Asmeninė pagalba kaip išsilaisvinimas iš paternalizmo savarankiškam gyvenimui
Visuomenės sėkmė visų pirma vertintina pagal tai, kiek visuomenės nariai gali būti laisvi – taip yra sakęs Nobelio Taikos premijos laureatas, socialinio teisingumo apmąstytojas Amartya Sen. Laisvė, anot jo, tai galimybė rinktis, galimybių turėjimas siekti asmeniškai ir politiškai svarbių tikslų.
Tapo įprasta ir normalu, kad negalią turinčių žmonių laisvės ir galimybė rinktis yra smarkiai ribojamos. Ribojamos dėl to, kad netikima šių žmonių galimybėmis, dėl to, kad aplinkoje yra daugybė jiems iškylančių kliūčių – fizinių, psichologinių, administracinių ir net teisinių. Dėl to negalių turintys žmonės gali būti talpinami į globos įstaigas atskirtai nuo visuomenės, jiems gali būti atimamos teisės atimant teisinį veiksnumą, jie talpinami mokytis ir dirbti atskirose įstaigose. Įstatymu, institucijų ir kitų žmonių sprendimais neįgalieji atsiduria anapus visuomenės.