Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Psichologija

„Gilintis į tai, ką kiekvienas iš mūsų savo gyvenime patiriame, kokius sprendimus ir kodėl juos priimame, jau yra smalsu. Taip pat, tai tampa ir tavo akademinio gyvenimo kryptimi, tad šiose studijose mokausi pažinti ne tik kitą, bet atrasti dalykų ir savyje, kuriuos galiu pritaikyti savo gyvenime“, – sako trečio kurso Psichologijos bakalauro studijų programos studentė Gintarė.

Daugiau informacijos apie šią studijų programą

Džiaugiuosi savo pasirinkimu VDU SMF: Sociologija ir antropologija

Sociologai (-ės) ir antropologai (-ės) tiria žmonių elgesį bei socialines jėgas, veikiančias ir formuojančias politiką, verslą, medijas, švietimą, kultūrą, religiją, asmeninį bei šeimos gyvenimą.

,,Šios studijos yra skirtos tiems, kas turi didelį smalsumą viskam, kas vyksta aplink mus. Kas turi daug klausimų, į kuriuos patys ne visada geba rasti atsakymus“, – sako pirmo kurso Sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programos studentė Gabija.

Daugiau informacijos apie šią studijų programą

XXVII TARPTAUTINĖ NUOTOLINĖ KONFERENCIJA AKTUALŪS TYRIMAI PSICHOLOGIJOJE: TARPTAUTINĖ PATIRTIS

Visus besidominčius psichologijos mokslo pasiekimais ir tarptautinėmis psichologų diskusijomis kviečiame į tradicinę, jau XXVII, Tarptautinę vaizdo konferenciją „Aktualūs tyrimai psichologijoje: tarptautinė patirtis“.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus skaitys Vytauto Didžiojo universiteto ir University of Nebraska at Kearney (JAV) psichologijos programų studentai, doktorantai, dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Konferencijos kalba – anglų.

 

KADA?          2022 m. gegužės 4 d. nuo 16 val.

KUR?             ZOOM. Studentams prisijungimo nuoroda išsiųsta el. paštu.

 

Maloniai kviečiame dalyvauti

 

Konferencijos organizatoriai:                                     VDU SMF Psichologijos katedra, (Lietuva)

University of Nebraska at Kearney, (JAV)

 

„Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) kaip inovatyvus studijų metodas: lyčių dimensijos integravimo į studijų procesą pavyzdžiai

Projektas SPEAR, siekiantis skatinti lyčių lygybę universitete, organizuoja viešus mokymus, kurie supažindins dėstytojus (-as) su inovatyvaus Skaitmeninio pasakojimo (digital storytelling) metodo taikymu studijų procese. Mokymai vyks balandžio 29 d., penktadienį, 14–16 val. nuotoliniu būdu („MS Teams“). Norintys dalyvauti kviečiami registruotis.

Mokymų tema – „Skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) kaip inovatyvus studijų metodas: lyčių dimensijos integravimo į studijų procesą pavyzdžiai“.

Skaitmeninis pasakojimas studijų procese – tai trumpos (apie 2–5 min.) studentų(-čių) kuriamos asmeninio pasakojimo istorijos, pasitelkiant vaizdą, garsą, tekstą. Šio metodo taikymas leidžia tobulinti studentų(-čių) vizualinio raštingumo, XXI a. kompetencijas (pvz., medijų raštingumas), pilietiškumo, kritinio mąstymo ir kitus gebėjimus. Mokymų lektorės pristatys šio mokymosi metodo taikymo principus, eigą, didaktinius įrankius, pavyzdžius ir savo kelių metų patirtį šioje srityje.

Ši metodologija pristatoma iliustruojant, kaip integruoti lyčių dimensiją į studijas. Šiuos mokymus veda projekto SPEAR, skirto Lyčių lygybės plano įgyvendinimui Vytauto Didžiojo universitete, komanda. Lyčių dimensijos integravimas į studijas ir tyrimus yra svarbi Lyčių lygybės plano priemonė.

Mokymai skirti: dėstytojams(-oms), kurie(-ios) siekia taikyti inovatyvius metodus savo paskaitose; edukologijos srities specialistams(-ėms), kurie(-ios) domisi šiuolaikine didaktika ir inovatyviais ugdymo bei studijų metodais; dėstytojams(-oms), doktorantams(-ėms), švietimo ekspertams(-ėms), kurie(-ios) domisi lyčių dimensijos integravimu į studijas.

