SMF Tinklalaidė #1: Ar pramoga gali tapti priklausomybe?

Startavo pirmoji VDU Socialinių mokslų fakulteto tinklalaidė, kurioje VDU Socialinio darbo studijų programos studentai: Jolanda Marčiukonytė ir Robertas Dzekunskas kalbasi labai aktualia tema – ar pramoga gali tapti priklausomybe? Kokia yra sąsaja tarp pramogos ir priklausomybės? Kaip viskas prasideda ir malonumas tampa priklausomybe? Kodėl žmogus pradeda vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas? Kokie yra pagalbos būdai?

Kviečiame klausytis ir žiūrėti!

Naujas VDU Sociologų klubo tinklalaidės „REIKALINGI“ įrašas

VDU Sociologijos katedros doktorantės Renidos Baltrušaitytės pokalbio su sociologe Ieva Dryžaite II dalis, kurioje išgirsite apie tai, kokia socialinio saugumo reikšmė ir kaip kartais per siaurai apsibrėžiama, kas yra geras/geresnis gyvenimas, kaip pernelyg ribotai apsvarstoma, kaip jį pasiekti, kaip reikėtų jį gyventi ir kodėl apskritai kartais gyvename jo siekimo iliuzijoje.

Kviečiame klausytis: https://spoti.fi/3vaf55i

Pirmąją pokalbio dalį galima išgirsti čia: https://spoti.fi/3aPCjpm

Sociologė – apie tai, kas yra „tradicinė lietuviška šeima“ ir kodėl partnerystė jau tapusi realybe

Kokias šeimas kūrė mūsų tėvai ir seneliai, kaip pasikeitė šiandieninės lietuviškos šeimos realybė ir kodėl apie grėsmes jai garsiausiai šaukia autoritarai – LRT.lt pokalbis su sociologe, Vytauto Didžiojo universiteto profesore Aušra Maslauskaite.

– Kodėl mes, žmonės, gyvename šeimose, kas yra šeima?

– Šiuolaikinėse ir tradicinėse visuomenėse, bendruomenėse dauguma žmonių gyvena ne po vieną, bet didesnėse ar mažesnėse grupėse. Žvelgiant iš biologinės perspektyvos – tai, matyt, yra mūsų, kaip rūšies, išgyvenimo klausimas. Tačiau šios grupės, jų tipai, formos, socialiniai ir teisiniai organizacijos principai yra labai įvairūs. Poligamija, poliandrija, serijinė monogamija atskleidžia tik dalį kultūrinės įvairovės. Istorinė šeimos įvairovė taip pat yra didelė, tiek kalbant apie šeimos kūrimą, tiek apie šeimos dydį, santykius.

Daugiau skaitykite…

Vieši 2021 metų VDU Socialinių mokslų fakulteto baigiamųjų darbų gynimai

Socialinių mokslų fakultete vyks baigiamųjų darbų gynimai nuotoliniu būdu. Dėl prisijungimo į gynimo posėdžius prašome susiekti fakulteto katedrų nurodytais el. pašto adresais.

Studijų programos pavadinimas	Data	Laikas	Katedra/ el. pašto adresas
Socialinė demografija**	05 25	15:00-17:00	Sociologijos katedra, sk@vdu.lt
Organizacinė psichologija **	05 25	10:00-16:00	Psichologijos katedra, pka@vdu.lt
Mokyklinė psichologija**	05 26	9:00-15:00	Psichologijos katedra, pka@vdu.lt
Sveikatos psichologija**	05 26-27	9:00-18:00	Psichologijos katedra pka@vdu.lt
Socialinis darbas**	05 26-27	9:00-17:00	Socialinio darbo katedra, sdk@vdu.lt
Taikomoji sociologija**	05 27	14:00-16:00	Sociologijos katedra, sk@vdu.lt
Socialinis darbas*	06 08-09	9:00-17:00	Socialinio darbo katedra, sdk@vdu.lt
Socialinė antropologija*	06 10	11:00-13:00	Sociologijos katedra, sk@vdu.lt
Psichologija*	06 09-11	9:00-18:00	Psichologijos katedra, pka@vdu.lt
Sociologija ir antropologija*	06 11	10:00-14:00	Sociologijos katedra, sk@vdu.lt

**Magistrantūra

*Bakalauras

Į kokius klausimus bando atsakyti demografija?

