Ar Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija: visuomenės požiūriai
Klausimas- ar Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija?- yra kaip karšta bulvė, kurį daug šalies politikų mėto iš vienų rankų į kitas. Tačiau šių metų pradžioje premjeras S. Skvernelis bandė inicijuoti diskusiją, kad atnaujinti Lietuvos ir Rusijos politinius kontaktus visgi reikėtų. Tiesa, jis neatsargiai leptelėjo, kad Lietuva yra unikali ES valstybė, kuri jokių kontaktų su Rusija neturi. Tai greitai paneigė Užsienio reikalų ministerija, nurodydama, kad pasirašyti baigiamieji Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo dokumentai, auga ekonominis bendradarbiavimas, Rusija tebelieka didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, didėja turizmas iš Rusijos pusės ir kita. Kitas politikas, o dabar ir vienas kandidatų prezidento rinkimuose, V. Ušackas, ne vieną ir ne du kartus viešai kvietė kiek permąstyti komunikaciją su Rusija. Tačiau bent didesnės dabartinio politikos elito dalies tuo neįtikino. Bet neatmestina, kad ne tokia maža to elito dalis jam gal tyliai pritaria. Tačiau užsienio politiką formuojančios ir vykdančios institucijos, įskaitant LR užsienio reikalų ministeriją ir prezidentę, jokių pokyčių santykiuose su Rusija neprojektuoja. Bent viešai.
Didesnei visuomenės daliai užsienio politika yra gana tolimas interesų laukas. Jis beveik išimtinai paliekamas politikams ir valdžios institucijoms. Tačiau bent kartais demokratijose visuomenės balsas užsienio politikos klausimais neturėtų būti vien balsas tyruose. Ypač kai elito ir visuomenės požiūriai į kažką gana aiškiai išsiskiria. Tada elitui bent pasižiūrėti, kas ir ką galvoja, būtų pravartu.
Dabar apie tai, kokie gi visuomenės požiūriai į politinių kontaktų su Rusija atnaujinimą? Požiūrių paveikslas čia gana aiškus. Tų, kurie mano, kad politiniai kontaktai turi būti atnaujinti, yra 44 proc., o 18 proc. tam nepritaria, tad čia turime net 26 proc. skirtumą pritariančiųjų naudai (1 pav.). Nemaža dalis neturi aiškios nuomonės ar jos nenori pasakyti. Ir toks vertinimas nėra iš piršto laužtas, nes viešajame diskurse iš įvairių nuomonės lyderių pusės daugiau nei vienareikšmiškai formuojama nuostata, kad politinių kontaktų su Rusija nereikia. Jei reikėtų analogijų, tai dabartinis viešasis diskursas šiuo klausimu turi panašumų su 1992 metais ir tų laikų raganų medžiokle tarp kairiųjų politikų, kurios rezultatas buvo tai, kad net Seimo rinkimų dieną apie 10 proc. tų, kurie balsavo už tuometinę LDDP, melavo, esą savo balsą yra atidavę už Sąjūdį. Tad rinkimų dienos apklausos rezultatai buvo gerokai skirtingi nuo tikrųjų balsavimo rezultatų. Nes kai kas nedrįso pasakyti tai, ką daro.
1 pav. Lietuvai reikia atnaujinti politinius kontaktus su Rusija (proc.)
*“Pritariu“ yra atsakymų „ visiškai pritariu“ ir „pritariu“ suma, o „nepritariu“ yra atsakymų „nepritariu“ ir „visiškai nepritariu“ suma.
Kad kitokia nei oficiali nuomonė apie santykius su Rusija nėra viešumoje itin toleruojama, tai matyti iš vykstančių diskusijų. Jose greitai klijuojamos etiketės ir taškas. Dar daugiau – net visuomenės nuomonės tyrėjai į klausimus apie santykius su Rusija įrašo keliaaukštes sąlygas, kad vietiniam politkorektiškumui įtiktų, nes jai paklausi tiesiai, tai teigiamai atsakančių gali būti pernelyg daug.
