INFORMACIJA STUDENTAMS DĖL KATEDRŲ REFERENČIŲ DARBO LAIKO IR SUSISIEKIMO PRIEMONIŲ

Mieli studentai, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimais dėl COVID-19  fakultete bendruomenės administracinį aptarnavimą vykdome nuotoliniu būdu. Prašome kreiptis darbo dienomis, darbo laiku.

Darbo  laikas: I-IV nuo 8 iki 17 val.; pertrauka: 12-13 val.; V nuo 8 iki 16 val.

 Sociologijos katedra

Referentė Daiva Vilčinskienė

  • El. paštu – daiva.vilcinskiene@vdu.lt
  • Katedros telefonu – 8 37 327 822 (darbo valandomis)
  • MS Teams vaizdo skambučiu – iš anksto suderinus laiką.

 

Socialinio darbo katedra

 Referentė Sondra Sapiegienė

  • MS Teams vaizdo skambučiu – iš anksto suderinus laiką.

 

Psichologijos katedra

 Referentė Roberta Gadeikytė-Juškė

  • MS Teams vaizdo skambučiu – iš anksto suderinus laiką.

 

Dekanatas

 Referentė Rita Aukštakalnytė

  • MS Teams vaizdo skambučiu – iš anksto suderinus laiką.

 

Geriausių magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursas

Europos socialinį tyrimą (toliau – EST, angl. European Social Survey (ESS)) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė skelbia studentų geriausių magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursą.

Plačiau…

Registracijos nuoroda: https://forms.gle/F1rMPwNukmtQyKUa8

VDU Tėvų akademija: „Paprasti streso valdymo būdai“

2021 m. vasario 25 d. 18:00 val., kviečiame tėvus į nuotolinę paskaitą „Paprasti streso valdymo būdai“, kurią ves VDU Psichologijos katedros profesorius Aidas Perminas.

 

Dalyvių skaičius ribotas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

 

Paskaita vyks nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija.

Renginys nemokamas.

 

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Daugiau apie VDU Tėvų akademiją: http://smf.vdu.lt/samoningiems-tevams-siekiantiems-rysio-su-vaiku-tevu-akademija/

Sieks prisidėti prie LGBTI+ asmenims atviresnės akademinės aplinkos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių tyrimų centras kartu su NVO „Diversity Development Group“ pradėjo vykdyti tarptautinį projektą „UniDiversity”, kuris įgyvendinamas Graikijoje, Lietuvoje ir Italijoje bei yra finansuojamas pagal Europos Sąjungos Teisių lygybės ir pilietiškumo programą (angl. Rights, Equality and Citizenship Programme). Projektą koordinuoja Panteono socialinių ir politinių mokslų universitetas (Atėnuose, Graikijoje).

„UniDiversity“ projekto tikslas – prisidėti prie LGBTI+ asmenims atviresnės akademinės aplinkos kūrimo, ugdant akademinės bendruomenės (universitetų dėstytojų, mokslo ir administracijos darbuotojų bei bakalauro, magistro ir doktorantūros studijų studentų) gebėjimus, taip siekiant nustatyti, kovoti ir užkirsti kelią seksualine orientacija, lytine tapatybe ir (arba) lyties požymiais (SOGISC) paremtai diskriminacijai Graikijoje, Lietuvoje ir Italijoje. Šios mokymų veiklos yra vykdomos remiantis tyrimų, kurie vykdomi siekiant nustatyti esamą padėtį, susijusią su diskriminacija minėtų požymių pagrindu, ir įvertinti akademinės bendruomenės narių mokymo poreikius, rezultatais.