Į kokius klausimus bando atsakyti demografija? Ar demografija padeda mums žvilgtelėti į žmonijos ateitį? Kaip keičiasi gyventojų gimstamumas skirtinguose pasaulio regionuose, šalyse?

Su kokiais iššūkiais teks Lietuvos visuomenei susidurti ateityje? Atsakydamas į šiuos ir kitus klausimus savo mintimis dalinasi VDU dėstytojas demografas Daumantas Stumbrys.

VDU SOCIOLOGIJOS ABSOLVENTĖ EGLĖ OZOLINČIŪTĖ APIE STUDIJAS BEI PASIRINKTĄ PROFESIJĄ

Savo mintimis apie VDU Sociologijos studijas bei pasirinktą profesiją dalinosi Eglė Ozolinčiūtė – VDU absolventė, socialinių mokslų daktarė, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė (analitikė).

Kaip pasirinkote VDU sociologijos studijas?

Kai buvau turbūt kokia devintokė, mano tėvai viename iš bendrų pokalbių paklausė, kur save matau maždaug po dešimties metų. Tokiu „užsimerk ir įsivaizduok“ būdu. Ir aš save įsivaizdavau kažkur kalnuose, prie laužo, Lotynų Amerikoje, gyvenančią su vietiniais, kalbančią jų kalba ir juos studijuojančią, galbūt įgarsinančią jų pasaulėvaizdį ir gyvenimo būdą sugrįžus. Tokia mintis. Tėvelis tuomet pasakė, kad tai skamba kaip antropologija. Tuo metu antropologijos bakalauro programų Lietuvoje nebuvo, tad tokia artima disciplina apie visuomenę pasirodė sociologija. Esu kaunietė, VDU ir liberal artes man taip pat pasirodė artima, tad taip įvyko, kad pradėjau ir tęsiau studijas VDU.

Kokiai sociologijos krypčiai labiausiai simpatizuojate?

Nežinau, ar galiu pasakyti, kad tai simpatizavimas, tiesiog mano patirtyje daugiausiai buvo kaimo/bendruomenių ir švietimo sociologijos. Nuo švietimo temos (o gal ir sociologijos?) savo praktikoje nesu labai nutolusi ir šiandien. Dabar man yra įdomi piliečių mokslo idėja, kai įgalinami ir įtraukiami arba įsitraukia į mokslo žinių generavimą įvairiuose tyrimo etapuose patys piliečiai.

Egle, ką prisimenate iš savo studijų universitete? Ką jos jums reiškia? Ką iš jų pasiėmėte?

Iš pirmųjų metų studijose atsimenu rytinius kalbų mokymus ir srautines paskaitas, kur yra galimybė sutikti begales žmonių iš įvairių disciplinų, domėtis, ieškoti ir tik trečiais metais pradėti labiau koncentruotis pasirinktoje srityje.

Aš pamenu pirmąsias sociologijos paskaitas, dar srautiniu formatu man tai buvo labai įdomu. Tekstai kartais atrodydavo tokie nesuprantami, realybės interpretavimas ir filosofavimas apie visuomenę ypatingai patraukė. Pamenu, grįždavau po pvz. prof. Vyliaus Leonavičiaus paskaitų ir tiek būdavo pilna įspūdžių, kad negalėdavau užmigti ir sukdavosi mintys apie tai, ką girdėjau. Iš tiesų man patiko tiek sociologijos, tiek antropologijos paskaitos, tokios kaip klasikinės teorijos, kokybiniai tyrimo metodai, vizualinė antropologija ir kt.

