VDU kviečia studentus tapti universiteto ambasadoriais

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skatina studentus būti aktyviais universiteto bendruomenės nariais ir tapti universiteto ambasadoriais savo mokykloje.

Ką veikia studentas ambasadorius?

Palaiko ryšius su savo baigtos mokyklos bendruomene.
Skleidžia informaciją apie universiteto renginius, kurie yra aktualūs mokyklos bendruomenei.
Dalyvauja universitete rengiamuose profesijos pasirinkimui skirtuose renginiuose.
Atlieka užduotis ir atsiskaito už savo veiklą.

Studentai ambasadoriai gaus stipendiją, kurios dydis – 100-200 eur (mokama kelis kartus per semestrą). Stipendijos dydis priklausys nuo atliekamų užduočių, kurios suderinamos su VDU Marketingo ir komunikacijos departamento atsakingu asmeniu, bei studento iniciatyvos ir sukuriamos pridėtinės vertės.

Pirmenybė teikiama 1-2 bakalauro studijų kursų studentams.

Mokykloje gali būti tik vienas studentas ambasadorius.

Norintys daugiau sužinoti apie studento ambasadoriaus veiklas, kviečiami registruotis iki lapkričio 5 d. Visi užsiregistravę bus pakviesti į įvadinį susitikimą, po kurio galės apsispręsti ar tikrai nori tapti studentais ambasadoriais.

Registracija

Kviečiame į mokymų programą “Konfliktų mediacija”

Mokymų programos “Konfliktų mediacija“ tikslas – ugdyti įvairių sričių vadovų ir specialistų gebėjimą savo profesinėje aplinkoje nešališkai valdyti tarpasmeninius, tarpgrupinius ir kt. konfliktus, taikant mediacijos metodą, skatinantį konfliktuojančias puses siekti susitarimo ir/ar priimti sprendimą. Mediacija padeda valdyti konfliktus ir siekti susitarimo dalyvaujant tarpininkui, kai konfliktuojančioms šalims nepavyksta pasiekti to savo jėgomis.

Mokymuose dalyviai susipažins su mediacijos principais, išmoks taikyti mediacijoje naudojamas technikas sprendžiant konfliktines situacijas savo profesinėje aplinkoje.

Studijuoti kviečiami Įvairių sričių (psichosocialinių paslaugų, švietimo sektoriaus, valstybės tarnybos, verslo ir kt.) vadovai ir specialistai, kurie savo darbe susiduria su tarpasmeniniais, tarpgrupiniais konfliktais ir nori išmokti konfliktų mediacijos metodo.

Mokymų apimtis: 60 akademinių valandų.

Baigus programą mokymų dalyviams išduodamas Vytauto Didžiojo universitete registruotas įgytas žinias ir gebėjimus liudijantis pažymėjimas.

Mokymų datos ir struktūra: Mokymo programoje akcentuojamas praktinių gebėjimų ugdymas, analizuojami atvejai iš mokymo dalyvių darbinės patirties, organizuojamos supervizijos.

2021 m. lapkričio 12 d. nuo 9.00 iki 18.00 val.	*I mokymų diena:* Susipažinimas su konfliktų mediacijos metodu.
2021 m. lapkričio 20 d. nuo 9.00 iki 13.00 val.	*II mokymų diena:* Mediacijos procesas
2021 m. lapkričio 26 d. nuo 9.00 iki 13.00 val.	*III mokymų diena:* Mediacijos įrankiai
2021 m. lapkričio 27 d. nuo 9.00 iki 18.00 val.	*IV mokymų diena:* Mediacijos taikymo galimybių mokymų dalyvių profesinėje aplinkoje aptarimas ir praktinių mediacijos gebėjimų lavinimas.
2021 m. gruodžio 10 d. nuo 9.00 iki 18 .00 val.	*V mokymų diena:* Supervizija / patirčių aptarimas.

Programos aprašas

Mokymų kaina: 350 eurų

Mokymų vieta: mokymai vyks nuotoliniu būdu

REGISTRACIJA vyksta iki 2021 m. lapkričio 8 d. registracijos forma

Dėl papildomos informacijos kreipkitės:

tel. 837 327822; el. paštu daiva.vilcinskiene@vdu.lt

Psichologų dienos – PsiDi’21

Kviečiame dalyvauti Lietuvos psichologijos studentų asociacijos (LiPSA) organizuojamose Psichologų dienose – PsiDi’21, kurios vyks spalio 25-31 dienomis.

