Kaip atpažinti ir auginti gabius vaikus?
Šių metų kovo 22 dieną Žinių radijo laidos ,,Ekspertai pataria“ žurnalistė Eglė Gabrytė kalbino VDU Psichologijos katedros lektorę, Mokyklinės psichologijos programos komiteto vadovę bei Tarptautinės VDU ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programos ,,Gifted“ psichologę dr. Jurgą Misiūnienę. Laidos įrašo galima pasiklausyti čia.
Interneto etiketas: dešimt svarbių taisyklių bendraujant virtualiai
Prof. dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros profesorė, Psichologijos klinikos psichologė
Pastaruosius metus didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į virtualią erdvę, nepaprastai aktualu tapo pasirūpinti, kad toks ribotas komunikavimas neprarastų savo kokybės. Jei dauguma žmonių supranta, kaip bendrauti akis į akį, kad visiems pašnekovams būtų malonu ir vėliau susitikti, tai virtualios erdvės taisyklės ne visiems yra aiškios. Interneto etiketas (angl. netiquette) – tai tinkamo nuotolinio bendravimo taisyklių rinkinys, kuris ypač aktualus šiomis dienomis. Virginia Shea savo knygoje „Netiquette“ įvardija 10 taisyklių, kurių svarbu laikytis komunikuojant internete. Taigi, ką reikėtų prisiminti?
Pirma ir pati svarbiausia taisyklė bendraujant per atstumą – nepamiršti, kad komunikuojame su realiais žmonėmis, kurie dalinasi savo mintimis ir jausmais, kurie skaito kitų žmonių parašytas mintis ir įvardintas emocijas bei kuriems perskaityti dalykai daro poveikį jų mintims, jausmams ir elgesiui.
Komunikacijai persikėlus į išmaniuosius įrenginius, fizinis atstumas tapo ir psichologiniu – tai yra, dalis žmonių, nematydami prieš save pašnekovo, tarsi „išsilaisvina“ reaguodami (pavyzdžiui, žemina, koneveikia ar nuvertina kitą savo komentarais), nes „galvoja“, kad bendrauja su įrenginiu, o ne asmeniu, ir kad jo ar jos komentaras yra „niekieno“, tai yra, anonimiškas. Tad, prieš atsakant ar sureaguojant į kažką per nuotolį, svarbu savęs paklausti, kaip toks komentaras paveiktų jus, jeigu jį gautumėte jūs pats ar pati.
Antras svarbus dalykas – laikytis tokių pačių elgesio internete standartų, kokių laikotės ir realiame gyvenime. Žinoma, daliai žmonių, turinčių sunkumų kalbantis akis į akį, virtualus bendravimas suteikia daugiau drąsos ir kitokio elgesio būdo laisvės. Tačiau svarbu prisiminti, kad mandagus ir geranoriškas bendravimas, jeigu jums jis buvo (yra) vertybė kalbantis gyvai, turėtų toks išlikti ir komunikuojant per nuotolį. Beje, rašymas didžiosiomis raidėmis yra vertinamas kaip rėkimas, šaukimas, taigi, toks bendravimo būdas nėra pagarbos ženklas.
Trečioji taisyklė – atsižvelgti į bendravimo kontekstą virtualioje erdvėje. Kaip ir susitikus gyvai, mes prideriname savo elgesį prie žmonių ar situacijos: pavyzdžiui, ramiai, pagarbiai elgiamės laidotuvių metu, o džiugiai – gimtadieniuose. Toks pat prisiderinimas turėtų būti ir bendraujant virtualiai. Pagarbą reikia rodyti kiekvienam asmeniui. Tad, jeigu jums asmeniškai kažkas atrodo priimtina, tai nebūtinai bus priimtina kitiems.
Ketvirta – gerbkite kito asmens laiką ir galimybes ar resursus. Nuotolinis bendravimas atima labai daug laiko – užtrunka tiek perskaityti gautą informaciją, tiek ir į ją atsakyti. Dauguma žmonių šiuo laikotarpiu turi labai daug įvairiausių įsipareigojimų, rūpesčių ir reikalų. Jie taip pat gyvena ir „akivaizdinį“ gyvenimą, todėl neturi tiek laisvo laiko, kad skaitytų perteklinius el. laiškus. Tad rašyti pastaruosius reikėtų mandagiai, glaustai ir aiškiai, kad toks laiškas atimtų mažiausiai gavėjo laiko.