Be įdomių paskaitų, pamenu renginius (tokius kaip fuksų krikštynas ir jų organizavimus) arba svečius, kurie atvykdavo į paskaitas ir dalinosi savo patirtimi, taip pat tokie dalykai, kaip galimybė dalyvauti įvairiuose tyrimuose (studentai buvome kviečiami kartas nuo karto vykdyti įvairias apklausas) ir už tai, pvz. turėti galimybę patekti į Kaunas Jazz renginius.

Gal tas studentų ir dėstytojų santykis man VDU labai patiko, nes bendra atmosfera atrodo tokia palyginus išlaisvinta nuo hierarchinių apribojimų. Su dėstytojais vykdavome į seminarus Milošo sodyboje, konferencijas Latvijoje, tyrimus. Eidavome į barą diskusijoms ir pokalbiams.

Taip pat prisimenu studijas, kuomet turėdavome „tiltines“ paskaitas tarp Lietuvos ir Amerikos, kai galėdavome diskutuoti apie tą pačią mokslinę literatūrą ar tyrimus iš skirtingų visuomenės perspektyvų su studentais iš kitos visuomenės.

Labai daug gavau iš ERASMUS programų, tiek tuomet, kai buvau išvykusi iš Lietuvos (teko studijuoti Švedijoje, Linkopinge ir Vokietijoje, Mainze), tiek kai grįžusi mentoriavau su čia atvykusiais studentais. Tos draugystės yra tai, ką gavau kaip dovaną, tokią tęstinę (su kai kuriais iš jų bendraujame ir susitinkame iki šiol).

Sakykite Egle, kas labiausiai patiko studijuojant sociologiją? Gal kažkokios sociologijos mokslo sritys, metodai?

Turbūt kvietimas interpretuoti ir kvestionuoti visuomenę yra tai, kas mane labiausiai sociologijoje vilioja ir šiandien. Mano baigiamieji darbai (BA, MA) man padėjo suprasti labiau apie Sovietmečio sistemos socialinius padarinius, kurie leidžia labiau suprasti mūsų, Lietuvos visuomenės specifinę situaciją. Mane visgi labiausiai traukia kokybiniai tyrimo metodai, pusiau struktūruoti ar giluminiai interviu, turinio (content) analizė, focus grupės, kurias, beje, teko ne kartą organizuoti ir darbinėse aplinkose.

Ką veikiate šiuo metu? Kokie dalykai jus labiausiai džiugina darbe?

Šiuo metu dirbu Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje, vykdome prevencines veiklas, atliekame tyrimus, vedame mokymus akademinei bendruomenei, kuriame įvairias gaires (besiremdami pozityviomis užsienio šalių patirtimis), kurios prisideda prie Lietuvos (aukštojo) mokslo kokybės gerinimo. Turbūt džiugina tai labiausiai, kad jaučiu prasmę darbe, dirbu Lietuvai ir darbas man patinka.

Kaip studijos universitete įtakojo tai, kas esate šiandien?

Iš tiesų sunku įsivaizduoti, kas būtų, jei būtų. Jei būčiau studijavusi ne sociologiją, o ką nors kitą. Tad kaip bebūtų, ta įtaka matyt buvo stipri, nes visgi mano darbinė veikla yra neatsiejama nuo sociologijos ir jos metodų. Tai, kad teko pagyventi įvairiose visuomenėse ir dalyvauti įvairiuose kontekstuose bei juos geriau suprasti visuomenės raidos kontekstuose, man taip pat atrodo neatsiejama nuo sociologijos.

Kokių kompetencijų, savybių reikia dabartiniam jūsų darbui?

Darbe reikalinga gebėti atlikti tyrimus, parinkti tinkamiausius metodus vienai ar kitai temai atskleisti, gebėti apibendrinti informaciją, mokėti aprašyti ir interpretuoti duomenis, juos pristatyti visuomenei, rašyti įvairaus pobūdžio tekstus (naujienas, ataskaitas, gaires), komunikuoti ir gebėti diskutuoti įvairiomis kalbomis (tarptautinėse darbo grupėse), gebėti pristatyti tyrimų rezultatus ir kt.

Koks yra jūsų gyvenimo Credo?

