Specialistai apie pavojingiausius vairuotojus kelyje: toks elgesys ne tik kvailas, bet gali kainuoti ir kito žmogaus gyvybę
Pavojingai manevruojantys, greitį viršijantys ir „pamokyti“ kitus vairuotojus bandantys „kelių ereliai“ – kone kasdienybė mūsų gatvėse. Tačiau toks elgesys ne tik nedaro garbės, bet ir kelia rimtą pavojų visų eismo dalyvių saugumui.
Kaip pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, tirianti rizikingo vairavimo ypatumus, bene dažniausia chuliganiško vairavimo priežastis – per didelis vairuotojų pasitikėjimas savimi.
„Žmonės bendrai yra linkę geriau galvoti apie save, todėl kai kurie vairuotojai, manantys esą geresni už kitus, imasi demonstruoti tariamus savo gebėjimus kelyje, – pasakoja specialistė. – Tokiems žmonėms važiavimas greitai, pavojingai ir labai rizikuojant suteikia didelį malonumą. Kai žmogui reikia papildomo stimulo, nes jo įprastame gyvenime negauna, jis sėdasi prie automobilio vairo ir bando aštrius pojūčius gauti vairuodamas. Tačiau tokie žmonės įprastai nejaučia atsakomybės nei prieš save, nei prieš kitus eismo dalyvius, o tai yra didelė problema ir pavojus.“
Psichologės teigimu, be adrenalino fanatikų egzistuoja ir kita vairuotojų grupė – šie chuliganišką vairavimą tapatina su „kietumu“ ir savo ego išaukštinimu.
„Šiuo atveju pažeidimus tokie vairuotojai daro vedini įsitikinimo, esą taisyklės skirtos visiems kitiems, tik ne jiems. Save jie įsivaizduoja kitokiais – geresniais, protingesniais, drąsesniais ir t.t. Tokie vairuotojai įprastai vadovaujasi keistu supratimu, esą jei kelyje vairuoji saugiai, važiuoji pagal taisykles, tai esi silpnesnis, kone pastumdėlis. Deja, tokių vairuotojų, ypač jaunimo tarpe, keliuose vis dar labai nemažai“, – sako pašnekovė.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/saugus-eismas/specialistai-apie-pavojingiausius-vairuotojus-kelyje-toks-elgesys-ne-tik-kvailas-bet-gali-kainuoti-ir-kito-zmogaus-gyvybe.d?id=87734421
Psichologijos katedros lektorė vykdys stažuotės po doktorantūros studijų projektą
Psichologijos katedros lektorė dr. Justina Slavinskienė vykdys projektą finansuojamą pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.
„Profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų rizikos suvokimo, pavojaus numatymo ir vairavimo stiliaus sąveikų modeliavimas: psichologinė perspektyva“
Podoktorantūros stažuotoja: dr. Justina Slavinskienė
Podoktorantūros stažuotės vadovė: prof. dr. Auksė Endriulaitienė
Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-23-0154
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-01 iki 2023-06-30
Santrauka: Eismo saugumas iki šiol yra viena iš prioritetinių visuomenės sveikatos sričių pasaulyje ir Lietuvoje. Nors saugus elgesys kelyje pirmiausiai priklauso nuo vairuotojo kompetencijos – profesionalumo, patirties, o ypač kognityvinių gebėjimų, tyrimai atskleidžia, kad gerai išvystytų pavyzdžiui pavojaus kelyje numatymo įgūdžių saugiam vairavimui nepakanka. Todėl pagrindinis ProNONproSAFEDRIVE projekto tikslas – įvertinti, kodėl vairavimo patirtis ir jos suformuoti geri pavojaus numatymo įgūdžiai nėra pakankami saugiam profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų vairavimo stiliui, ir kokią reikšmę šiems ryšiams turi rizikos suvokimo ypatumai ir motyvaciniai veiksniai. Projekto metu (per 24 mėn.), dviejų etapų nuotoliniu tyrimu bus patikrintas vairavimo stilių, kognityvinius ir motyvacinius profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų elgesio veiksnius apimantis teorinis modelis.
Siekiamas rezultatas:
Įgyvendinus tyrimą bus parengtos trys mokslo publikacijos bei mokslo populiarinimo straipsnis. Rezultatai bus pristatyti dviejose tarptautinėse mokslo konferencijose ir viename mokslo renginyje. Rezultatų pagrindu bus parengtos rekomendacijos eismo saugumo specialistams bei organizacijoms.