Svarbiausias dėmesys – akademinei bendruomenei ir jos nuostatoms apie LGBTI+

Tyrimai bus vykdomi siekiant ištirti homofobijos/transfobijos/bifobijos fenomeno intensyvumą, požymius ir raišką universitetuose, įvertinti akademinės bendruomenės mokymų poreikius, siekiant užkirsti kelią ir kovoti su universitetuose pasireiškiančia diskriminacija SOGISC pagrindu, sužinoti daugiau informacijos apie esamą padėtį, susijusią su akademinėje aplinkoje pasireiškiančia diskriminacija minėtų požymių pagrindu, ir nustatyti bei užfiksuoti naudingus mokymosi informacijos šaltinius LGBTI+ teisių apsaugos temomis ES lygiu. Siekiant suteikti akademinei bendruomenei įrankius, leisiančius prisidėti prie atviresnės universitetinės aplinkos kūrimo, bus sukuriamos įtraukių (tolerantiškų, be išankstinių nuostatų, pasaulėžiūrą turtinančių) praktikų akademinėje bendruomenėje gairės ir politikos santrauka.

Įvertinus nacionalinę padėtį ir esamus poreikius, bus sukuriamas pranešimo apie diskriminaciją tinklas, skirtas stebėti diskriminaciją SOGISC pagrindu ir LGBTI+ asmenų diskriminaciją bei ieškoti jos sprendimo būdų. Taip pat bus suteikiami mokymai akademinės bendruomenės nariams, siekiant pagerinti jų žinias ir gebėjimus, kurių reikia norint taikyti labiau įtraukias praktikas bei kovoti su akademinėje aplinkoje pasireiškiančia diskriminacija SOGISC pagrindu. Galiausiai, tarptautiniai ir ES partneriai skirs dėmesį LGBTI+ asmenų teisėms švietimo ir akademinėje aplinkoje nacionaliniu ir ES lygiu, pristatydami ir platindami atitinkamas politikos santraukas.

Svarbia „UniDiversity“ projekto tyrimo dalimi laikomas darbas su akademinės bendruomenės nariais, t. y., universitetų profesorių, mokslo ir administracijos darbuotojų ir bet kurios studijų pakopos (bakalauro, magistro ar doktorantūros) studentų focus grupėmis.

Norintys dalyvauti focus grupėse kviečiami registruotis

Focus grupės dalyvių bus prašoma atsakyti į klausimus, kuriais siekiama išsiaiškinti asmenines žinias, patirtis ir sąmoningumą, susijusį su akademinėje aplinkoje pasireiškiančia diskriminacija seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties požymių pagrindu. Tai būdai, padėsiantys užkirsti kelią ir kovoti su šiuo fenomenu bei LGBTI+ asmenims saugios bei atviros akademinės aplinkos skatinimu.

Vienas iš tyrimo etapų –  viena focus grupė su šiuo metu studijuojančiais universitetų studentais ir kita focus grupė – su akademine bendruomene (dėstytojais, lektoriais, tyrėjais, administracijos personalu). Šių focus grupių metu bus siekiama išsiaiškinti tiek asmenines žinias, patirtis, tiek sąmoningumą, susijusį su akademinėje aplinkoje pasireiškiančia diskriminacija seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties požymių pagrindu. Taip pat bus klausiama nuomonė apie akademinei bendruomenei skirtų mokymų poreikį, kurie leistų prisidėti prie atviresnės universitetinės aplinkos kūrimo, tolerantiškų, be išankstinių nuostatų, pasaulėžiūrą turtinančių praktikų diegimo.

Trumpai apie tai, kada ir kaip vyks focus grupės:

  • focus grupė vyks nuotoliniu būdu, „Zoom“ platformoje.
  • focus grupės įrašas bus naudojamas tik tyrimo tikslais ir saugojamas tyrimo duomenų bazėse iki tyrimo pabaigos. Jūsų tapatybė, universitetas bus žinomi taip pat tik tyrėjams.
  • Planuojama focus grupės data – 2021 m. vasario mėn. pab. (data ir laikas bus suderinti pagal dalyvaujančiųjų poreikius)
  • Trukmė: 1,5 val.

Norintys dalyvauti focus grupėje ir gauti daugiau informacijos ir (arba) paaiškinimus dėl projekto ir (arba) duomenų saugojimo susisiekite su VDU Socialinių tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Gintare Poce el. paštu: gintare.poce@vdu.lt.