Kartas nuo karto suskamba kokie žodžiai ar jų junginiai, kurie kurį laiką lydi. Pastaruoju metu man naujai atrastas ir daugiareikšmis „vilkis“. Tai gal šiandienai toks? 😊

Ką patartumėte, palinkėtumėte jaunam žmogui, besiruošiančiam studijuoti sociologiją? Kokie džiaugsmai ir rūpesčiai jo laukia?

Man atrodo, jei žmonės ir visa, kas susiję su žmonėmis yra įdomu, kitaip tariant, jei esi smalsus visuomenės ir jos santykių (įvairiais lygmenimis) temoms, tai sociologija yra tau. Galbūt bus visko, bet daugiau džiaugsmų nei rūpesčių. Man atrodo svarbu įsivardinti, kas teikia džiaugsmą ir tai studijuoti.

Ko palinkėtumėte sau sekančiais metais?

Atradimų. Supratimų. Vilties.

Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė

VDU Tėvų akademija: „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“

2021 m. gegužės 27 d., ketvirtadienį, 18:00 val., kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Paauglių psichologinės raidos ypatumai“, kurią ves VDU Psichologijos katedros profesorė Liuda Šinkariova.

Dalyvių skaičius ribotas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Trukmė: 1,5 val.

Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija.

Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Daugiau apie VDU Tėvų akademiją: http://smf.vdu.lt/samoningiems-tevams-siekiantiems-rysio-su-vaiku-tevu-akademija/

Atidėliojimas – kaip jį įveikti?

Tadas Vadvilavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos katedros doktorantas, VDU Psichologijos klinikos savanoris-psichologas

Naują mokslo metų semestrą studentai dažnai pradeda išsikeldami sau naujus akademinius tikslus, pvz., „padidinti savo bendrą pažymių vidurkį“, „skirti daugiau laiko namų darbams“ ar apskritai tikėdamiesi, jog naują semestrą viskas vyks daug geriau – „daugiau mokysiuosi“, „skaitysiu papildomą literatūrą“ ir pan. Visgi įpusėjus semestrui pastebime, kad vis dažniau atidėliojame savo darbus, dažniau laiką praleidžiame klausydami naujos tinklalaidės epizodą ar internete atlikdami testą „Ką apie jus pasako jūsų deserto pasirinkimas?“. Jeigu pastebėjome, kad sunku siekti savo išsikeltų tikslų, dažniau darome kažką kitą, o ne mums svarbias užduotis, pvz., nerašome baigiamojo darbo ar nesiruošiame namų darbo pristatymui – gal laikas pagalvoti apie tai, kad mes atidėliojame (angl. procrastinating)?

Atidėliojimas – kas tai?

Iš vienos pusės, atidėliojimas tapo savotišku kultūrinu elementu, kadangi apie atidėliojimą „kalba visi“, juo „užsiima visi“, o kur dar daugybę „memų“, kurie yra skirti pasijuokti iš savęs ar iš draugų, kurie atidėlioja savo darbus. Tai gal atidėliojimas tikrai yra tai su kuo mes paprasčiausiai gyvename? Vis dėlto, psichologų akimis, atidėliojimas yra specifinis psichologinis reiškinys, kuris gali turėti nemažai neigiamos įtakos žmogui.

Dažnai atidėliojimas yra laikomas tinginiavimo forma arba tiesiog negebėjimu valdyti savo laiko, tačiau šių trijų reiškinių suplakti į vieną negalima. Atidėliojimą reikėtų suprasti kaip asmens savanorišką svarbios veiklos atidėjimą tolimesniam laikui, neturint konkrečios, logiškos ir/ar racionalios priežasties. Pagalvokime, kiek kartų ėjome plauti indus, siurbti kambarį, atrašyti į nesvarbius laiškus ar panašiai, vietoje to, kad pagaliau atliktume savo turimas užduotis. Psichologų teigimu, atidėliojimas vyksta ne todėl, kad žmogus jaučiasi pavargęs ir fiziškai nebegalintis atlikti savo veiklos, ar dėlto, kad nemoka planuoti savo laiko. Žmonės yra linkę atidėlioti svarbias užduotis todėl, kad nori išvengti tam tikrų neigiamų emocijų ar neigiamo patyrimo, kuris yra susijęs su ta konkrečia užduotimi, kurią žmogus atidėlioja. Tyrimai atskleidžia, kad atidėliojimas yra susijęs su asmens sunkumais dorotis su stresu ir neigiamomis emocijomis. Kitaip tariant, atidėliojimas tarsi atlieka gynybinę funkciją, nes leidžia žmogui išvengti su užduotimi susijusio neigiamo patyrimo, kurio nemokame ir negalime sukontroliuoti.