Gerai. Čia svarbios detalės. Bet jos yra kontekstas. Įdomiau yra kita- nuomonių sklaida apie politinių santykių su Rusija atnaujinimą. Pirmiausia tam tikri socialiniai demografiniai pjūviai. Žvelgiant į amžiaus grupes akivaizdu, kad nėra tokios grupės, kurioje pritariančių politinių kontaktų atnaujinimui stovykla būtų mažiau nei 10 proc. didesnė nei nepritariančiųjų. Santykinai mažiau pritariančiųjų yra 18- 29 metų grupėje – 31 proc., bet nepritariančiųjų čia vis vien 21 proc., o tarp 30-39 metų respondentų atitinkamai 37 proc. pritaria, o 20 proc. nepritaria. Beje, daugiausia pritariančiųjų – net 55 proc. – yra 50- 59 metų amžiaus grupėje, kai tarp jų nepritaria vos 14 proc. Pagal išsilavinimą santykinai kiek mažiau pritariančiųjų yra su aukštesniu išsimokslinimu ir kiek daugiau su mažesniu išsilavinimu. Bet dydžiai čia yra santykiniai. Tad visose grupėse pagal išsilavinimą pritariančiųjų yra aiškiai daugiau palyginus su nepritariančiais.
Visgi didžiausia intriga, o gal veikiau dėsningumas, yra žvelgiant į nuomonių pasiskirstymą pagal apklaustųjų artumą skirtingoms partijoms. Daugiausiai pritariančiųjų yra tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjų – net 89 proc., LVŽS, Darbo partijos ir abiejų socialdemokratų, taip pat Tvarkos ir teisingumo partijos šalininkų pritarimas svyruoja tar 52- 58 proc. (2 pav.). Per 40 proc. pritaria tarp liberalų rėmėjų ir neturinčių aiškesnių partinių preferencijų.
2 pav. Pritarimas/ nepritarimas pagal artumą konkrečiai politinei partijai (proc.)
Vienintelė Tėvynės sąjunga tarp savo šalininkų turi aiškiai daugiau tų, kurie nepritaria politinių kontaktų su Rusija atnaujinimui. Čia nepritariančiųjų yra 40 proc., kai pritaria tik kiek daugiau nei 22 proc. Beje, šios partijos politikų griežtas antirusiškumas gerai koreliuoja su jos šalininkų nuotaikomis. Lygiai taip pat Lenkų rinkimų akcijos rėmėjų ir partijos veikėjų nuostatos yra kongruentiškos. Tik priešinga kryptimi nei Tėvynės sąjungos atveju. Tačiau kitų partijų elito nuostatos nevisai atitinka jų rėmėjų požiūrius. Likusių partijų elitas linkęs žvelgti į politinių santykių su Rusija atnaujinimą dažniau neigiamai, o tuo tarpu rėmėjai – daugiau teigiamai. Tad turime bent dalies partijų elito ir jų šalininkų požiūrių disbalansą.
3 pav. Pritariančiųjų ir nepritariančiųjų skirtumas pagal artumą konkrečiai politinei partijai (proc.)
Pritariančiųjų ir nepritariančiųjų skirtumas tarp Tėvynės sąjungos šalininkų siekia daugiau nei 17 proc. LVŽS bei Darbo partijos rėmėjų tarpe tas skirtumas yra arti 50 proc. (3 pav.).
Visgi, visuomenės požiūrių pasiskirstymas dėl politinių kontaktų su Rusija atnaujinimo yra iškalbingas pats savaime, tad kaip galėtų pasakyti lyginamųjų politikos tyrimų klasikas James Bryce, išvadas gali daryti kiekvienas pats sau. Nebent vienas pastebėjimas čia dar derėtų. Visuomenėje požiūriai skiriasi nuo politinio elito deklaruojamų ir pasižymi didesne įvairove. Nors bendra kryptis yra tai, kad tie kontaktai turėtų būti atnaujinami.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 m. liepos 14-31 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1057 respondentai). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
Algis Krupavičius,
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