Tarp praeities ir ateities. Kaip proletariatą pakeitė prekariatas. Pokalbis su sociologe Ieva Dryžaite

 

Tarp praeities ir ateities. Kaip proletariatą pakeitė prekariatas. Pokalbis su sociologe Ieva Dryžaite

Kaune atnaujinamos „Socialinio taksi“ paslaugos, skirtos neįgaliesiems

Nuo 2021 m. vasario mėnesio Kauno miesto savivaldybėje atnaujinamos „Socialinio taksi“ pavėžėjimo su asistentu paslaugos, skirtos užtikrinti žmonių su negalia mobilumą. Ši paslauga unikali tuo, jog ne tik padeda užtikrinti negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas, bet ir suteikia pagalbą keleiviams, juos palydint į reikiamą vietą, įsodinant į automobilį ar nunešant daiktus.

Nacionalinės socialinės integracijos instituto vykdoma programa „Socialinis taksi“ Lietuvoje veikia jau nuo 2012 m., o Kaune ji pradėta teikti 2015 m. Praeitais metais pavėžėjimo su asistentu paslauga buvo laikinai sustabdyta ir tai išryškino negalią turinčių asmenų mobilumo mieste problemas.

Sustabdžius pavėžėjimo su asistentu paslaugas Kauno miesto savivaldybėje, į problemas, su kuriomis susiduria Kauno aukštųjų mokyklų bendruomenių nariai, miesto gyventojai ir svečiai dėmesį atkreipė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris inicijavo susitikimą tarp Kauno miesto savivaldybės ir „Socialinio taksi“ atstovų. Susitikimo metu VDU atstovai siekė atkreipti dėmesį į tai, jog nustojus veikti pavėžėjimo su asistentu paslaugoms, negalią turintiems studentams, darbuotojams ar vizituojantiems svečiams tapo kur kas sudėtingiau atliepti ne tik būtinuosius žmonių su negalia kelionių poreikius (pvz.: keliones į gydymo ar reabilitacijos įstaigas), bet ir nuvykimą į ekonominio ar socialinio užimtumo vietas (pvz.: mokymosi įstaigas, darbą, susitikimus), užtikrinant žmonių su negalia savarankiškumo galimybę.

Tokią pat poziciją išreiškė ir pavėžėjimo su asistentu paslaugas teikiantys programos „Socialinis taksi“ atstovai. Programos vadovė Solveiga Ratkevičiūtė teigė, kad nors mieste pamažu atsiranda transporto paslaugų, daugiau ar mažiau pritaikytų negalią turintiems asmenims, tačiau jų kiekis – vis dar nepakankamas.

Svarbu ne tik padėti  nukeliauti, bet ir išsiruošti kelionei

„Kauno transporto parkas per pastaruosius metus stipriai atsinaujino, ir dėl to didžioji dalis, net apie 89 proc., naudojamų miesto autobusų jau yra pritaikyti negalią turintiems žmonėms, tačiau tenka pastebėti, kad šios paslaugos ne visada atitinka individualius negalią turinčių asmenų poreikius. Didžioji dalis judėjimo negalią turinčių asmenų neretai gyvena būstuose, kurie jiems nėra pritaikyti, todėl be papildomos pagalbos negali nueiti iki artimiausios viešojo transporto stotelės. Šiai tikslinei grupei reikalinga individualizuota pavėžėjimo paslauga (t. y. „nuo durų iki durų“), kurią teikiant būtų naudojama speciali technika (pvz.: laiptų kopikliai) ar visokeriopa pagalba (pvz.: apsirengti, išeiti iš namų, nunešti daiktus ir t. t.)“, – mintimis dalinosi S. Ratkevičiūtė.

 

Programos „Socialinis taksi“ vadovė Solveiga Ratkevičiūtė

2021 m. pradžioje programai „Socialinis taksi“ laimėjus socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektą Kauno mieste, nuo vasario mėnesio pavėžėjimo su asistentu paslaugos ir vėl bus teikiamos tiek buvusiems, tiek naujiems klientams.

