d.?

O jeigu nešvenčiame, tai bent paminime? Sunerimau, nes galvoju, jei mokytoja nežino, ką pasakyti vaikams, tai kas gi gali žinoti? Neaptarinėsiu šiame tekste į Gegužės 1-osios dienos ištakas. Jau girdžiu kritikų ir komunizmo šmėklų gaudytojus šaukiant, kad dar viena ideologizuota, leftistė sociologė, apsėsta marksizmo idėjų, apsireiškė. Ir vis dėlto, kadangi minėtos mokytojos mintyse išgirdau ir tam tikrą pagalbos šauksmą, kviečiu pasvarstyti apie darbą iš sociologinės perspektyvos, o galbūt ir pasisemti minčių kitam pokalbiui apie darbą su vaikais ar suaugusiais.

Vokiečių sociologas Ralfas Dahrendorfas sakė, kad gimstame ir gyvename darbo visuomenėje. Vaikystėje ruošiamės darbui, visą brandų gyvenimą dirbame, o senatvėje – ilsimės nuo darbo. Darbas, anot Dahrendorfo, yra iš šiuolaikinio modernaus konflikto priežastis. Darbo pobūdis leidžia kalbėti apie socialinę žmogaus padėtį. Visi nori gero darbo, o kai kuriomis aplinkybėmis ir bet kokio darbo, ir niekas nenori būti linksniuojamas bedarbiu. Vienas iš valstybės ekonominės sėkmės rodiklių – užimtumas, kuo didesnis bedarbių skaičius tuo prastesnė ekonominė būklė, greičiausiai žmonės balsuos kojomis ir paliks tą valstybę.

Darbas yra mūsų kasdieninė veikla, suaugęs žmogus jai skiria mažiausiai 8 valandas per dieną, kai kas ir 12 valandų per dieną. Ši žmonių veikla nepriklauso nuo metų laikų, politinių režimų. Nesvarbu, kas valdžioje – kepėjas eina į darbą ir minko tešlą duonai, batsiuvys keliauja į dirbtuves, pardavėjas atidaro parduotuvę, gydytojas praveria ligoninės duris, dėstytojas ruošiasi paskaitoms arba atlieka mokslinius tyrimus. Dažnam darbas yra pagrindinė gyvenimo įprasminimo veikla, siekiama karjeros, dirbami viršvalandžiai, džiaugiamasi jei hobis tampa darbu.

Daugiau skaitykite…

Ieškantiems atsakymų – VDU Sociologijos ir antropologijos studijos

Kodėl išgėrę žmonės sėda prie vairo?

123RF.com nuotr. / Vairavimas išgėrus

Kodėl išgėrę žmonės sėda prie vairo? Į šį klausimą atsakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos klinikos psichologė, Psichologijos katedros lektorė dr. Justina Slavinskienė. Anot jos, pastebėjus apsvaigusį žmogų, kuris ketina vairuoti, svarbu prisiminti vieną dalyką – reaguoti būtina.

Nors situacija gerėja, problema išlieka Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pernai išaiškinta 9295 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai. Užpernai šis skaičius siekė kone 10 tūkst. Ar tai rodo, kad alkoholį vartojančių vairuotojų šalies keliuose mažėja? Anot dr. J.Slavinskienės, vertinant tik statistinių rodiklių pokyčius – tai džiugi naujiena. „Vis dėlto, – pridūrė ji, – 9 tūkst. išgėrusių vairuotojų kelyje yra tikrai labai pavojingas skaičius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienas neblaivus vairuotojas kelia didžiulę riziką bei grėsmę mažiausiai dviem eismo dalyviams. Tad šie išaiškinti vairuotojai potencialiai gali sužaloti ar netgi mirtinai pražudyti daugiau kaip 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.“ Kaip pastebėjo 15min kalbinta psichologė dr. J.Slavinskienė, per pastarąjį trisdešimtmetį įvyko esminių pokyčių, sustiprinusių eismo dalyvių sąmoningumą. „Panašu, – svarstė ji, – kad įstatymai, ribojantys alkoholio prieinamumą, kartu su eismo saugumo specialistų ir policijos taikomomis prevencinėmis priemonėmis bei didėjančiomis baudomis už vairavimą apsvaigus, dalį žmonių paskatina pergalvoti savo įpročius, o kitus – atgraso nuo tokio vairavimo.“ Be to, pasak pašnekovės, didelis žmonių mobilumas leidžia susipažinti su kitų šalių eismo kultūra, patirti saugesnio ir atsakingesnio elgesio vairuojant pasekmes, o tai irgi skatina keisti elgesį. Visgi, anot dr. J.Slavinskienės, verta pripažinti kad kol kas eismo saugumas išlieka problema.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/saugukelyje-lt/kodel-isgere-zmones-seda-prie-vairo-787-1308022?copied

