Sąmoningiems tėvams, siekiantiems ryšio su vaiku – „Tėvų akademija“
„Lietuvoje dar per mažai dėmesio skiriama šeimai – paslaugos jai orientuojamos dažniausiai tik kriziniais atvejais, kai jau vyksta „gaisras“, o prevencijai savo socialinių ir švietimo paslaugų sistemoje vietos skiriame per mažai. Be to, nors tėvystė yra didžiulė dovana, tačiau kartu tai ir labai sudėtinga veikla. Todėl ir sugalvojome iniciatyvą, kuri siekia pagelbėti tėvams, stiprinti tėvystę“, – pasakoja pozityvios tėvystės ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros docentė dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė, prieš ketverius metus universitete įsteigusi „Tėvų akademiją“.
Pasak docentės, savo profesinei veiklai mes skiriame daug pastangų, renkame žinias, gauname diplomus, įrodančius, kad turime reikalingas kompetencijas. O štai tam, kad mokėtume būti tėvais, mes dažniausiai nesimokome – arba, teisingiau kalbant, mokėmės, tačiau labai seniai, iš galimai netobulų mokytojų.
„Tėvais mes negimstame – dažniausiai tęsiame savo tėvų auklėjimo modelius. O jei tėvų auklėjimo būdai mums atrodo netinkami, juos pakeičiame. Tačiau auklėti vaikus kitaip, nei patys buvome matę ir patyrę, yra labai nauja, tai gali būti ypač sudėtinga, nes dažnai nebežinome, kaip elgtis“, – pastebi „Tėvų akademijos“ steigėja.
Tėvams reikia palaikymo
„VDU Tėvų akademija“ – tai paskaitų-susitikimų ciklas, kurių metu kas mėnesį įžvalgomis ir patarimais su tėvais dalinasi socialinio darbo specialistai, sociologai, psichologai ir įvairių kitų sričių universiteto ekspertai. Mintis inicijuoti tokį paskaitų ciklą kilo mokslininkams nusprendus atiduoti savotišką duoklę visuomenei – išeiti už universiteto ribų ir pasidalinti moksliniu ir praktiniu įdirbiu su tėvais. Iniciatyva išliko populiari ir šiemet, nepaisant pandemijos – pradėjus rengti paskaitas nuotoliniu būdu jose aktyviai dalyvauja tėvai iš visos Lietuvos.
Pasak doc. dr. J. Vyšniauskytės-Rimkienės, tėvai šiandien jau yra gerokai sąmoningesni ir atsakingesni nei anksčiau – tą patvirtina ir augantis susidomėjimas paskaitomis ir įvairiais seminarais tėvystės temomis.
„Ypač džiugina, kad ne tik mamos, bet ir tėčiai lanko „Tėvų akademiją“ ir kitus pozityvios tėvystės mokymus, vis drąsiau klausia, dalijasi patirtimi. Pajutę šiltą lektorių ar grupės vadovų požiūrį, tėvai atsipalaiduoja, leidžia sau būti tikrais, o ne tobulais tėvais – juk tobulų tėvų nėra ir vaikams tokių nereikia. Vaikams reikia tikrų – jaučiančių, klausančių, kalbančių, save ir vaikus gerbiančių, drausminančių, o svarbiausia mylinčių tėvų!“, – tikina docentė.
Atsižvelgiant į realijas – paskaitos per nuotolį
„Tėvų akademija“, reaguodama į pandemijos situaciją šalyje ir prisitaikydama prie naujų reikalavimų renginiams, jau persikėlė į nuotolinę erdvę. Pirmame nuotoliniame susitikime gausiai dalyvavę tėvai noriai įsitraukė į pateiktas interaktyvias veiklas – organizatorių teigimu, jos iš tiesų įmanomos net ir nuotolinėje aplinkoje.
Ne tik užsiėmimo formatas, bet ir jo tema buvo pasiūlyta atsižvelgiant į šių dienų aktualijas – tai darbo ir šeimos vaidmenų suderinimas, kuris tampa vis didesniu iššūkiu. Užsiėmimo vedėjai, doc. dr. Aurelija Stelmokienė ir doktorantas Tadas Vadvilavičius, pakvietė susipažinti su būdais praturtinti darbo ir šeimos vaidmenis.