Psichologų dienos – didelis kelių dienų viešas renginys įvairiose miesto erdvėse, skirtas plėsti žinias apie psichologiją ir psichologus visuomenėje, griauti stereotipus ir suteikti galimybę renginio dalyviams pažinti save, įtraukiant juos į originalias, su psichologija susijusias užduotis, paskaitas ir praktinius užsiėmimus.

Šių metų PsiDi tema – „Psichologijos horizontai: kas dar nepasakyta?“. Renginio metu turėsite galimybę pasižvalgyti po neatrastus psichologijos horizontus. Bus aptartos asmeniui ir visuomenei aktualios temos, apie kurias šiuo metu kalbama per mažai.

Renginys nemokamas.

PROGRAMA

Registracija: https://forms.gle/HCY3Hs7JaTttadso9

Kviečiame dalyvauti!

Konferencijoje VDU aptars šeimos, klasės ir nelygybės ryšį

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių tyrimų centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Šeima, klasė ir nelygybės Centrinėje ir Rytų Europoje“, kuri vyks 2021 m. spalio 28-29 d. nuotoliniu būdu.

Trys perėjimo į kapitalizmą ir liberalią demokratiją dešimtmečiai Centrinėje ir Rytų Europoje perkeitė regiono šeimų kasdienybę. Tyrimai atskleidžia susiformavusius naujus šeimos demografijos, skirtingų lyčių ir kartų tarpusavio santykių modelius bei praktikas, tėvystės diskursą, šeimos politikos tendencijas ir augantį šeimos gyvenimo kompleksiškumą. Vis tik socialinės klasės ypatumų įtaka šeimos gyvenimui dar gana menkai aptariama regiono moksliniame diskurse.

Konferencijos programą sudaro aštuonios sekcijos, skirtos šeimos kūrimo, gimstamumo, tėvystės, šeimos politikos, lyčių, socialinio ir kultūrinio kapitalo šeimoje, COVID-19 pandemijos ir šeimos gerovės klausimams. Taip pat numatyti du plenariniai pranešimai.

Spalio 28 d. 10 val. (CET+1) plenarinį konferencijos pranešimą „Stratification in Separation: A Review of the Evidence from Risk and Vulnerability Perspective” skaitys sociologijos profesorius Juho Härkönen iš Europos universiteto instituto (EUI).

Spalio 29 d. 9 val. (CET+1) plenarinį konferencijos pranešimą „Eastern and Central Europe: The Future of Gender Equality” skaitys Kembridžo bei Vytauto Didžiojo universitetų profesorė istorikė Dalia Leinartė.

Kviečiame susipažinti su konferencijos programa

Nuotolinė konferencija vyks MS Teams platformoje. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau reikalinga registracija.

Konferencijos kalba – anglų k.

Konferencija vyks CET+1 / CEST (Central European Summer Time) laiku. T.y., 1 val. + prie esamo Lietuvos laiko.

Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti čia ir Facebook puslapyje.

VDU Tėvų akademija: „Gerai namuose, gerai ir darbe? Darbo-šeimos praturtinimo psichologija“

2021 m. spalio 28 d. 18:00 val., kviečiame į VDU Tėvų akademijos nuotolinę paskaitą „Gerai namuose, gerai ir darbe? Darbo-šeimos praturtinimo psichologija“, kurią ves VDU Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.

Dalyvių skaičius ribotas.

Būtina išankstinė REGISTRACIJA: http://smf.vdu.lt/registracija

Paskaita vyks nuotoliniu būdu. Likus dienai iki renginio, užsiregistravusiems bus išsiųsta prisijungimo informacija. Renginys nemokamas.

Kviečiame dalyvauti!

******************

VDU Tėvų akademija – tai dalis Socialinių mokslų fakulteto misijos. Kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai – psichologai, sociologai, socialinio darbo atstovai dovanoja nemokamus užsiėmimus tėvams, taip siekdami prisidėti prie visuomenės tobulėjimo.

VDU Karjeros dienos 2021: Aš, „socialinių tinklų aš“ ir karjera

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras spalio 26–28 dienomis kviečia studentus, absolventus bei VDU bendruomenę dalyvauti „VDU Karjeros dienos 2021“ renginiuose. Siekiant laikytis visų COVID-19 prevencijos priemonių, norint dalyvauti gyvuose renginiuose bus reikalinga išankstinė registracija, galiojantis Galimybių pasas, taip pat visų renginių metu būtina dėvėti veido kaukes. Renginiai taip pat bus gyvai transliuojami Vytauto Didžiojo universiteto YouTube paskyroje.