Aktyvus visuomenininkas Martynas Vitkus, kuris pats turi negalią ir naudojasi „Socialinio taksi“ paslaugomis, neabejoja, jog pavėžėjimo su asistentu grąžinimas į miestą – didžiulis kasdienybės palengvinimas negalią turintiems asmenims, kurie nuo šiol vėl galės laisvai nuvykti į jiems reikiamas vietas.

„Pagrindinis privalumas naudojantis šia pavėžėjimo paslauga yra žinojimas, kad ji prieinama 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, ir galimybė būti užtikrintu, jog asistentas tave saugiai paims iš taško A ir nugabens į tašką B. Saugiai nugabens – tai vadinasi, kad keleivis nebus paleistas kažkur netoli jam reikiamos vietos, bet bus palydėtas iki pat durų. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems stiprią judėjimo ar regos negalią“, – teigė M. Vitkus.

 

Martynas Vitkus

Martyno mintims antrino ir VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė, mananti, jog šios paslaugos grąžinimas į miestą – labai aktualus ne tik esamiems, bet ir būsimiems studentams ar iš užsienio atvykstantiems svečiams.

Kviečia aktyviai registruotis ir naudotis paslaugomis

„Turime atkreipti dėmesį, jog paslaugų, reikalingų žmonėms su negalia, prieinamumas yra tam tikras rodiklis, kuris palengvina asmenų apsisprendimą rinktis studijas Kauno mieste. Tai galioja ir užsienio studentams, atvykstantiems su mainų programomis. Viskas kur kas paprasčiau, kai jie žino, jog yra visos galimybės gauti paslaugą, kuri padės užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kasdienius poreikius, bei kad prireikus jie visada galės gauti individualiuosius poreikius atliepiančias paslaugas“, – mintimis dalinosi M. Janušauskaitė, kuri buvo viena iš mediatorių tarp Kauno m. sav. ir „Socialinio taksi“ atstovų, siekiant atnaujinti pavėžėjimo su asistentu paslaugos teikimą Kauno mieste.

 

VDU negalios reikalų koordinatorė Miglė Janušauskaitė

VDU profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus taip pat teigia, jog pavėžėjimo su asistentu paslauga – puiki priemonė, kuri padeda užtikrinti negalią turinčių žmonių prieinamumą prie viešųjų paslaugų ir pastatų.

„Viešasis transportas – autobusai ar troleibusai – neretai sustoja stotelėse, nuo kurių iki švietimo ar kitų įstaigų būna nemenka distancija. Ir neretai ta distancija, dėl ten esančių kliūčių, būna neįveikiama negalią turinčiam žmogui. Pavėžėjimo su asistentu paslauga yra individualizuota ir gali privežti žmogų prie jam būtinų pastatų, ir tai sudaro geras prieinamumo galimybes“, – neabejoja Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertas.

 

VDU profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus

Iki 2020 m. pradžios, kuomet pavėžėjimo paslauga su asistentu Kauno mieste buvo sustabdyta, „Socialinio taksi“ paslaugomis naudojosi 416 registruotų klientų Kauno miesto savivaldybėje. Atnaujinus teikiamas paslaugas, jos ir vėl bus prieinamos visiems asmenims, turintiems negalią ar specialiuosius poreikius.

Asmenys, norintys naudotis „Socialinio taksi“ teikiamomis paslaugomis, turi užpildyti registracijos anketą www.socialinistaksi.lt internetinėje platformoje arba paskambinti programos skambučių operatoriams, telefonu: +370 687 440 01.

Užsiregistravę klientai, internetinėje platformoje gali užsisakyti kelionę. Keleivio rezervuotu laiku, į jam nurodytą vietą, atvyks asistentas, kuris padės žmogui su negalia patekti iš namų į specialiai pritaikytą „Socialinio taksi“ automobilį. Pasiekus kelionės tikslą, asmeninis asistentas palydės keleivį į jam reikiamą vietą.

Psichologė įspėja: vairavimo ekstremaliomis žiemos sąlygomis kursai gali prisidėti prie neatsakingumo kelyje

VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė teigia, kad žiemos vairavimo kursų patirtis gali skatinti elgtis ne saugiai, o rizikingai. Pasak docentės, dėl šios priežasties privalomojo vairavimo kurso slidžiu keliu atsisakė Suomija.