„Pakvietėme praktiškai įsitikinti, jog žinias bei įgūdžius, įgytus darbe, galima panaudoti šeimoje, ir atvirkščiai – kad šeimos patirtimi galima pasiremti atliekant darbines užduotis. Be to, teigiamas emocijas, savirealizacijos išgyvenimus, patirtus šeimoje, nesunku perkelti į darbą ir atvirkščiai, iš darbo į šeimą. Praktiniai patarimai, kaip tai įgyvendinti, sulaukė didžiausio dalyvių susidomėjimo“, – pasakoja docentė A. Stelmokienė.
Skaičiai kalba už save
„Tėvų akademijos“ iniciatorių teigimu, ši iniciatyva, kuri tėvams suteikė universitetinę erdvę, leidžiančią jiems tobulėti, pasiteisino – tai patvirtina aktyvus tėvų dalyvavimas ir jų įvairovė. Per ketverius metus pasitaikė situacijų, kai tėvai netilpo auditorijoje, reikėjo ieškoti didesnių salių. Tačiau organizatorius džiugina ne tik dalyvių skaičiai, rodantys tėvų susidomėjimą tėvystės temomis, bet ir patys į šiuos susitikimus atvykusieji. Tarp jų buvo ir tokių, kurie dar neturi savo vaikų, tačiau iš anksto nori ruoštis šiam būsimam vaidmeniui.
Paskaitose dalyvauja ne tik Kauno miesto, bet ir rajono bei regiono mamos ir tėčiai. Be to, pradėjus paskaitas vesti nuotoliniu būdu, atsirado galimybė pasiekti ir tėvus iš kitų Lietuvos miestų bei suteikti galimybes dalyvauti gausesniam besidominčiųjų tėvystės temomis būriui.
Paaugliams tėvų dėmesys itin reikalingas
Kaip ir tarp visų paskaitų, skirtų tėvams, taip ir „Tėvų akademijoje“ pati populiariausia tema yra paauglystė. Nenuostabu, jog didelį dalyvių dėmesį pritraukia laikas, kai tėvams tenka susidurti su nemažais iššūkiais.
„Atėjus paauglystei, tėvai dažnai jau nebegali įprastu auklėjimu paveikti atžalos – todėl būtent šiame laike žymiai didesnis tėvų skaičius pradeda domėtis vaikų auklėjimo ir elgesio klausimais. O mes, pagalbos specialistai – socialiniai darbuotojai ir psichologai – sulaukiame žymiai daugiau tėvų savo kabinetuose. Svarbu paneigti mitą, jog paaugliams tėvų dėmesys nereikalingas – ir tyrimai, ir tiesioginė socialinių darbuotojų, psichologų praktika rodo, jog yra priešingai, tėvų vaidmuo paauglių gyvenime ypač svarbus“, – sako doc. J. Vyšniauskytė-Rimkienė, kuri taip pat vadovauja ir Paramos šeimai centrui „Darnūs namai“.
Anot jos, paauglystė sudėtinga ne tik dėl besikeičiančio kūno, emocijų, smegenų pokyčių ar santykių su bendraamžiais ir suaugusiais – tuo metu, kai vaikai žengia į paauglystę, tėvai kaip tik jaučiasi galintys skirti daugiau laiko karjerai, todėl atsitraukia ir mažiau jaučia, kuo gyvena jų bręstanti atžala. Tačiau visi raidos pokyčiai ir tėvų mažesnis teigiamas dėmesys paaugliui gali tapti nebepakeliama našta.
„Skaitmeninio pasaulio spaudimas taip pat reikšmingas – čia visada paauglys ras, kas už jį „kietesnis“, plonesnis, gražesnis, sėkmingesnis ir taip toliau, o tai tik dar daugiau jam kelia įtampą. Tuo tarpu šilti ir geri santykiai su tėvais yra geriausia vaiko apsauga nuo išorinio gyvenimo negandų. Tad nors bręstantis vaikas mus dažnai tiesiogiai atstumia, viduje jis labai nori mūsų meilės – tai pamatinis žmogaus poreikis“, – pabrėžia pašnekovė, rekomenduojanti tėvams kurti ir palaikyti nuolatinį santykį, ryšį su savo paaugliu vaiku.
Patirtimi dalinasi įvairių sričių specialistai
„VDU Tėvų akademija“ yra išskirtinė iniciatyva ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje – paprastai JAV ir Europoje analogiškas iniciatyvas organizuoja ne universitetai, o socialinių paslaugų centrai ar nevyriausybinės organizacijos. Tačiau, doc. J. Vyšniauskytės-Rimkienės teigimu, universiteto rėmuose ją inicijuoti yra galbūt net parankiau.