Tadas Vadvilavičius (asmeninio archyvo nuotr.)

Galbūt kiek vyresni studentai prisimena amerikietišką serialą „Malkolmas vidurinysis“ (angl. Malcolm in the Middle). Vienoje serialo serijoje, pagrindinis veikėjas Malkolmas norėjo nuvykti aplankyti savo geriausią draugą po operacijos gulintį ligoninėje. Tačiau beveik visos serijos metu yra rodoma, kaip Malkolmas suranda papildomos, dažnai netgi nesvarbios veiklos ir vis nukelia savo vizitą. Arba visiems geriau žinomame animaciniame seriale „Simpsonai“ (angl. The Simpsons) Mardžė Simpson pažadėjo aplankyti kalėjime esantį asmenį. Visgi, Mardžė vis rasdavo kitų veiklų, kurios nukreipdavo jos mintis ir ji to asmens neaplankė. Abu personažai nuspręsdavo užsiimti nebūtina, niekaip nesusijusia veikla, kuri nutolindavo juos nuo pagrindinės užduoties (vizito), kuri jiems kėlė nemalonius jausmus (konkrečiai – baimę). Bet atidėliojimo pavyzdžių neverta ieškoti taip toli – tyrimai rodo, kad daugiau kaip 50 proc. studentų įsitraukia į atidėliojimą, o vieni tyrimai netgi teigia, kad į akademinį atidėliojimą įsitraukia iki 90 proc. studentų!

Nors atidėliojimas ir turi teigiamą pusę (leidžia trumpam išvengti neigiamo patyrimo „čia ir dabar“), tačiau atidėliojimą dažnai lydi kitos neigiamos emocijos, pvz., kaltės jausmas, pyktis sau, manymas, kad esu blogas žmogus ar pan. Taigi mes tampame įkalinti tokiame nesibaigiančiame cikle, kol galiausiai esame priversti atlikti užduotį, tačiau jau būname išnaudoję daug brangaus laiko ir patyrę daug neigiamų emocijų. Galiausiai, tyrimai atskleidžia, kad dažnas atidėliojimas yra susiję su prastesniais akademiniais pasiekimais (asmuo skiria per mažai dėmesio ir laiko užduotims atlikti), fizinės ir psichologinės sveikatos problemomis (asmuo vengia kreiptis pagalbos arba kreipiasi per vėlai), didesniu stresu ir nerimu, sumažėjusia suvokiama psichologine gerove ir kt.

Atidėliojimo priežastys

Atidėliojimo priežasčių yra ne viena ir kiekvienam asmeniui priežastis gali būti skirtinga ir unikali, tačiau mokslininkai ir praktikai pastebi, kad vienos iš dažniausių atidėliojimo priežasčių yra šios:

Užduotis atrodo nereikšminga. Paprasčiausiai sunku surasti motyvacijos atlikti tai užduočiai, kuri atrodo neįdomi, neįtrauki, nesusijusi su mūsų interesais – mes vengiame patirti nuobodulį, kuris manom, kad mus apims. Taip pat, gali būti, kad vengiame atlikti užduotį, nes nenorime daryti to, kas nedera mūsų įsitikinimais (pvz., negaliu rašyti darbo, kodėl yra reikalinga įteisinti eutanaziją, jeigu tam nepritariu).