Pasaulinė Žemės diena primena mums

Tik paminėta Pasaulinė Žemės diena primena mums apie atsakomybę palikti tvarius pėdsakus, o gal geriau – nepalikti jokių teršimo pėdsakų paskui save, savo buvimą. VDU visada laikėsi žalio universiteto vertybių, SMF bendruomenė, studentai stengiasi elgtis atsakingai, puoselėti tvarius įpročius ir tradicijas. Tad pasitikdami pavasarį, palengva išeidami iš sunkaus karantino laikotarpio, pasistenkime išlaikyti sumažinto vartojimo elgseną – neskubėkime imti vienkartinio puodelio atsidariusioje lauko kavinėje, nečiupkime dar vieno vandens buteliuko, nepirkime to, ko visai nėra būtina turėti, nes viskas palieka pėdsaką…

 

Socialinių mokslų daktarė: fizinės bausmės gali išgąsdinti vaiką gyventi

Fizinės bausmės, siekiant drausminti – daug visuomenės diskusijų sulaukiantis reiškinys. 2019 metais fizines bausmes Lietuvoje galimai patyrė 98 vaikai, rodo Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys. Tai oficialiai registruota statistika. Tikrąjį šio reiškinio mastą šalyje nustatyti sunku. Palyginti tris pirmuosius šių metų mėnesius su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, SPIS duomenimis, nuo fizinių bausmių galimai nukentėjusių vaikų padaugėjo. 2019 metais sausio – kovo mėnesiais nuo fizinių bausmių galimai nukentėjo 15 vaikų, 2020 metais – 23 vaikai.

Plačiau skaitykite…

Kaip mums sekasi nuotolinėse studijose

Trumpai: kaip mums sekasi nuotolinėse studijose?

Socialinių mokslų fakultetas tęsia patirčių nuotolinėse studijose stebėseną. Balandžio 20 – 22 dienomis buvo atliktos dvi trumposios studentų ir dėstytojų apklausos. Kokie jų rezultatai trumpai?

Bendrai kalbant, turime čia dvi naujienas. Viena vertus, šiuo metu yra tarpinių atsiskaitymų laikas ir juose 66 proc. studentų neturėjo problemų arba jos buvo greitai išspręstos (žr. 2 paveikslą). Čia geroji naujiena. Kita vertus, 55 proc. apklaustų studentų pastebėjo, kad nuotolinėse studijose vis dar yra techninių (ryšio, prisijungimo ir panašių) problemų (žr. 1 paveikslą). Čia kiek blogesnė naujiena. Beje, labai panaši dalis dėstytojų, t.y. beveik pusė jų, taip pat sakė, kad techninių trikdžių tikrai yra (žr. 3 paveikslą). Tai nereiškia, kad kiekvieną kartą ir visuose vaizdo ar kituose nuotoliniuose užsiėmimuose juos patiriame, bet jų vis dar yra.

Paveikslas 1. Studentų vertinimai: ar susidūrėte su problemomis nuotolinėse studijose pastaruoju metu, jei taip, tai kokios jos buvo?

Likusios problemos, tokios kaip organizaciniai klausimai, studentų ar dėstytojų įgūdžių trūkumas, yra neesminės.

Kitas svarbus klausimas buvo apie studentų patirtis atsiskaitymuose. Kaip jau pastebėta, beveik du trečdaliai studentų su problemomis čia nesusidūrė, nors maždaug penktadalis teigė priešingai. Prieš kurį laiką VDU Studentų atstovybė atliko savo apklausą, kurioje irgi buvo klausimų apie trikdžius atsiskaitymų metu. Tad abiejų apklausų pagalba bus galima patobulinti atsiskaitymų procedūras ir užtikrinti, kad artėjant egzaminų sesijai atsiskaitymai nuotoliniu būdu vyktų sklandžiai.