Tėvystei skirtose paskaitose-susitikimuose įžvalgomis dalinasi ne tik VDU Socialinių mokslų fakultete dirbantys psichologai, sociologai, socialinio darbo ekspertai, bet ir kitų fakultetų dėstytojai, edukologai, ekonomikos, finansų specialistai. Tarpdiscipliniškumas, palaikomas universitete, leidžia įvairiapusiškai aptarti tėvystės iššūkius.
„Tačiau akademijoje tėvai gali ne tik susipažinti su aktualiomis naujausiomis mokslo žiniomis – jie patys kviečiami drąsiai kelti klausimus, diskutuoti, dalintis pastabomis ar klausti patarimo“, – akcentuoja docentė.
Sąmoningam vaikų auklėjimui skirtose paskaitose per pastaruosius ketverius metus buvo paliestos pačios įvairiausios temos – nuo vaikų gabumų ugdymo ar neįgalių vaikų auginimo iki finansinio ir informacinio raštingumo, streso valdymo bei paauglių seksualumo.
Pozityvi tėvystė – pagarba grįstas ryšys su vaiku
Akademijos iniciatorė pasakoja, kad tėvystės tema yra jai itin artima – profesiniame lygmenyje mokslininkė ja domisi jau dešimtmetį. „Pozityvi tėvystė – tai nuolat palaikomas ryšys tarp tėvo ir vaiko, įskaitant nuoseklų ir besąlygišką rūpinimąsi vaiku, jo ugdymą, bendravimą su juo, įgalinimą, su pagarba ir be prievartos“, – apibendrina docentė.
Dirbdama tiek kaip mokslininkė, tiek kaip praktikė, tiesiogiai bendraujanti su tėvais, doc. J. Vyšniauskytė-Rimkienė sako pamačiusi, kad tėvai jautė realų poreikį susipažinti su profesionalų, mokslininkų patarimais apie tėvystę. Tai ir paskatino įsteigti „Tėvų akademiją“ – iniciatyvą, kuri būtų lengvai prieinama, nemokama, organizuojama patogiu laiku po darbo, periodiškai ir nuosekliai.
Organizatoriai kviečia visus besidominčius tėvystės temomis prisijungti prie „Tėvų akademijos“ paskutinį mėnesio ketvirtadienį (išskyrus gruodžio mėnesį). Informaciją apie VDU Tėvų akademijos užsiėmimus sekite VDU Socialinių mokslų fakulteto tinklapyje ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.
Artimiausios „VDU Tėvų akademijos“ temos:
- 2020 m. gruodžio 17 d. – dr. Daiva Bartušienė „Autizmo suvokimas“
- 2021 m. sausio 28 d. – dr. Gedas Malinauskas ,,Vaiko su negalia paauglystė: bendravimo ypatumai jam tampant suaugusiu“
- 2021 m. vasario 25 d. – prof. dr. Aidas Perminas „Paprasti streso valdymo būdai“
- 2021 m. kovo 25 d. – doc. dr. Viktorija Čepukienė „Už uždarų durų: slaptas smurto šeimoje veidas, apie kurį (ne)norime žinoti“
- 2021 m. balandžio 29 d. – dokt. Ernesta Platukytė-Didžiulienė „Kaip keičiasi šeimos“
- 2021 m. gegužės 27 d. – prof. dr. Liuda Šinkariova „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“
Lygybė – raktinis žodis, kalbant apie žmonių su negalia įtrauktį
Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalią dieną, kurią 1992 m. tarptautine paskelbė Jungtinių Tautų organizacija. Šią dieną visuomenė atidžiau atsigręžia į žmonių su negalia teisių, laisvių, gyvenimo kokybės ar diskriminacijos problemas.
Ši diena – puiki proga pradėti garsiau kelti klausimus apie žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą, tarpusavio priklausomumą, ryšį ir būtinybę neįgaliesiems užtikrinti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis ir laisvėmis be diskriminacijos. Būtent tai deklaruoja ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
Vytauto Didžiojo universiteto negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė neabejoja, jog kalbėti apie negalią turinčius asmenis bei jų įtrauktį svarbu kiekvieną dieną – tik tuomet galėsime save vadinti socialiai atsakinga bendruomene.