Karantino metu, kaip žinia, mokytis vairuoti ir laikyti egzaminų negalima. Nepaisant to specialistai spėja, kad tikri žiemiški orai labai pasitarnautų vairavimo įgūdžiams stiprinti. Vis tik psichologė Laura Šeibokaitė teigia, kad žiemos vairavimo kursų patirtis gali atnešti ne tik mums visiems įsivaizduojamą naudą, bet ir žalos.

VDU Psichologijos katedros docentė neabejoja vairavimo kursų šaltuoju metų laiku privalumais, tačiau įspėja, kad žiemą įgauta praktika vairuotojui suponuoja elgtis rizikingiau. Pašnekovė čia pat pateikia Suomijos pavyzdį.

„Suomijoje buvo įvestas būtinasis mokymas išmokti važiuoti ant slidžios dangos. Tačiau vėliau jie to dalyko atsisakė. Formuluotė, aiškinanti, kodėl to buvo atsisakyta, buvo gan santūri: „nėra įrodymų, kad tai pagerina vairuotojų gebėjimus ir kad tai padidina eismo saugumą“.

Tačiau esminė priežastis, dėl kurios buvo atsisakytas privalomasis mokymasis važiuoti slidžia kelio danga, buvo ta, kad tai sukuria tam tikrą ne visai teisingą iliuziją“, – Suomijos pavyzdį komentuoja pašnekovė.

Pasak jos, galime manyti, kad vairuotojų gebėjimai vairuoti ant slidžios kelio dangos galėtų pagerėti, tačiau rimtų mokslinių įrodymų šiuo klausimu mes neturime. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad negali būti blogiau nuo to, ką tu išmokai?, – retoriškai klausia VDU docentė. – Juk ir patarlė sako, kad ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi. Tačiau panašu, kad kai ką ant tų pečių vis tik užsidedame.

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/1331674/psichologe-ispeja-vairavimo-ekstremaliomis-ziemos-salygomis-kursai-gali-prisideti-prie-neatsakingumo-kelyje

VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane paskirta doc. dr. Aurelija Stelmokienė

VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane paskirta doc. dr. Aurelija Stelmokienė 

2021 m. sausio 27 d. vykusiame VDU Senato posėdyje, Rektoriaus teikimu ir Senato narių slaptu balsavimu, patvirtinti universiteto fakultetų dekanai ir kitų akademinių padalinių vadovai. Skaitykite daugiau: https://www.vdu.lt/lt/vdu-senato-posedzio-metu-patvirtinti-universiteto-fakultetu-dekanai/

Sveikiname SMF absolventus!

2021 m. sausio mėnesį sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus, studijas baigė 8 Sveikatos psichologijos magistrai ir 6 Psichologijos programos bakalaurai. Prisidedame prie VDU Rektoriaus siunčiamų sveikinimų absolventams – https://www.vdu.lt/lt/vdu-rektoriaus-sveikinimas-absolventams/

 

„People only see what they are prepared to see.“ Ralph Waldo Emerson

Noriu tikėti, kad kiekviena diena Vytauto Didžiojo universitete ir Socialinių mokslų fakultete, Psichologijos katedroje suteikė Jums galimybes vis labiau pažinti pasirinktą profesinį pasaulį bei patirti atradimo ir žinių kūrimo džiaugsmus. Linkiu, kad ir toliau savo praktinėje veikloje nė akimirkai neprarastumėte žingeidumo bei noro tobulėti. Lauksime Jūsų sugrįžtant į savo alma mater tęsti studijų ar pasidalinti sėkmės istorijomis. Sėkmės ir iki pasimatymo.

L.e.p. dekanė A. Stelmokienė,
2021 01 28, Kaunas

Doc. dr. Laura Šeibokaitė. Skubėk lėtai: kaip susiformuoja įprotis skubėti kelyje ir kaip jį keisti?