Perfekcionizmas. Mokslininkai aiškina, kad aukštu perfekcionizmo lygu pasižymintys asmenys sau kelia labai aukštus standartus, kurių dažnai neįmanoma pasiekti net jiems patiems. Todėl perfekcionizmu pasižymintys asmenys yra linkę atidėlioti darbus, nes bijo nepasiekti savo pačių išsikeltų standartų.

Nerimas susijęs su vertinimu. Kai žinome, kad mūsų veikla/užduotis bus vertinama, mums kyla papildomas nerimas, nes bijome būti įvertinti neigiamai arba bijome neigiamai pasirodyti prieš kitus asmenis. Juk nieko nepadarydamas – negali būti įvertintas blogai, tiesa?
Konkretumo stoka. Užduotį yra sunku atlikti ne tik tada, kai ji atrodo sudėtinga, bet ir tada, kai nėra aišku nuo ko pradėti ir ką apskritai reikia daryti su užduotimi. Neturėdamas aiškių gairių kaip pradėti ar kaip daryti užduotį, žmogus gali jausti nerimą kažką pradėti – paprasčiausiai nežino nuo ko.
Nežinomybės baimė. Nežinoma užduotis, veikla ar vieta mums kelia nerimą, baimę ir įtampą, nes nežinome ko tikėtis (o dažniausiai tikimės blogiausio). Žmogus gali bijoti pradėti užduotį, nes bijo, kad pradėjus atlikti nežinomą užduotį – nutiks kažkas blogo.

Kompetencijų stoka. Neretai mes gauname tokią užduotį, kuriai jaučiamės nepasiruošę, neturintys pakankamai žinių, įgūdžių, kompetencijų ar resursų. Suvokdami savo kompetencijos stoką – bijome pradėti, nes jaučiame, kad mums bus sunku tą užduotį atlikti.
Žemas pasitikėjimas savimi. Žmonių pasitikėjimas savimi yra skirtingas – vieni turi didesnį, kiti žemesnį to lygį. Žemas pasitikėjimas savimi skatina kelti abejones apie savo galimybes atlikti (dažnai bet kokią) užduotį. Žemą pasitikėjimo lygį turintys asmenys linkę atidėlioti veiklą, nes mano, kad jiems nepavyks.

Tai yra tik keletas priežasčių, kodėl žmonės yra linkę atidėlioti. Kiekvienam iš mūsų tos priežastys gali būti unikalios ir specifinės, tačiau praktinė darbo patirtis rodo, kad dažniausiai atidėliojimas yra susiję su klaidingais įsitikinimais apie save patį (pačią) ir pasaulį. Žmogus gali turėti nerealistiškus lūkesčius ir/ar nuostatas savo paties atžvilgiu, dėl ko jis mano, kad užduoties jis nebus pajėgus atlikti, jog viską turi daryti idealiai, jog jį visada visi kritikuoja ir pan.

Kaip dorotis su atidėliojimu?

Pirmiausi, reikia suprasti, kad atidėliojimas – nėra gėdingas dalykas. Kitaip sakant, nereikia manyti, jog esi prastas žmogus, nemokša ar panašiai, jeigu esi linkęs atidėlioti. Atidėliojimas yra natūralus reiškinys, su kuriuo gyvenimo eigoje susiduria visi žmonės. Tyrimai rodo, jog jeigu asmuo moka sau atleisti už atidėliojimą, ateityje jis bus mažiau linkęs atidėlioti. O atleisti sau turėtų būti lengviau, kai žinai, kad atidėliojimą galime kontroliuoti kiekvienas(-a) savarankiškai ar su pagalba. Štai keletas metodų, ką gali daryti kiekvienas(-a) iš mūsų, siekiant dorotis su atidėliojimu:

Pastebėti atidėliojimą. Siekdami išspręsti bet kokį sunkumą, visų pirma turime jį pastebėti. Apie atidėliojimą geriausiai signalizuoja mūsų elgesys (galbūt jau kelintą kartą sau sakome, kad tą užduotį atliksiu vėliau ir nukeliame savo darbus tolimesniam laikui?), emocijos (galbūt net pagalvojus apie tą užduotį mane apima nerimas?) ir pasikartojančios mintys (galbūt sau dažnai kartoju, jog turėčiau daryti tą užduotį, o ne tai, ką darau dabar?). Vis dėlto, svarbu atsiminti, kad tai, jog pastebėjome atidėliojimą nereiškia, kad atidėliojimas išnyks savaime.