Patirtys ir įspūdžiai: pamokų ciklas Lietuvos moksleiviams ir mokytojams
Pasibaigus beveik du mėnesius trukusiam VDU Psichologijos katedros organizuotam pamokų ciklui moksleiviams ir mokytojams, Socialinių mokslų fakultetas kalbina vieną renginio organizatorių – Psichologijos katedros doktorantę Modestą Morkevičiūtę.
Kaip kilo idėja surengti pamokų ciklą visos Lietuvos moksleiviams ir mokytojams?
Iki šiol Psichologijos katedros dėstytojai bei doktorantai aktyviai vedė pamokas moksleiviams, skaitė paskaitas pedagogams, tačiau nesame turėję bendro katedros pajėgumus apjungiančio, mokyklų bendruomenėms skirto renginio. Apsvarstėme, kad dalintis žiniomis su mokyklų bendruomenėmis yra būtina, ypač pandemijos ir karantino metu itin aktualiomis psichologinėmis temomis. Nuo to ir pradėjome.
Papasakokite apie pamokų ciklo turinį – kuo jis išskirtinis?
Pirmiausia, turinį planavome ne tik moksleiviams, tačiau ir pedagogams. Pastebėjome, jog dažniausiai tokio tipo renginiai orientuoti į vieną konkrečią tikslinę grupę. Kilo mintis vienu metu turinį siūlyti platesnei mokyklos auditorijai. Kuomet vedėme pamokas moksleiviams, atlaisvinti pedagogai galėjo klausytis specialiai jiems skirtų paskaitų.
Taip pat, be įvairių bendrųjų psichologinių temų, kalbėjome ir šiuo metu aktualiais klausimais – kaip tinkamai suplanuoti laiką pandemijos, karantino metu, kaip valdyti apėmusias sunkias emocines būsenas, kaip sukaupti dėmesį ir mokytis savarankiškai.
Svarstėme, kokios temos būtų įdomios ir svarbios mokyklų bendruomenėms. Siekėme atitikti tikslinės auditorijos poreikius. Manau, mums tai puikiai pavyko.
Koks turinys sulaukė didžiausio susidomėjimo?
Tokių pamokų, kurioms registravosi itin dideli dalyvių kiekiai, buvo netgi keletas. Mokiniai intensyviai domėjosi karjeros valdymo, savęs pažinimo, laiko planavimo, tarpasmeninio bendravimo tobulinimo temomis. Kalbant apie mokytojus, šie aktyviai dalyvavo lekt. dr. Jurgos Misiūnienės paskaitose apie gabių vaikų atpažinimą.
Tačiau jei reikėtų išskirti vieną didžiausio susidomėjimo sulaukusią pamoką, tai – neabejotinai dokt. Jovitos Janavičiūtės pamoka moksleiviams „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“.
Įspūdžiai, įžvalgos, emocijos praėjus renginiui – kokie jie?
Asmeniškai mane labiausiai sužavėjo Psichologijos katedros dėstytojų ir doktorantų įsitraukimas, didelis noras dalintis savo žiniomis. Pamokų cikle iš viso sudalyvavo daugiau nei 2300 dalyvių. Be šiuolaikiško, įdomaus ir tikslinei auditorijai pritaikyto, aktualaus turinio nebūtume to pasiekę. Atsižvelgiant į dėstytojų, doktorantų užimtumą ir tai, kiek pastangų, laiko kainuoja sugeneruoti netgi 50 valandų vertingo turinio, suprantu, kad katedroje turime ne tik puikių specialistų, tačiau ir geranoriškų žmonių, kurie įvertina tokių renginių svarbą bei prasmę.
Kokios ciklo ateities perspektyvos? Ar esate numatę daugiau tokių renginių?
Žinoma. Pamatę tokį susidomėjimą socialinės srities temomis, renginį tikrai ketiname kartoti. Tik šį kartą pavasario nebelauksime. Startuosime nuo pat rudens 😊
VDU Sociologijos krypties studijoms – puikūs ekspertų vertinimai
2021 m. gegužės mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė ekspertų grupė atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto vykdomų sociologijos krypties studijų bakalauro programų „Sociologija ir antropologija“, „Visuomenė, kultūra ir komunikacija“, bei magistro programų „Taikomoji sociologija“ ir „Socialinė demografija” išorinį vertinimą. Šioms studijų programoms suteikiama aukščiausia 7-erių metų studijų krypties akreditacija.