Penkta taisyklė – tinkamu būdu pristatykite save internete. Žmonės susidaro įspūdį apie savo pašnekovą iš to, kaip jis atrodo, kaip kalba ir kaip rašo. Taigi, jeigu bendraujate nuotoliniu būdu su vaizdo kamera ir mikrofonu, turite pasirūpinti, kaip atrodote ir kokioje aplinkoje kalbate, kad būtų užtikrintas tinkamas garso ir vaizdo ryšys.
Visgi, net ir nesant vaizdo ar garso ryšiui, mandagus, tvarkingas rašymo tonas taip pat privalo būti išlaikytas – tai yra, rašytiniuose komentaruose ar laiškuose neturėtų būti gramatinių klaidų, nemandagių žodžių ir neišprusimo demonstravimo komentuojant temomis, kurių neišmanote. Kaip ir kalbantis gyvai, bendraujant per atstumą visiškai netinka keiktis, pradėti įžeidinėjimų („liepsnų“) „karus“ (angl. flame wars) ar rašyti ginčytinus (dviprasmiškus) komentarus.
Šeštoji taisyklė – dalintis ekspertine informacija. Viena iš pagrindinių naudojimosi internetu priežasčių yra informacijos paieška. Todėl, siekiant sumažinti bereikalingų ir nepatikimų faktų ar duomenų kiekį, svarbu dalintis ir viešinti tik tą informaciją, kurią išmanote, kuri yra jūsų ekspertizės sritis.
Septintas svarbus bendravimo nuotoliu aspektas – padėti kontroliuoti „liepsnų karus“. Shea apibrėžia liepsnojimą (angl. flaming) kaip „tai, ką žmonės daro, kai dalinasi (išreiškia) stipriomis nuomonėmis nesivaldydami (nevaldydami emocijų)“. Kitaip tai galima pavadinti bandymu kurstyti konfliktą išreiškiant kategorišką nuomonę. Nėra prasminga veltis į tokius karus, nes jie neduoda jokio konstruktyvaus rezultato, todėl vertėtų stabdyti diskusijas, jeigu jos veda prie tokių galimai konfliktinių situacijų, ir judėti produktyvesne kryptimi.
Aštunta taisyklė – gerbkime vienas kito privatumą. Pagarba asmens privatumui yra svarbi tiek bendraujant gyvai, tiek per nuotolį. Dėl šios priežasties, dalintis galima tik tokia informacija, kuriai yra gautas asmens leidimas.
Devinta interneto etiketo taisyklė – nepiktnaudžiauti savo galia. Ne visi žmonės vienodai išmano technologijas ir žino bendravimo internete subtilybes, todėl tiems, kurie turi daugiau išmanymo ir patirties komunikuojant išmaniaisiais prietaisais, reikėtų nepamiršti, kad jiems tai nesuteikia teisės pasinaudoti kito neišmanymu, išnaudoti kitą žmogų. Ši taisyklė itin svarbi žinomiems asmenims, kurie turi daug sekėjų, dėl ko jų pasisakymai gali turėti itin didelį poveikį kitiems. Verta gerai pagalvoti prieš paspaudžiant „dalintis“.
Ir paskutinė taisyklė – būti atlaidžiam kitų žmonių klaidoms. Ne kiekvienas internete yra toks protingas, kokiu galbūt save laikote jūs. Taigi, bendraujant per atstumą kai kurių žmonių klausimai gali pasirodyti kvaili, kiti, jūsų nuomone, pateikinės nebūtinus atsakymus, arba komentuos su gramatinėmis klaidomis. Tokiu atveju vis vien išlieka aktuali bendroji komunikavimo taisyklė – pagalvoti du kartus prieš reaguojant, nes niekas nėra įpareigotas visus taisyti bendraujant internete.
Kviečiame į mokymų programą “Konfliktų mediacija”
Mokymų programos “Konfliktų mediacija“ tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mediacija padeda valdyti konfliktus ir siekti susitarimo dalyvaujant tarpininkui, kai konfliktuojančioms šalims nepavyksta pasiekti to savo jėgomis.
Mokymuose dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.
Studijuoti kviečiami Įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovai ir specialistai, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo.