Kviečiame skaityti daugiau:
https://www.vdu.lt/lt/lygybe-raktinis-zodis-kalbant-apie-zmoniu-su-negalia-integracija/
,,Vaiko ir šeimos gerovė Lietuvoje: kur esame ir kur link einame?”
,,Vaiko ir šeimos gerovė Lietuvoje: kur esame ir kur link einame?”
Nacionalinis mokslinis seminaras
2020-12-08
Laikas: 17:30 val.
Vieta: Zoom kambarys
Nuoroda registracijai (privaloma):
https://forms.gle/2mydemPaRZR1mryUA
Prof. dr. Aušra Maslauskaitė: šiuo metu mes perrašome visuomenę, priskiriame vyrams naujų vaidmenų
Šiuo metu mes perrašome visuomenę ir savo lūkesčius vyrams, ką ir kaip jie turėtų daryti, vis daugiau priskirdami vyrams įtraukios tėvystės vaidmenų, kurie turi išlikti ir skyrybų atveju, – svarbų šiuo metu Lietuvoje vykstantį pokytį įvardina Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Aušra Maslauskaitė.
Tyrimą apie vienišų tėčių emocinę sveikatą atlikusi ir toliau tyrinėjanti sociologė sako, kad skyrybų atveju vyrams itin svarbu bet kuriuo atveju tęsti santykius su vaiku, nes tai naudinga abiejų pusių sveikatai ir socialinei gerovei.
Tyrimai apie tėčių gerovę po skyrybų yra dar nauji ir jų nėra daug. „Mokslininkai jau daug metų tyrinėja neigiamą skyrybų įtaką mamų ir vaikų gerovei, bet visai nauja tyrimų karta atkreipia dėmesį į skyrybų pasekmes vyrams kaip tėčiams“, – sako VDU profesorė.
Skaitykite daugiau:
Dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė. Baimė yra labai naudinga emocija
Pasak VDU Psichologijos klinikos psichologės ir Psichologijos katedros lektorės dr. Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, baimė yra instinktyvi, su išlikimu susijusi reakcija. Pavyzdžiui, kritimo iš aukštai bijoti tikriausiai niekas iš mūsų nesimokė, bet tai vis tiek kelia baimę. Kai kurių dalykų bijoti mus išmoko tėvai. Jei tėvai labai nerimastingi ir visur linkę įžvelgti pavojus, tai dažniausiai ir vaikus stengiasi apsaugoti kiek perdėtai – taip išmoko pasaulį matyti kaip nesaugų.
„Baimė – labai naudinga emocija, ji apsaugo mus nuo daugybės nelaimių“ – teigia dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė.
Kaip baimę kuria žinojimas apie galimą pavojų, ar visos baimės yra įveikiamos, ar normalu šio bei to bijoti – skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/laisvalaikis/plauksiu-ir-taskas-psichologe-apie-tai-kad-baime-labai-naudinga-emocija-ir-kad-kai-kurie-bijo-net-sagu-1038-1412586
XXIV TARPTAUTINĖ NUOTOLINĖ KONFERENCIJA „AKTUALŪS TYRIMAI PSICHOLOGIJOJE: TARPTAUTINĖ PATIRTIS“
DĖMESIO!
Gruodžio 02 d. nuo 16 val.
XXIV TARPTAUTINĖ NUOTOLINĖ KONFERENCIJA
„AKTUALŪS TYRIMAI PSICHOLOGIJOJE: TARPTAUTINĖ PATIRTIS“
Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto ir University of Nebraska at Kearney (JAV) psichologijos programų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Konferencijos kalba – ang
VDU psichologų bendruomenę – studentus ir dėstytojus, besidominčius psichologijos mokslo pasiekimais ir tarptautinėmis psichologų diskusijomis, maloniai kviečiame dalyvauti!
Konferencijos organizatoriai:
VDU SMF Psichologijos katedra (Lietuva)
University of Nebraska at Kearney (JAV)
Globos namais grįstos sistemos moralinis bankrotas. Metas žmogaus teisėms
Prof. dr. Jonas Ruškus, VDU Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių tautų žmogaus teisių ekspertas ir Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas apie tai, kad „Lietuvos valdžios institucijos, Seimas, Vyriausybė ir savivaldybės privalo imtis ryžtingų sprendimų ir neatidėliotinų priemonių tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, įskaitant Jungtines tautas, rekomendacijoms įgyvendinti. Žmogaus teisų įgyvendinimas yra valdžios institucijų pareiga. Globos namais grįsta socialinės apsaugos sistema moraliai bankrutavo, metas įgyvendinti žmogaus teises“ – teigia prof. dr. Jonas Ruškus.