  

Paveikslas 2. Studentų vertinimai: ar pastaruoju metu susidūrėte su problemomis atsiskaitymuose (koliokviumai ir pan.) nuotolinėje aplinkoje?

Lygiagrečiai studentų apklausai SMF buvo apklausti ir dėstytojai (žr. 3 paveikslą). 41 proc. dėstytojų tvirtino, kad su problemomis nuolatinėje aplinkoje nesusidūrė. Prieš mėnesį atliktoje dėstytojų apklausoje nesudūrusių su problemomis dalis buvo nežymiai, bet šiek tiek mažesnė, ir siekė 38 proc., kas reiškia, kad problemų pasitaikydavo daugiau. Kokio nors radikalaus pasikeitimo ar pagerėjimo čia nėra, bet tai visgi ženklas, kad nuotolinės studijos tapo sudėtine naujos karantininės akademinės kasdienybės dalimi.

Paveikslas 3. Dėstytojų vertinimai: ar susidūrėte su problemomis nuotolinėse studijose pastaruoju metu, jei taip, tai kokios jos buvo?

Kokios išvados? Irgi labai trumpai. Adaptacija nuotolinėse studijose tikrai įvyko. O lygiai kaip tiesioginiame, taip ir nuotoliniame pasaulyje ne visada dangus būna giedras. Ir velnias dažnai slypi detalėse. Dabar vienas didesnių kliuvinių nuotolinėse studijose yra laikas nuo laiko pasikartojantys techniniai trikdžiai. Bet jie įveikiami.

 

Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius

VDU kviečia dėstytojus į Kauno savivaldybės finansuojamas pedagogikos studijas

Studijos finansuojamos Kauno miesto savivaldybės lėšomis, o po jų absolventams sudaroma galimybė dirbti pedagoginį darbą Kauno ugdymo įstaigose. Kaip tik šiuo metu renkama nauja studentų grupė. Numatoma studijų pradžia – šių metų gegužės–birželio mėnesiai. Prašymus galima pateikti iki gegužės 1 d. 10 val. internetu.

Studijas sudaro teorinė dalis, kurios paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais; karantino laikotarpiu – nuotoliniu būdu), ir bendrojo ugdymo mokyklose atliekama pedagoginė praktika. Baigus profesinių studijų programą „Pedagogika“, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Primename, kad visose šalies mokyklose pastebimas vis didesnis pedagoginio personalo poreikis. Trūksta ne tik įvairių dalykų mokytojų, bet ir ugdymo įstaigų vadovų. Todėl Kauno miesto savivaldybė dar 2018 metų vasarą pakvietė universitetų dėstytojus įgyti papildomų kompetencijų ir dirbti mokytojais bei siekti mokyklų vadovų pareigų. Projektas pasiteisino, tad šiemet jis tęsiamas.

Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovės Aušrinės Vaščėgaitės, aukštųjų mokyklų dėstytojams bei mokyklų mokytojams suteikiamos nemokamos galimybės įgyti papildomų kompetencijų, reikiamų ne tik dirbant mokytojais, bet ir siekiant vadovauti įstaigoms. Tokiu sprendimu jau nebe pirmus metus Kaune siekiama mažinti trūkstamų mokytojų ir vadovų poreikį, o drauge ir pritraukti į mokyklas aukščiausios kompetencijos specialistų, užtikrinti vaikus ugdančių asmenybių įvairovę.

Pernai gruodį vienerių metų edukologijos studijas pabaigė pirmoji laida – 13 įvairių specializacijų dėstytojų. Pedagogo kvalifikaciją įgijo geografiją, chemiją, biologiją, fiziką, informatiką, matematiką dėstantys akademikai. Tai – sritys, kurių specialistai Kauno mokyklose šiandien ypač reikalingi.

Jie gilinosi į pedagogo profesijai aktualius dalykus: pedagogiką, didaktiką, psichologiją, ugdymo proceso valdymą, specialiąją pedagogiką ir psichologiją. Ypač svarbi šių studijų dalis – pedagoginė praktika, kurią studentai-dėstytojai atliko Kauno mokyklose. Tokia galimybe džiaugėsi ne tik dėstytojai, bet ir mokyklų bendruomenės. Dalis buvusių studentų jau dabar sėkmingai dirba miesto mokyklose bei darželiuose, kiti planuoja mokytojo darbus pradėti ateinantį rudenį.