Dr. Apolonijus Žilys apie Europos šalių išgyvenamas demografines transformacijas

Europos šalių visuomenės pereina ir išgyvena iki šių dienų reikšmingas demografines transformacijas, kurios įvardijamos kaip antrasis demografinis perėjimas. Šis terminas pabrėžia, kad visuomenėje stebimas gimstamumo ir kartu mirtingumo lygio mažėjimas, o tai iš esmės keičia visuomenės demografinę struktūrą.

Santuokos ar tėvystės atidėjimas, mažesnio vaikų skaičiaus šeimos planavimas, užsitęsęs išėjimas iš tėvų būsto, ilgėjantis asmens praleidžiamas laikotarpis gyvenant vienam ar gyvenant poroje, bet nesusituokus, užtrunkantis ar kiti svarbūs gyvenimo įvykių perrikiavimai ir jų vidutiniai vėlavimai ar paankstinimai yra minėto demografinio proceso dalis.

Šio proceso priežastys yra įvardijamos įvairios – nuo įvairių nuostatų, susijusių su šeima ar reikšmingais gyvenimo pasirinkimais, kaitos, iki gerovės valstybės ar rinkos transformacijų, nuo technologinių pokyčių iki vertybinių poslinkių, kaip didėjanti individualizacija. Pavyzdžiui, individualizacijos procesai apibendrina bendrą sociologinę hipotezę, kad šiuolaikinėse visuomenėse asmens gyvenimo eigą vis mažiau reguliuoja ar riboja visuomeninės ar kolektyvinės socialinės normos, lūkesčiai, vertybės ar nuostatos, kurias sukuria įvairios tradicinės institucijos.

Tradicinės institucijos, kaip bažnyčia ar net šeima, kaimynystė, bendruomenė, švietimo sistema ar darbovietė, vis mažiau turi galios diktuoti mūsų asmeninius gyvenimo pasirinkimus ir nurodyti tinkamiausią gyvenimo eigos planą ar gyvenimo įvykių tvarkaraštį. Individualizacija tarsi išlaisvina asmenis, pataria neprisirišti prie vietos, darbo, institucijų ar net šeimos. Tuo pačiu, šis procesas verčia planuoti atsakingai savo gyvenimo kalendorių ir jį tvarkyti savarankiškai vos tik įžengus į suaugusio asmens periodą.

Pastebėta, kad labiau individualistinėmis vertybėmis pasižymi tos visuomenės, kuriose antrojo demografinio perėjimo procesai anksčiau prasidėję, reikšmingai labiau pastebimi ar matoma demografinės elgsenos kaita. Vienos visuomenės sparčiau persmelktos individualizacijos ir greičiau patiria demografinius pokyčius.

Tad norint suprasti žmonių kintančią elgseną planuojant savo gyvenimo įvykių tvarkaraštį suaugystės periodu, tampa svarbu suprasti tam tikras socialines normas, lūkesčius ar vertybes siejamus su vienu ar kitu amžiaus tarpsniu.

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1307904/tinkamiausias-amzius-tuoktis-ir-susilaukti-vaiku-kuo-siais-klausimais-skiriames-nuo-kitu-europieciu

VDU Psichologijos klinikos seminarų ciklas studentų psichologinei gerovei stiprinti

VDU Psichologijos klinika kviečia visus VDU studentus dalyvauti seminarų cikle, skirtame stiprinti studentų psichologinę gerovę! Seminarų ciklas vyks 2021 m. sausio 8-28 dienomis, Zoom platformoje.

„Pirmoji emocinė pagalba” dr. Loreta Zajančkauskaitė – Staskevičienė, 2021-01-08, nuo 13 val. (iki 100 dalyvių).

Ką daryti ir ką sakyti esant šalia žmogaus, išgyvenančio emocinį sukrėtimą? Kaip elgtis pačiam, patyrus emocinį sukrėtimą? Šiuos ir panašius klausimus analizuosime susitikimo metu. Taip pat tyrinėsime įsitikinimus apie tai, kaip „reikia“ jaustis, kas būna, jei neleidžiame sau jaustis blogai ir kaip būti geru žmogumi, nekenkiant psichikos sveikatai. Prisijungimo nuorodos bus siunčiamos tik užsiregistravusiems dalyviams.