Renginį veda prof. dr. Natalija Mažeikienė (Socialinio darbo katedra, projektas SPEAR) ir Laura Lapinskė (Socialinio darbo katedra, projektas SPEAR, lyčių studijų doktorantė, Södertörn universitetas,  Švedija).

Registracija

Mieli SMF studentai,

Artėja semestro pabaiga, baigiamųjų darbų gynimai, egzaminų sesija. Mums rūpi, kaip jums sekasi, kokie iššūkiai kyla, todėl kviečiame susitikti ir pasikalbėti.

Susitikimas vyks gegužės 5d. 14 val. Jonavos g 66, 323 auditorijoje, tačiau bus galima jungtis ir nuotoliniu būdu. Susitikimo metu aptarsime jums kylančius klausimus, pristatysime fakultete vykdomos Studentpulse apklausos rezultatus.

Susitikimo nuoroda ketinantiems dalyvauti nuotoliu:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_ZWQ3MjY2YjMtMGIxNi00Njg0LWJjZWYtYjdjMTAxMWQ3YWM4%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2210701389-4f5b-4078-baea-209e39c6210e%22%2c%22Oid%22%3a%22d608a0e7-7b22-4954-b2e8-59af96f2b898%22%7d

Iki susitikimo

LRT FAKTAI. Ar teisus Gražulis: prieš 30 metų Lietuvoje gimdavo du kartus daugiau vaikų?

Seimo narys Petras Gražulis neseniai pareiškė, kad Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo vaikų sumažėjo perpus. Šią mintį politikas iškėlė Seime diskutuojant apie tai, ar pakanka Lietuvoje vaikų darželių.

Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, P. Gražulis išties neklysta dėl absoliučių gimimo skaičių: 1991 m. Lietuvoje gimė 56 019 gyventojų, 2020 m., kurių duomenys apie gimstamumą yra paskutiniai pateikiami, gimė 25 144: tai net didesnis sumažėjimas, nei perpus.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė sako, kad gimstamumo situaciją šalyje tiksliau atspindi tai, kiek vaikų vidutiniškai pagimdo viena moteris. 1990 m. tai buvo 2,03 vaiko, 2020 m. – 1,48. Pasak jos, 1993 m. Lietuvoje viena moteris vidutiniškai pagimdė jau tik 1,5 vaiko.

„Kai kalbame apie gimstamumą ir ypač tokiame ilgame laikotarpyje, turime vadovautis ne absoliučiais skaičiais <…> Prieš 30 metų gyventojų skaičius Lietuvoje buvo milijonu didesnis nei tas, kurį turime dabar. Lyginti absoliučiais skaičiais vaikus, gimusius prieš 30 metų ir dabar yra nekorektiška <…> Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja moterų, kurios gali pagimdyti“, – atkreipė dėmesį sociologė.

Kviečiame skaityti daugiau:

https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1672773/lrt-faktai-ar-teisus-grazulis-pries-30-metu-lietuvoje-gimdavo-du-kartus-daugiau-vaiku

SMF dekanė doc. dr. A.Stelmokienė: Nuotolinis darbas Lietuvoje padėjo spręsti darbo ir šeimos konfliktą

Praeitą savaitę Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Darbo kodekso ir Lygių galimybių įstatymų pakeitimams, kuriems įsigaliojus taps paprasčiau derinti šeimyninius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Šalies gyventojų patiriamas darbo ir šeimos konfliktas tampa vis didesniu iššūkiu organizacijoms. Covid-19 pandemijos metu išbandytas nuotolinis darbo formatas, pasižymintis didesniu lankstumu, vertinamas kaip perspektyvi priemonė mažinant darbuotojų patiriamą įtampą derinant darbą ir šeimyninį gyvenimą. Dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanė, apžvelgia naujausių Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatus.

Šių metų pirmą ketvirtį vykdyta pardavėjų apklausa, kurioje dalyvavo 210 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų, atskleidė, jog nuotoliniu būdu dirbantys pardavėjai patyrė mažesnį darbo ir šeimos konfliktą, nei dirbusieji kontaktiniu būdu. Dirbdami nuotoliniu būdu, pardavėjai jautė mažiau psichologinių reikalavimų ir daugiau kontrolės atlikdami darbines užduotis. Galimybė nuspręsti, kaip ir kada atlikti pasirinktas užduotis, nuotoliniams darbuotojams leido lanksčiau suderinti įsipareigojimus darbe ir šeimyniniame gyvenime. Apklausą Lietuvoje atliko VDU Organizacinės psichologijos magistrantė Vaida Urbonienė. Užsienyje atlikti tyrimai patvirtina, jog toks darbo ir šeimos balansas, skirtingai nei konfliktas, yra susijęs su mažesniu darbuotojų stresu, geresne fizine sveikata, didesniu pasitenkinimu darbu ir šeimyniniu gyvenimu, padidėjusiu produktyvumu ir įsitraukimu į darbą.

Vis dėlto, siekiant, kad darbas ne tik netrukdytų, bet ir padėtų geriau atlikti vaidmenis šeimoje, svarbus mišrus darbo pobūdis – kontaktinio ir nuotolinio darbo derinimas. Šių metų kovą ir balandį VDU Psichologijos bakalaurės Guoda Germanavičiūtė ir Ieva Kulkytė atliko skirtingų profesijų darbuotojų apklausą, kurioje dalyvavo 117 respondentų iš įvairių Lietuvos miestų. Apklausa patvirtino, jog mišriu ir kontaktiniu būdu dirbantys šalies gyventojai patiria daugiau naudos derindami darbą su šeimyniniu gyvenimu nei dirbantieji tik nuotoliu. Apie 80 procentų bent kelias darbo dienas per savaitę nuotoliu dirbusių darbuotojų pastebėjo, kad darbe įgytos žinios ir įgūdžiai padėjo lengviau spręsti kilusius iššūkius šeimoje. Tikėtina, jog skirtinga darbo biure ir iš namų patirtis sustiprina darbuotojų pasitikėjimą savo jėgomis perkelti turimus resursus (pavyzdžiui, žinias ir įgūdžius) iš darbo į šeimą.

„Mažėjant darbuotojų pasiūlai rinkoje, organizacijos vis dažniau investuoja į įvairių papildomų naudų paketus, kad pritrauktų ir išlaikytų reikalingus darbuotojus. Nemažai daliai darbuotojų organizacijų siūlomos galimybės derinti darbą ir šeimą yra patrauklios, o kartais net esminės renkantis darbovietę. Panašu, kad Lietuvoje pilnai ar dalinai nuotolinis darbo formatas gali padėti ne tik spręsti jaučiamą darbo ir šeimos konfliktą, bet ir skatinti pozityvų darbo ir šeimos sričių derinimą, žinių ir įgūdžių perkėlimą“, – komentavo  dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanė, Psichologijos katedros docentė.

Pasak dekanės, šeimai draugiškos kultūros ir politikos vystymas organizacijose galėtų pasipildyti reikšminga priemone – nuotolinio ar mišraus darbo grafiku pagal individualų darbuotojų poreikį. „Džiugu, jog Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projekte, kuris, jei Seimas pritars, įsigalios 2022 m. rugpjūčio 1 dieną, numatyta, kad nuotolinio darbo sąlygų galės prašyti darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, nėščiosios, vieniši tėvai, auginantys vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų“, – pažymi dr. A. Stelmokienė.

Pašnekovės teigimu, svarbu suprasti, jog nuotolinė darbo forma yra tik vienas iš galimų organizacinių resursų naudų pakete, kuris turėtų būti derinamas su organizacine, ypač vadovo teikiama, parama ir darbo reikalavimų mažinimu. Dar 2015 metais JAV tyrėjai, vadovaujami Karolinos Barbosa, paskaičiavo, kad kiekvienas doleris, skirtas darbo ir šeimos konflikto mažinimo programai, dėl šios problemos patiriamus organizacinius kaštus sumažino 1,68 dolerio.

„Investicijos į darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimą atsiperka. Norint išlaikyti produktyviausius darbuotojus, ir po pandemijos organizacijos turėtų padėti jiems suderinti dvi svarbias kiekvieno žmogaus gyvenimo sritis – darbą ir šeimą”, – sakė VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiemet paskelbtais duomenimis, Lietuvoje tik kas dešimtas (11,6 proc.) užimtas gyventojas gali pats nustatyti savo darbo laiko pradžią ir pabaigą (ES vidurkis – 20 proc.), 9,7 proc. gali nustatyti savo darbo laiką su tam tikrais apribojimais (ES vidurkis – 20 proc.).

Trumpalaikiai kursai ir mokyklos užsienyje

Dėmesio! Vytauto Didžiojo universitetas skelbia naują galimybę VDU studentams išvykti į trumpalaikius kursus ir vasaros/žiemos mokyklas užsienyje su VDU mobilumo stipendija.

Trumpalaikiai kursai ir vasaros/žiemos mokyklos užsienyje – tai išskirtiniai pasiūlymai, kurių dėka VDU studentai gali ugdyti įvairius asmeninius įgūdžius, įgyti papildomų akademinių žinių ir kreditų, mokytis užsienio kalbų ir pažinti kitas kultūras.

VDU studentai yra kviečiami:

  1. Susipažinti su užsienyje siūlomais trumalaikiais kursais ir vasaros/žiemos mokyklomis:
  2. Išsirinkti labiausiai dominančius kursus/mokyklas užsienyje, kurie suteikia kreditus.
  3. Atkreipti dėmesį ar:
    • kursų laikotarpis užsienyje nesikerta su VDU studijų laikotarpiu;
    • ar užteks laiko užpildyti reikiamus dokumentus (patikrinti priimančios institucijos skelbiamus terminus angl. Application Deadline.
  4. Užpildyti el. konkurso anketą (angl. Outgoing-Application for Short Term Courses and Summer/Winter Schools), pagrindžiant savo motyvaciją.

Studentų anketos primamos iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.

VDU atrankos komisija įvertina studentų akademinius rezultatus ir pateiktas anketas. Atrankos rezultatai paskelbiami kito mėnesio viduryje.

Plačiau…

Ar mokame kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?

Kokios mintys kyla, išgirdus žodį „lytiškumas”? Kažkam tai asocijuojasi su seksu, kažkam su saugiais lytiniais santykiais,  dar kitiems – su religijos mokymu ar lyties suvokimu. Tikriausiai daugelis suaugusiųjų lytiškumo negalėtų paaiškinti net patys sau ar kitam suaugusiam žmogui. Natūralu, kad dažnai tėvai jaučiasi neužtikrinti dėl to, kada ir kaip apie lytiškumą kalbėti su savo vaikais.

 Žmogaus vystymasis jau nuo gimimo pats savaime apima lytiškumą, todėl jo ugdymas tampa svarbiu aspektu, padedančiu žmogui įsisąmoninti savęs ir kitų vystymosi procesą. Suvokimas apie vystymąsi yra formuojamas nuo vaikystės, todėl tėvams svarbu mokėti tinkamai suteikti teisingą informaciją vaikui.  Pabrėžtina, kad tėvai, iš vaikų sulaukę klausimų apie lytį, vengia šios temos, naudoja netikslius žodžius. Apskritai, vaikų suvokimas apie lytį dažnai formuojasi nesąmoningai, remiantis visuomenėje vyraujančia informacija bei gajais stereotipais. Mokslinio tyrimo metu, atlikto D. Wight ir D. Fullerton 2013 metais, nustatyta, kad vaikų lytiškumas formuojamas perimant socialines normas ir vertybes iš šeimos, todėl į lytiškumo ugdymą rekomenduojama įtraukti tėvus.

Lytiškumo ugdymo spragos veda į nemalonias patirtis, kurios yra siejamos su rizikingu seksualiniu elgesiu. Tinkamai ir laiku vaikui suteikta informacija gali užkirsti kelią paauglių skaudžioms patirtims, informacijos ieškojimui nepatikimuose šaltiniuose, nerealistinių lūkesčių sau ir partneriams kėlimui bei žalingų stereotipų formavimuisi. Vis tik, svarbu suteikti ne tik informaciją, bet ir ugdyti atsisakymo įgūdžius, mokyti brėžti ribas. Šie įgūdžiai ypač svarbūs, norint prevenciškai užkirsti kelią galimam seksualiniam priekabiavimui. Teigiama, kad lytiškumo ugdymas siejasi ne tik su ženkliai mažesne rizikingo seksualinio elgesio tikimybe, bet ir padeda formuoti atsakingos tėvystės įgūdžius, atsakingą lytinį elgesį, darnius ir brandžius tarpasmeninius santykius, vertybines nuostatas ir prisideda prie vaiko fizinės, psichinės, socialinės gerovės bei sėkmingo funkcionavimo.

