XIII-oji Lietuvos sociologų draugijos konferencija „Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija kviečia teikti pranešimų santraukas XIII-ajai Lietuvos sociologų draugijos konferencijai „Visuomenė, regionai, transformacijos: ar turime scenarijus ateičiai?”, kuri vyks š. m. lapkričio 19 d. Vytauto Didžiojo universitete, Socialinių mokslų fakultete. Konferencija skiriama Lietuvos sociologų draugijos 30-mečiui ir artėjančiam Lietuvos universiteto 100-mečiui paminėti.

XIII Lietuvos sociologų draugijos metinė konferencija – tai tradicinė kasmetinė mokslinių diskusijų platforma, skirta visuomenės, gyvenančios pandemijos sąlygomis, raidos klausimų sociologiniam aptarimui.

Pastarieji pandemijos metai lėmė visuomenės transformacijas visose jos funkcionavimo srityse. Nauji iššūkiai palietė įvairius visuomenės sluoksnius, teko ieškoti savų kasdienio gyvenimo, ekonominės veiklos, šeimos, laisvalaikio ir bendravimo strategijų. Emocijos, besiformuojančios vertybinės įtampos formos, komunikacija ir saviraiška, kūrybiškumas ir apatija – visa tai brėžia naujas visuomenės gaires. Šalia formuojasi reiškiniai, reikalaujantys naujo požiūrio: de(urbanizacija), namo-centrizmas, nuotolinio darbo ir vartojimo formos, aukštesni visuomenės sveikatos rizikos slenksčiai, šeimos ir darbo derinimas.

Platesniame regioniniame kontekste taip pat įžvelgiamos politinių vertybinių sankirtų formos, kvestionuojančios, kokia socialinė, ekonominė ar politinė raida visuomenei palankiausia.

Kaip sociologinės žinios gali pasitarnauti, aiškinant šiuos pokyčius ir numatant galimus tolimesnės raidos scenarijus? Ar gebame sociologines žinias pritaikyti viešajai politikai ir naujoms visuomenės santykių formoms paaiškinti? Kokias galime įžvelgti rizikas ateityje? Ar esame pasiruošę būti aktyviais piliečiais? Šiais ir kitais klausimais ir bus diskutuojama konferencijoje.

Konferencijos formatas: Gyvas susitikimas, skirtas apsikeisti idėjomis bei papasakoti apie nuveiktus darbus, pasimatyti su senais pažįstamais ir susipažinti su naujais kolegomis.

Konferencijos pranešimai

Konferencijos metu vyks paralelinės žodinių pranešimų sesijos. Pranešimų santraukas prašome atsiųsti iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Word dokumento formatu adresu lsdkonferencija2021@gmail.com

Santraukos apimtis – iki 300 žodžių, joje būtina pateikti pranešimo pavadinimą lietuvių ir anglų kalbomis, suformuoti pagrindinę pranešimo idėją, nurodyti pranešėjo/-ų vardą, pavardę, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. paštą). Pranešimų autoriai apie santraukų priėmimą bus informuoti iki 2021 m. spalio 30 d.

Konferencijos vieta: VDU Socialinių mokslų fakultetas, Jonavos g. 66, Kaunas.

Konferencijos organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedra ir Lietuvos sociologų draugija.

Konferencijos el. paštas: lsdkonferencija2021@gmail.com

Sociologija – daug daugiau nei politikų reitingai

Sociologija – Lietuvoje menkai pažintas, dažnai klaidingai suprantamas mokslas, teigia VDU Sociologijos katedros profesoriai, Nacionalinės mokslo premijos laureatai   Aušra Maslauskaitė ir Artūras Tereškinas. Tačiau sociologijos studijos yra saugus pasirinkimas tiems, kurie kūrybiškai žvelgia į būsimą profesinę veiklą.

Sociologija daugeliui pirmiausia asocijuojasi su politikų reitingų matavimu. Ar sociologai užsiima tik tuo?

Jūs taikliai įvardijote mūsuose vyraujantį suvokimą, – sako prof. Dr. Aušra Maslauskaitė, nors jis neteisingas. Sociologiją sieti su reitingų matavimu – tai kaip mediciną – su receptų antspaudavimu. Abi veiklos nėra esminės minimoms profesijoms. Sociologija siekia suprasti ir paaiškinti žmonių mąstymą ir veiksmus visuomenėje, ji parodo socialines jėgas, kurios valdo gyvenimus. Politika, ekonomika, organizacijų vadyba, švietimo sistema, žiniasklaida, šeima, sveikata ir liga, viltys ir fantazijos – viskas yra ar gali tapti sociologijos objektu. Sociologija savo supratimą grindžia moksliniais metodais, tad jos atsakymai skiriasi nuo „gatvės žmogaus“ ir yra ypatingai svarbūs priimant viešosios politikos sprendimus, o ir pačiai visuomenei susivokiant, kokia ji bei kur juda. Kuo mažesnis ir labiau apmūsijęs sociologinis veidrodis, tuo liguistesnė labiau liguista visuomenė.

Sociologinio darbo pagrindas – tyrimai. Tad kokius tyrimus atlieka sociologai?

Sociologinių tyrimų labai daug, todėl įmanoma aprėpti tik vienos ar kelių sociologijos sričių darbus, kurių daugybė pasirodo kasmet, – sako prof. dr. Artūras Tereškinas. Tik čia, Lietuvoje, turime gana ribotas tyrėjų pajėgas, todėl gali atrodyti, kad sociologija nelabai matoma viešumoje arba dažnai laikoma tik visuomenės apklausų analize. Sociologija – tai mokslas, kuris privalo gana operatyviai reaguoti į tai, kas vyksta visuomenėje, todėl kasmet sociologiniuose tyrimuose galima pastebėti naujų krypčių, madų, idėjų. Pavyzdžiui, šiuo metu vis intensyviau domimasi reprodukcinėmis technologijomis, genų inžinerija, socialiniu „įsitinklinimu“, vis didėjančiais piliečių sekimo ir socialinės kontrolės mastais, pabėgėliais, emocine sveikata, pornografija, romantine meile ir kitomis temomis. Sociologija apmąsto tai, kas vyksta atskirose visuomenėse, todėl jos vaidmenį sunku pervertinti. Mano manymu, jos reikšmė tik didės.

Jei sociologijos žvilgsnis toks skvarbus, o jos siūlomi atsakymai – svarbūs, kodėl Lietuvoje vis dar vyrauja neadekvatus supratimas apie šį mokslą ir profesiją?

Yra keletas priežasčių, sako prof. dr. Aušra Maslauskaitė. Pirma – sociologijos žinios nėra mokyklinės programos dalis, nors be jų neįmanoma paaiškinti procesų, kurie išsivysčiusiame pasaulyje vyksta pastaruosius maždaug du šimtus metų. Todėl istorinių įvykių datos, juos apibūdinantys požymiai nesugula į proceso visumą. Egzistuoja daugybė faktų, bet nėra kritinio jų suvokimo. Antra, kaip jau minėta, kol kas neturime kritinės masės sociologų, kurie reaguotų į aktualijas, tad ši nišą geriausiu atveju užpildo gretutinių socialinių mokslų žmonės, o blogiausiu  –autoritetai su ribotu ekspertiniu žinojimu. Trečia, mūsų visuomenei būdinga tai, ką įvardinčiau kaip žiniomis grįstos politikos poreikio imitacija. Iš esmės šiuolaikinėje viešojoje politikoje būtinos sociologinės žinios – tiek nustatant problemą, priimant sprendimą, sekant jo įgyvendinimą, jį koreguojant. Tačiau jei pas mus sociologinėmis žinios naudojamasi kažkuriame iš šių etapų, tai ne todėl, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tik tam, kad būtų išpildyti procedūriniai reikalavimai imituojant žiniomis grįstą politiką. Stinga ir pasitikėjimo mokslu, bet čia jau bendresnė problema, atvedanti ir prie „fake news“ reiškinio.

Kaip manote, kokia tema Lietuvoje šiuo metu yra aktualiausia? Gal kuri nors sociologijos tyrimų kryptis yra verčiausia lietuvių mokslininkų dėmesio?

Kiekvienam mokslininkui aktualiausia ta tema, kurią jis tiria, tvirtina prof. dr. Artūras Tereškinas. Man labai aktuali atrodo sociologinė neigiamų emocijų – nusivylimo, gėdos, baimės, nerimo, pykčio, pavydo, neapykantos – analizė, kurios Lietuvoje beveik nėra. Tai daryti svarbu dėl to, kad gyvename šių neigiamų emocijų perpildytoje visuomenėje. Trūksta ir įvairiapusiškesnių lietuviško politinio, ekonominio ir kultūrinio elito, kuris užsiima nuolatiniu mūsų gėdinimu ir žeminimu, neapykantos ir baimės sklaida, tyrimų. Būtų įdomu tirti ne tik tai, kas priklauso šiam elitui, bet ir tai, kodėl tie asmenys jam priklauso ir kokiais emociniais mechanizmais jie vadovaujasi siekdami mus kontroliuoti ir demonstruoti savo galią. Be abejo, įdomi būtų ir lietuviškos socialinės vaizduotės ar vaizduočių skurdumo priežasčių analizė. Mano kolegos VDU Sociologijos katedroje gilinasi į nelygybių ir socialinės atskirties, šeimos gyvenimo, sveikatos, migracijos, demografinių procesų tyrimus. Kaip jau sakiau, svarbių ir įdomių temų tikrai daug, tik jas tirti trūksta ir žmogiškų, ir laiko išteklių.

Sociologijos studijos, kitaip nei pavyzdžiui medicinos ar teisės, jas besirenkančiam savaime nepadiktuoja ateities darbo galimybių?

Tikrai taip, sociologijos studijos jūsų savaime nepasodina į konkrečią darbo kėdę, tačiau suteikia išsilavinimą ir gebėjimus, kurie sėkmingai pritaikomi įvairiose profesinėse srityse. Kai ką tai gali gąsdinti, nes vis dar gana schematiškai mąstome apie išsilavinimą ir darbą. Tačiau šiandieninėje darbo rinkoje yra didžiulis poreikis specialistų, kurie geba analizuoti, yra pasirengę atlikti tyrimus, moka dirbti su dideliais duomenų masyvais, atskleidžiančiais žmonių nuomones ir pasirinkimus. Ši profesinė ekipuotė  yra saugus pasirinkimas, nes ji reikalinga viešojo valdymo, medijų, marketingo, komunikacijos ir kitose srityse. Dar daugiau – ji suteikia galimybę kūrybingai formuoti savo profesinę biografiją, gyvenime judant tarp skirtingų veiklų. Sociologijos bakalauro studijų programa Lietuvoje yra tikrai išskirtinė, nes ji jau beveik tris dešimtmečius be pertrūkio įgyvendinama tik dviejuose universitetuose, Vytauto Didžiojo universitete ir Vilniaus universitete. Stojantiesiems siūlytume atidžiai pažvelgti į kiekvieno universiteto Sociologijos katedrose dirbančių mokslininkų tyrimų profilį, t.y. kas yra jų tyrimų objektas, kiek jų tyrimai žinomi užsienyje, kokie yra studijuojančių atsiliepimai.

Moksleivių projektų konkurse – idėjos apie socialinius pokyčius

Kas yra komforto zona ir kaip joje neužsibūti? Kaip socialiniai tinklai skatina toksišką santykį su maistu ir valgymo sutrikimus? Kaip pabaigus mokyklą neatsidurti ant bedugnės krašto – atrasti, kuo norime būti? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjo moksleiviai, dalyvavę mokslinių-kūrybinių projektų konkurse „Socialiniai tinklai socialiniams pokyčiams“.

Konkurse, kurį organizavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakultetas, moksleiviai buvo kviečiami pasirinkti socialinę aktualiją ar psichologinį reiškinį, stebimą viešoje erdvėje, kaimynystėje ar mokykloje, ir pasitelkus bet kokią formą – vaizdo ar garso įrašus, nuotraukas, poeziją, dailę ir t. t. – skelbti rezultatus projekto „Instagram“ profilyje. Pasak rengėjų, konkurso temos buvo susijusios su moksleivių sąmoningumo ir bendruomeniškumo didinimu bei apėmė psichologiją, socialinį darbą, sociologiją ir socialinę antropologiją.

„Sveikintinos visos iniciatyvos, kuriose jauni žmonės skatinami atpažinti situacijų bei reiškinių socialinius, psichologinius ir antropologinius aspektus bei ieškoti technologinių ir inovatyvaus požiūrio sprendimų, padedančių  kurti palankius socialinius pokyčius savo aplinkoje. Manau, jog tokie, kad ir žaidybiniai iš pirmo žvilgsnio, konkursai padeda jauniems žmonėms ugdyti socialinę atsakomybę bei jautrumą socialinei aplinkai“, – komentavo sociologė, mentorė, Lietuvos socialinių inovacijų klasterio projektų ir socialinių iniciatyvų koordinatorė Dovilė Kriukelytė.

Anot jos, tikimasi, jog moksleivius tokie konkursai paskatins toliau domėtis ir gilinti socialinių mokslų žinias universitete, o vėliau taikyti jas profesinėje aplinkoje, galbūt net tapti socialiniais lyderiais organizacijose ir visuomenėje. D. Kriukelytės teigimu, mokyklos ir universitetai turi didelį potencialą prisidėti prie socialinės lyderystės kultūros formavimo Lietuvoje.

„Tokių konkursų reikia, nes jie ne tik padeda ieškoti „savo kelio“, atrasti naujas prasmes ar iš naujo pažvelgti kitu kampu, bet ir būti išgirstiems. Tai labai svarbu, ypač mokykloje! Vyresnėse klasėse net nepastebi, kaip viskas aplink susiaurėja iki vieno vienintelio tikslo – ruošimosi egzaminams – ir ilgainiui tai pradeda trukdyti „matyti“, nebelieka klausimų, idėjų ir, svarbiausia, užsidegimo. Nutarėm sudalyvauti šiame konkurse nieko daug nesitikėdami. Tačiau greitai supratom, kad kažkas vyksta: reflektuojant, kaip jaučiamės mokykloje šiuo metu, pradėjo kristalizuotis nepasitenkinimas, nustebom, kiek daug nusivylimo ir pykčio sukilo atpalaidavus visas slėgusias vidines įtampas“, – pasakojo Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviai, kurių projektas „Ne savo noru“ laimėjo kūrybiškiausio ir daugiausia dėmesio sulaukusio profilio nominaciją.

VDU „Rasos” gimnazistė Ugnė Vasiliauskaitė pasidžiaugė, jog konkursas išsiskyrė tuo, kad vyko kitokioje platformoje, nei įprasta, o vertinimo komisiją sudarė ne pačių mokyklų atstovai. Kiti dalyviai taip pat pritarė, jog renginys buvo naudingas. „Šis konkursas paskatino komandinį darbą, dalinimąsi idėjomis. Taip pat mes patys išėjom iš savo komforto zonų ir gavome sveiką dozę kritikos, kai tarpusavyje dalinomės idėjomis. Tokie konkursai skatina žmones kalbėtis, bendrauti ir kartu spręsti problemas“, – sakė Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivė Luka Pastelytė.

VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė ir Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje vadovė doc. dr. Aurelija Stelmokienė pažymėjo, kad pasaulį supurtęs pandemijos laikotarpis dar kartą patvirtino socialinių mokslų atstovų svarbą siekiant padėti suvaldyti bendrai visuomenėje ir kiekvieno asmens gyvenime vykstančius pokyčius bei sėkmingai prie jų prisitaikyti.

„Todėl džiaugiuosi, kad Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto paskelbtame konkurse moksleiviai aktyviai dalinosi drąsiomis idėjomis apie socialinius pokyčius, pasitelkdami jiems artimą socialinių tinklų priemonę. Mieli moksleiviai, linkiu nepamesti „pasaulio gelbėjimo“ idėjų ir prisijungti prie Socialinių mokslų fakulteto bendruomenės“, – renginyje dalyvavusiems moksleiviams sakė doc. dr. A. Stelmokienė.

Konkursui pateiktus moksleivių darbus vertino speciali VDU Socialinių mokslų fakulteto komisija, taip pat buvo įvertintas jų „Instagram“ profilių lankytojų aktyvumas (profilio sekėjų, „patiktukų“ skaičius). Laimėjusių projektų autoriai apdovanoti rėmėjų prizais.

Ryškiausios mokslinės ambicijos nominaciją laimėjo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivių projektas „zvilgsnis i visuomene“, nagrinėjęs seksualinio priekabiavimo ir gebėjimo pasakyti „ne“ klausimus. Kūrybiškiausiu ir daugiausia dėmesio sulaukusiu projektu buvo pripažintas Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleivių darbas „Ne savo noru“ – jame moksleiviai aptarė gyvenimo kelio ieškojimą, spaudimą, kurį sukelia dideli lūkesčiai, pamokų naudą, „neklystančius“ mokytojus ir kitas temas.

Už drąsą kalbėti jautria tema apdovanotas Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistų projektas „sayyestoyummy“, tyrinėjantis socialiniuose tinkluose propaguojamus nerealistiškus žmogaus figūros standartus. Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivių projektas „Explore_the_fear“ laimėjo apdovanojimą už iniciatyvą plėsti ribas. Projektas aptarė psichologinius suvaržymus, baimes – kodėl per didelis rūpestis kitų nuomone mus varžo ir kaip  išeiti iš komforto zonos. Už įvairiaspalvį žvilgsnį į visuomenę apdovanotas VDU „Rasos” gimnazijos moksleivių projektas „zvilgsnis_i_visuomene_“, atkreipęs dėmesį, kaip socialiniai tinklai ir išmaniosios technologijos paveikė žmonių kasdienybę.

Konkurse dalyvavusioms ir įvertintoms komandoms buvo įteikti įvairūs VDU ir rėmėjų prizai. Mokslinės ambicijos nominacijos laimėtojams VDU padovanojo pasirinktos užsienio kalbos vieno semestro studijas universitete. Šiai komandai taip pat atiteko Europos socialinio tyrimo (EST) įsteigti prizai – gertuvės, medvilninės kaukės, rašikliai.

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviams konkurso rėmėjai „The Duke of Edinburgh’s International Award Lietuva“ padovanojo gertuves bei vardinius kvietimus nemokamai dalyvauti DofE programoje. Tai – pasaulyje pirmaujanti jaunimo apdovanojimų programa, ugdanti jaunus piliečius, galinčius daryti pozityvius pokyčius savo bendruomenėje. VDU Botanikos sodas šiai komandai dovanojo ekskursiją „Nuo Aukštosios Fredos iki Botanikos sodo“.

Projekto „sayyestoyummy“ kūrėjoms rėmėjas VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ dovanojo smagius, atvirumą skatinančius ir iššūkius keliančius žaidimus „Atvirai. Aš“ ir „Kūrybiškumo bokštas“, o VDU skyrė atminimo dovanėles su universiteto simbolika. Moksleiviams, parengusiems projektą „Explore_the_fear“, konkursą parėmusi asociacija „Lietuvos socialinių inovacijų klasteris“ dovanojo Karjeros mentorystės sesijas ir pažintinę ekskursiją Augustinų komplekse (bažnyčioje ir požemiuose) bei susitikimą su kun. Algirdu Toliatu. Europos socialinis tyrimas šiai komandai įteikė praktiškas dovanėles su EST simbolika.

VDU „Rasos“ gimnazijos moksleivių komandai konkurso rėmėjas VŠĮ „Psichologinio konsultavimo grupė“ padovanojo smagius, atvirumą skatinančius žaidimus „Emocijų bokštas“ ir „Kūrybiškumo bokštas“.  Vytauto Didžiojo universitetas gimnazistėms skyrė atminimo dovanėles su VDU simbolika. Moksleiviams projektus rengti padėjusiems mokytojams įteikti padėkos raštai bei VDU ir EST dovanos.

Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai: tikėti ar netikėti?

dr. Rasa Indriliūnaitė, dr. Aurelija Stelmokienė, Dr. Apolonijus Žilys, Europos socialinio tyrimo projekto Lietuvoje mokslo darbuotojai, VDU Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai

 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kritikos dėl netinkamo visuomenės nuomonės tyrimų įgyvendinimo ir nekorektiško jų rezultatų skelbimo, ypač jei apklausoje tiriama tema yra jautri ar vertinama kontroversiškai (pvz., apklausa apie Stambulo konvenciją ar apklausa dėl „Šeimos gynimo maršo“). Taigi, kyla klausimas, kada galima pasitikėti visuomenės nuomonės tyrimų, kurių užsakovais tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios organizacijos, rezultatais.

 

Tyrėjai metodologai ragina atkreipti dėmesį į kelis įgyvendinto tyrimo aspektus: taikytą respondentų atranką, apklausoje užduotus klausimus bei tyrimo atlikimo būdą. Toliau šie aspektai bus išsamiau aptarti iliustruojant Europos socialinio tyrimo, kuris pripažintas kokybiškiausiu socialiniu tyrimu Europoje, pavyzdžiu.

 

Europos socialinis tyrimas (toliau EST) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Lietuvoje iki 2020 m. buvo atliktos jau 6 tyrimo bangos, o šiuo metu įgyvendinama 10–oji banga.

 

Pradėkime nuo respondentų atrankos. Jei man pačiam neteko dalyvauti apklausose ir pareikšti nuomonę, ar tikrai skelbiami rezultatai atspindi Lietuvos gyventojų nuomonę? Toks klausimas, tikėtina, sukirba galvoje, kai išgirstame dar vienos apklausos rezultatus ir jais remiantis pateikiamas įžvalgas, daromas prognozes ar priimamus sprendimus. Vis dėlto, prieš atmetant informaciją kaip nepatikimą, svarbu atkreipti dėmesį į konkrečios apklausos pristatymą.

 

Jei tyrimo apraše įvardijama, kad tai yra reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, tai toks tyrimas, priklausomai nuo to, kas buvo apklaustas, yra patikimas. Tokioje apklausoje buvo naudojamas vadinamasis tikimybinis atrankos būdas apsibrėžtai žmonių grupei tirti. Toks atrankos metodas užtikrina, kad visi tiriamos grupės nariai turi tikimybę būti įtraukti į tyrimo imtį ir kiekvieno respondento patekimo į apklausą tikimybė gali būti apskaičiuojama bei žinoma. Tik tikimybinės atrankos būdu apklaustųjų atsakymai į klausimus, su tam tikra nedidele tyrimo rezultatų paklaida, atspindi bendros populiacijos nuomonę.

 

Pavyzdžiui, EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. Kiekvienoje tyrimo bangoje Lietuvoje būdavo apklausiama daugiau nei 1600 respondentų.

 

Naujausioje 10–oje bangoje naudojama daugiapakopė adresų atranka: miestų (iki 4 tūkst. gyventojų) teritorijose atrenkami adresai ir apklausiami respondentai iš atrinkto namų ūkio. Iš likusios Lietuvos teritorijos pirmiausia atrenkamos rinkiminės apylinkės, iš kurių vėliau atrenkami adresai ir, galiausiai, konkretūs respondentai iš atrinkto namų ūkio. Respondentų atrankai namų ūkyje apklausos metu naudojama asmens, paskutinio šventusio gimtadienį namų ūkyje, taisyklė. 10–oje EST bangoje atrinkta ir numatyta aplankyti daugiau nei 5 tūkst. adresų. Tyrimas jau įsibėgėja, tad nenustebkite, jei būsite pakviesti sudalyvauti EST apklausoje ir pareikšti savo nuomonę.

 

Skaitykite daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1454004/visuomenes-nuomones-tyrimu-rezultatai-tiketi-ar-netiketi

Specialistai apie pavojingiausius vairuotojus kelyje: toks elgesys ne tik kvailas, bet gali kainuoti ir kito žmogaus gyvybę

Pavojingai manevruojantys, greitį viršijantys ir „pamokyti“ kitus vairuotojus bandantys „kelių ereliai“ – kone kasdienybė mūsų gatvėse. Tačiau toks elgesys ne tik nedaro garbės, bet ir kelia rimtą pavojų visų eismo dalyvių saugumui.

Kaip pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė, tirianti rizikingo vairavimo ypatumus, bene dažniausia chuliganiško vairavimo priežastis – per didelis vairuotojų pasitikėjimas savimi.

„Žmonės bendrai yra linkę geriau galvoti apie save, todėl kai kurie vairuotojai, manantys esą geresni už kitus, imasi demonstruoti tariamus savo gebėjimus kelyje, – pasakoja specialistė. – Tokiems žmonėms važiavimas greitai, pavojingai ir labai rizikuojant suteikia didelį malonumą. Kai žmogui reikia papildomo stimulo, nes jo įprastame gyvenime negauna, jis sėdasi prie automobilio vairo ir bando aštrius pojūčius gauti vairuodamas. Tačiau tokie žmonės įprastai nejaučia atsakomybės nei prieš save, nei prieš kitus eismo dalyvius, o tai yra didelė problema ir pavojus.“

Psichologės teigimu, be adrenalino fanatikų egzistuoja ir kita vairuotojų grupė – šie chuliganišką vairavimą tapatina su „kietumu“ ir savo ego išaukštinimu.

„Šiuo atveju pažeidimus tokie vairuotojai daro vedini įsitikinimo, esą taisyklės skirtos visiems kitiems, tik ne jiems. Save jie įsivaizduoja kitokiais – geresniais, protingesniais, drąsesniais ir t.t. Tokie vairuotojai įprastai vadovaujasi keistu supratimu, esą jei kelyje vairuoji saugiai, važiuoji pagal taisykles, tai esi silpnesnis, kone pastumdėlis. Deja, tokių vairuotojų, ypač jaunimo tarpe, keliuose vis dar labai nemažai“, – sako pašnekovė.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/projektai/saugus-eismas/specialistai-apie-pavojingiausius-vairuotojus-kelyje-toks-elgesys-ne-tik-kvailas-bet-gali-kainuoti-ir-kito-zmogaus-gyvybe.d?id=87734421

Psichologijos katedros lektorė vykdys stažuotės podoktorantūros studijų projektą

Psichologijos katedros lektorė dr. Justina Slavinskienė vykdys projektą finansuojamą pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.

„Profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų rizikos suvokimo, pavojaus numatymo ir vairavimo stiliaus sąveikų modeliavimas: psichologinė perspektyva“

Podoktorantūros stažuotoja: dr. Justina Slavinskienė

Podoktorantūros stažuotės vadovė: prof. dr. Auksė Endriulaitienė

Projekto Nr.: 09.3.3-LMT-K-712-23-0154

Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-01 iki 2023-06-30

Santrauka: Eismo saugumas iki šiol yra viena iš prioritetinių visuomenės sveikatos sričių pasaulyje ir Lietuvoje. Nors saugus elgesys kelyje pirmiausiai priklauso nuo vairuotojo kompetencijos – profesionalumo, patirties, o ypač kognityvinių gebėjimų, tyrimai atskleidžia, kad gerai išvystytų pavyzdžiui pavojaus kelyje numatymo įgūdžių saugiam vairavimui nepakanka. Todėl pagrindinis ProNONproSAFEDRIVE projekto tikslas – įvertinti, kodėl vairavimo patirtis ir jos suformuoti geri pavojaus numatymo įgūdžiai nėra pakankami saugiam profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų vairavimo stiliui, ir kokią reikšmę šiems ryšiams turi rizikos suvokimo ypatumai ir motyvaciniai veiksniai. Projekto metu (per 24 mėn.), dviejų etapų nuotoliniu tyrimu bus patikrintas vairavimo stilių, kognityvinius ir motyvacinius profesionalių ir neprofesionalių vairuotojų elgesio veiksnius apimantis teorinis modelis.

Siekiamas rezultatas:

Įgyvendinus tyrimą bus parengtos trys mokslo publikacijos bei mokslo populiarinimo straipsnis. Rezultatai bus pristatyti dviejose tarptautinėse mokslo konferencijose ir viename mokslo renginyje. Rezultatų pagrindu bus parengtos rekomendacijos eismo saugumo specialistams bei organizacijoms.

Patirtys ir įspūdžiai: pamokų ciklas Lietuvos moksleiviams ir mokytojams

Pasibaigus beveik du mėnesius trukusiam VDU Psichologijos katedros organizuotam pamokų ciklui moksleiviams ir mokytojams, Socialinių mokslų fakultetas kalbina vieną renginio organizatorių – Psichologijos katedros doktorantę Modestą Morkevičiūtę.

Kaip kilo idėja surengti pamokų ciklą visos Lietuvos moksleiviams ir mokytojams?

Iki šiol Psichologijos katedros dėstytojai bei doktorantai aktyviai vedė pamokas moksleiviams, skaitė paskaitas pedagogams, tačiau nesame turėję bendro katedros pajėgumus apjungiančio, mokyklų bendruomenėms skirto renginio. Apsvarstėme, kad dalintis žiniomis su mokyklų bendruomenėmis yra būtina, ypač pandemijos ir karantino metu itin aktualiomis psichologinėmis temomis. Nuo to ir pradėjome.

Papasakokite apie pamokų ciklo turinį – kuo jis išskirtinis?

Pirmiausia, turinį planavome ne tik moksleiviams, tačiau ir pedagogams. Pastebėjome, jog dažniausiai tokio tipo renginiai orientuoti į vieną konkrečią tikslinę grupę. Kilo mintis vienu metu turinį siūlyti platesnei mokyklos auditorijai. Kuomet vedėme pamokas moksleiviams, atlaisvinti pedagogai  galėjo klausytis specialiai jiems skirtų paskaitų.

Taip pat, be įvairių bendrųjų psichologinių temų, kalbėjome ir šiuo metu aktualiais klausimais – kaip tinkamai suplanuoti laiką pandemijos, karantino metu, kaip valdyti apėmusias sunkias emocines būsenas, kaip sukaupti dėmesį ir mokytis savarankiškai.

Svarstėme, kokios temos būtų įdomios ir svarbios mokyklų bendruomenėms. Siekėme atitikti tikslinės auditorijos poreikius. Manau, mums tai puikiai pavyko.

Koks turinys sulaukė didžiausio susidomėjimo?

Tokių pamokų, kurioms registravosi itin dideli dalyvių kiekiai, buvo netgi keletas. Mokiniai intensyviai domėjosi karjeros valdymo, savęs pažinimo, laiko planavimo, tarpasmeninio bendravimo tobulinimo temomis. Kalbant apie mokytojus, šie aktyviai dalyvavo lekt. dr. Jurgos Misiūnienės paskaitose apie gabių vaikų atpažinimą.

Tačiau jei reikėtų išskirti vieną didžiausio susidomėjimo sulaukusią pamoką, tai – neabejotinai dokt. Jovitos Janavičiūtės pamoka moksleiviams „Kaip mokytis, kad reikėtų mažiau mokytis?“.

Įspūdžiai, įžvalgos, emocijos praėjus renginiui – kokie jie?

Asmeniškai mane labiausiai sužavėjo Psichologijos katedros dėstytojų ir doktorantų įsitraukimas, didelis noras dalintis savo žiniomis. Pamokų cikle iš viso sudalyvavo daugiau nei 2300 dalyvių. Be šiuolaikiško, įdomaus ir tikslinei auditorijai pritaikyto, aktualaus turinio nebūtume to pasiekę. Atsižvelgiant į dėstytojų, doktorantų užimtumą ir tai, kiek pastangų, laiko kainuoja sugeneruoti netgi 50 valandų vertingo turinio, suprantu, kad katedroje turime ne tik puikių specialistų, tačiau ir geranoriškų žmonių, kurie įvertina tokių renginių svarbą bei prasmę.

Kokios ciklo ateities perspektyvos? Ar esate numatę daugiau tokių renginių?

Žinoma. Pamatę tokį susidomėjimą socialinės srities temomis, renginį tikrai ketiname kartoti. Tik šį kartą pavasario nebelauksime. Startuosime nuo pat rudens 😊

VDU Sociologijos krypties studijoms – puikūs ekspertų vertinimai

2021 m. gegužės mėnesį Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta tarptautinė ekspertų grupė atliko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto vykdomų sociologijos krypties studijų bakalauro programų „Sociologija ir antropologija“, „Visuomenė, kultūra ir komunikacija“, bei magistro programų „Taikomoji sociologija“ ir „Socialinė demografija” išorinį vertinimą. Šioms studijų programoms suteikiama aukščiausia 7-erių metų studijų krypties akreditacija.

Tarptautinės ekspertų grupės vertinimu visos minėtos VDU sociologijos krypties programos labai gerai atliepia šiuolaikinės darbo rinkos ir sparčiai besikeičiančios visuomenės poreikius duomenų analizės, taikomųjų socialinių tyrimų metodų bei visuomenės problemų identifikavimo srityse, pavyzdžiui, derinant viešosios komunikacijos, marketingo ir sociologijos kompetencijas įmonių rinkodaroje. Programos rengia kompetentingus analitikus, gebančius analizuoti sudėtingas visuomenės problemas ir pritaikyti tam skirtus tyrimų metodų įrankius, bei galinčius dirbti viešajame ir privačiame sektoriuose tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu.

VDU išskirtinumu tapę Artes liberales studijos, ekspertų manymu, suteikia pridėtinę vertę VDU sociologijos krypties studijų programoms, nes leidžia studijuojantiems įgyti platesnį akiratį, įvairiapusiškesnes kompetencijas, gebėjimą savarankiškiau priimti sprendimus, prisitaikyti prie naujų, tarpdisciplininių žinių. Didelis VDU kalbos kompetencijoms skiriamas dėmesys taip pat yra matomas kaip galimybė absolventams lengviau rasti savo nišą darbo rinkoje.

Labai palankiai ekspertai, o ir patys susitikimuose su ekspertais dalyvavę studentai, vertino ir VDU sociologijos studijų krypties programose dėstančių dėstytojų aktyvų įsitraukimą į nacionalinius ir tarptautinius mokslinius tyrimus, nes tai reikšmingai prisideda ir prie studijų programų turinio kokybės. Tarptautinės ekspertų grupės vertinimu, tiek bakalauro, tiek magistro sociologijos studijų programų turinys atliepia naujausią tarptautinį mokslinį diskursą. Programos pasižymi dideliu dėmesiu kiekybinių bei kokybinių metodų tyrimo įgūdžiams, mokslinių tyrimų etikai tiriant pažeidžiamas socialines grupes. Šiuos įgūdžius studentai gali stiprinti ne tik studijų metu, bet ir įsitraukdami į VDU Sociologijos katedroje ir Socialinių tyrimų centre vykdomus tyrimus. Kaip teigia Sociologijos katedros vedėja doc. Jurga Bučaitė-Vilkė, ekspertai taikliai įvertino konkurencingiausią katedros programų aspektą. Tai – galimybė naujausias mokslines tematikas ir kompetencijas, vystomas tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose perkelti į studijų programas.

VDU Sociologijos studijų krypties programų stiprybėmis buvo įvardinti žymūs, kritiškai mąstantys, patyrę ir atsidavę bei studentų vertinami dėstytojai, studentų išsakytos teigiamos studijų patirtys, artimas ryšys su programų dėstytojais, kas leidžia studentams nuolat gauti grįžtamąjį ryšį ir paramą studijų procese. Taip pat galimybė studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje. Darbdavių ir socialinių partnerių nurodomos aukštos programų absolventų ir studentų praktikantų kompetencijos, aukštas absolventų įsidarbinimo lygis.

Naujas tinklalaidės „Reikalingi“ įrašas

VDU Sociologijos katedros doktorantė Renida Baltrušaitytė tinklalaidėje „Reikalingi“ kalbina sparčiai populiarėjančio šokio – braziliško zouk’o [zūk] bendruomenes tyrinėjusią antropologę Rūtą Petrylaitę. Kuo šis šokis išskirtinis ir kaip bendruomenės nariai apibrėžia artumą ir intymumą šokyje? Kokia partnerių pozicijų poriniuose šokiuose reikšmė?

Pirmoji dalis

Antroji dalis

Kviečiame klausytis!

Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete!

Kviečiame rinktis bakalauro studijas VDU Socialinių mokslų fakultete! Tai kūrybiškas, bendradarbiaujantis ir atviras įvairovei fakultetas, besiorientuojantis į inovatyvias studijas ir pažangius tyrimus, socialinių pokyčių sąlygomis puoselėjantis asmens laisvę bei ugdantis atsakomybę.

Mūsų fakulteto MISIJA – naujo žinojimo ir veiklų kūrimas bendradarbiaujant su įvairiomis socialinėmis grupėmis ir bendruomenėmis siekiant stiprinti asmens galias ir orumą, puoselėti socialinę gerovę, plėtoti kuriančią visuomenę vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.

Bakalauro studijų programos VDU Socialinių mokslų fakultete:

SOCIOLOGIJA IR ANTROPOLOGIJA – https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/19/

SOCIALINIS DARBAS – https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/79/

PSICHOLOGIJA – https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/142/

VISUOMENĖ, KULTŪRA IR KOMUNIKACIJA (anglų k.) – https://www.vdu.lt/lt/study/program/show/268/

Kodėl verta?

Psichologija: Kodėl ją studijuoti VDU?

Socialinis darbas: Kodėl ją studijuoti VDU?

Sociologija ir antropologija: Kodėl ją studijuoti VDU?

Iki rugpjūčio 5 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 9 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 9 d. 15 val. iki rugpjūčio 12 d. 15 val. Visi kviečiamieji rugpjūčio 9 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.

VDU – plačiausios aprėpties universitetas Lietuvoje!

Visa informacija apie priėmimą į bakalauro studijas VDU:

https://www.vdu.lt/lt/studijos/bakalauro-studijos/priemimas-i-bakalauro-studijas/