Registracijos nuoroda – https://forms.gle/4BPCpShChQRoyA6W9

„Streso įveika ir neigiamų emocijų valdymas” prof. dr. Aidas Perminas, 2021-01-13, nuo 13 val. (iki 100 dalyvių).

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su pagrindinėmis streso teorijomis bei šių teorijų praktinio pritaikymo galimybėmis. Paskaitos metu bus pristatomos pagrindinės streso priežastys, pasekmės, teigiami ir neigiami streso aspektai, įveikimo būdai; supažindinama su paprastais streso ir emocijų valdymo ir relaksacijos būdais, jų panaudojimo galimybėmis atsikratant įtampos ir geriau pažįstant save. Prisijungimo nuorodos bus siunčiamos tik užsiregistravusiems dalyviams.

Registracijos nuoroda – https://forms.gle/oZaciQtjyoAhonvy5

„Seksualinis priekabiavimas: kaip pasireiškia, kaip atpažinti ir kur kreiptis?” prof. dr. Kristina Žardeckaitė – Matulaitienė, 2021-01-20, nuo 13 val. (iki 50 dalyvių).

Paskaitos-diskusijos metu kalbėsime kaip atskirti flirtą nuo seksualinio priekabiavimo, aptarsime seksualinio priekabiavimo rūšis, jo paplitimą, kalbėsime, ar įmanoma numatyti, kas gali būti potenciali seksualinio priekabiavimo auka ir smurtautojas, kokių priemonių galima ir reikia imtis, siekiant užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui ar sumažinti jo neigiamas pasekmes. Prisijungimo nuorodos bus siunčiamos tik užsiregistravusiems dalyviams.

Registracijos nuoroda – https://forms.gle/7YgAMzWixVqkDTSf8

„Kaip įveikti gyvenimo iššūkius ir nepalūžti” doc. dr. Rytis Pakrosnis, 2021-01-28, nuo 13 val. (iki 100 dalyvių).

Gyvenime norime laimės ir gerovės, tačiau likimas mums neišvengiamai siunčia išbandymus ir iššūkius. Taip ir siūbuojame sau kažkur tarp kentėjimo ir klestėjimo. Ne viskas gyvenime priklauso nuo mūsų, bet kai kas juk priklauso. Kaip atsirinkti ir kaip pasirūpinti savimi, kad padidintume tikimybę įveikti gyvenimo iššūkius ir atsitiesti nepalūžę? Kas yra atsparumas ir kaip galime jį ugdyti patys? Kaip žinoti, kada laikas kreiptis pagalbos į kitus ir kuo jie gali padėti? Šiuos bei kitus klausimus paliesime seminare, susipažinsime, ką apie tai sako psichologija ir ieškosime savo atsakymų. Prisijungimo nuorodos bus siunčiamos tik užsiregistravusiems dalyviams.

Registracijos nuoroda – https://forms.gle/YuLQdDgF1d2DGpZd9

VDU Psichologijos klinika

www.psichologijosklinika.vdu.lt

Doc. dr. Rytis Pakrosnis LiPSA diskusijoje: Dirbtinis intelektas psichologo kabinete

Prof. dr. Aušra Maslauskaitė apie Lietuvos gimstamumo statistikos pokyčių priežastis

Daugelis juokauja, kad Marijonui Mikutavičiui dainą „Trys milijonai“ greitai teks perrašyti, nes lietuvių pasaulyje vis mažiau ir mažiau, tad vietoje „Nors esam pasauly tik trys milijonai“ teks užtraukti „Nors esam pasauly tik du milijonai“. Lietuvos statistikos departamento pateikta pastarojo dešimtmečio gimstatumo ataskaita tą tik patvirtina – palyginus su 2009-tais, Lietuvoje gimsta 15 proc. mažiau kūdikių. Kartu su sociologe, VDU Sociologijos katedros profesore ir Lietuvos sociologų draugijos viceprezidente Aušra Maslauskaite kalbame apie priežastis, kurios lemia šiuos pokyčius.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/tevams/tevyste/2020/12/27/news/lietuvos-gimstamumo-statistika-gimdyves-vis-vyresnes-o-kudikiu-vis-maziau-ir-maziau-17630422/