Skaitykite daugiau: https://manoteises.lt/straipsnis/globos-namais-gristos-sistemos-moralinis-bankrotas-metas-zmogaus-teisems/
VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė apie greičio viršytojus: skubėjimas nėra tikrasis motyvas
„Retai kada skubėjimas yra tikrasis motyvas“, — kalbėdama apie greičio viršijimo priežastis sakė psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Laura Šeibokaitė. Anot jos, vienos priežasties, lemiančios tokį elgesį, nėra.
Psichologės teigimu, galima išskirti kelis pagrindinius aspektus. Visų pirma, anot jos, yra žmonių, kurie tiesiog mėgsta greitį, jiems tai smagu. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad jeigu greitį viršijančio žmogaus paklaustume, kodėl jis taip rizikuoja, veikiausiai išgirstume ką nors apie skubėjimą. Vis dėlto dažniausiai tai tėra pasiteisinimas.
„Retai kada skubėjimas yra tikrasis motyvas. Tai labiau išimtiniai atvejai, o ne kasdienybė. Žmonės, kurie greitį viršija, tai daro nuolat — toks jų vairavimo būdas“, — paaiškino doc. dr. Laura Šeibokaitė.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/saugukelyje-lt/psichologe-l-seibokaite-apie-greicio-virsytojus-skubejimas-nera-tikrasis-motyvas-787-1413178
VDU Psichologijos katedros docentas dr. Visvaldas Legkauskas apie apsipirkinėjimo įpročius
VDU Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas laidoje „Delfi diena“ apie tai, kad apsipirkinėjimas yra įprotis, kurį pakeisti sunku. „Įpročiai keičiasi gana sunkiai ir apeliacijos į sąmoningumą jų nekeičia. <…> Įpročiai susiformuoja ne šiaip sau, leidžia patenkinti savo poreikius greičiau ir paprasčiau, todėl jų sunku atsisakyti. Naujam įpročiui susiformuoti reikia apie 300 pakartojimų, apie porą mėnesių“, – pabrėžia doc. dr. Visvaldas Legkauskas.
SMF studentų ir dėstytojų apklausos “Nuotolinių studijų vertinimas” rezultatai
Socialinių mokslų fakultete turime tradiciją rudenio semestro metu aplankyti visų pakopų, programų ir kursų studentus siekiant išsiaiškinti, kuo studentai džiaugiasi ir su kokiais iššūkiais susiduria; vėliau jau apibendrinta informacija pasidalinti su studijų programų komitetų vadovais/ atstovais. Šiais metais to įgyvendinti įprastu būdu nepavyko, tačiau tradicijos visiškai atsisakyti nenorėjome ir ieškojome alternatyvų. Pasirinkome elektroninę apklausą ir bendruomenės susitikimus nuotolinėje platformoje.
Pirmiausia, trumpai apie įgyvendintą apklausą. Vienas pagrindinių iššūkių šiuo laikotarpiu – nuotolinės studijos, į kurias teko pereiti dėl pandemijos ir Lietuvos Vyriausybės sprendimų bandant ją suvaldyti. Taigi, siekdami išsiaiškinti, kaip mums sekasi dirbti nuotoliniu būdu, SMF bendruomenę (studentus ir dėstytojus) kvietėme sudalyvauti trumpoje apklausoje “Nuotolinių studijų vertinimas”.
Tiek dėstytojams, tiek studentams buvo pateikta po 5 uždaro tipo klausimus (vertinimas nuo 1 – visiškai nesutinku iki 5 – visiškai sutinku, palikta galimybė neatsakyti į klausimą, jei tokios patirties, kaip aprašyta klausime, respondentas neturėjo) ir po 1 atvirą klausimą. Klausimų temos pateiktos pirmoje lentelėje žemiau.
| 1 lentelė | Klausimų temos | |
| Uždaro tipo klausimai | Dėstytojams | Studentams |
| Priemonių įgyvendinti nuotolines studijas pasiūla | Pasirinktų priemonių tinkamumas nuotoliniam mokymui(si) | |
| Techninių nuotolinių studijų kliūčių sprendimų operatyvumas | ||
| Konsultacijų ar papildomos informacijos studentams poreikio pokytis | Dėstytojų teikiamos pagalbos pakankamumas | |
| Komunikavimo su universiteto tarnybų atstovais nuotoliniu būdu efektyvumas | Komunikavimo su referentėmis nuotoliniu būdu efektyvumas | |
| Studentų įsitraukimas į nuotolines studijas | ||
| Atviro tipo klausimas | Poreikiai dėl pasiruošimo egzaminų sesijai, kuri planuojama nuotoliniu būdu | Pasiūlymai nuotolinių studijų tobulinimui |
Pirmame ir antrame paveiksluose grafiškai pavaizduoti apklausos rezultatai.
