Aurelija Stelmokienė. Būti ar nebūti bosu(-e): ar laimė ir karjera yra suderinami?
Lietuvoje atlikta Europos socialinio tyrimo apklausa atskleidė, jog šalyje vadovaujantys darbuotojai yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei nevadovaujantys. Šie asmeninės gerovės skirtumai tarp hierarchiškai skirtingas pareigas užimančių darbuotojų grupių pastebimi ir visoje Europoje. Vis dėlto, boso pozicija reikalauja ir nemažai psichinės bei fizinės sveikatos.
Žiniasklaidoje vadovaujamas darbas dažnai pristatomas kaip svajonių karjera, siekiamybė, raktas į laimę ir pan. Ši stereotipinė nuostata atsispindi ir praktikoje. Vyresniųjų klasių moksleiviai, galvodami apie ateitį, save įsivaizduoja mažų mažiausiai kaip vidurinės grandies vadovus. Darbuotojai organizacijoje taip pat ieško galimybių pasiekti vadovo poziciją, nes juk „blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu“. Ir tai ne tik dėl finansinio atlygio. Prestižas, galia, įtaka ir gausūs socialiniai ryšiai, siejami su vadovaujamu darbu, turėtų taip pat patenkinti pagrindinius psichologinius asmens poreikius: kompetencijos, autonomijos ir susietumo.