Tarptautinės ekspertų grupės vertinimu visos minėtos VDU sociologijos krypties programos labai gerai atliepia šiuolaikinės darbo rinkos ir sparčiai besikeičiančios visuomenės poreikius duomenų analizės, taikomųjų socialinių tyrimų metodų bei visuomenės problemų identifikavimo srityse, pavyzdžiui, derinant viešosios komunikacijos, marketingo ir sociologijos kompetencijas įmonių rinkodaroje. Programos rengia kompetentingus analitikus, gebančius analizuoti sudėtingas visuomenės problemas ir pritaikyti tam skirtus tyrimų metodų įrankius, bei galinčius dirbti viešajame ir privačiame sektoriuose tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu.
VDU išskirtinumu tapę Artes liberales studijos, ekspertų manymu, suteikia pridėtinę vertę VDU sociologijos krypties studijų programoms, nes leidžia studijuojantiems įgyti platesnį akiratį, įvairiapusiškesnes kompetencijas, gebėjimą savarankiškiau priimti sprendimus, prisitaikyti prie naujų, tarpdisciplininių žinių. Didelis VDU kalbos kompetencijoms skiriamas dėmesys taip pat yra matomas kaip galimybė absolventams lengviau rasti savo nišą darbo rinkoje.
Labai palankiai ekspertai, o ir patys susitikimuose su ekspertais dalyvavę studentai, vertino ir VDU sociologijos studijų krypties programose dėstančių dėstytojų aktyvų įsitraukimą į nacionalinius ir tarptautinius mokslinius tyrimus, nes tai reikšmingai prisideda ir prie studijų programų turinio kokybės. Tarptautinės ekspertų grupės vertinimu, tiek bakalauro, tiek magistro sociologijos studijų programų turinys atliepia naujausią tarptautinį mokslinį diskursą. Programos pasižymi dideliu dėmesiu kiekybinių bei kokybinių metodų tyrimo įgūdžiams, mokslinių tyrimų etikai tiriant pažeidžiamas socialines grupes. Šiuos įgūdžius studentai gali stiprinti ne tik studijų metu, bet ir įsitraukdami į VDU Sociologijos katedroje ir Socialinių tyrimų centre vykdomus tyrimus. Kaip teigia Sociologijos katedros vedėja doc. Jurga Bučaitė-Vilkė, ekspertai taikliai įvertino konkurencingiausią katedros programų aspektą. Tai – galimybė naujausias mokslines tematikas ir kompetencijas, vystomas tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose perkelti į studijų programas.
VDU Sociologijos studijų krypties programų stiprybėmis buvo įvardinti žymūs, kritiškai mąstantys, patyrę ir atsidavę bei studentų vertinami dėstytojai, studentų išsakytos teigiamos studijų patirtys, artimas ryšys su programų dėstytojais, kas leidžia studentams nuolat gauti grįžtamąjį ryšį ir paramą studijų procese. Taip pat galimybė studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. Darbdavių ir socialinių partnerių nurodomos aukštos programų absolventų ir studentų praktikantų kompetencijos, aukštas absolventų įsidarbinimo lygis.
Naujas tinklalaidės „Reikalingi“ įrašas
VDU Sociologijos katedros doktorantė Renida Baltrušaitytė tinklalaidėje „Reikalingi“ kalbina sparčiai populiarėjančio šokio – braziliško zouk’o [zūk] bendruomenes tyrinėjusią antropologę Rūtą Petrylaitę. Kuo šis šokis išskirtinis ir kaip bendruomenės nariai apibrėžia artumą ir intymumą šokyje? Kokia partnerių pozicijų poriniuose šokiuose reikšmė?
Kviečiame klausytis!
Tęsiamas priėmimas į magistrantūros studijas VDU
Birželio 29 d. pasibaigė priėmimo į magistrantūros studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) 1 etapo prašymų pateikimas internetu. Kvietimai studijuoti paskelbti informuojant kiekvieną asmeniškai. Sutartis kviečiamieji studijuoti turės pasirašyti internetu liepos 2–7 dienomis.
Nuo liepos 8 d. 12 val. stojantieji galės pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas. Prašymus bus galima pateikti iki liepos 12 d. 10 val. internetu. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pirmame etape, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.
Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.
Pagrindinio priėmimo antrojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 12 d. 13 val., informuojant kiekvieną asmeniškai.