Nusimatyti tikslus. Kai pastebėjome atidėliojimą, mes turime aktyviai nusimatyti tikslus, ką mes norime pasiekti. Ne, atsikratyti atidėliojimo nėra realus, konkretus ir pasiekimas tikslas. Mes turime galvoti apie tą konkrečią užduotį, kurią mes atidėliojame. Tam, kad galėtume įgyvendinti tą didelę, mums nemalonią užduotį, pradėkime nuo mažų žingsnių. Pavyzdžiui, mūsų užduotis – parašyti baigiamąjį darbą. Tai didžiulė užduotis, kurią linkę atidėlioti jeigu ne visi, tai tikrai didelė dalis studentų. Galbūt mažas, pasiekiamas tikslas galėtų būti rašymo plano susidarymas, arba 3 straipsnių per dieną perskaitymas, arba reikalingų instrumentų paieška. Kitaip tariant, mes turime didžiąją, baisiąją užduotį suskaidyti į mažesnes dalis, kurias tikrai žinome, kad galime padaryti.
Įsipareigoti laukiamam nepatogumui. Kiekvienas naujas iššūkis gali sukelti mums nerimą, įtampą, baimę ir mes vėl pradėsime atidėlioti. Svarbu prisiminti, kad tai yra normali mūsų reakcija – juk ta užduotis niekur nedingo, tik mes ją padalinome į mažas dalelytes. Jeigu esame linkę atidėlioti ir tas mažąsias užduotis – galbūt jos ne tokios ir mažos? O galbūt turime kitų klaidingų įsitikinimų?
Būti atkakliais. Nei vienas pokytis neįvyks per vieną parą. Mes turime būti pasiryžę skirti laiko, kad mūsų tikslai būtų pasiekti. Kaip pastebi W. J. Knaus, atidėliojimas atlikti užduotis gali būti išspręstas tik įdedant dar daugiau darbo. Žvelgiant iš kitos pusės, kiekvienam žmogui yra reikalingas poilsis. Tad būdami atkaklūs ir siekdami savo tikslų – nepamirškime pasirūpinti ir savo poilsiu, kurio nusipelnėme.

Nepamirškite, kad jūs nesate vieni. Paprašykite savo draugų, tėvų, artimųjų pagalbos, kad jie padėtų jums stebėti ir sekti savo progresą. Galiausiai, jeigu jaučiate, kad jums yra reikalinga profesionali pagalba – ieškokite pagalbos, kuri yra visai čia pat.

Atidėliojimas nėra koks nors monstras, kurio neįmanoma atsikratyti. Su juo susiduria tūkstančiai žmonių, visame pasaulyje, tačiau sėkmingai su juo ir susidoroja. Gali ir tu.

Konferencija „Šiuolaikinė mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija VDU`21“

Psichologijos bakalauro ir magistro studijų studentai, absolventai, dėstytojai ir socialiniai partneriai – kviečiami dalyvauti IX-oje mokslinėje konferencijoje „Šiuolaikinė mokyklinė, organizacinė ir sveikatos psichologija VDU`21“, kuri vyks 2021 m. gegužės 19-21 dienomis, 15:00 – 17:30 val. nuotoliniu būdu.

Gegužės 19 d. vyks MOKYKLINĖS psichologijos srities mokslinių tyrimų pristatymai ir diskusija su mokyklinės psichologijos srities praktikais;
Gegužės 20 d. vyks ORGANIZACINĖS psichologijos srities mokslinių tyrimų pristatymai ir diskusija su organizacinės psichologijos srities praktikais;
Gegužės 21 d. vyks SVEIKATOS psichologijos srities mokslinių tyrimų pristatymai ir diskusija su sveikatos psichologijos srities praktikais.