Šių metu pagrindinė renginių tema „VDU Karjeros dienos 2021: Aš, socialinių tinklų aš ir karjera” – paskatinimas kuriant savo karjerą, nepamiršti socialinių tinklų galimybių, išmokti tikslingai naudotis socialiniais tinklais kaip dar vienu įrankiu, kuris padeda kurti, formuoti savo įvaizdį, siekiant būti pastebėtu ne tik tarp draugų, bet ir tarp darbdavių. Motyvacija domėtis naujausiomis tendencijomis, pažinti karjeros galimybes, slypinčias socialinėje erdvėje, bet kartu nepamiršti savęs motyvavimo bei psichologinės sveikatos. Taip pat ir priminimas, kad kasdienį „scrollinimą“ galima išnaudoti produktyvaus turinio kūrimui, darbo paieškoms ir savo asmeninio įvaizdžio internete tobulinimui, kuris gali padėti surasti net svajonių darbą.

Studentų karjeros dienose lauks informatyvūs ir įtraukiantys specialistų pranešimai bei patarimai įvairiais klausimais, Lietuvos įmonių bei organizacijų virtualūs prisistatymai, kurie šiuo metu ieško darbuotojų, praktikantų ar savanorių bei malonios dovanos. Karjeros dienų dalyviai taip pat turės puikią progą NEMOKAMAI pasidaryti profesionalią nuotrauką, kuri tiks gyvenimo aprašymui ar LinkedIn paskyrai ir patrauks kiekvieno darbdavio akį.

Nemokama virtuali CV klinika

Susikūrėte savo gyvenimo aprašymą (CV) ir norite pasitarti bei išgirsti konsultanto nuomonę? Galėsite mums atsiųsti savo CV el. paštu: cv@vdu.lt, o VDU Karjeros centro konsultantai jį peržiūrės, pakomentuos, pateiks pastabas bei patarimus, kaip patobulinti CV, kad jis būtų patrauklus ir atitiktų visus reikalavimus!

KARJEROS DIENŲ PROGRAMA

Absolventų klubas kviečia dalyvauti diskusijoje

Spalio 18 d., pirmadienį, 17 val., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23–106) vyks „Apskrito-kampuoto“ stalo diskusija ir „protų šturmas“ „Artes Liberales kodas ir VDU absolventų identitetas“, kurią organizuoja VDU Absolventų klubas. Norintys dalyvauti kviečiami registruotis internetu.

Renginiu siekiama suburti VDU ir jo absolventų pajėgas, aktyvinant Artes Liberales potencialą dabarties universitete. Diskusijos dalyviai aptars Artes Liberales kodą absolventų karjerose ir mentorystės veikloje. Kas trukdo ir ko reikia vystant Artes Liberales principus realiame VDU akademiniame gyvenime? Taip pat bus diskutuojama ir apie tolesnių veiklų ir iniciatyvų planą. Kada gali startuoti VDU Artes Liberales bakalauro studijų programa?

Diskusijos prelegentai: VDU rektorius, prof. Juozas Augutis, prof. Valdas Rakutis, VDU garbės profesorius, VDU Absolventų klubo garbės prezidentas, prof. Algirdas Antanas Avižienis ir prof. Alfonsas Eidintas (nuotoliniu būdu), „Academia cum laude“ vadovas, prof. dr. Egidijus Aleksandravičius, VDU Informatikos fakulteto dekanas, prof. dr. Tomas Krilavičius.

Diskusijos moderatoriai: Seimo narys, prof. Valdas Rakutis ir VDU Absolventų klubo prezidentas Džiugas Juknys.

Renginyje dalyvauti kviečiami VDU fakultetų dėstytojai ir fakultetų absolventų klubų atstovai, VDU studentija ir administracija, „Academia cum laude“ kuratoriai ir jų projektų studentai, VDU verslo praktikos centras ir kitų VDU Absolventų klubo partnerių atstovai.

Diskusiją organizuoja VDU Absolventų klubas. Partneriai: VDU ir „VDU Academia cum laude“.

Dalyvių registracija

XXVI Tarptautinė vaizdo konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“

XXVI Tarptautinė vaizdo konferencija „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“, tai tradicinis renginys, rengiamas kartu su University of Nebraska at Kearney (USA) ir skirtas psichologijos studentų/-čių mokslinių darbų pristatymui bei dalijimuisi idėjomis.

Konferencija vyks 2021 m. gruodžio 8 d. nuo 16:00 val. nuotoliniu būdu.

Iki lapkričio 12 dienos vyksta pranešimų konferencijai priėmimas, tad visus psichologijos studentus/-es, norinčius/-ias pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus, pranešimo pavadinimą, autorius/-es ir santrauką kviečiame siųsti el. paštu: rytis.pakrosnis@vdu.lt. Konferencija vyks anglų kalba, tad pranešimai bei jų santraukos taip pat turi būti ruošiami anglų kalba, vadovaujantis žemiau nurodytomis gairėmis.

Guidelines for Presenters at the 26th International Symposium in Psychology:
Each presenter will have 20 min. for paper presentation. Time is devoted for presenter’s talk (15 min.), and questions or comments (5 min.)
Abstract should not exceed 500 words and include following parts:
• Introduction – a few words on a psychological problem studied, novelty of the study, and relevancy of the research.
• Methodology – introduce the main methods applied in the study and participants.
• The main results – present the most significant findings of the study.
• Conclusions and implications – present the main conclusions of the study and possible implications of the results

Doc. dr. Visvaldas Legkauskas. Kultūra kaip agresijos kontrolės sistema, kad neišžudytume vieni kitų

Kasdien kalbėdami apie savo šalies kultūrą įprastai aptariame vienokį ar kitokį meną. Kai kalbame apie kitų šalių kultūras, dažniausiai minime įvairius gyvenimo būdo skirtumus. Tačiau tik retais atvejais kalbame apie kultūrų bendrumus. Taigi, ką bendro turi visos kultūros? Nuo ko prasideda kultūra?

Psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo doc. dr. Visvaldo Legkausko komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

Kultūra prasideda tada, kai dėl galimybės gyventi grupėje ir geresnio sugyvenimo žmogus atsisako dalies patogumo. Sigmundas Freudas teigė, kad pirmiausia žmogus linkęs veikti pagal malonumo principą – „tai, ko noriu, privalau gauti tuojau pat“. Tačiau augdamas žmogus išmoksta kultūrinių normų, kurios nurodo, kaip ir kada gali gauti tai, ko nori. Tai reiškia, kad vaikas išmoksta, kokie poreikių ir norų tenkinimo būdai yra priimtini jo kultūroje.

Iš esmės, kultūra yra pirmiausia sugyvenimo taisyklių rinkinys. Tos sugyvenimo taisyklės apima dvi svarbiausias sritis: higieną, tai yra kaip turime elgtis, kad neišmirtume išplitus užkrečiamosioms ligoms, ir agresijos kontrolę, tai yra kaip turime derinti savo poreikių tenkinimą, kad neišžudytume vieni kitų. Taigi, be kitų dalykų, kiekviena kultūra yra ir agresijos kontrolės sistema.

Agresija yra paprasčiausia, kiekvienam iš mūsų prieinama mūsų norų patenkinimo priemonė. Jei ko nors nori, paprasčiausia tai pasiimti jėga. Žinoma, jei tos jėgos turi pakankamai. Tačiau žmonės linkę grąžinti tai, ką gauna. Patyręs smurtą žmogus nori atsiteisti tuo pačiu. Jei nebūtų jokių išorinių stabdžių, kontroliuojančių individo agresiją, žmonių grupės, bendruomenės ir visuomenės negalėtų egzistuoti. Silpnesnieji išsilakstytų, o stipresnieji likę išsižudytų. Kad taip neatsitiktų, kultūra, kaip agresijos kontrolės sistema, rašytomis ir nerašytomis taisyklėmis apibrėžia, kas, prieš ką, kada ir kokią agresiją gali naudoti.

Kviečiame skaityti daugiau:

https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1501159/visvaldas-legkauskas-kultura-kaip-agresijos-kontroles-sistema-kad-neiszudytume-vieni-kitu

Modesta Morkevičiūtė. Priklausomybė nuo darbo: kodėl neturėtume tuo girtis?

Modesta Morkevičiūtė. Priklausomybė nuo darbo: kodėl neturėtume tuo girtis?

Darbas – kasdienis mūsų gyvenimo palydovas. Tad nenuostabu, kad kartais nebepastebime, kaip jis vis atkakliau ima dominuoti mūsų elgesyje ir mintyse, o standartinė 40 valandų darbo savaitė išsitęsia. Apie tai, kodėl pernelyg intensyvus ir ilgas susikoncentravimas į veiklas yra žalingas mūsų sveikatai, Stebekteises.lt kalbina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros doktorantę Modestą Morkevičiūtę.

Priklausomybė nuo darbo – kokie ryškiausi jos požymiai?

