Pirmiausia sudarome savo vertybių sąrašą prioriteto tvarka ir kiekvienai vertybei priskiriame skaitinį svarbumo svorį (pvz., nuo 1 iki 10). Antruoju žingsniu surašome savo tikslus, planuojamas veiklas ir prie kiekvienos veiklos surašome visas vertybes, kurios siejasi su tuo konkrečiu tikslu, veikla. Paskutiniuoju žingsniu sudarome veiklų planą prioriteto tvarka – veiklos prioritetą turėtų nusakyti suskaičiuotas prie veiklos priskirtos vertybės ar kelių vertybių svarbumo balas. Užduotis nėra sudėtinga, bet paveiki. Be to, tyrimai patvirtina, kad planavimui skirtas laikas atsiperka, nes naudojantis planu veikiame tikslingai ir jausdami pasitenkinimą.
Aurelija Stelmokienė. Tvarūs asmeniniai lietuvių planai
Adamas Waytzas Harwardas „Business review“ straipsnyje (2023) kalbėjo apie šių dienų užimtumo kultūrą, kurioje užimti žmonės yra laikomi svarbiais ir darančiais įspūdį.
Užimtumas, nuolatinis aktyvumas šiuolaikinėje visuomenėje tapo tam tikra obsesija, manija. Vis dėlto, moksliniai tyrimai patvirtina, jog tai susiję su iššūkiais psichologinei darbuotojų gerovei, sveikatai ir netgi produktyvumui. Daryti daug ir nepertraukiamai veikti nereiškia daryti kokybiškai ir įsitraukusiai, jaučiant pasitenkinimą atliekama veikla. Taigi, ką daryti, kad nauji 2024 metai neįsuktų mūsų į veiklų verpetą, kuriame nebebus laiko sustoti ir susimąstyti, dėl ko aš visą tai darau ir ar tai darydamas(-a) jaučiuosi laimingas(-a).
Paprasčiausias atsakymas – planuoti savo veiklas remiantis trumpalaikiais ir ilgalaikiais tikslais bei aiškiai apsibrėžiant prioritetus. Aeon, Faber ir Panaccio (2021) atlikta 158 tyrimų apžvalga apie daugiau nei 50 tūkst. apklaustų žmonių laiko valdymo patirtis 30 metų laikotarpiu atskleidė, jog laiko valdymo įgūdžiai pirmiausia užtikrino jų kaip darbuotojų gerovę, o taip pat veikė ir kaip produktyvumo sustiprinimas.
Laiko planavimas ir efektyvus jo panaudojimas išlieka penketuke svarbiausių darbuotojų kompetencijų, kurių vystymui skiriama svarbi vieta ir organizacijų vidinių mokymų paketuose. Skeptikai tikriausiai pasijuoks, kad naujų metų planai turi trumpą galiojimą – nusprendę sportuoti, tai darom ne ilgiau nei mėnesį, užsidėję laiko prie darbinio pašto ribojimus netrukus surandame svarbių išimčių juos išplėsti, pasižadėję pietų pertraukas skirti poilsiui atrandame pasiteisinimų dėl neatidėliotinų užduočių. Taigi, kaip laiko planavimą paversti tvaresniu.
Kai asmeninį laiko planavimą susiejame su savo vertybėmis, jo nesilaikyti ir rasti tam pasiteisinimų pasidaro nepatogu ir nepriimtina. Vertybės dažnai apibūdinamos kaip tam tikrų įsitikinimų, siekiamų gyvenimo tikslų orientyrai, kurie formuoja mūsų elgseną. Tai esminiai gyvenimo principai, tad kai juos susiejame su planuojamomis veiklomis, įsipareigojimas jas įgyvendinti išauga kaip ir pasitenkinimas atliekant prasmingas veiklas. Planuojant darbines veiklas svarbu jas susieti ir su organizacijos vertybėmis. Planų ir vertybių susiejimo užduotis remiasi tam tikru algoritmu.