Vaikui besivystant, skirtinguose raidos etapuose jis neišvengiamai susiduria su lytiškumo raiška. Kai kurie klausimai ar elgesys vaikui kyla natūraliai, tačiau tinkama reakcija į juos – suaugusiųjų atsakomybė. Žinoma, kad vaikams dar iki 4 metų yra būdinga savotiška lytiškumo raiška, atsispindinti savo lytinių organų tyrinėjime, smalsume matyti nuogą žmogaus kūną. Šiek tiek vėliau, vaikui esant nuo 4 iki 6 metų, būdinga liesti savo lytinius organus, vartoti  kūną apibūdinančius žodžius, net ir nežinant jų prasmės. Iki 6 metų amžiaus taip pat būdingas tyrinėjantis elgesys, noras išsiaiškinti kiek lytys skiriasi tarpusavyje, kokie ypatumai jiems būdingi. Vaikai nuo 7 metų ima domėtis seksualinio turinio informacija bei romantiniais santykiais. Suprantama, kad toks vaikų elgesys  gali būti keliantis daug klausimų tėvams. Svarbu, kad į visus kylančius klausimus vaikai gautų atsakymus iš artimos ir patikimos aplinkos. Siekiant suprasti, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Lietuvos psichologų sąjunga kviečia dalyvauti 2022 m. balandžio 25 d. 18 val. vyksiančioje nuotolinėje diskusijoje „Kaip mums, tėvams, kalbėtis lytiškumo temomis su savo vaikais?“. Diskusiją moderuos Miglė Motiejūnė – psichologė, kartu su kolegomis įkūrusi iniciatyvą „Sąmoninga šeima“, psichologų sąjungos narė ir Vilniaus kolegijos ir LCC universiteto lektorė, vedanti mokymus bei rašanti straipsnius psichologinės sveikatos temomis. Diskusijoje dalyvaus Akvilė Giniota ir Renata Šakalytė-Jakovleva. Akvilė Giniota – VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė ir lytiškumo ugdymo specialistė, rašanti Facebook blogą „Ne Kopūstų Vaikai“. Renata Šakalytė-Jakovleva – žurnalistė, TV ir internetinių laidų vedėja bei kūrėja. Domisi įvairiomis temomis, bet ypač socialinėmis, žmogaus teisių, psichologijos, tėvystės bei vaikų auklėjimo. Su vyru augina dvi dukras – aštuonerių Elzę ir beveik šešerių Sofiją. Diskusijos metu bus aptariama, kaip kalbėtis lytiškumo temomis, todėl visi susidomėję kviečiami užduoti jiems aktualius klausimus šioje nuorodoje: shorturl.at/lpFS6 arba sli.do platformoje įrašant kodą #280528.

Diskusija vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje.

Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/dyLGKAtzXCBDb6bu8

Magistrantūros studijų galimybės VDU Socialinių mokslų fakultete

Balandžio 26 d. 15 val. visus besidominčius kviečiame dalyvauti informaciniame renginyje apie VDU Socialinių mokslų fakultete vykdomas magistrantūros studijų programas: „Mokyklinė psichologija“, „Organizacinė psichologija“, „Sveikatos psichologija“, „Socialinis darbas“, „Socialinė antropologija“, „Socialinė demografija“, „Taikomoji sociologija“. Susitikimo metu bus pristatytos šios studijų programos bei aptartos karjeros galimybės, programų išskirtinumai. Po pristatymų vyks individualių klausimų-atsakymų sesija.

Susitikimo nuoroda

Plačiau apie kitus VDU organizuojamus informacinius renginius studentams ir absolventams „Baigiau studijas. Kas dabar?“ skaitykite čia: https://www.vdu.lt/lt/studentams-ir-absolventams-renginys-baigiau-studijas-kas-dabar/