Vienintelis būdas nustatyti, ar su darbu susijusį elgesį galima vadinti priklausomybe, yra pastarojo vertinimas pagal septynis visoms priklausomybėms būdingus simptomus:

– veikla turi dominuoti asmens mąstyme ir elgesyje;

– su darbu susijusi veikla turi kontroliuoti nuotaiką;

– norint pasiekti palengvėjimą ar išvengti nemalonių pojūčių, jaučiamas poreikis didinti su darbu susijusios veiklos apimtis;

– nutraukus su darbu susijusią veiklą kyla nemalonūs jausmai;

– vardan darbo aukojami kiti įsipareigojimai;

– susiduriama su nesėkmingais bandymais kontroliuoti dirbant praleistų valandų skaičių;

– dėl su darbu susijusio elgesio tiesiogiai ar netiesiogiai patiriamos žalingos, negatyvios pasekmės.

Su darbu susijusio elgesio priskyrimas priklausomybių grupei taip pat priklauso nuo tokio elgesio trukmės. Visiems gali pasitaikyti laikotarpių, kuomet intensyvus darbas yra būtinas. Tačiau trumpai besitęsiantis elgesys nenurodo priklausomybės. Elgesys turi trukti bent 12 mėnesių, kad būtų vadinamas priklausomybe nuo darbo.

Kuo skiriasi priklausomybė nuo darbo ir darboholizmas?

Nors darboholizmas ir priklausomybė nuo darbo turi tam tikrų panašumų, tačiau iš esmės jie nurodo skirtingus reiškinius. Abiem šiems reiškiniams būdingi du bendri požymiai – nekontroliuojamas potraukis darbui (kuomet darbas dominuoja asmens mintyse) ir pernelyg didelis (ilgas ir intensyvus) darbas. Kita vertus, svarbu pastebėti, kad abu minėtieji aspektai yra esminiai darboholizmo, bet ne priklausomybės nuo darbo komponentai.

Priklausomybė nuo darbo yra platesnis asmens sveikatai ir gerovei pavojingas reiškinys, kuris reiškia patologiją. Tuo tarpu darboholizmas nurodo situacinį elgesį. Keičiantis aplinkybėms, toks elgesys pasikeičia savaime.

Kada dažniausiai susiformuoja priklausomybė nuo darbo?

Ilgą laiką manyta, kad priklausomybė nuo darbo formuojasi tik suaugusiojo amžiuje. Iš tiesų, ši priklausomybė būdingiausia jauno amžiaus suaugusiems darbuotojams. Kuo jaunesnis suaugusiojo amžius, tuo priklausomybės nuo darbo vystymosi rizika yra didesnė. Vis dėlto, remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, priklausomybės nuo darbo užuomazgų galime pastebėti jau paauglystėje. Tokio tipo priklausomybė siejama su kitu patologiniu elgesiu – priklausomybe nuo mokslų. Jei asmuo itin daug laiko skiria mokslams, nuolat apie tai galvoja ir patiria sunkumų kontroliuojant mokantis praleistų valandų skaičių, tai tikėtina, kad pradėjus dirbti šis elgesys išsivystys į priklausomybę nuo darbo.

Kokiam procentui žmonių tenka susidurti su šia priklausomybe?

Ankstesnių tyrimų rezultatais, priklausomybe nuo darbo pasižymi apytiksliai 5–25 proc. gyventojų įvairiose šalyse. Lietuvoje duomenų apie priklausomybės nuo darbo mastą iki šiol neturėjome. Todėl šiais metais Vytauto Didžiojo universitete atlikome tyrimą, kurio metu apskaičiavome, kokia dalis tyrimo dalyvių patenka į rizikos grupę. Nustebino tai, jog priklausomybe nuo darbo pasižymėjo net 28 proc. tyrimo dalyvių. Viena vertus, tyrimas atliktas COVID-19 pandemijos metu. Išlieka tikimybė, jog tokį didelį priklausomybės nuo darbo mastą iš dalies galėjo lemti tai, jog pandemijos metu žmonės mažiau poilsiavo, daugiau laiko skyrė darbui. Kita vertus, priklausomybė nuo darbo niekada nebuvo apibrėžiama vien dirbant praleistų valandų skaičiumi. Priklausomybė nuo darbo – tai ir nuolatinis galvojimas apie darbą, ir daug kitų aspektų, kurie negalėjo būti nulemti vien pandemijos sąlygotų aplinkybių. Todėl gautas rezultatas išties kelia nerimą ir žymi problemos svarbą Lietuvos gyventojams.

Kviečiame skaityti daugiau:

https://stebekteises.lt/newBlogPost-zZQ_Kt