Mokymų apimtis: 60 akademinių valandų.
Baigus programą mokymų dalyviams išduodamas Vytauto Didžiojo universitete registruotas įgytas žinias ir gebėjimus liudijantis pažymėjimas.
Mokymų datos ir struktūra: Mokymo programoje akcentuojamas praktinių gebėjimų ugdymas, analizuojami atvejai iš mokymo dalyvių darbinės patirties, organizuojamos supervizijos.
| 2021 m. balandžio 9 d. | I mokymų diena: Susipažinimas su konfliktų mediacijos metodu. |
| 2021 m. balandžio 16 d | II mokymų diena: Mediacijos procesas ir įrankiai |
| 2021 m. balandžio 17 d. | III mokymų diena: Mediacijos taikymo galimybių mokymų dalyvių profesinėje aplinkoje aptarimas ir praktinių mediacijos gebėjimų lavinimas. |
| 2021 m. balandžio 30 d. | IV mokymų diena: Supervizija / patirčių aptarimas. |
Mokymų kaina: 350 eurų
Mokymų vieta: Priklausys nuo LR Vyriausybės sprendimų ir COVID-19 situacijos Lietuvoje (vyks nuotoliniu būdu arba VDU SMF rūmuose Jonavos g. 66, Kaunas)
REGISTRACIJA vyksta iki 2021 m. balandžio 1 d. registracijos formos nuoroda
Dėl papildomos informacijos kreipkitės: į VDU Psichologijos katedrą
tel. 8 37 327947; el. paštu roberta.gadeikyte-juske@vdu.lt
Ilgalaikiai darnūs poros santykiai – misija (ne)įmanoma?
Santykių tema yra aktuali kiekvienam iš mūsų, ypač šeimos / porų santykiai, kadangi tik retas gali pasidžiaugti darniais santykiais tiek savo gimtojoje šeimoje, tiek partnerystėje.
VDU Psichologijos katedros docentė, psichologė Viktorija Čepukienė teigia, kad „psichologijos mokslas jau yra aprašęs nemažai dėsningumų, kurie norintiems gali padėti geriau suprasti turimus santykius ir juos puoselėti, t. y. sudaro prielaidas darniems santykiams tapti įmanomais. Vis tik, be aktyvių nuolatinių pastangų ilgalaikiai darnūs santykiai, kuriais abu poros nariai būtų patenkinti, yra neįmanoma misija“, – teigia psichologė.
Siekdami geriau suprasti įvairius veiksnius, kurie leidžia prognozuoti santykių ilgalaikiškumą ir gerą kokybę, šeimos psichologijos atstovai ir toliau vykdo tyrimus, nes tai padeda kurti įvairias intervencines priemones, skirtas poroms, kurios nori darnesnių santykių.
VDU Psichologijos katedros mokslininkai taip pat vykdo tyrimus šeimos psichologijos srityje ir šiuo metu kviečia poras dalyvauti moksliniame tyrime, kurio tikslas yra tyrinėti įvairius veiksnius, susijusius su patirtimi gimtojoje šeimoje ir dabartinėje partnerystėje, kurie gali paaiškinti įvairius poros santykių bei tėvystės aspektus. Dalyvavimas tokiuose tyrimuose paprastai yra gera galimybė atsakant į tyrimo klausimus kryptingai apmąstyti savo patirtis, be to, šio tyrimo dalyviai turės galimybę dalyvauti ir internetinėje intervencijoje, skirtoje poroms, norinčioms stiprinti savo santykius. Visą informaciją apie tyrimą galima rasti čia: https://www.soscisurvey.de/pora/?q=Pradzia
Kviečiame skaityti doc. dr. Viktorijos Čepukienės straipsnį apie žmonių sąmonėje užsifiksavusius stereotipinius įsivaizdavimus, galinčius trukdyti siekti darnių santykių: https://psichika.eu/blog/ilgalaikiai-darnus-poros-santykiai-misija-neimanoma/
Psichologės griauna mitus apie gabius vaikus: jie patiria sunkumų ir turi ydų
Psichologės Eglė Mockaitytė ir dr. Jurgita Misiūnienė bendradarbiauja Vytauto Didžiojo universiteto vykdomoje tarptautinėje Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“. Ekspertės pastebi, jog visuomenėje egzistuoja mitai apie šiuos vaikus, kurie ne retai gali būti jiems žalingi.