Kalėdinis sveikinimas

Prof. dr. Liuda Šinkariova: šizofrenija – ne nuosprendis

Šizofrenija – lėtinė psichikos liga, kuriai būdingi mąstymo, suvokimo, emocijų, valios sutrikimai. Visame pasaulyje ja serga apie 1 proc. populiacijos. Su remisijomis ir paūmėjimais liga trunka visą gyvenimą ir lemia žmogaus negalią.

VDU Psichologijos katedros profesorė dr. Liuda Šinkariova primena, kad ligos požymiai užkoduoti jos pavadinime: išvertus iš graikų kalbos, „schizo“ reiškia „skaidau“, o „phren“ – „protas“: „Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia tam tikrų psichikos funkcijų nesuderinamumu, arba disbalansu. Mąstymas ir elgesys tarpusavyje nedera, neatitinka realybės. Liga yra lėtinė, po paūmėjimo etapų ateina ilgesnė ar trumpesnė remisija.“

Pasak L. Šinkariovos, susirgus šizofrenija pamažu nyksta žmogaus susidomėjimas anksčiau mėgta veikla, jis negali sutelkti dėmesio ir tinkamai funkcionuoti socialinėje aplinkoje, mokytis ir dirbti. Neretai prie šių simptomų prisideda ir nerimo sutrikimai bei depresija.

Nors profesorė sako, kad liga nėra labai paplitusi, vis dėlto jos pasekmės tiek žmogui, tiek visuomenei yra sunkios: „Sergančiųjų šizofrenija gyvenimo trukmė maždaug 12–13 metų trumpesnė. Be to, šie žmonės dažniau serga somatinėmis ligomis, o jų savižudybės net keliolika kartų dažnesnės negu bendrosios populiacijos“, – pabrėžia L. Šinkariova.

Pastaruoju metu atliktais tyrimais taip pat įrodyta, kad sergantieji patiria ir tokių kognityvinių funkcijų sutrikimų kaip informacijos apdorojimo, darbinės atminties ir kt. „Įrodyta, kad kognityvinių funkcijų sutrikimai yra labai svarbus šizofrenijos simptomas, jis neatsiranda dėl gydymo ir nėra šalutinis efektas kitų simptomų fone. Anksčiau būta prielaidos, kad kognityvinį deficitą gali sukelti neuroleptikai. Dabar jau aišku, kad naujos kartos vaistai yra saugūs“, – tvirtina L. Šinkariova.

Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/1073553/sizofrenija-ne-nuosprendis-remisijos-laikotarpis-gali-trukti-ir-10-metu

VDU – mokymų programa „Konfliktų mediacija”

Mokymų programos „Konfliktų mediacija“ tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mediacija padeda valdyti konfliktus ir siekti susitarimo dalyvaujant tarpininkui, kai konfliktuojančioms šalims nepavyksta pasiekti to savo jėgomis.

Mokymuose dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.

Studijuoti kviečiami įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovai ir specialistai, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo.

Mokymų apimtis: 60 akademinių valandų.

Baigus programą mokymų dalyviams išduodamas Vytauto Didžiojo universitete registruotas įgytas žinias ir gebėjimus liudijantis pažymėjimas.

Mokymų datos ir struktūra: Mokymo programoje akcentuojamas praktinių gebėjimų ugdymas, analizuojami atvejai iš mokymo dalyvių darbinės patirties, organizuojamos supervizijos.