1 pav. Dėstytojų (N=21) apklausos rezultatai
2 pav. Studentų (N=63) apklausos rezultatai
Rezultatai atskleidė, jog dėstytojai tik vidutiniškai vertina priemonių įgyvendinti nuotolines studijas pasiūlą universitete, tačiau studentai mano, jog studijų dalykuose priemonės nuotoliniam mokymui(si) pasirinktos tinkamai. Tiek dėstytojų, tiek studentų nuomone, sprendimai dėl techninių nuotolinių studijų kliūčių sprendžiami gana operatyviai. Dėstytojai nepastebėjo, jog studentai dažniau kreiptųsi dėl konsultacijų ar papildomos informacijos perėjus prie nuotolinių studijų, o studentai dėstytojų teikiamą pagalbą įvertino kaip pakankamą. Dėstytojai komunikacijos su universiteto padalinių, tarnybų atstovais nuotolinėmis priemonėmis efektyvumą įvertino vidutiniškai, o studentai komunikaciją su referentėmis vertino kaip efektyvią. Galiausiai, tiek studentų, tiek dėstytojų nuomone, studentų įsitraukimas į nuotolines studijas palyginus su laikotarpiu, kai mokėsi tradiciniu būdu, sumažėjo. Svarbu pastebėti, jog studentų vertinimai visuose klausimuose buvo pozityvesni palyginus su dėstytojų vertinimais. Apibendrinus apklausos rezultatus, galima matyti, jog pagrindinis aspektas, kuris reikalauja tolimesnių sprendimų, tai studentų įsitraukimas. Čia pirmiausia reikalingas atsakingas studentų požiūris į studijas ir mokymo(si) procesą. Dėstytojai savo ruožtu kviečiami įsijungti į universitete vykdomus mokymus apie įtraukias nuotolinių studijų priemones.
Teikdami pasiūlymus nuotolinių studijų tobulinimui studentai dažniausiai minėjo techninius studijų aspektus (alternatyvias platformas, pvz., zoom, atsarginės platformos numatymą kiekviename studijų dalyke, dėstytojų garso ir vaizdo kokybės svarbą, paskaitų įrašų poreikį, jei užsiėmime buvo techninių nesklandumų). Taip pat pastebėjo, jog reikalingas įprastai taikytų praktinių užduočių, mokymo metodų adaptavimas, kad juos būtų galima įgyvendinti prasmingai nuotolinėje aplinkoje, išsakė diskusijų, klausimų-atsakymų sesijų poreikį. Vertindami pasiruošimą egzaminų sesijai, kuri planuojama nuotoliniu būdu, dėstytojai kaip pagrindinį iššūkį įvardijo akademinio sąžiningumo užtikrinimą (ypač didelėse studentų grupėse). Taip pat dėstytojai atkreipė dėmesį į etiketo klausimus prisijungimo nuotolinių studijų aplinkoje metu (pvz., pašaliniai garsai; papildomos, su studijomis nesusijusios veiklos, prisijungimo metu ir pan.), kurie galėtų būti apibrėžti tam tikrose taisyklėse, susitarimuose. Dėl visų šių studentų ir dėstytojų išsakytų klausimų bus kreipiamasi konsultacijų į inovatyvių studijų institutą ir studijų departamentą.
Kartu džiaugtis pozityviais dalykais ir spręsti iššūkius drąsiau ir lengviau. Tad šiuos rezultatus ketiname aptarti susitikime su studentais, kuris suplanuotas 2020 m. lapkričio 25 d. 14.00 val. MS Teams platformoje, bei su studijų programų komitetų vadovais/ atstovais gruodžio pradžioje (tikslus susitikimo laikas dar bus derinamas). Susitikimų metu bus kviečiama diskutuoti, dalintis įžvalgomis ir apie kitus svarbius studijų aspektus.
Iki susitikimo!
L.e.p. dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė
