Ar tikrai lietuvis (ne)pasitiki visais? Interneto komentarai sako taip, o ką rodo tyrimas
Lietuvos gyventojai / BNS nuotr.
„Visi Seime vagys“. „Tai kur ta gerovės valstybė?“. „Kam eiti į rinkimus, juk ir taip viskas aišku“. Skaitant lietuvių komentarus socialinėse medijose susidaro įspūdis, jog esame praradę pasitikėjimą viskuo: garsiais žmonėmis, įmonėmis, partijomis ir pačia valstybe. O kur dar mitingai, ar bandymai juos organizuoti, atskiros socialinės grupės, kurių tikslas – priešintis valdžiai ar kiršinti visuomenę.
Piliečių nuostatas valstybės atžvilgiu geriausiai atskleidžia pasitikėjimas valdžios institucijomis ir valstybės politika.
Pasitikėjimas valstybės institucijomis reikšmingai prisideda prie demokratinių vertybių formavimosi visuomenėje ir piliečių įsitraukimo į politinį gyvenimą. Su politiniu pasitikėjimu siejamos tokios sąvokos kaip „pilietiškumas“, „dalyvavimas“, „visuomenės gerovė“, „politinė tolerancija“ ar „kompromisas“. Pasitikėjimas valdžios institucijomis yra socialinio kapitalo šaltinis, kadangi skatina ir palengvina piliečių ir valdžios bendradarbiavimą tvarkant viešuosius reikalus ir sprendžiant socialines problemas.
Tai ar lietuviai vis dar pasitiki savo valstybe ir jos institucijomis? Į tai padeda atsakyti Europos socialinis tyrimas (EST). Tyrimo metu 1554 Lietuvos gyventojai atsakė į klausimus apie pasitikėjimą valstybės institucijomis: parlamentu, policija, teisine sistema, politikais ir politinėmis partijomis. Aukštesnis balas reiškia aukštesnį pasitikėjimą institucija.
Rezultatai atskleidė, jog lietuviai iš visų institucijų labiausiai pasitiki policija ir mažiausiai pasitiki politinėmis partijomis (žr. 1 grafiką). Didelis pasitikėjimas policija Lietuvoje nėra naujiena jau nemažai metų ir tuo galime pasidžiaugti. Tai reiškia, kad gyventojai jaučiasi saugiai ir tiki, jog, esant reikalui, policija sugebės užtikrinti viešąjį saugumą ir viešąją tvarką.
Lietuvių pasitikėjimas valstybės institucijomis / Tyrimo autorių informacija
Tuo tarpu nepasitikėjimas politinėmis partijomis yra didelė visos politinės sistemos problema, kadangi tai rodo, kad Lietuvos gyventojai netiki, jog politinės partijos užtikrina jų poreikius, elgiasi sąžiningai ar pan. Priežasčių, kodėl gyventojai taip menkai pasitiki politinėmis partijomis, gali būti daug ir įvairių.
Vis dėlto, tokie rezultatai nėra būdingi tik Lietuvai. Tiek EST, tiek ir kiti tarptautiniai tyrimai (pavyzdžiui, Pasaulio vertybių tyrimas) atskleidžia, jog pasitikėjimas politinėmis partijomis yra mažiausias iš visų valstybės institucijų, o pasitikėjimas policija – didžiausias.
(Ne)pasitikiu visais
Vis dėlto, Lietuvos respondentų visuma nėra homogeniška – ją sąlyginai galima suskirstyti į atskiras grupes, kurioms būdingas skirtingas pasitikėjimo institucijomis lygis. EST duomenys rodo, jog Lietuvoje galima išskirti aštuonis skirtingus gyventojų profilius pagal jų pasitikėjimą valstybės institucijomis (žr. 2 grafiką).
Lietuvos gyventojų profiliai pagal jų pasitikėjimą valstybės institucijomis / Tyrimo autorių nuotr.
Lietuvoje yra žmonių, kurie labai pasitiki visomis institucijomis (grafike pažymėti raudona linija). Įdomu tai, jog šioje grupėje, iš balsavimo teisę turinčiųjų, paskutiniuose Seimo rinkimuose balsavo net 81% žmonių. Tačiau priešingame kontinuumo gale yra tokie gyventojai, kurie iš esmės nepasitiki jokia valstybės institucija (grafike pažymėti juoda linija, pačiame grafiko centre). Deja, šioje grupėje žmonių, galinčių balsuoti ir tai padariusių paskutiniuose Seimo rinkimuose, viso labo yra 53%, ir tai yra mažiausia dalis iš visų likusių grupių.
Likę Lietuvos gyventojų profiliai pasiskirstę įvairiai, tačiau paprastai atspindi tendenciją labiau pasitikėti policija ir mažiau pasitikėti politinėmis partijomis. Taip pat beveik visiems profiliams būdinga tai, jog, esant didesniam pasitikėjimui valstybės institucijomis, didėja balsuojančių žmonių proporcija.
Nors dalis mokslininkų teigia, jog didesnis pasitikėjimas valstybės institucijomis prognozuoja ir didesnę balsavimo tikimybę, tačiau nereikia atmesti ir to, jog ir balsavimas, savo ruožtu, gali prognozuoti didesnį pasitikėjimą. Kitaip tariant, suvokiant, jog demokratinėje visuomenėje kiekvienas balsas yra svarbus ir vienodai reikšmingas, o prie politinės jėgos palaikymo ir mandato valdyti valstybę galime prisidėti savo balsais, turime galimybę labiau pasitikėti valstybe, nes patys ją ir kuriame.
Grįžtant prie didžiulio nepasitikėjimo politinėmis partijomis, reiktų pasakyti, kad tokio nepasitikėjimo priežasčių yra tikrai nemažai ir labai įvairių. Pradedant nuo korupcinių skandalų, politinių pažadų nevykdymo, vidinių konfliktų ir lyderystės stokos, menkos komunikacijos su visuomene, ir baigiant nepakankamu gyventojų politiniu raštingumu, trukdančiu suvokti partijų vaidmenį demokratinėse visuomenėse. Neabejotinai svarbi ir istorinė patirtis, kai veikė vienintelė partija, kuri gyventojų sąmonėje natūraliai siejama ir su represinėmis struktūromis ir visuotiniu diktatu. Pastebėtina, kad menkas pasitikėjimas politinėmis partijomis nėra išskirtinis reiškinys lyginant su kitomis šalimis – partijomis taip pat prastai arba dar prasčiau nei Lietuvoje pasitikima ir kitose pokomunistinėse šalyse. Senosiose demokratijose, labiausiai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jomis pasitikima daug labiau.
Dar labiau sunerimti verčia menkas pasitikėjimas ir pagrindine tautos atstovybe, tai yra šalies parlamentu. Vidutinis pasitikėjimo Seimu balas 10 balų skalėje paskutinėje EST bangoje siekė tik 3,91 balo. Labiau savo šalių parlamentais, lyginant su kitomis EST dalyvavusiomis šalimis, nepasitiki tik Bulgarijos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Slovakijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos gyventojai. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad net ir kitose pokomunistinėse šalyse, tokiose kaip Vengrija, Čekija ar Estija, pasitikėjimas parlamentu yra gerokai didesnis nei Lietuvoje. Labiausiai savo parlamentais pasitiki Norvegijos, Šveicarijos ir Suomijos gyventojai – vidutinis vertinimo balas gerokai viršija 6. Tačiau lyginant pasitikėjimo Seimu dinamiką Lietuvoje pastebima kilimo tendencija. Prasčiausia situacija buvo pirmose dviejose tyrimo bangose, kai vidutinis pasitikėjimo Seimu balas buvo vos didesnis nei 2 (žr. 3 grafiką).
Vidutinis pasitikėjimo Seimu balas 2009–2021 m. / Tyrimo autorių informacija
Ar gauti rezultatai verčia nerimauti? Sveikai demokratijai yra būtinas tam tikras nepasitikėjimo valstybe lygis. Vis dėlto, užsienyje atlikti tyrimai, o taip pat ir Europos socialinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog didesnis gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis yra susijęs su didesniu gyventojų pasitenkinimu gyvenimu bei subjektyvia laime. Nors pasitikėjimas valstybe niekada nebus absoliutus, tačiau jį didinti yra svarbu.
Vytauto Didžiojo universiteto vykdomą projektą „Lietuvos narystės Europos Socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume plano įgyvendinimas“ (Nr. VS–3) finansuoja Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos mokslo taryba.