Kokių gi planų 2024 metams galima tikėtis Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse remiantis toje visuomenėje aktualiomis vertybėmis, kurios padeda pagrįsti, pateisinti ar paaiškinti ne tik žmonių nuomonę, požiūrį, bet ir veiksmus. Į šį klausimą gali padėti atsakyti Europos socialinis tyrimas (EST), kuris pateikia duomenis ir apie visuomenėje dominuojančias vertybes. EST klausia apie tai, kiek asmeniui atrodo, kad jam yra būdingos vienos ar kitos vertybės, pasitelkus socialinės psichologijos mokslininko Š. Švarco žmogiškųjų vertybių skalę.
Minėtoje skalėje išskiriamos 10 universalių vertybių, kai vienos vertybės yra žymimos kaip svarbesnės nei kitos (sudaroma tam tikra vertybių hierarchija) – tai galia, laimėjimai, hedonizmas, saugumas, konformizmas, tradicija, savikryptingumas, stimuliavimas, universalumas, geranoriškumas. Taip pat galima analizuoti ir 4 aukštesnio rango vertybes – savęs pabrėžimas bei konservatyvumas kaip savisaugos vertybės, atvirumas kaitai bei savitranscendencija kaip augimo vertybės.
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris (pspwght)), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Pirmajame paveiksle pateikti EST 10 bangos duomenys atskleidžia, jog sąlyginai didžiausią svarbą lietuviai teikia saugumui (visuomenės, santykių su kitais ir asmeniniam). Svarbesnėmis nei kitos laikomos ir savikryptingumo (nepriklausomas minčių ir veiksmo pasirinkimas), universalumo (visų žmonių ir gamtos apsauga, lygybė, įvairovė) bei geranoriškumo (rūpinimasis aplinkinių gerove, atsidavimas) vertybės. Vis dėlto, šios vertybės kitų šalių piliečiams yra žymiai svarbesnės nei lietuviams.
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Tuo tarpu, stimuliavimas (naujovės, gyvenimo iššūkiai) ir galia (statusas ir turtingumas) Lietuvoje yra vertinama kaip sąlyginai mažiausiai svarbios vertybės universalių vertybių dešimtuke. Hedonizmas (malonumai, mėgavimasis gyvenimu) taip pat vertinamas kaip mažiau svarbi vertybė ir lietuviai iš kitų Europos šalių išsiskiria žemiausiu šios vertybės svarbos vertinimu.
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Remiantis ketvirtajame paveiksle pateikta informacija apie vertybių grupes, galima pastebėti, jog lietuviams vis dar svarbu išlaikyti status quo labiau nei būti atviriems pokyčiams, būti altruistiškiems labiau nei orientuotis į save. Be to, Lietuva kaip ir Kroatija išsiskiria žemiausiai vertinama atvirumo pokyčiams vertybių grupės svarba (atitinkamai 3,15 ir 3,12) lyginant su kitomis Europos šalimis. Ir nors orientacija į kitus, geranoriškumas lietuviams svarbesnis nei savęs pabrėžimas, tačiau šioje vertybių grupėje mūsų vertinimai palyginus su kitomis Europos visuomenėmis žemiausi: Lietuvoje – 2,74, kai tuo tarpu didžiausi savitranscendencijos svarbos įvertinimai Šveicarijoje ir Slovėnijoje yra atitinkamai 1,89 ir 1,85 (mažesnis įvertis, rodo didesnę svarbą).
Pastaba: EST10 duomenys (naudojamas svoris pspwght), svarbumo vertinimas nuo 1 iki 6, kur mažesnis įvertis rodo didesnę svarbą
Apibendrinant aptartus Europos socialinio tyrimo 10 bangos duomenis apie visuomenėje dominuojančias vertybes, galima tikėtis, jog lietuvių planuose svarbią vietą užims rūpinimasis saugumu, harmonija. Tarp prioritetų turėtų būti lygybės, įvairovės ir aplinkinių gerovės užtikrinimo, aplinkosaugos veiklos ir kūrybiškumo bei savarankiškumo vystymas. Taigi, tikėtina, jog būsime socialiai jautrūs bei atkaklūs tyrinėdami ir tobulėdami.
Žaliojo drakono metais būkime aktyvūs protingai. Kurkime tvarius planus, paremtus vertybėmis, ir jais vadovaukimės, nes „Efektyvumas be vertybių yra įrankis be tikslo“ (Edvardas de Bono)
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Šaltinis: lrt.lt