Prof. J.Ruškus: socialinių paslaugų sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo

Kaip padėti neįgaliesiems būti savarankiškesniems, Lietuva mokosi iš kitų šalių patirties. VDU Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje egzistuojanti socialinių paslaugų sistema neįgaliajam nesuteikia visiško savarankiškumo.

„Negalią turintis žmogus ir toliau lieka priklausomas nuo socialinių paslaugų sistemos, nors Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas yra išaiškinęs, kaip asmeninio asistento pagalbą reikėtų įgyvendinti. Lietuvos kontekste aiškiai suprantama, kad tai būtų asmeninis biudžetas – individualus krepšelis“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius J. Ruškus.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas J. Ruškus perspėja, kad ir Švedijoje ne visiems gyventojams tokia pagalba yra prieinama.

„Švedijoje taip pat ne visada prieinama pagalba, ypač didelę negalią turintiems žmonėms. Visada sudėtinga galbūt tiems, kuriems labiausiai reikėtų tos asmeninės pagalbos, bet dažnai jie lieka už borto“, – teigia J. Ruškus. Pasak jo, yra rizika, kad tokia situacija pasikartos ir Lietuvoje.

„Matau, kad tas pats, kaip ir Švedijoje, gali įvykti ir Lietuvoje. Yra žmonių, turinčių psichosocialinę negalią, autistiškų žmonių, taip pat tų, kurie turi intelekto sutrikimų. Šitiems žmonėms dažniausiai čia ir Lietuvoje yra tas pavojus, kad pagalba bus mažiausiai prieinama, nes jie mažiausiai patenka į neįgalumo registrus“, – atkreipia dėmesį J. Ruškus.

Kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1398603/kas-svedijoje-veikia-jau-30-metu-lietuvoje-tik-isibegeja-neigaliesiems-padeda-apsipirkti-atlikti-buities-darbus

Demografai: Lietuvą sendina ir karantinas

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro darbuotojas Domantas Jasilionis teigia, kad šalyje įvestas karantinas ir ateities neapibrėžtumas

įtakojo gyventojų sprendimą atidėti šeimos planavimą. Mažėjantį gimstamumą Lietuvoje veikia daugelį metų vykę emigracijos srautai. Nors pandemija įtakojo migracijos srautų pokyčius, artimiausiu metu tai neturės apčiuopiamos įtakos vis sparčiau senėjančiai mūsų visuomenei.

Plačiau apie tai skaitykite:

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/demografai_lietuva_sendina_ir_karantinas/

Mokslininkė apie prezidentūros apklausą dėl Stambulo konvencijos: tai yra nekorektiškai naudojama sociologija ir siekis toliau dirginti

Prezidentūros inicijuota visuomenės nuomonės apklausa apie Stambulo konvenciją yra nekorektiškai naudojamos sociologijos pavyzdys, turint omenyje klaidinimą ir dezinformaciją, kuriais dokumentas pastaruoju metu apipintas, sako profesorė Milda Ališauskienė.

Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, joje buvo klausiama „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“. Duomenys rodo, jog tam pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. atsakė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi.

LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė M. Ališauskienė sakė, jog tai nėra nei tinkamas „instrumentas“, nei jo rezultatai yra tinkami „tolesnėms diskusijoms ar juo labiau sprendimų priėmimui“.

„Manyčiau, kad eilinį kartą susiduriame su situacija, kai nekorektiškai naudojami sociologinių tyrimų įrankiai. Ką pirmiausia turiu omenyje, tai kad apklausos klausimas, toks, koks jis užduotas, yra nekorektiškas, nes nėra aišku, kas turima omenyje po sąvoka „Stambulo konvencija“ moksline prasme. Tai, kad visuomenėje sukelta didžiulis nepasitenkinimas dokumentu, kuris taip pavadintas, nieko mums nepasako apie problemas, kurias dokumentas įvardija ir siūlo spręsti. Iš šios apklausos žinome tiek, kad visuomenėje stipriai užaštrėjęs klausimas ir dokumentas yra tam tikras dirgiklis, bet nežinome, ką visuomenė galvoja apie smurtą artimoje aplinkoje, apie seksualinį smurtą ir jo prevenciją, apie valstybės pagalbos poreikį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto atvejais, apie esamos pagalbos vertinimą, apie lyčių santykius“, – kalbėjo mokslininkė.

Kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1398436/mokslininke-apie-prezidenturos-apklausa-del-stambulo-konvencijos-tai-yra-nekorektiskai-naudojama-sociologija-ir-siekis-toliau-dirginti

Mokslininkė: sociologiniai įrankiai išnaudojami politinėse kovose

Prezidentūros užsakymu atlikta apklausa rodo, kad didesnė dalis gyventojų nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo. Kaip rašo portalas delfi.lt, konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė, sociologė Aušra Maslauskaitė prisipažino, kad, pamačius apklausos duomenis, pirmiausia į akis krito „tai, kaip sociologiniai įrankiai yra išnaudojami politinėse kovose“.

„Šiuo vienu klausimu, kuris yra taip suformuluotas, mes tikrai nesužinome Lietuvos visuomenės nuomonės apie Stambulo konvenciją. Mes sužinome galbūt tik tai, ką jie girdėjo kur nors paminėta viešojoje erdvėje, priklausomai nuo to, koks turinys buvo ten minimas“, – akcentavo A. Maslauskaitė. Pasak mokslininkės, jeigu būtų norima iš tikrųjų sužinoti, ką žmonės mano apie Stambulo konvenciją, ar jie pritaria ar nepritaria, pirmiausia reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/dokumentas-kuris-padalijo-visuomene-tyre-pozicijas-skirtingais-pjuviais.d?id=87052489

PAmoka/PAskaita moksleiviams: „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) gegužės 7 dieną jau antrą kartą šį pavasarį kviečia 9-12 klasių moksleivius dalyvauti virtualiame renginyje „PAmoka/PAskaita II“ ir taip paįvairinti pamokas bei nuotoliniu būdu apsilankyti universiteto dėstytojų pamokose.

 

Gegužės 7 d., 11:40-12:10 val. kviečiame dalyvauti VDU Psichologijos katedros doktorantės Jovitos Janavičiūtės PAmokoje/PAskaitoje: „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“

 

Visa informacija apie renginį – https://www.vdu.lt/lt/moksleivius-suburs-antrasis-virtualus-renginys-pamoka-paskaita-ii/

 

Karantino įtaka eismui: nelaimingų įvykių sumažėjo, bet vairuotojų psichologinė būsena pablogėjo

Pandemija vis dar tęsiasi ir nežinia, kada ji baigsis. Pasikeitęs gyvenimas, karantinas turėjo labai daug įtakos įvairioms jo sritims. Viena iš aktualiausių – vairavimas: vairavimo įgūdžiai, kultūra, eismo intensyvumas bei nelaimės keliuose. Tai atsispindi ir statistikoje, kuri, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Komunikacijos poskyrio vedėjos Odetos Vaitkevičienės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pasikeitė į gera. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros lektorė, besidominti su rizikingu vairavimu susijusių psichologinių veiksnių sritimi, dr. Justina Slavinskienė pažymi, kad per pandemiją ir karantinus vairavimo įgūdžiai tapo prastesni, ypač jaunų vairuotojų.

„Kai pirmosios pandemijos bangos metu buvo daug įtampos, nerimo, nežinios, vairavimo kultūra buvo ne tokia intensyvi, vairuotojai bandė prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Tuo tarpu antrosios bangos metu, t. y. šiuo metu, stebime vis augantį visuomenės susierzinimą, nepasitenkinimą, dažniau išsakomą pyktį, tai ir vairavimo kultūra tampa piktesnė. Vairuotojai vieni kitiems mažiau pakantūs, linkę pykti ant kitų dėl veiksmų vairuojant“, – pažymi VDU Psichologijos katedros lektorė dr. Justina Slavinskienė, besidominti su rizikingu vairavimu susijusių psichologinių veiksnių sritimi.

Apie tai, kaip karantino ribojimai paveikė žmonių vairavimo įgūdžius ir vairavimo kultūrą, kviečiame skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/7/1395327/karantino-itaka-eismui-nelaimingu-ivykiu-sumazejo-bet-vairuotoju-psichologine-busena-pablogejo

Po metų į VDU vėl sugužės Lietuvos psichologai

Šių metų balandžio 23-24 dienomis vyko Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto organizuojamas Lietuvos psichologų kongresas, kuris suburia psichologus ir psichologija besidominčius asmenis iš visos Lietuvos ir užsienio.

Kongreso uždarymo metu, VDU Psichologijos katedros vedėjai, doc. dr. Loretai Gustainienei buvo įteiktas simbolinis „deglas“, kuris simbolizuoja, kad kitais metais Lietuvos psichologų kongresas vyks Vytauto Didžiojo universitete.

„Galime tik pasidžiaugti, jog būtent jubiliejinį, 10-ąjį kartą, Lietuvos psichologų kongresas vyks Vytauto Didžiojo universitete, kuriame jis ir įvyko pirmą kartą savo istorijoje. Greitu metu pradėsime imtis pirmųjų darbų, kad 10-tasis Kongresas pasiektų dar daugiau žmonių, ne tik psichologų ir kad parodytume, kokią reikšmę psichologija turi visuomenei“ – dalinosi doc. dr. Loreta Gustainienė.

Geriausių baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkusras

Europos socialinį tyrimą (toliau – EST) Lietuvoje įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų grupė yra paskelbusi geriausių bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų, kuriuose analizuoti EST duomenys, konkursus socialinių mokslų kryptyse. Daugiau informacijos apie dalyvavimo konkurse sąlygas rasite kvietimuose.

 

XXV tarptautinė nuotolinė konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“

VDU psichologų bendruomenę – studentus ir dėstytojus, besidominčius psichologijos mokslo pasiekimais ir tarptautinėmis psichologų diskusijomis, kviečiame į tradicinę, jau XXV, Tarptautinę vaizdo konferenciją „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“, kuri vyks 2021 m. balandžio 28 d. nuo 16 val. (Zoom platforma).

 

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto ir University of Nebraska at Kearney (JAV) psichologijos programų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Konferencijos kalba – anglų.

 

VDU Psichologijos katedros bendruomenės nariams konferencijos prisijungimo nuoroda išsiųsta el.paštu. Kviečiame dalyvauti!

 

Konferencijos organizatoriai:

VDU Psichologijos katedra (Lietuva)

University of Nebraska at Kearney (JAV)

 

Konferencijoje VDU kvies diskutuoti šeimos ir nelygybių klausimais Centrinėje ir Rytų Europoje

Social Research Center of Vytautas Magnus University (VMU) would like to invite you to online Conference “Family, Class and Inequalities in Central and Eastern Europe” which will take place on October 28-29th, 2021.

Three decades of transition to capitalism and liberal democracy in Central and Eastern Europe have reshaped the everyday life of the region’s families. Research has documented new patterns in family demography, gender and intergenerational relationships, practices and discourses on parenthood, and trends in family policies as well as the growing complexity of family. Yet, the class-based divisions in the family life remain sparsely covered in the scientific discourse within the region.

The conference aims at bringing together scholars who examine various domains of family life through the lens of class and inequalities in Central and Eastern Europe. We invite papers that present current empirical research both qualitative and quantitative findings as well as papers dedicated to theoretical and methodological issues related to the conference theme. We welcome papers based on both the cross-national analysis and single country studies.

The thematic scope of the conference includes, but is not limited to, the issues of:

  • family formation, dissolution and stratification
  • gender division of labor in the family
  • motherhood and fatherhood
  • family and work
  • family diversity
  • family policies and politics
  • family values
  • families and generations

The abstract submission deadline is June 20, 2021. We invite to submit abstracts (max 300 words) via the link on our conference website.

The prospective participants will be notified by the organizing committee’s decision by July 30, 2021.

All conference related inquiries may be directed to familiesconference2021@vdu.lt

Organizing committee:

Prof. Milda Ališauskienė

Assoc. Prof. Jurga Bučaitė-Vilkė

PhD student Irma Dirsytė

PhD student Ieva Dryžaitė

Dr. Rasa Indriliūnaitė

Prof. Aušra Maslauskaitė

Prof. Artūras Tereškinas