2021 m. sausio 15 d.	*I mokymų diena:* Susipažinimas su konfliktų mediacijos metodu.
2021 m. sausio 22 d	*II mokymų diena:* Mediacijos procesas ir įrankiai.
2021 m. sausio 23 d.	*III mokymų diena:* Mediacijos taikymo galimybių mokymų dalyvių profesinėje aplinkoje aptarimas ir praktinių mediacijos gebėjimų lavinimas.
2021 m. vasario 5 d.	*IV mokymų diena:* Supervizija / patirčių aptarimas.

Mokymų programos aprašas

Mokymų kaina: 350 eurų.

Mokymai vyks nuotoliniu būdu.

Norinčių dalyvauti mokymuose prašome kreiptis el. paštu roberta.gadeikyte-juske@vdu.lt (pateikiant savo vardą, pavardę, telefono numerį bei el. pašto adresą) iki 2021 m. sausio 11 d.

Dėl papildomos informacijos kreipkitės į VDU Psichologijos katedrą: 8 37 327947; el.paštu roberta.gadeikyte-juske@vdu.lt

4 SMF studentės vykdys projektus pagal programą Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestro metu“ (IV kvietimas)

Net 4 Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros studentės 2020 m. lapkričio 3 d.– 2021 m. balandžio 30 d. vykdys projektus pagal LMT poveiklę „Studentų gebėjimų ugdymas vykdant mokslo (meno) tyrimus semestro metu“ (IV kvietimas). Projektai finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.33.3- LMT-K-712 veiklą Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą. Studentės kartu su vadovėmis pasirinko įdomias ir aktualias temas.

Persileidimo patyrimas šeimoje; vyrų patirtys

Projekto dalyvio vardas, pavardė: Greta Širinskaitė Sveikatos psichologijos magistro studijų programa

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0267

Projekto pavadinimas: „Persileidimo patyrimas šeimoje; vyrų patirtys”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Loreta Gustainienė

Santrauka: Vykdant šį projektą bus atskleistos vyrų patirtys po partnerės patirto persileidimo. Projekto metu bus įgyvendinamos šios veiklos: apibrėžiama tyrimo dalyvių imtis, parengti pusiau struktūruoto interviu klausimai skirti analizuoti vytų patirtis susidūrus su partnerės persileidimu, apibrėžiami dalyvių kvietimo į tyrimą būdai, rengiamas informuotas sutikimas dalyvauti tyrime, rengimas kreipimaisi į VDU psichologo etikos komisiją dėl rekomendacijų tyrimo atlikimui, numatomos tyrimo validumo užtikrinimo priemonės. Atliekami pusiau struktūruoti interviu, surinkti duomenys transkribuojami ir paruošiami duomenų analizei. Parenkamas ir pagrindžiamas duomenų analizės būdas, atliekama duomenų analizė.

Siekiamas rezultatas: Rengiama mokslinės veiklos ataskaita, mokslinės publikacijos rankraštis bei mokslinis pranešimas.

Moterų patirtys susidūrus su priešlaikiniu gimdymu

Projekto dalyvio vardas, pavardė: Dominyka Ražanskaitė, Sveikatos psichologijos magistro studijų programa

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0327

Projekto pavadinimas: „Moterų patirtys susidūrus su priešlaikiniu gimdymu”.

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Liuda Šinkariova

Santrauka: Šiuo projektu bus siekiama atskleisti moterų patirtis susidūrus su priešlaikiniu gimdymu. Projekto metu bus įgyvendinamos šios veiklos: sukonkretinta tyrimo dalyvių imtis, pasirinktas dalyvių pakvietimo į tyrimą būdas, kuriamas informuotas sutikimas dalyvauti tyrime, kuriamas pusiau struktūruoto interviu bei tyrimo validumo užtikrinimo planas. Surenkami tyrimo duomenys pusiau struktūruoto interviu būdu, atliekama jų analizė.

Siekiamas rezultatas: Tyrimo pagrindu rengimas mokslinis straipsnis, tyrimo rezultatai pristatyti žodinio pranešimo metu įgyvendinančios institucijos organizuojamoje konferencijoje.

Priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų trauminės patirties, polinkio į kaltę ir gėdą bei potrauminio augimo sąsajos

Projekto dalyvio vardas, pavardė: Jovita Kniežaitė, Sveikatos psichologijos magistro studijų programa

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0283

Projekto pavadinimas: „Priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų trauminės patirties, polinkio į kaltę ir gėdą bei potrauminio augimo sąsajos”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva

Santrauka: Projekto tikslas – nustatyti priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų trauminės patirties, polinkio į kaltę ir gėdą bei potrauminio augimo sąsajas. Tikslui pasiekti numatomas atlikti koreliacinis tyrimas. Siekiant nurodyto tikslo numatomi tokie veiklų etapai:

I etapas. Pasiruošimas tyrimui. Šiame tyrimo etape bus atliekama literatūros analizė, nagrinėjami moksliniai straipsniai, kuriuose tyrinėjama priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų trauminė patirtis, polinkis į kaltę ir gėdą bei potrauminis augimas, analizuojami šiems reiškiniams matuoti sukurti instrumentai, apžvelgiami jų privalumai, trūkumai. Pasirenkami tinkami metodai tyrimo atlikimui. Bus rengiama informuoto sutikimo dalyvauti tyrime forma.

II etapas. Tyrimo vykdymas – duomenų rinkimas ir apdorojimas. Šiame tyrimo etape bus renkami tyrimo duomenys ir suvedami į duomenų bazę SPSS formatu.

III etapas. Duomenų analizė. Šiame etape suvesti duomenys bus analizuojami ir sisteminami.

Siekiamas rezultatas: Apibendrinus rezultatus planuojama parengti mokslinės veiklos ataskaitą, mokslinės publikacijos rankraštį (prioritetinė kryptis yra Europos moksliniai žurnalai) bei mokslinį pranešimą įgyvendinančios institucijos rengiamoje studentų konferencijoje.

Socialinės įtraukties link: žinių ir stigmatizuojančių nuostatų apie autizmą analizė studentų imtyje

Projekto dalyvio vardas, pavardė: Indrė Muraškaitė, Psichologijos bakalauro studijų programa

Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0297

Projekto pavadinimas: „Socialinės įtraukties link: žinių ir stigmatizuojančių nuostatų apie autizmą analizė studentų imtyje ”

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30

Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė

Santrauka: Šio projekto tikslas – ugdyti studento gebėjimus atlikti ir pristatyti mokslinį darbą tiriant Lietuvos studentų turimus stigmatizuojančius įsitikinimus apie autistiškus abiejų lyčių asmenis, taip pat bendras studentų žinias apie autizmą. Siekiant nurodyto tikslo numatyti toks uždavinys: ištirti Lietuvos studentų stigmatizuojančių nuostatų į abiejų lyčių autistiškus asmenis išreikštumą, kartu nustatant bendrą žinių apie autizmo lygį ir identifikuojant labiausiai paplitusius klaidingus įsitikinimus studentų imtyje. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu studentė:

Atliks naujausios mokslinės literatūros apie lyčių skirtumus autizmo raiškoje, taip pat visuomenėje paplitusius stigmatizuojančius įsitikinimus bei žinių apie autizmą analizę ir nagrinėtos literatūros pagrindu parinks tyrimo metodiką (-as), skirtą tirti stigmatizuojančius įsitikinimus ir žinias apie autizmą.
Konsultuojantis su Lietuvos autizmo asociacija (LAA) „Lietaus vaikai“ adaptuos jau sukurtą tyrimo metodiką taip, kad ji atspindėtų naujausioje mokslinėje literatūroje aprašomus lyčių skirtumus.
Atliks įvairiose mokymo įstaigose ir skirtinguose miestuose studijuojančių studentų apklausą apie jų žinias bei su autizmu ir lytimi susijusią stigmą.

Siekiamas rezultatas: Surinkus respondentų atsakymus, atlikus rezultatų analizę ir interpretavus gautus duomenis mokslinei bendruomenei bus parengti 2 moksliniai pranešimai nacionalinėse konferencijose ir 1 publikacija mokslo žurnale. Taip pat planuojama parengti projekto metu įgyvendintos mokslinės veiklos ataskaitą.

Negalia yra žmogaus teisių tema. Ką įsipareigojo mūsų valstybė?

2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Kokia Konvencijos žinia yra ją ratifikavusiai valstybei? Kokia Konvencijos esmė? Kokie Konvencijos šalies narės įsipareigojimai?

Visų pirma, Konvenciją reikia matyti kaip žmogaus teisių dokumentą, kurio nuostatas ratifikavusi šalis narė įsipareigoja įgyvendinti, perkeldama Konvencijos nuostatas į nacionalinę politiką, teisę ir praktiką. Ką ir kodėl įgyvendinti? Plačiąja prasme, tai yra šalies įsipareigojimas įdiegti žmogaus teisių normas negalios srityje. Konvencijos priėmimas Jungtinėse Tautose 2006 m. buvo visiškai pribrendęs, kadangi sisteminė ir struktūrinė negalią turinčių žmonių patiriama diskriminacija visais lygmenimis, visose gyvenimo srityse, moraliai nebebuvo priimtina ir nebebuvo galima toliau jos toleruoti.

Sisteminė ir struktūrinė diskriminacija kyla iš su negalia susijusios politinės, teisinės ir administracinės sistemos, vis dar tebetraktuojančios žmones su negalia iš globėjiškos/labdaros ar medicininio vertinimo perspektyvų, kuriose iš tiesų negalią turintys žmonės susvetinami nuo visuomenės, kuriomis jie paverčiami objektais, už kuriuos nusprendžiama, kad juos reikia globoti arba gydyti. Tuo pačiu jie nelaikomi savo pačių gyvenimo subjektais, su pagalba pajėgiais gyventi savarankiškai, patiems spręsti, kaip, su kuo ir kur jie turi gyventi, kaip laisvi ir lygiateisiai piliečiai.

Kur glūdi tokios negalią turinčio žmogaus orumą žeminančios ir menkinančios apibrėžties šaknys? Kodėl neįvyksta sisteminis perėjimas nuo globos ir medicininio negalios modelio prie žmogaus teisėmis grįsto negalios modelio?

Norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus teisių skirstymą į negatyviąsias ir pozityviąsias teises. Pilietinės ir politinės žmogaus teisės, dar vadinamos negatyviosiomis teisėmis, draudžia kitiems žmonėms ar valdžios institucijoms riboti žmogaus laisvę, saugo kiekvieno žmogaus laisvę ir orumą. Kadangi pilietinės ir politinės teisės yra įtvirtinamos teisiniu reglamentavimu, jos yra neatidėliojamo realizavimo objektas. Kitaip tariant, lygybei, laisvei ir orumui skatinti reikia atitinkamų šias žmogaus teises gerbiančių ir jas saugančių įstatymų.

Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse nacionalinės teisės normos vis dar taiko prievartos mechanizmus, leidžia atimti ar riboti asmens laisvę ir menkinti orumą negalios pagrindu. Antai LR Civilinis kodeksas leidžia iš negalią turinčio žmogaus atimti sprendimo galią ir atiduoti ją kitam žmogui, o LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas palaiko priverstinį gydymą ir priverstinį hospitalizavimą psichosocialinės negalios pagrindu. Kitaip tariant, įstatymu menkinamas žmogaus orumas, leidžiama riboti žmogaus laisves ir taikyti prievartą negalios pagrindu.

Tenka pastebėti, kad esminių žmogaus teisių, laisvės ir orumo, atėmimas ir menkinimas negalios pagrindu vis dar matoma kaip norma ar net būtinybė. Vieno aukšto lygmens susitikimo Lietuvoje metu, man pakvietus atsižvelgti į įsipareigojimus Konvencijai ir panaikinti minėtas diskriminacines nuostatas, vienas žymus politinis veikėjas pareiškė „mes labai mylime neįgaliuosius“, bet „kaip be neveiksnumo ar prievartinio gydymo“.

Pilietinių ir politinių teisių nepripažinimas, nors tai ypač liečia intelekto, psichosocialinę negalią turinčius ar autistiškus žmones, lemia bendrą negalią turinčių žmonių traktuotę kaip objektų, bejėgių ir sutrikusių, kurie vertintini per medicininę sutrikimo prizmę ir kuriems reikalinga globa. Su tuo tiesiogiai yra susijęs neįgalumo ir darbingumo vertinimo mechanizmas, kuris iš esmės nepakeitė sovietinio invalidumo modelio. Čia medicininiai kriterijai, bet ne asmens orumas, laisvė ir socialinė įtrauktis, yra laikomi asmens poreikių pagrindu. Atitinkamai, negalią turinčio asmens gyvenimas projektuojamas paraleliniame socialinių paslaugų pasaulyje, specialiose įstaigose, globos namuose, bet ne visuomenėje bendro, visų žmonių, naudojimo aplinkose.

Atsisakymas pripažinti negalią turinčio žmogaus laisvę ir orumą kaip įstatymu įtvirtintas prigimtines pilietines teises lemia vis neįgyvendinamas socialines, ekonomines ir kultūrines žmogaus teises, dar vadinamas pozityviosiomis. Pozityviosios žmogaus teisės reiškia valstybės pareigą teikti socialinę žmogaus įtrauktį skatinančią pagalbą ir progresyviai užtikrinti prieinamumą bendro naudojimo socialinėse, ekonominėse ir kultūrinėse aplinkose, tokiose kaip švietimas, darbas, sveikata, siekiant lygybės ir visiškos socialinės įtraukties.

Todėl vadinamoji deinstitucionalizacijos programa, gausiai remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nepasiekė savo tikslo išlaisvinti negalią turinčius žmones iš gyvenimo socialinės atskirties sąlygomis globos institucijose. Sukūrėme naujas institucinės globos formas, tokias kaip grupiniai gyvenimo namai ar socialinės dirbtuvėles, kur žmonės tebėra tokie pat priklausomi nuo kitų ir išlieka socialinėje atskirtyje, vietoje to, kad jiems būtų suteikiama asmeninė pagalba gyventi bendruomenėje ir prasmingai veikti bendro naudojimo švietimo, darbo, sveikatos aplinkose ir paslaugose, lygiomis teisėmis su visais žmonėmis.

COVID-19 pandemija rodo, kad neįgaliųjų apgyvendinimas globos institucijoje yra ne tik diskriminacinė, bet ir mirtinai pavojinga priemonė, kadangi negalią turintys žmonės ne tik apgyvendinti tankiai juos sugrupuojant pastatuose nuošaliose vietose, bet jie ten užrakinami ir atribojami nuo visai populiacijai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų. Taip globos namų gyventojai pasmerkiami visiškai socialinei izoliacijai ir mirtinai pavojingoms sąlygoms, be teisės gauti tas pačias sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir visi piliečiai.

Be to, pagalba šeimai netapo realybe, pagalba negalią turinčiam žmogui išlieka šeimos reikalas. Šeimai nebegalint teikti pagalbą, lieka viena alternatyva, globos namai, bet ne savarankiškas gyvenimas bendruomenėje su pagalba. Dar daugiau, šeima ir negalią turintis šeimos narys gali būti baudžiami negalios pagrindu. Žinome atvejį Lietuvoje, kuomet nesuteikus šeimai ir autistiškam vaikui tinkamos pagalbos, šis teismo sprendimu buvo atskirtas nuo šeimos ir bendruomenės ir išvežtas priverstiniam gydymui psichiatrinėje ligoninėje.

Ratifikuodamos Konvenciją valstybės įsipareigoja užtikrinti negalią turintiems žmonėms prieinamumą prie bendrojo naudojimo paslaugų, kad žmonės, turintys nesvarbu kokią negalią, gyventų, mokytųsi, dirbtų ne atskirtyje, bet ten, kur visi žmonės mokosi, dirba, gauna sveikatos paslaugas, ir gautų asmeninę pagalbą, kad galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su visais.

Girdėjau ne kartą sakant, kad pas mus su įstatymais viskas yra gerai, kad viską lemia neigiamas žmonių požiūris į negalią turinčius žmones. Anot tokio požiūrio, tereikia keisti žmonių nuostatas, gerinti požiūrį. Tačiau požiūris į neįgaliuosius išliks žeminantis ir menkinantis, jei nebus pakeisti diskriminaciniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai, ribojantys ar net atimantys negalią turinčio žmogaus laisvę ir orumą, pilietines ir politines teises negalios pagrindu, ir kol jie neužtikrins bendro naudojimo aplinkų ir paslaugų prieinamumo bei asmeninės pagalbos negalią turintiems žmonėms sėkmingai dalyvauti visose gyvenimo srityse.

Antai, šiuo metu pradedama teikti pagalba priimant sprendimus, tačiau akivaizdu, kad kol tik skiriami žmonės, bet jiems nesuteikiama tinkamų instrumentų bei nesukurtas tam skirtas mechanizmas, ypač nepanaikinus diskriminacinių civilinio kodekso nuostatų, tol jokio sisteminio pokyčio ar pagalbos priimant sprendimus tikėtis neverta.

Konvencija yra teisiškai įpareigojantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, mūsų valstybė tam įsipareigojo pašalinti visas kliūtis negalią turintiems žmonėms gyventi lygiai su visais žmonėmis, jiems teikiant asmeninę pagalbą ir užtikrinant prieinamumą prie bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų bei tinkamą jų sąlygų pritaikymą. Nebegalime laukti, toliau laikyti neįgaliuosius globos ir medicininio vertinimo objektais, privalome užtikrinti visas žmogaus teises visiems neįgaliesiems, nesvarbu, kokia negalia, lygiai su visais žmonėmis. Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, perteiktas JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje, leidžia sistemiškai ir struktūriškai užtikrinti negalią turinčių žmonių socialinę įtrauktį. Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis yra grindžiamas negalią turinčio žmogaus orumu ir laisve, kurių neriboja jokie teisės aktai, kaip yra dabar, be to, asmenine pagalba ir bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų prieinamumu ir tinkamu jų sąlygų pritaikymu, taip skatinant įtraukų ir prasmingą negalią turinčių žmonių dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Pastebimas esminis lūžis: ar vaikų pažiūras vis dar formuoja šeima?

VDU Sociologijos katedros profesorė dr. Aušra Maslauskaitė, kartu su kolegėmis iš Vilniaus universiteto, sutinka – jaunam žmogui įtaką daro ne socialinių medijų populiarėjimas, o šeimos narių tarpusavio ryšio stiprumas ir gebėjimas kalbėtis.

Sociologė A. Maslauskaitė pažymi, kad tėvų įtakos lūkesčiai ir realybė neretai stipriai skiriasi: „Kalbant apie lūkesčius, nuostatas, sakyčiau, kad gyvename ne šeimos įtakos trūkumo, bet pertekliaus laikotarpiu. Pažvelkite į medijas, kuriose apstu receptų, direktyvų, nurodymų kaip, ką, kodėl privalo daryti tėvai, o dažniau mamos. Tuo tarpu realybė diktuoja tai, jog gebėjimai užsiimti vaiko gyvenimo organizavimu, laiko ištekliai ar kitos aplinkybės kiekvienoje šeimoje skiriasi“.

Vis dėlto, anot sociologės, dėsninga, jog tėvai, kurie geba kurti gerus santykius ir tampresnį ryšį su vaikais, jiems turės didesnę įtaką: „Šeiminių santykių stabilumas ir kokybė apsprendžia, ar ir kiek šeima vaikui bus reikšminga, kiek ji liks jam svaria atrama kasdienybėje net ir tuomet, kai paauglystėje vaikui būtina išgyventi psichologinio atsiskyrimo, autonomijos auginimo periodą. Radikalus pabėgimas į socialines medijas yra vaiko patiriamų problemų – ir susijusių su šeima – pasekmė“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/balso-teise/pastebimas-esminis-luzis-ar-vaiku-paziuras-vis-dar-formuoja-seima.d?id=86028311