Asmenys, nedalyvavę priėmimo į magistratūros studijas pirmame etape, pildant prašymą turi pridėti 25 eur registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.
Visą informaciją apie 2021 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia
Priėmimo į magistrantūros studijas taisyklės.
Priėmimas į papildomąsias studijas (išlyginamąsias) ir vientisųjų studijų aukštesniųjų kursų studijas
Vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.
Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) bei į Teisės vientisųjų studijų aukštesniųjų kursų studijas registracija vyksta internetu iki rugpjūčio 20 d.
Stojantieji prašyme turi nurodyti asmens duomenis ir pateikti diplomo ir jo priedelio kopijas. Įvertinę stojančiojo studijavimo pasiekimus ir magistrantūros priėmimo sąlygas, su kandidatu bus asmeniškai susiekta ir pasiūlytas individualus papildomųjų studijų planas.
Daugiau informacijos apie priėmimą į magistrantūros studijas:
Aušra Sirevičiūtė – konkurso „Geriausias kokybinis darbas Lietuvoje 2020“ laimėtoja!
Pasibaigus 2020 – 2021 mokslo metams, Fenomenologinių tyrimų institutas apdovanojo konkurso „Geriausias kokybinis darbas Lietuvoje 2020“ laimėtojus.
Sveikiname AUŠRĄ SIREVIČIŪTĘ, kurios magistro darbas „Neaiškios kilmės nevaisingumą patyrusių ir sėkmingai kūdikio sulaukusių vyrų ir moterų patirtys: interpretacinė fenomenologinė analizė“ (darbo vadovė: dr. Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva), apgintas 2020 metais Vytauto Didžiojo universitete (Sveikatos psichologijos studijų programa), tapo vienu iš pagrindinių konkurso laimėtojų ir buvo apdovanotas už JAUTRŲ ŽMOGIŠKŲJŲ PATIRČIŲ ĮGARSINIMĄ.
„Į kokybinių tyrimų lauką atkeliavau jau kiek daugiau nei prieš septynis metus pajutus, jog norint suprasti giluminius žmogaus psichikos procesus man norisi prisiliesti prie autentiškų ir tikrų patirčių ir iš tiesų pasinerti į žmonių gyvenimus“, – teigia konkurso laimėtoja Aušra Sirevičiūtė.
Šiuo metu Aušra tęsia studijas jungtinėje MRU ir VDU Psichologijos mokslo krypties doktorantūroje.
Sveikiname ir didžiuojamės!
VDU Mokyklinės psichologijos absolventė Miglė Motiejūnė: „Jaučiu, kad tai buvo tie namai, kuriuose užaugau…“
Savo mintimis apie psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete bei darbą dalinosi VDU Mokyklinės psichologijos absolventė, psichologė Miglė Motiejūnė.
Migle, kaip pasirinkai VDU Psichologijos studijas?
Tai, ko gero nebus retas atvejis. Daugelis žmonių renkasi dėl to, kad kažkas studijavo arba rekomendavo. Mano atveju tai buvo brolis, kuris jau tuo metu baiginėjo savo bakalauro psichologijos studijas. Tada man buvo labai gera klausytis, kai jis pasakodavo ne tik apie tai, ką studijavo, bet ir apie tai, ką jis šiaip studijų metu veikia. Tuo metu jis kūrė VDU radiją kartu su kitais studentais ir man susidarė įspūdis, jog VDU yra ta vieta, kur daug galima nuveikti. Tai ne tik studijos, bet erdvė, kur galima atrasti, pažinti save, veikti, įgalinti ir net pasiekti kažkokį apčiuopiamą rezultatą. Taigi brolio įtaka buvo reikšminga, ženkli ir tai buvo stiprus paskatinimas pasirinkti psichologijos studijas ir būtent Vytauto Didžiojo universitetą.