Kodėl net suvokdami rizikas vis tiek elgiamės gatvėje rizikingai: bėgame per kelią ir kertame gatvę ne tam skirtose vietose, viršijame greitį, nors tai darydami „laimime“ vos kelias minutes? Tyrimai rodo, kad nepaisant liūdnos eismo įvykių statistikos, daugelis lietuvių vis dar nesusimąsto, kad dėl neatsargumo, neatidumo ir skubėjimo kiekvienas gali tapti eismo įvykio auka arba nusikaltėliu.

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, kalbėdama apie skubėjimą kelyje, pirmiausia atkreipia dėmesį į tuos žmones, kurie turi labai prastą laiko valdymo įgūdį.

„Yra žmonių, kurie visada įsitikinę, kad jiems reikės mažiau laiko kažkam atlikti, nei iš tiesų prireikia. Tokiu atveju žmogus, savaime aišku, nespėja ir vėluoja. O tas vėlavimas yra susijęs su skubesniu važiavimu. Tokių žmonių nėra mažai. Tai – laiko planavimo sunkumas, kurį galima įveikti. Vis dėlto tokie žmonės retai kada sąmoningai apsisprendžia treniruotis – jie tikisi, kad kažkas pasikeis savaime. Deja, taip nebus“, – sakė psichologė. Ji pridūrė, kad nepaisant amžino skubėjimo ir vėlavimo, tokie žmonės retai kada pavėluoja į svarbiausius gyvenimo įvykius. „Taigi, tai iš tiesų yra savotiškas nuolaidžiavimas sau“, – pabrėžė pašnekovė.

Skubėjimas kelyje labai glaudžiai susijęs su rizikingu ir neatsakingu vairavimu. Tyrimai rodo, kad tai lemia daug priežasčių, pavyzdžiui: aštrių pojūčių, adrenalino siekimas. Dar viena skubėjimo kelyje priežastis, būdinga daugeliui kelių eismo taisyklių pažeidėjų – tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų, yra nepažeidžiamumo iliuzija.

„Žmonės tiesiog galvoja, kad „man taip neatsitiks“, „aš suspėsiu“. Tačiau tai – iliuzija ir ji klaidinga, nes net ir vienas įvykis gali būti lemtingas. Kita vertus, labai dažnai žmonės tiesiog neįvertina savo elgesio pasekmių. Eidami per gatvę kaskart negalvojame apie blogiausius scenarijus – jeigu ir šmėsteli tokia mintis galvoje, tai tikriausiai tokią sekundės dalį, tad tikrai ne kiekvienam iki sąmonės ateina. Tai natūralu. Nes, jei žmogus nuolat galvotų apie nelaimes, jis gautų didžiulį emocinį krūvį. Pasąmonė mus saugo nuo tokio emocinio krūvio. Žinoma, saugumui kelyje tai nepadeda“, – sakė L.Šeibokaitė.

Policijos reidai rodo, kad neretai per gatvę skuba ne tik jaunesni, bet ir vyresnio amžiaus pėstieji. Kalbant apie vyresnius žmones, senjorus, psichologė pastebėjo, jog dažnai jie tinkamai neįvertina ir fizinių kūno pokyčių. Paprastai sakant – jaučiasi esantys jauni ir greiti, todėl klaidingai įsivaizduoja galintys rizikuoti savo sveikata ir gyvybe.

„Su senyvo amžiaus žmonėmis atsiranda natūralus su amžiumi susijęs senėjimas, kuris apima ir kognityvines, pažinimo funkcijas: reakcijos laiką, gebėjimą nuspręsti. Įvaizduokite, kas nutinka: jūs senstate, jaučiate, kad ir čia, ir ten skauda. Bet su galva pokyčių mažai jaučiate. O širdyje – vis dar jaunystė. Taigi, atsitinka taip, kad neįvertinamas suvokimo, reakcijos pablogėjimas“, – apie neatsakingą senjorų elgesį gatvėje sakė psichologė.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/gazas/naujiena/saugukelyje-lt/skubek-letai-kaip-susiformuoja-iprotis-skubeti-kelyje-ir-kaip-ji-keisti-787-1443206