Kviečiame susipažinti:
Naujas VDU Sociologų klubo tinklalaidės „REIKALINGI“ įrašas
Antroji VDU Sociologijos katedros doktorantės Renidos Baltrušaitytės pokalbio su romų bendruomenę tyrinėjančia antropologe Agnieška Avin dalis.
Kviečiame klausytis:
https://open.spotify.com/episode/2trkwMFzmTW4LsbFNr9WfN?si=632uqED3QfurpWHk0SerbA
Pirmąją pokalbio dalį rasite čia: https://open.spotify.com/episode/5nS4zIly7pzyd0o8jBPMsk…
VDU Tėvų akademija: „Už uždarų durų: slaptas smurto šeimoje veidas, apie kurį (ne)norime žinoti“
2021 m. kovo 25 d. 18:00 val., kviečiame į nuotolinę paskaitą „Už uždarų durų: slaptas smurto šeimoje veidas, apie kurį (ne)norime žinoti“, kurią ves VDU Psichologijos katedros docentė Viktorija Čepukienė.
Dalyvių skaičius ribotas.
Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija
Paskaita vyks nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija.
Renginys nemokamas.
******************
VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Daugiau apie VDU Tėvų akademiją: http://smf.vdu.lt/samoningiems-tevams-siekiantiems-rysio-su-vaiku-tevu-akademija/
Sociologė apie „tradicinės šeimos“ gynėjus: jie bijo pokyčių, kurie jau seniai įvyko
Apie tai, kaip keičiasi Lietuvos piliečių tradicinės vertybės bei visuomenės požiūris į „normalią“ šeimą, savo mintimis dalinasi VDU Sociologijos katedros profesorė, šeimos sociologė Aušra Maslauskaitė.
Kviečiame susipažinti plačiau:
VDU rektoriaus sveikinimas bendruomenei Kovo 11-osios proga
Mieli Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariai,
Būna, kad priklausyti kažkam yra siekiamybė. Grupei, bendraminčių bendruomenei, tam, kuo tiki ir kas suteikia pilnatvę. Tai yra be galo svarbu. Tačiau kartais būti nepriklausomu yra didžioji laimė ir didysis pasiekimas. Ne priklausyti nuo kažko, o turėti laisvę spręsti, ne paklusti, o būti pilnateisiu, pilnaverčiu ir turinčiu galimybę rinktis. Būtent tai ir švenčiame.
Trisdešimt vienerius metus skaičiuojame nepriklausomybės akimirkas kasmet dar labiau augdami, siekdami, kurdami ir su didžiuliu pasididžiavimu keldami trispalvę. Atsiremdami į istorinę atmintį, semdamiesi patirčių iš atliktų žygdarbių ir drąsiai įgyvendintų siekių, žengiame pirmyn. Tegul šie mūsų žingsniai būna paremti tikrosiomis vertybėmis. Apgalvoti ir nepavaldūs trumpalaikiškumui ir akimirkos blizgesiui.
Džiugu, kad kartu su Lietuvos nepriklausomybe atgijęs bei tapęs laisvu, auga ir stiprėja mūsų Vytauto Didžiojo universitetas. Įkvėptas laisvės troškimo, atsikūręs nepriklausomybės kovų verpete jis tapo laisvos kūrybos, laisvos minties ir laisvo žodžio erdve, kur kuriama Lietuvos ateitis.
Pakilios dvasios ir įkvėpimo – su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena!
Nuoširdžiai
VDU rektorius Juozas Augutis
Psichologė: Vairuoti neblaivūs dažnai linkę emocijas slopinantys žmonės, kuriems sunku paprašyti kitų pagalbos
123RF.com nuotr. / Sunku tvarkytis su emocijomis
Daugelį metų besigilinanti į rizikingo vairavimo problematiką, VDU Psichologijos katedros lektorė dr. Justina Slavinskienė dalinasi mintimis apie tai, kokios kultūrinės priežastys lemia rizikingą vairavimą Lietuvoje, kokie motyvai paskatina taip elgtis vairuotojus ir kaip jie patys aiškina savo elgesį. Dr. Justina Slavinskienė įvardina, kaip galima būtų padėti šiems žmonėms.
Kviečiame susipažinti plačiau:
