Organizacinės psichologijos konferencija „ORGANIZACIJŲ VYSTYMO IŠŠŪKIAI IR SPRENDIMAI”
Visus organizacinius ir verslo psichologus, studentus, personalo specialistus ir vadovus bei šia sritimi besidominčius kviečiame dalyvauti XI-oje Organizacinės psichologijos konferencijoje „Psichologas organizacijoje”.
Kaip žinoma, sistema (organizacija) yra sudėtinga ne dėl ją sudarančių dalių ir (ar) elementų skaičiaus (jo dydžio), o dėl jų tarpusavio sąveikos komplikuotumo.
- Kaip diagnozuoti organizacijos problemas, jos tobulintinas sritis?
- Kokie galimi poveikio (intervencijos) organizacijai metodai? Kaip juos taikyti praktiškai?
- Kaip komunikuoti apie organizacijos vystymo veiklas organizacijoje, kad į procesą įsitrauktų tiek darbuotojai, tiek ir vadovai?
- Kas turėtų rūpintis organizacijos vystymu? Kokios organizacijos vystytojų kompetencijos, vertybės, nuostatos yra svarbios?
Į šiuos bei kitus klausimus kviečiame ieškoti atsakymų kartu su organizacijų vystymo mokslininkais, įvairių įmonių atstovais, praktikoje dirbančiais organizacijų/ verslo psichologais šių metų lapkričio 19 d. nuotolinėje XI-oje Organizacinės psichologijos konferencijoje „Organizacijų vystymo iššūkiai ir sprendimai”.
Dalyvių registracija: https://bit.ly/3meZZZk
Organizatoriai:
LPS Organizacinės psichologijos komitetas
VDU Psichologijos katedra
VU Psichologijos institutas
doc. dr. Visvaldas Legkauskas. Korupcija baigiasi ir prasideda galvoje
Korupcija yra žmogui visiškai natūralus tikslų siekimo būdas. Kiekvienas žmogus savo tikslų stengiasi siekti maksimaliai efektyviai. Jei tam trukdo kokios nors bendruomenės ar visuomenės sukurtos kliūtys, žmogus pirmiausia ieško būdų apeiti sistemą.
Psichologo, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo dr. Visvaldo Legkausko komentaras LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“.
Autoritarinėse visuomenėse pagrindinė kliūtis žmogaus poreikiams tenkinti yra valstybės sistemos neteisingumas ir neefektyvumas. Neteisingumas kyla iš to, kad gėrybės dalijamos pirmiausia lojalumo valdžiai, o ne poreikių ar pastangų pagrindu. Skiriant į pareigas valstybės tarnyboje pagrindinis kriterijus taip pat yra kandidato lojalumas, o ne kompetencija. Valstybės tarnautojų kompetencijos trūkumas riboja valstybės aparato veikimo efektyvumą. Be to, kuo valstybės aparato veikime mažiau skaidrumo, tuo daugiau galimybių valdininkams pelnytis, todėl šie siekia kaip įmanoma labiau supainioti teisės aktus išlygomis ir išimtimis, taip sukuriant didžiulių galimybių korupcijai.
Korupcija yra pati galingiausia ne fizinės agresijos forma. Ji ne tik skurdina šalį dėl to, kad biudžeto pinigai tiesiog išvagiami, bet ir stabdo ekonomikos augimą, nes atbaido investuotojus. Dėl šios priežasties autoritarinių režimų valdomos šalys dažniausiai būna skurdžios. Kita vertus, gyventojų skurdas ir su juo susijęs nesaugumas skatina palaikyti kieta ranka saugumą užtikrinti žadančius politinius lyderius, tai yra autoritarus.
Korupcinei savivalei ir skurdui pasiekus kraštą, gyventojai galiausiai sukyla prieš autoritarinį režimą ir jį nuverčia. Žinoma, nauja valdžia visuomet pirmiausia žada įveikti korupciją. Tačiau tai nėra lengva, nes skurdžioje šalyje nėra kvalifikuotų valstybės tarnautojų. Net jei jų būtų, biudžete nėra pakankamai pinigų, kad būtų galima valstybės tarnautojams mokėti tokius atlyginimus, jog vogti nereikėtų.
Mieli Socialinių mokslų fakulteto studentai
Vytauto Didžiojo universitetas nuolat ieško būdų, kaip pagerinti studentų patirtį universitete. Tam yra labai svarbu išgirsti jūsų nuomonę. Socialinių mokslų fakultetas, bendradarbiaudamas su StudentPulse organizacija, analizuojančia studentų patirtis universitete, kviečia dalyvauti ir išbandyti mini-apklausą. Šia apklausa siekiame sužinoti, kas lemia gerą studento savijautą universitete ir kuria palankias sąlygas sėkmingoms studijoms.
Po kelių dienų gausite pirmąjį kvietimą atsakyti į keletą trumpų klausimų. Trumpos apklausos, kurias užpildysite per kelias minutes, jus pasieks kartą per mėnesį. Apklausa yra anoniminė.
Plačiau apie StudentPulse vykdomas mini-apklausas galite rasti čia.
Tikimės jūsų aktyvaus dalyvavimo ir pagalbos, bandant užčiuopti studentiško gyvenimo pulsą!
Socialinių mokslų fakultetas ir studentpulse
Nuotoliniai metodologiniai mokymai: Įvadas į statistinę duomenų analizę su R
Dviejų dalių mokymai skirti socialinių mokslų tyrėjams, norintiems susipažinti ir pradėti dirbti su statistinių skaičiavimų programa R. Mokymų dalyviai bus supažindinami su pagrindiniais darbo su R principais, aprašomosios statistikos bei duomenų vizualizavimo galimybėmis taikant šią programą. Demonstracijai bus naudojami Europos socialinio tyrimo duomenys, kurie laisvai prieinami čia: http://nesstar.ess.nsd.uib.no/webview/ arba https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/126274
Mokymus ves doc. dr. Tomas Rekašius
SVARBU! Mokymų dalyviai prieš paskaitą turėtų parsisiųsti ir kompiuteriuose įsidiegti R kalbą ir Rstudio programą, kad klausydami lektoriaus ir patys galėtų ją išbandyti. Po mokymų dalyviai gaus visą paskaitos metu parašytą R kodą, kurį vėliau galės atkartoti ir analizuoti savo kompiuteryje.
Programos parsisiuntimui ir įsidiegimui prašome vadovautis šia informacija:
https://cran.r-project.org/
https://www.rstudio.com/products/rstudio/download/#download
Mokymų datos:
I dalis: lapkričio 15 d. (pirmadienis) 15:00–17:00 val.
II dalis: lapkričio 17 d. (trečiadienis) 15:00–17:00 val.
Metodologiniai mokymai vyks nuotolinėje platformoje MS Teams (nuoroda bus siunčiama tik užsiregistravusiems dalyviams).
Išklausius mokymus, bus išduodamas pažymėjimas.
Būtina registracija (iki lapkričio 14 d., 20 val.): https://forms.gle/nva8bMTooH43pnFE6
Konferencija „Klinikinė neuropsichologija Lietuvoje: vizija praktikai“
Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra kviečia į konferenciją „Klinikinė neuropsichologija Lietuvoje: vizija praktikai“. Renginys skirtas psichologams, gydytojams, kineziterapeutams, logopedams, ergoterapeutams ir kitiems praktikams, sveikatos priežiūros politikos formuotojams ir įgyvendintojams, mokslininkams ir studentams.
Konferencija vyks 2021 m. gruodžio 1 d. nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje. Renginio pradžia 14.00, pabaiga – 17.30.
Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. Užsiregistravusiems bus išduodami dalyvavimą patvirtinantys pažymėjimai.
Išankstinė dalyvių registracija (imtinai iki lapkričio 25 dienos).
Prisijungimai prie konferencijos bus išsiųsti likus dienai iki renginio registracijos anketoje nurodytu el. paštu.
Požiūris į imigrantus Europoje ir Lietuvoje: kas lemia pozityvesnes nuostatas?
Gabija Jarašiūnaitė-Fedosejeva, Karina Kravčenko, dr. Aurelija Stelmokienė, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojos, Vytauto Didžiojo universitetas
Blaževič/LRT nuotr.
Nors COVID-19 pandemija turėjo sumažinti žmonių mobilumą, migrantų skaičiai pasaulyje itin išaugo (Migracijos duomenų portalas, 2021). Tai, žinoma, susiję su ekonominėmis, politinėmis ar socialinėmis problemomis, kurios užklupo skirtingas užsienio valstybes, netenkančias savo piliečių. Su ne mažesniais iššūkiais tenka susidurti ir toms šalims, į kurias gausiai imigruoja kitataučiai.
Pastaruosius kelis mėnesius Lietuva susidūrė su itin dideliais neteisėtų imigrantų srautais, siejamais su kaimyninės Baltarusijos vykdoma hibridine ataka dėl ES sankcijų šalies atžvilgiu. Prie imigrantų skaičiaus augimo šalyje prisidėjo ir įtempta situacija Afganistane.
Siekdama suvaldyti šiuos migrantų srautus, Lietuva pasienyje paskelbė ekstremalią padėtį. Baiminamasi, kad su sudėtingais imigracijos iššūkiais per ateinančius metus susidurs daugelis Europos šalių.
Vienas iš valstybės iššūkių, kylančių ištikus imigrantų krizėms – tai įtampų tarp atvykėlių ir vietos gyventojų mažinimas. Remiantis tarpgrupinių sąveikų teorija (Pettigrew, 1998), kontaktų tarp etninės mažumos ir daugumos vystymas gali skatinti pozityvias nuostatas kitataučių atžvilgiu. Užsienio tyrimų rezultatai patvirtina, jog dažnesni, tiesioginiai, teigiamų patirčių kontaktai tarp vietos gyventojų ir atvykėlių yra svarbūs siekiant formuoti pozityvų požiūrį į kitataučius.
O koks lietuvių požiūris į imigraciją ir sąveikų su imigrantais patyrimas? Ar ir kokie skirtumai išryškėja lygininant Lietuvą su kitomis Europos šalimis?
Į šiuos klausimus pabandysime atsakyti remiantis Europos socialinio tyrimo (toliau – EST) 7– osios bangos (2015 m.) duomenimis. Analizėje naudoti EST klausimai, vertinantys požiūrį į imigraciją, draugų, kurie yra kitos rasės ar etninės grupės nei dauguma Lietuvos gyventojų, turėjimą, gyvenamosios vietovės pobūdį šalia gyvenančių kitos rasės ar etninės grupės asmenų atžvilgiu, tiesioginio kontakto su kitataučiais dažnį ir kokybę. Apklausoje dalyvavo 34 655 Europos ir 2250 Lietuvos gyventojų.
Kviečiame skaityti plačiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1529222/poziuris-i-imigrantus-europoje-ir-lietuvoje-kas-lemia-pozityvesnes-nuostatas
Kvietimas į susitikimą su Lietuvos Narkomanų Anonimų draugija
Lapkričio 9 d., antradienį, 18:30 val. Lietuvos Narkomanų Anonimų draugija kviečia SMF bendruomenės narius (ypač studijuojančius socialinį darbą ir psichologiją) į nuotolinį susitikimą, kuris vyks MS Teams platformoje.
Susitikimo metu turėsite galimybę susipažinti su Lietuvos Narkomanų Anonimų draugija, jos pagrindine veikla, principais, tradicijomis, „12 žingsnių“ programa.
Šis susitikimas gali būti naudingas visiems studentams – stigma susijusi su priklausomybės liga sergančiais žmonėmis Lietuvoje vis dar gaji. Lietuvos Narkomanų Anonimų draugija nori prisidėti prie šios stigmos mažinimo ir padėti geriau suprasti žmones, kasdien kenčiančius nuo priklausomybės ligos. Informacija apie Narkomanus Anonimus potencialiai gali išgelbėti studentų, jų artimųjų ar draugų gyvybes.
Šis susitikimas gali būti ypač naudingas studijuojantiems socialinį darbą ar psichologiją.
Lapkričio 9 d., antradienį, 18:30 junkitės į susitikimą paspaudus šią nuorodą:
Kviečiame dalyvauti!
VDU Absolventų diena‘21: SUGRĮŽIMAS
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su VDU Absolventų klubu tęsia gražią tradiciją ir antrąjį lapkričio penktadienį, o šį kartą ir ketvirtadienį, t.y. š. m. lapkričio 11 – 12 d., kviečia universiteto absolventus sugrįžti į savo Alma Mater bei sudalyvauti VDU Absolventų dienai skirtuose renginiuose.
Šių metų pagrindinė Absolventų dienos‘21 tema – „Sugrįžimas į universitetą“, būtent todėl didžioji dalis renginių yra organizuojama universiteto patalpose, kurios yra gerai pažįstamos kiekvienam VDU alumnui. Taip pat, šiais metais laukia kelios naujienos. Viena iš jų – absolventai visą savaitę nuo š. m. lapkričio 8 iki 12 d. turės galimybę nuotoliniu būdu jungtis į įvairių dalykų paskaitas ir dalyvauti jose kartu su dabartiniais studentais. Dar viena naujiena – ketvirtadienį (š. m. lapkričio 11 d.) rengiamas nuotolinis susitikimas – diskusija su po pasaulį išsibarsčiusiais VDU alumnais (renginys vyks anglų k.) bei pirmą kartą VDU Absolventų klubo organizuojamas, ilgai brandintas, grojančių ir savo grupes bei muzikinius projektus sukūrusių VDU absolventų ir dėstytojų laisvos muzikos ir trumpų Artes Liberales debatų vakaras – „Alumnų muzikos scenos dūzgės“.
Siekiant laikytis visų COVID-19 prevencijos priemonių, norint dalyvauti gyvuose renginiuose bus reikalinga išankstinė registracija bei galiojantis Galimybių pasas. Taip pat visų renginių metu būtina dėvėti veido kaukes.
VDU fakultetų organizuojamos nuotolinės paskaitos (lapkričio 8 – 12 d.)
VDU fakultetų atstovai dalinasi nuorodomis į visą savaitę tiesiogiai vykstančias nuotolines paskaitas. Fakultetai kviečia savo absolventus sugrįžti į studentiškąjį amplua ir pabūti laisvu paskaitų klausytoju.
PASKAITŲ TVARKARAŠTIS ABSOLVENTAMS
VDU sociologai ištyrė keturias lietuvių kartas: nustebino jaunimo požiūris į santuoką, būstą
Per pastaruosius tris dešimtmečius gyvenimas Lietuvoje patyrė labai daug pokyčių. O kaip pasikeitė žmonių mentalitetas, vertybės ir sprendimai? Ar jaunimą ir jų tėvus iš tiesų jau skiria šviesmečiai? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologai nusprendė patyrinėti jaunų žmonių sprendimus, susijusius su savarankiško gyvenimo pradžia, keturiose kartose.
VDU Sociologijos katedros lektorius dr. Apolonijus Žilys kartu su kolege dr. Rasa Indriliūnaite pristato tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia, kaip 18–52 metų Lietuvos gyventojai savarankiško gyvenimo pradžioje priėmė sprendimus dėl partnerystės, santuokos ir tėvystės.
Kviečiame skaityti:
Prof. dr. Milda Ališauskienė. Musulmonai, LGBTQ, romai – ką reiškia būti kitokiam Lietuvoje?
VDU Sociologijos katedros profesorė dr. Milda Ališauskienė pastebi, kad mūsų visuomenė sunkiai priima kitos kultūrinės, religinės ar lytinės tapatybės asmenis, o neigiamos nuostatos išryškėja priklausomai nuo aktualijų.
Sociologės teigimu, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, kurioms būdingos homogeniškos visuomenės, žmonės, atstovaujantys kitokiai etninei grupei, rasei, tikėjimui, sulaukia neigiamo požiūrio. Be to, mes neturime kolonijinės patirties, kokią turi dauguma Vakarų Europos valstybių, ir kuriose ilgus metus gyvena iš kitų kultūrų atvykę asmenys. „Mes, Rytų europiečiai, tokios patirties neturime ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl santykis su kitokiu žmogumi – kad ir kas jis bebūtų – komplikuotas ir ypač paaštrėja krizių akivaizdoje“, – interviu 15min teigia profesorė.
Kviečiame skaityti daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/musulmonai-lgbtq-romai-ka-reiskia-buti-kitokiam-lietuvoje-56-1578458
