Aurelija Stelmokienė. Įvairovės valdymas organizacijoje arba ką daryti su raginimu „pabūk kito batuose“
Nemaža dalis organizacijų pripažįsta, jog darbuotojų įvairovė yra ne tik moralinis įsipareigojimas, bet ir raktas į verslo sėkmę. Todėl aktyviai ieškoma būdų, kaip efektyviai įgyvendinti įvairovės valdymo veiklas praktikoje.
Dėmesys darbuotojų įvairovės valdymui organizacijose Lietuvoje ir pasaulyje – svarbu
Moksliniai tyrimai patvirtina, jog darbuotojų įvairovė išplečia potencialių darbuotojų ratą, sudaro sąlygas kūrybiškų ir inovatyvių idėjų generavimui bei efektyvesniam sprendimų priėmimui, užtikrina darbuotojų pasitenkinimą darbu ir įsitraukimą, leidžia geriau pažinti klientus ir pasiekti platesnę rinką, taip pat kuriama pozityvesnė organizacijos reputacija ir patrauklesnis prekinis ženklas. Dar daugiau, darbuotojų įvairovės klausimai išlieka itin aktualūs stebint sociodemografinius pokyčius (pvz., emigracijos ir imigracijos procesai, išaugęs gyventojų mobilumas, besikeičiantys gyvenimo stiliai) ir verslo tendencijas (pvz., tarptautinės organizacijos, tarpkultūrinės komandos) pasaulyje ir Lietuvoje.
Galiausiai, įvairovės organizacijoje valdymo svarbą akcentuoja praktikai pristatydami šiuolaikinio darbo tendencijas (pvz., Gartner HR praktikai: Mcrae, Aykens, Lowmaster ir Shepp, Harward Business Review, 2023 m. sausis). Remiantis 2023 m. gegužės mėn. žurnalo „Forbes“ duomenimis, JAV kompanijos kasmet išleidžia apie 8 milijardus dolerių įvairovės, lygybės ir įtraukties programoms. Reaguojant į Lietuvos aktualijas ir Lietuvos darbdavių išsakytą poreikį, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat siūlo įvairias lygių galimybių užtikrinimo darbe priemones (pvz., informacinį lygybės planavimo portalą, atmintines, nemokamus e-kursus, konsultacijas, lygių galimybių matavimo priemonę ir pan.). Be to, pačios organizacijos aktyviai ieško individualių joms tinkančių sprendinių.
Darbuotojų įvairovės, lygybės ir įtraukties realybė – yra kur tobulėti
Vis dėlto, ar galime sakyti, jog įvardytos įvairovės, lygybės ir įtraukties pastangos organizacijose sėkmingos. Ar iš tiesų mes pažįstame skirtingus savo darbuotojus, suprantame pagrindinius iššūkius, su kuriais jie susiduria, ir įveikliname jų unikalumus? Įvairių tarptautinių ir nacionalinių apklausų rezultatai rodo, jog vertinant vyrų ir moterų įsidarbinamumo ir darbo sąlygų lygybę Lietuvoje situacija yra gerėjanti (Europos lyčių lygybės indeksas, 2022). Vis dėlto, nors stebimas pozityvesnis požiūris į vyresnių žmonių kaip dirbančiųjų indėlį į visuomenės gerovę, tačiau vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija yra atpažįstama kaip problema (Visuomenės apklausa apie požiūrį į vyresnius žmones, 2023).
Be to, mūsų šalyje fiksuojami žemi rodikliai LGBTI+ bendruomenės lygybės ir nediskriminavimo srityje, kurioje vertinamas ir užimtumas (Rainbow žemėlapis ir indeksas, 2023). Migrantų mobilumas darbo rinkoje Lietuvoje yra patenkinamas taip pat tik dalinai (Migrantų integracijos politikos indeksas, 2020). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos metinėje ataskaitoje pažymima, jog Lietuvoje 2022 m. dažniausiai į šią tarnybą buvo kreiptasi susidūrus su lygių galimybių pažeidimais dėl lyties, negalios ir amžiaus. Net 389 kreipimaisi (23 proc.) buvo susiję su darbo santykiais. Galima tik numanyti, kiek panašių atvejų lieka spręstis organizacijų viduje.
Norime, kad būtų geriau – nuo ko pradėti
Suprantama, kad darbuotojų įvairovės valdymas nėra greitas procesas. Čia reikia kantrybės ir nuolatinių pastangų, paskatos darbuotojų ir vadovų žingeidumui – norui pažinti ir suprasti vieni kitus. Žinios apie skirtingas darbuotojų grupes ir/ ar individualius darbuotojus yra pirmasis žingsnis įvairovės valdymo algoritme.
Taigi, kas galėtų būti tie žinių šaltiniai? Pirmiausia, tai neabejotinai patys žmonės, jų unikalios istorijos ir patyrimai, kurie gali būti papasakoti ir išgirsti organizacijose sudarius tinkamas sąlygas dalinimuisi. Kalbant apie sąlygas, svarbu paminėti saugią aplinką ir palaikančią bendruomenę, konstruktyvų dialogą skatinančias komunikavimo priemones (pvz., įvairovės diskusijų ar įtraukties pokalbių kortelės su situacijomis ir lydinčiais klausimais), patogų ir priimtiną laiką bei vietą.