Konferencijoje bus galima išgirsti kviestinių svečių pranešimus, sužinoti, kokius mokslinius tyrimus atlieka VDU psichologijos magistrantai. Pabendrauti su kolegomis, pasidalinti įspūdžiais apie savo atliekamus tyrimus. Išgirsti apie psichologijos magistrantūros studijas VDU iš pirmų lūpų bei naudingai praleisti laiką ir gauti dalyvavimą patvirtinantį pažymėjimą.

REGISTRACIJA: https://forms.gle/RzRRqc9cy6d9hzWs7

RENGINIO PROGRAMA:

Gegužės 19 d.
15:00 – 15:10 – Dalyvių prisijungimas
15:10 – 15:20 – Konferencijos dienos atidarymas
15:20 – 15:40 – Tėvų įsitraukimas, į vaikų, lankančių 2, 3 ir 4 klasę, ugdymą ir jo ryšys su tėvų ir vaikų patiriamu matematiniu nerimu | Kristina Garšvienė
15:40 – 16:00 – Paauglių tėvų elgesio pokyčiai dalyvaujant pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programoje STEP | Raimonda Strazdienė
16:00 – 16:20 – Akademinio saviveiksmingumo ir jaudrumo palyginimas gabių ir aukštus pasiekimus turinčių mokinių grupėse | Ugnė Pundzaitė
16:20 – 17:30 – Diskusija „Psichologo veiklos kasdienybė ir ypatumai: Mokyklinė psichologija“.

Gegužės 20 d.
15:00 – 15:10 – Dalyvių prisijungimas
15:10 – 15:20 – Konferencijos dienos atidarymas
15:20 – 15:40 – Suvokiamo lyderystės stiliaus ir įsitraukimo į darbą sąsajų palyginimas skirtingų kartų darbuotojų grupėse | Dovilė Rimšaitė
15:40 – 16:00 – Patirtų organizacinių karjeros šokų svarba viešojo sektoriaus darbuotojų „Protėjo” karjeros nuostatų sąsajoms su subjektyvia ir objektyvia karjeros sėkme | Marija Kučinskaitė
16:00 – 16:20 – Taikomieji tyrimai organizacijose: galimybės ir iššūkiai | dr. Giedrė Genevičiūtė-Janonė
16:20 – 17:30 – Diskusija „Psichologo veiklos kasdienybė ir ypatumai: Organizacinė psichologija“.

Gegužės 21 d.
15:00 – 15:10 – Dalyvių prisijungimas
15:10 – 15:20 – Konferencijos dienos atidarymas
15:20 – 15:40 – Sergančiųjų išsėtine skleroze besąlyginio priėmimo, gaunamo iš artimojo, patirties ir ligos integracijos į savęs suvokimą sąsajos su emocine būsena | Martyna Melinytė
15:40 – 16:00 – Priešlaikinį gimdymą patyrusių moterų su gimdymu susijusios patirtys COVID-19 kontekste | Dominyka Ražanskaitė
16:00 – 16:20 – Streso mažinimo, pagrįsto dėmesingu įsisąmoninimu, intervencijos modelio taikymas policininkų imtyje: įgyvendinimas, iššūkiai ir pirmieji rezultatai | Erika Varnagirytė
16:20 – 17:30 – Diskusija „Psichologo veiklos kasdienybė ir ypatumai: Sveikatos psichologija“

Kviečiame dalyvauti!

EST mokymai: Klasifikaciniai metodai kiekybinėje duomenų analizėje: Diskriminantinė analizė

2021 m. birželio 1 d. Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kviečia dalyvauti nuotoliniuose metodologiniuose mokymuose „Klasifikaciniai metodai kiekybinėje duomenų analizėje: Diskriminantinė analizė“, skirtuose bazinių žinių apie regresinius modelius turintiems socialinių mokslų tyrėjams. Daugiau informacijos apie mokymus rasite kvietime.

Būtina registracija: https://forms.gle/YiokT33xfsWy2KkR7

Facebook renginio nuoroda: https://fb.me/e/IVPDYupt