Migle, po bakalauro studijų baigei Mokyklinės psichologijos magistrantūrą. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Aš turiu tokią istoriją. Jau vidurinėje aš žinojau, kad stosiu į psichologiją, bet buvau nusprendusi, jog niekada nedirbsiu su vaikais. Tuo metu maniau, kad tai yra labai sunkus darbas. Kai pradėjau studijuoti bakalaurą, mane brolis paskatino savanoriauti. Aplinkybės susiklostė taip, kad atėjus susipažinti į įvadinę paskaitą savanorystei Jaunimo linijoje, manęs paklausė, į kurią liniją aš atėjau – į vaikų, ar jaunimo. Tuo metu aš nebegalėjau atsiminti, į kurią liniją atėjau ir galiausiai nuėjau į vaikų liniją, kurioje likau. Man labai tiko ir patiko ši savanorystė. Jos dėka plėtėsi ir stiprėjo mano supratimas, kad man labai gera dirbti su vaikais. Dabar galvoju, kad toks kelias yra labai geras. Iš kitų pasakojimų ir filosofinių samprotavimų, labai sunku nuspręsti, kur norėčiau dirbti ir ką veikti, todėl labai svarbu rinktis savanorystę. Tą labai siūlau ir rekomenduoju visiems išbandyti.
Kaip galvoji, ką davė studijos VDU?
Universitetas mane suformavo kaip žmogų. Aš tikrai esu nuoširdžiai dėkinga universitetui už tai. Jaučiu, kad tai buvo tie namai, kuriuose aš užaugau. Ką pasiėmiau? Tai gilų atsakomybės jausmą. Nešti atsakomybę už tai, ką aš kalbu ir kaip veikiu. Pagrįsti tai, ką kalbu arba nekalbėti eksperto lūpomis to, ko aš nežinau.
Migle, ką veiki šiuo metu?
Šiuo metu aš dėstau Vilniaus kolegijoje pedagoginiame fakultete. Kita mano darbo dalis – tai privati psichologo praktika. Su kolegėmis turime iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, rengiame mokymus bei teikiame psichologines konsultacijas. Tuo labai džiaugiuosi ir noriu toliau visa tai stiprinti ir plėtoti.
Kokių savybių, kompetencijų reikia Tavo darbe?
Labai svarbus yra žingeidumas. Noras sužinoti, kaip žmogus jaučiasi, ką jis mąsto, kaip elgiasi ir kodėl jis tą daro. Tai, manau, yra svarbiausia.
Kokį savo pasiekimą vertini labiausiai?
Gal po poros metų sakysiu kitaip, bet šiuo metu man didžiausias pasiekimas, kad galiu dirbti privačioje praktikoje. Tai man leidžia laisvai dėlioti laiką, planuoti, nesu įsipareigojusi kažkokiai įmonei ar organizacijai. Aš galiu kurti kažką savo, iškelti naują idėją, koncepciją ir toliau ją gilinti bei plėtoti. Tai man labai svarbu.
Migle, kas skatina judėti į priekį?
Čia toks sudėtingesnis klausimas. Egzistencinis, sakyčiau. Mane skatina tai, kad mano darbas daro įtaką ir gali reikšmingai prisidėti prie žmogaus ar žmonių grupės gerovės. Man labai patinka rašyti įvairius straipsnius, skaityti mokslinius straipsnius. Aš labai mėgstu dalyvauti radijo laidose. Man ypatingai patinka temos, kurios nepaliestos, neaiškios, turi dviprasmišką vaizdą visuomenėje. Visa tai, ko gero, ir varo mane į priekį, jog galiu prisidėti, aiškintis, ieškoti atsakymų, dalintis savo mintimis.
Ko palinkėtum jaunam žmogui, kuris renkasi Psichologijos studijas?
Šios studijos ne tik specialybei, ne tik amatui įgyti, bet ir gilesniam savęs pažinimui. Jos gali būti pirmas laiptelis, pirma pakopa, kuri atvers galimybes lipti aukštyn. Man labai patiko šiame universitete, kad dalį kreditų tu galėjai išnaudoti ten, kur tu matai prasmę, kur tau įdomu. Gali dalyvauti paskaitose iš kito fakulteto ir tai dažnai būna labai vertinga patirtis. Tokiu būdu aš turėjau galimybę susitikti su labai įdomiais žmonėmis, kurių paprastai nesutinki savo profesijos lauke. Taigi jaunam žmogui palinkėčiau žingeidumo ir pasinaudoti savo studijomis.
Ko palinkėtum sau, Migle, sekančiais metais?
Sau palinkėčiau neprarasti noro tobulėti, noro išmokti naujų dalykų. Sekti naujienas, neužsisėdėti. Tas, manau, labai svarbu psichologo profesijoje, mokytis naujų metodų, ieškoti naujų būdų. Labai tikiuosi, kad po metų irgi taip galvosiu ir kad po trisdešimt metų taip pat.
Kalbėjosi Lina Bartusevičienė, VDU Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijos su socialiniais partneriais ir absolventais specialistė
