Apie (savi)cenzūrą arba ko galima laukti referendume dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo?
Viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais galima pastebėti įdomią tendenciją. Įprastai joje itin aktyviai yra aptariami kandidatų į prezidentus reitingai. Kiek mažiau svarstomos partijų ir visuomeninių judėjimų galimybės Europos parlamento rinkimuose, bet vis vien šiek tiek svarstomos. Tačiau jokių visuomenės tyrimų įžvalgų nėra skelbiama apie galimus dviejų lygiagrečiai su prezidento rinkimais vykstančių referendumų- dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo ir dvigubos pilietybės- rezultatus. Tiesa, prieš kurį laiką probėgšmais buvo žiniasklaidoje pasakyta, kad dvigubos pilietybės referendume ketina dalyvauti apie 65 proc. apklaustųjų. Bet tik tiek. Ir jausmas toks, kad lyg sugrįžome į (savi)cenzūros laikus, nes referendumų temomis nėra jokių viešų prognozių. Gal nėra daroma čia jokių tyrimų. Vargu.
Tačiau mokslininkai šalia asmeninio savo kaip tyrėjų smalsumo turi pareigą informuoti tą pačią visuomenę kas joje vyksta ar gali įvykti. Tad šį kartą trumpai apie visuomenės nuotaikas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo.
Ankstesnė apklausa šiuo klausimu buvo daryta 2018 m. vasaros pabaigoje, tačiau visuomenės nuotaikos nuo to laiko nepasikeitė (žr. https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/algis-krupavicius-seimo-nariu-skaiciaus-sumazinimas-buti-ar-nebuti.d?id=78974093). Tada ir dabar daugiau nei keturi penktadaliai (82,3 proc. 2019 m. balandžio mėn.) respondentų visiškai pritaria ar pritaria Seimo narių skaičiaus sumažinimui.
1 pav. Pasakykite apie kiekvieną iš šių teiginių, ar jūs jiems pritariate ar nepritariate? Seimo narių skaičius turėtų būti sumažintas nuo 141 iki 121
Ne vienas ir ne du dabartiniai svarbiausių Lietuvos partijų lyderiai kritikavo Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvą. Bet partiniam elitui, ko gero vertėtų būti nuosaikesniu ir mažiau kritišku, nes net lojalūs partijų šalininkai gali pradėti išsivaikščioti, jei partijų elitas akivaizdžiai ignoruos savo elektoratų lūkesčius.
Beje, tarp skirtingų partijų šalininkų turime vienareikšmį sutarimą dėl Seimo narių sumažinimo. Jam labiausiai pritaria Darbo partijos (96 proc.) ir socialdarbiečių (96.3 proc.) rėmėjai. Kiek mažiau Seimo dydžio sumažinimą remia Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų šalininkai, nors ir tarp jų 71 proc. yra daugiau nei įtikinanti dauguma. Tarp tų respondentų, kurie nejaučia artumo konkrečiai partijai daugiau nei 78 proc. yra už Seimo narių skaičiaus sumažinimą.
Toks tarppartinis ir nepartinis konsensusas tarp rinkėjų yra ženklas, kad nei viena partija negali ir neturi teisės „privatizuoti“ Seimo narių skaičiaus mažinimo iniciatyvos. Tas sutarimas yra savotiškas šių laikų zeitgeist. Galiausiai visa tai yra visuomenės sukilimo prieš partinius elitus simptomas.
2 pav. Artumas politinei partijai ir Seimo narių skaičiaus sumažinimas nuo 141 iki 121: visiškai pritariu/ pritariu
Lietuvos piliečiai turi teisę pasirinkti ir nuspręsti. Referendumuose ir rinkimuose. Net jei politikai kartais ir parodo ženklus, kad kai kuriuose yra geriau nedalyvauti. Vis viena geriau spręsti dalyvaujant, nei nedalyvaujant.
Partiniams elitams, nors jau pavėluotai, ko gero, verta pripažinti, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimas beveik neišvengiamybė. Nors, ypač, politikoje neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Bet visais atvejais visuomenės nuotaikos yra itin vienakryptės šiuo klausimu.
Prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universitetas
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12-26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