O kas jei tų sąlygų čia ir dabar užtikrinti negalime, bet žinių poreikis „dega“. Duomenis apie įvairias žmonių grupes ir jų ypatumus mums gali suteikti reprezentatyvios apklausos. Viena iš jų – Europos socialinis tyrimas.
Europos socialinis tyrimas – patikimų duomenų apie Lietuvos ir Europos gyventojus šaltinis
Europos socialinis tyrimas (EST) – tai tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Joje klausiama apie subjektyvią gerovę, socialinę atskirtį ir pasitikėjimą, tapatybę, žmogiškąsias vertybes, požiūrį į politiką ir žiniasklaidą, dalyvavimą socio-politiniame gyvenime ir kt. Taip pat renkama detali informacija apie sociodemografinius respondentų rodiklius, kas leidžia duomenis analizuoti įvairiose grupėse (pvz., pagal lytį, amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, darbinę patirtį, tautybę ir pan.). Europos socialinio tyrimo duomenis aktyviai naudoja ne tik mokslininkai, dėstytojai, studentai, bet ir praktikai, politikos formuotojai. 2023 m. gegužę Katovicuose (Lenkija) vykusioje Europos darbo ir organizacinės psichologijos asociacijos konferencijoje šio tyrimo duomenys pristatymuose buvo naudojami darbuotojų požiūrių ir elgsenos tendencijų skirtingose šalyse įvardijimui, konteksto atskleidimui.
Pavyzdžiui, kaip turimi darbo resursai ir skaitmeniniai įgūdžiai susiję su darbuotojų laimingumu ir pasitenkinimu gyvenimu besikeičiančiame darbo pasaulyje arba kaip galima paaiškinti darbuotojų norą jungtis į profesines sąjungas, bet pasyvų dalyvavimą jose. 2023 m. spalį Vilniuje vykusioje SEB konferencijoje EST duomenys padėjo paaiškinti skirtingų kartų darbuotojų požiūrį į savo finansinę ateitį. Įdomių įžvalgų gali pasiūlyti ir popandeminiu laikotarpiu tyrime užfiksuotos darbuotojų darbo ir šeimos vaidmenų derinimo tendencijos, darbe ir namuose naudojamų skaitmeninių kontaktų ypatumai. Galiausiai, duomenys sudaro galimybę pasilyginti tarp skirtingų šalių ir įsivertinti pokyčius laiko perspektyvoje.
Skirtingų darbuotojų grupių vertybių ir požiūrių tendencijos remiantis EST duomenimis
Siekiant suprasti skirtingų darbuotojų grupių elgesio tendencijas, svarbu išsiaiškinti darbuotojų vertybes bei požiūrius. EST ir čia gali pateikti reikalingos informacijos. Toliau keli analizės pjūviai pristatomi kaip pavyzdžiai. Galima pastebėti (žr. paveikslą apačioje), jog vyresnių kartų darbuotojai Lietuvoje yra mažiau atviri pokyčiams ir labiau linkę į konservatyvumą, tradicijų išlaikymą palyginus su jaunesnių kartų atstovais. Y kartos darbuotojai išsiskiria stipria savęs pabrėžimo (galios, pasiekimų) orientacija, kuri mažiausiai svarbi Kūdikių bumo kartos žmonėms. Tuo tarpu, savitranscendencijos (orientacijos į kitus, geranoriškumo) vertybė yra svarbi darbuotojams nepriklausomai nuo kartos, kuriai jie priklauso. Vis dėlto, kalbant apie skirtingų lyčių darbuotojų vertybes, reikšmingų skirtumų tarp vyrų ir moterų preferencijų nenustatyta.
Norint suprasti požiūrio į darbą tendencijas, galima analizuoti aktualų darbuotojų papildomų atsakomybių, pareigų prisiėmimo (už jas neapmokant) klausimą. Reikšmingų lyčių skirtumų ir šiuo klausimu nepastebėta. Be to, nors rezultatai rodo tendenciją (žr. paveikslą žemiau), kad X kartos darbuotojai būtų labiau linkę prisiimti papildomas pareigas darbe negaudami už jas atlyginimo nei kitų kartų atstovai, tačiau šis skirtumas nežymus ir statistiškai nereikšmingas.
Tai tik dalis įžvalgų iš galimos EST duomenų analizės norint geriau pažinti skirtingų darbuotojų grupių ypatumus. Dar daugiau, remiantis jomis galima formuoti paveikias motyvacines priemones, naudų paketus organizacijose siekiant didesnio darbuotojų produktyvumo, įsitraukimo, efektyvesnio sprendimų priėmimo ir pan.
EST duomenis ar jų pagrindu parengtas trumpas ataskaitas aktualiais klausimais galima rasti čia, aktualias naujienas galima sekti čia.
Įvairovės valdymo tematikoje tenka neretai išgirsti rekomendaciją „pabūk kito batuose“. Vis dėlto, sunku pabūti kito batuose, kai ne tik nesi jų pasimatavęs, bet net anksčiau nebuvai atkreipęs į tokius dėmesio, tad pirmiausia renki informaciją. Kontekstinės informacijos žinojimas padeda pažinti ir geriau suprasti aplinkinius. Tai iš tiesų padeda jaustis patogiau nepatogiose situacijose (angl. „getting comfortable with being uncomfortable“).
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
Šaltinis: lrt.lt
